Dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-66/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.2; 52.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Damava“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Damava“ ieškinį atsakovei R. E. C. dėl įsiskolinimo pagal rangos sutartį priteisimo ir atsakovės R. E. C. priešieškinį ieškovui UAB „Damava“ dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 31 566,17 Lt įsiskolinimą pagal rangos sutartį. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2003 m. sausio 29 d. sudarė rangos sutartį dėl atsakovei priklausančio namo stogo uždengimo nendrėmis darbų. Atsakovei neatvykus priimti darbų, 2003 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas vienašalis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame konstatuota, kad darbai atlikti tinkamai, neatliktų darbų suma – 2550 Lt, šiuos darbus technologiškai tikslinga atlikti pabaigus namo statybos darbus, kuriuos turi atlikti ne ieškovas UAB „Damava“. Atsakovė už atliktus darbus skolinga 31 566,17 Lt.

Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti 2003 m. sausio 7 d. ir 2003 m. sausio 29 d. sudarytas rangos sutartis, priteisti iš ieškovo jos sumokėtą 40 000 Lt avansą, ieškovui grąžinti panaudotas statybines medžiagas, pripažinti negaliojančiu 2003 m. lapkričio 27 d. vienašalį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė nurodė, kad sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi ne 2003 m. sausio 29 d. sutartimi, o 2003 m. sausio 7 d. sutartimi, sudaryta 2003 m. kovo 3 d. apsikeitus sutarties tekstais faksimiliu būdu. Atsakovė nurodė, kad ieškovas netinkamai atliko jam pavestus darbus, atliktų darbų neperdavė, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, todėl ji turi teisę atsisakyti nuo sutarties, nes negavo to, ko tikėjosi iš sutarties.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. spalio 7 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovės 31 266,17 Lt įsiskolinimo, kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalių teisiniams santykiams taikytina 2003 m. sausio 29 d. sutartis. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo uždengtas stogas iš esmės gali atlikti savo funkcijas pagal tiesioginę paskirtį ir atitinka STR 2.05.02:2001 reikalavimus. Teismas nurodė, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog stogas atitinka visus sutarties reikalavimus, nes byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, koks yra stogo dangos storis ir plotas. Teismo nuomone, net ir nustačius, kad dangos storis yra plonesnis nei susitarė šalys, šis trūkumas yra ištaisomas, kaip ir kiti trūkumai, nurodyti priėmimo-perdavimo akte ar atsakovės pretenzijose, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji negavo pagal sutartį to, ko tikėjosi. Kadangi šalių sudaryta statybos rangos sutartis, kuriai taikomos CK 6 knygos XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio normos, tai šiems santykiams negali būti taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė CK 6.694 straipsnio reikalavimus, nes nesiėmė jokių veiksmų darbų priėmimui organizuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2003 m. lapkričio 27 d. vienašalį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Teismas, nustatęs, kad neatliktų darbų vertė yra 2850 Lt ir kad atsakovė neįvykdė CK 6.687 straipsnyje ir sutarties 3.4 punkte nurodytos pareigos sumokėti už atliktus darbus, priteisė ieškovui už atliktus darbus 31 266,17 Lt sumą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovės apeliacinį skundą tenkino, panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimą ir priėmė naują: ieškovo ieškinį atmetė; atsakovės priešieškinį tenkino – nutraukė 2003 m. sausio 29 d. sudarytą rangos sutartį, pripažino negaliojančiu 2003 m. lapkričio 27 d. vienašalį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir priteisė iš ieškovo atsakovei 40 000 Lt; grąžino ieškovui pagal 2003 m. sausio 29 d. rangos sutartį panaudotas statybines medžiagas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad ginčas sprendžiamas taikant 2003 m. sausio 29 d. sutarties sąlygas. Kolegija nurodė, kad šalys 2003 m. sausio 29 d. sudarė rangos sutartį dėl atsakovei priklausančio namo stogo uždengimo nendrėmis darbų. Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo per 3 dienas nuo darbų pabaigos darbus priimti ir už juos sumokėti 74 116,17 Lt. Ieškovas teigia, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti laiku, tačiau atsakovė nepagrįstai vengė juos priimti, todėl 2003 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas vienašalis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir konstatuota, kad darbai atlikti tinkamai. Ieškovas nustatė, kad neatliktų darbų suma – 2550 Lt, ir nurodė, kad šiuos darbus tikslinga atlikti pabaigus namo statybos darbus, kuriuos vykdo ne ieškovas. Ieškovo teigimu, atsakovė liko skolinga 31 566,17 Lt. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešinį ieškinį, iš esmės rėmėsi CK 6.662 straipsniu, pagal kurį pareiga organizuoti darbų priėmimą tenka užsakovui. Kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nurodė, kad tarp sutarties šalių susiklostė ne statybos ranga, kurią reglamentuoja CK 6.681-6.699 straipsniai, bet vartojimo ranga, kuri skirtingai reglamentuoja užsakovo ir rangovo santykius, suteikia rangovui, kaip silpnesnei vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas turi viešąjį interesą. Ginčo šalių pasirašytos 2003 m. sausio 29 d. sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad darbų pridavimo aktas pasirašomas užbaigus stogo dengimo darbus ir išmatavus paviršinį stogo dangos plotą, pagal kurį perskaičiuojama projektinė darbų sąmata. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog rangovas visų darbų pagal sutartį neatliko, dalis darbų yra su trūkumais, praleistas galutinis darbų atlikimo terminas, o stogo dangos plotas nenustatytas, tačiau pripažino, kad atsakovė, kaip užsakovė, privalėjo tokius darbus priimti ir sumokėti už juos sutartą kainą. Kolegija su tokia išvada nesutiko, nurodydama, kad teismas neatsižvelgė į užsakovės teises ir garantijas, nustatytas CK 6.673 straipsnio 2 dalyje, 6.674 straipsnio 2 dalyje, t. y. galimybę, esant įstatymo numatytoms sąlygoms, nutraukti sutartį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai nepagrįstai perkėlė viso darbų rezultato, kuris dar nebuvo pasiektas, priėmimo organizavimo pareigą atsakovei, taip pat nepagrįstai atsisakė vertinti 2003 m. lapkričio 27d. vienašalio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto teisėtumą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas faktiškai pripažino, jog neatliko visų darbų, praleido jų atlikimo terminą, nenustatė stogo ploto, padarė išvadą, kad 2003 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas surašytas netesėtai, taip pat nepagrįstai jo pagrindu reikalaujama priteisti už atliktus darbus. CK normose, reglamentuojančiose vartojimo rangos teisinius santykius, nustatytas tik vienas atvejis, kai užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę gauti išsamią informaciją apie parduodamą prekę ar paslaugą. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos išvadoje nurodyta, kad ieškovas vartotojams suteikia tik bendro pobūdžio informaciją, nenurodoma kita informacija apie dangos įrengimo rūšis, atsižvelgiant į statinio paskirties reikalavimus. Ieškovas pagal 2003 m. sausio 29 d. sutartį įsipareigojo atsakovei uždengti namo stogą nendrėmis pagal užsakovo pateiktą dokumentaciją, todėl vykdydamas sutartį privalėjo atlikti darbus pagal įmonės patvirtintų statybos taisyklių reikalavimus ir vadovautis Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų ir kitomis nuostatomis. Kolegija nurodė, kad faktiškai ieškovas darbus atliko nesant patvirtintų taisyklių ir aiškios nendrinių stogų dengimo technologijos, o nendres uždėjo ant netinkamai atlikto stogo grebėstavimo, nepriėmęs statybvietės ir neįvertinęs atliktų darbų baigtumo, neinformavo užsakovo apie esamus trūkumus, nesustabdė darbų dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui. Tai daryti ieškovą įpareigoja Statybos įstatymas ir CK normos, reglamentuojančios rangos sutarties vykdymą. Kolegija nurodė, kad ieškovas UAB „Damava“ užsiima ūkine-komercine veikla, todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Kolegija, remdamasi 2003 m. rugsėjo 23 d. dalinės ekspertizės aktu ir 2003 m. gruodžio 5 d. defektinio apžiūros akto išvada, nustatė, kad vietomis nendrinės dangos storis yra mažesnis nei 30 cm, nustatyti stogo konstrukcijos ir kiti trūkumai. