Dėl kito sutuoktinio kaltės

Civilinė byla Nr. 3K-3-76/2007

Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. M. ieškinį atsakovui J. R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė Č. M. 2005 m. rugpjūčio 2 d. ieškiniu prašė teismo nutraukti ieškovės Č. M. ir atsakovo J. R. M. santuoką, sudarytą Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1990 m. lapkričio 3 d., dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų, nesirūpino šeima, žemino ieškovę, buvo jai neištikimas. Sutuoktiniai niekada neturėjo bendro biudžeto, nes atsakovas, būdamas individualios įmonės savininkas, slėpė nuo sutuoktinės savo pajamas. 2001 m. rudenį ieškovei buvo atliekama sudėtinga operacija, tačiau atsakovas nelankė sutuoktinės ligoninėje, ja nesirūpino. Dvejus metus sutuoktiniai negyvena kartu, neturi bendrų interesų ir netvarko bendro ūkio, atsakovas artimai bendrauja su kita moterimi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino: teismas nutraukė ieškovės Č. M. ir atsakovo J. R. M. santuoką, įregistruotą Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1990 m. lapkričio 3 d., dėl atsakovo kaltės ir priteisė iš atsakovo ieškovei 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi CK 3.60 straipsniu, kuriame nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nurodytame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas iš faktinių bylos aplinkybių nustatė, kad bylos šalių šeima faktiškai buvo iširusi nuo 2001 m. Liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovei 2001 m. atlikta operacija ligoninėje, tačiau ieškovės buvimo ligoninėje metu atsakovas jos nelankė, ieškovę operavęs gydytojas patvirtino, kad atsakovas nesiteiravo apie jos sveikatos būklę. Iš kitų liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovas buvo artimas draugas jo individualios įmonės darbuotojoms, su kuriomis neretai švęsdavo savo įmonėje, pirkdavo joms