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad jis tinkamai vykdė sutartį, o darbai liko neužbaigti dėl atsakovės kaltės, kaip nepagrįstus, nes ieškovas sutartį sudarė ir darbus atliko netinkamai vykdydamas rangovo funkcijas, nesilaikydamas įstatymų reikalavimų. Pakartotinės dalinės techninės ekspertizės 2005 m. balandžio 26 d. išvadose taip pat nurodyta, kad stogo konstrukcija neatitinka projekto, būklė yra kritiška ir būtina atlikti laikančiųjų konstrukcijų kapitalinį remontą, nuimti nendrių dangą ir uždėti ne mažiau kaip 35 cm storio. Kolegija nurodė, kad faktiškai dabartinė stogo būklė yra dar blogesnė, nes po išvadų pateikimo praėjo dar daugiau metų laiko, tai rodo ir atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog darbai buvo atlikti tinkamai, o dabartinė statinio būklė atsirado ne dėl jo kaltės (CPK 178 straipsnis). Kolegija padarė išvadą, kad dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo, projektinės dokumentacijos nesilaikymo atliekant darbus ant netinkamos konstrukcijos stogo ir užsakovo neinformavimo apie stogo konstrukcijos trūkumus atsakovė pagal esamo stogo savybes faktiškai negavo tai, ką turėjo omenyje sudarydama sutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Damava“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 25 d. sprendimą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo rangos sutartį nutraukti ir šį reikalavimą grindė CK 6.680 ir 6.334 straipsniais, nurodydama keletą trūkumų, dėl kurių, jos manymu, stogas yra netinkamos kokybės: nėra antikondensacinės plėvelės; stogas uždėtas ne pagal olandišką technologiją ir yra neišvaizdus; neuždėtos molinės čerpės ant dūmtraukių ir palangių; stogo dangos storis yra 3 cm plonesnis. Iš esmės tokį patį faktinį ir teisinį pagrindą atsakovė nurodė ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį, vadovavosi CK 6.674 straipsniu ir nenagrinėjo atsakovės nurodytų trūkumų, t. y. netyrė priešieškinyje ir apeliaciniame skunde suformuluoto faktinio pagrindo ir padarė visai kitas išvadas - kad ieškovas: nesuteikė atsakovei būtinos informacijos; darbus atliko neturėdamas statybos taisyklių; darbus pradėjo, nepriėmęs pagal aktą stogo konstrukcijos; neinformavo atsakovės apie netinkamai atliktus stogo grebėstavimo darbus ir nendres uždėjo ant netinkamai įrengto stogo pakloto. Visų šių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl aplinkybių ir įstatymo taikymo pažeidimų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2001). Apeliacinės instancijos teismas, nesant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Teismas pažeidė ne tik CPK 320 straipsnio reikalavimus, bet ir esminius civilinio proceso principus: asmenų lygybės (CPK 6 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis), lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui pažeidus CPK 320 straipsnį, iš ieškovo buvo atimta teisė į tinkamą teisinę gynybą – jis neturėjo galimybių tinkamai pasiruošti bylai ir pateikti įrodymus ir argumentus dėl apeliacinio teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.674 straipsnį. Vartotojas turi CK 6.674 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę nutraukti sutartį, jeigu rangovas suteikė vartotojui netikslią ar neišsamią informaciją ir dėl to vartotojas negavo to, ką turėjo omenyje. Tik esant šių sąlygų visetui, vartotojas gali nutraukti sutartį neapmokėdamas rangovui už atliktus darbus. Taikant CK 6.674 straipsnį būtina išsiaiškinti: ką turėjo omenyje vartotojas, t. y. dėl ko buvo sudaryta sutartis (sutarties dalykas); kokia yra protingai būtina ir pakankama informacija vartotojui, kokios apimties ir kokio masto turi būti suteikiama informacija atliekant tam tikrus darbus; kokios apimties informacija nebuvo suteikta vartotojui; kaip rangovas įvykdė sutartį, t. y. ką gavo užsakovas, ar tą jis turėjo omenyje, ar atlikti darbai atitinka sutarties dalyką. Tik ištyrus visas šias aplinkybes ir padarius išvadas, teismas gali taikyti CK 6.674 straipsnį ir ginti vartotoją nutraukdamas rangos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik aplinkybes, kaip buvo įvykdyta sutartis, tačiau kitų aplinkybių nenagrinėjo. Teismas, nemotyvuodamas savo išvados, sprendime nurodė, kad nebuvo suteikta atsakovei informacija apie nendrinės dangos įrengimo rūšis. Tačiau ši informacija yra detaliai aprašyta įmonės viešai platinamoje medžiagoje, be to, įmonė naudoja vieninteles nendrinės dangos įrengimo rūšį ir technologiją, nes kitokių nėra. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi išvada Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos, kuri pagal savo nuostatus neturi kompetencijos teikti tokią išvadą. Be to, ši išvada teismui neprivaloma, neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 49, 185 straipsniai) ir turėjo būti vertinama pagal CPK taisykles su kitais įrodymais. Atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų ir nėra jokio ginčo šioje byloje dėl informacijos pateikimo. Nutraukti sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, kai bylos duomenys nenuginčijamai ir neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad būtent tokiu būdu, nustatytu CK 6.674 straipsnyje, reikia ginti vartotoją. Be to, teismas turėjo padaryti išvadą, kad tik toks vartotojo gynimo būdas apgins jo teises ir interesus. Sutarties nutraukimas, neapmokant už darbus, kai visi darbai yra atlikti (išskyrus smulkius ir neesminius darbus), akivaizdžiai padaro ieškovui didelę turtinę žalą. Taikyti CK 6.674 straipsnį galima tik tuo atveju, jeigu vartotojas negauna tokio daikto ar tokių paslaugų, kokių tikėjosi, t. y. daiktas ar paslaugos iš esmės neatitinka savo savybių. Šiuo atveju teismas turėjo konstatuoti, kad uždengtas stogas yra su esminiais trūkumais ir iš esmės negali atlikti savo funkcijų. Nepadarius tokios išvados, teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.674 straipsnio. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad uždengtas stogas yra su esminiais trūkumais ir iš esmės negali atlikti savo funkcijų.

3. Apeliacinis teismas priimdamas naują sprendimą padarė išvadą, kad ieškovas: darbus atliko neturėdamas statybos taisyklių; prieš pradedant darbus stogas nebuvo priimtas-perduotas pagal aktą; nesustabdė darbus ir neinformavo atsakovės apie netinkamai įrengtą stogo paklotą. Teisės aktuose nustatytas vienintelis atvejis, kai statybos taisyklės yra privalomos – statant ypatingus statinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; STR 1.02.07:2004 39.9 punktas). Gyvenamasis namas nėra priskiriamas prie ypatingų statinių (STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“). Taigi statant atsakovės gyvenamąjį namą statybos taisyklės nebuvo privalomos. Byloje yra pateiktas statinio žurnalas, kuriame yra 2003 m. vasario 28 d. stogo konstrukcijos tvirtinimo ir jo mazgų patikrinimo aktas, pagal kurį rangovas UAB „Molėtiškiai“ (stogo paklotą įrengusi įmonė) ir statinio techninę priežiūrą vykdęs statybos specialistas (atstovaujantis atsakovei) priėmė–perdavė stogą nendrėmis uždengti. Teismas šio įrodymo neištyrė ir neįvertino pagal CPK nustatytas taisykles. Šalys sudarė rangos sutartį dėl stogo uždengimo nendrėmis. Stogo paklotą įrenginėjo kitas rangovas – UAB „Molėtiškiai“. Ieškovas stogo pakloto įrenginėjimo darbų neatlieka, neturi nei patirties, nei žinių. Stogo pakloto, t. y. konstrukcijos statymo, darbai yra gana sudėtingi, ir tai gali atlikti tik šia veikla užsiimantis rangovas. Statinio žurnale yra nurodyta, kad atlikti stogo pakloto darbai patikrinti komisijos ir surašytas paslepiamųjų darbų patikrinimo aktas Nr. 4, nurodant, kad darbai atlikti tinkamai ir leidžiama vykdyti tolimesnius darbus: stogą užkloti nendrėmis. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo atlikti eksperto pareigas, t. y. patikrinti kito rangovo atliktus darbus, juos įvertinti, nepagrįsta. Pagal teisės aktus tokią pareigą ir teisę turi statybos priežiūrą vykdantis asmuo, tačiau ne ieškovas. Iš esmės teismas statybos priežiūros funkcijas ir pareigas perkėlė ieškovui. Klodamas stogą ieškovas jokių trūkumų nepastebėjo. Rangovas atsako tik už savo atliktus darbus ir negali atsakyti už kitą rangovą. Taigi teismas įtvirtino ieškovo atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus.

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad stogo konstrukcija (paklotas) yra atlikta netinkamai. Stogo pakloto darbus atlikinėjo kitas rangovas - UAB „Molėtiškiai“, ir šiuo metu tarp atsakovės ir UAB „Molėtiškiai“ yra kilęs ginčas dėl šių darbų (byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme). Teismas prieš spręsdamas dėl stogo pakloto (konstrukcijos) kokybės turėjo pareigą sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovė kaip pagrindinius trūkumus visuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu įvardijo antikondensacinės plėvelės neuždėjimą, neišvaizdumą bei olandišką technologiją. Atsakovės priešieškinyje nurodomas CK 6.674 straipsnis, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovės priešieškinio nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų. Be to, tiek atsakovė, tiek ir atsakovės atstovas visuose procesiniuose dokumentuose nurodė ne vien antikondensacinės plėvelės po nendrėmis nebuvimą ar stogo dangos storio neatitikimą, bet stogo uždengimo nendrėmis trūkumų visetą – ieškovas, dengdamas atsakovės gyvenamojo namo stogą nendrėmis, nesivadovavo Statinių konstrukcijos ir stogų reglamento IV skyriuje 42 punkte įtvirtintu reikalavimu, t. y. stogai turi būti atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui ir statomi taip, kad tenkintų esminius statinio reikalavimus, o po ieškovo atlikto gyvenamojo namo uždengimo nendrėmis į pastato konstrukciją patenka drėgmė, nes nuo stogo nubėgantis vanduo tiesiogiai veikia pastato sienas ir pamatus. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai.

2. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo CK 6.674 straipsnio taikymo nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2005 m. gruodžio 14 d. išnagrinėjęs atsakovės kasacinį skundą ir priėmęs atitinkamą nutartį, konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę ne statybos rangos, bet vartojimo rangos teisiniai santykiai, kurie skirtingai reglamentuoja užsakovo ir rangovo santykius ir suteikia užsakovui, kaip silpnesnei vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas turi viešąjį interesą, taip pat pabrėžė, kad vartotojo teisių gynimas turi viešąjį interesą ir valstybė šiuo atveju turi būti aktyvi, užtikrinant šių teisių gynimo efektyvumą. Nagrinėjamoje byloje taikytina CK 6.674 straipsnio 2 dalis, nes specialistai nustatė, kad stogas neatitinka esminių reikalavimų.

3. Atsakovė, vykdydama CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus: 2003 m. rugsėjo 23 d. dalinės techninės ekspertizės aktą; 2003 m. gruodžio 5 d. defektinį apžiūros aktą; 2005 m. balandžio 26 d. pakartotinės dalinės techninės ekspertizės aktą; nuotraukas. Be to, CPK 212 straipsnyje įtvirtinta, kad ne šalys, o teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turi ne pareigą, o teisę skirti ekspertizę. Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsakovės atstovui prašant užtikrino Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos dalyvavimą. Ši institucija pateikė išvadą šioje byloje.

4. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagal sutartį įsipareigojo atsakovei uždengti namo stogą nendrėmis pagal užsakovo pateiktą dokumentaciją, todėl vykdydamas sutartį privalėjo atlikti darbus pagal įmonės patvirtintų statybos taisyklių reikalavimus ir vadovaudamasis Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų, taip pat kitomis nuostatomis; faktiškai ieškovas darbus atliko nesant patvirtintų taisyklių ir aiškios nendrinių stogų dengimo technologijos. Ši teismo išvada reiškia, kad rangovas šiuo atveju privalėjo vykdyti darbus pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais.

5. Kasaciniame skunde nurodyta civilinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas tarp UAB „Molėtiškiai“ ir atsakovės, sustabdyta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi iki bus išnagrinėta apeliacine tvarka ši civilinė byla.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šalys 2003 m. sausio 29 d. sudarė rangos sutartį dėl atsakovei priklausančio namo stogo uždengimo nendrėmis darbų. Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo per 3 dienas nuo darbų pabaigos darbus priimti ir už juos sumokėti 74 116,17 Lt. 2003 m. lapkričio 27 d. ieškovas surašė vienašalį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame konstatuota, kad darbai atlikti tinkamai, nurodant, kad neatliktų darbų suma – 2550 Lt, tačiau šiuos darbus tikslinga atlikti pabaigus namo statybos darbus, kuriuos vykdo ne ieškovas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje vyksta ginčas dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo, tai yra teisės taikymo klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2003 m. sausio 23 d. sudarė rangos sutartį ir šios sutarties objektas – stogo dengimas nendrėmis (T. 1, b. l. 9). Pagal šią sutartį rangovas (ieškovas) įsipareigojo savo paruoštomis nendrėmis pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą projektinę dokumentaciją uždengti namo stogą. Sutarties objekto kaina nustatoma pagal šalių suderintą projektinę sąmatą, kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis (rangos sutarties 1.1, 2.1.1, 3.1 punktai). Šios rangos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad, užbaigus stogo dengimo darbus ir išmatavus paviršinį stogo dangos plotą, yra perskaičiuojama projektinė darbų sąmata ir pasirašomas darbų pridavimo aktas, kuriuo remiantis yra apskaičiuojama galutinė darbų apmokėjimo suma.

Kilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir ieškovui pareiškus ieškinį, o atsakovei priešieškinį, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą ir iš dalies tenkindamas ieškinį bei atmesdamas priešieškinį, vadovavosi Civilinio kodekso XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio normomis, reglamentuojančiomis statybos rangos teisinius santykius, ir nurodė, kad šiuo atveju negali būti taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios normos. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas priešingą sprendimą – atmesdamas ieškinį ir tenkindamas atsakovės priešieškinį, nurodė, kad tarp sutarties šalių susiklostė ne statybos rangos, o vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl negalima vadovautis CK 6.681-6.699 straipsnių reikalavimais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, kokios teisės normos – statybos rangos ar vartojimo rangos – reglamentuoja ginčo santykį. Šio klausimo išsiaiškinimas yra esminis, sprendžiant šį ginčą, nes nuo to priklauso teisinės pasekmės tiek ieškovui, tiek atsakovei (rangovui ir užsakovei).

Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi stogo dengimas nendrėmis gali būti priskirtas prie,,kitų statybos darbų” atlikimo ir todėl sutartis dėl šių darbų galėtų būti įvardijama kaip statybos rangos sutartis, juolab kad pagal šio straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai, rekonstrukcijai ar kitokiems darbams atlikti. Tačiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Taigi įstatyme nustatyta išimtis, kada statybos rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Akivaizdu, kad šiuo atveju užsakovė su rangovu sudarė sutartį dėl konkrečių statybos darbų atlikimo – namo stogo uždengimo nendrėmis. Taigi buvo sudaryta statybos rangos sutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai nesiaiškino, ar šiai statybos rangos sutarčiai pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį gali būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas vartojimo rangos sutarties normas, nesiaiškino gyvenamojo namo, kuris buvo dengiamas nendrėmis, paskirties: ar šis namas bus naudojamas verslo reikalams, profesiniams poreikiams tenkinti, ar bus naudojamas tik asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams. Tik teismui nustačius nurodytas faktines aplinkybes, kurių nustatyti kasacinis teismas neturi galimybės, nes tai nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), galima nuspręsti, kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos – turi būti reglamentuojami tarp ginčo šalių kilę teisiniai santykiai ir jų teisinės pasekmės. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, sprendžiant priešieškinio klausimą, būtina patikrinti, ar yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), leidžiantis taikyti minėtą teisės normą, ar galimi kiti ieškovo ir atsakovės pažeistų teisių gynimo būdai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius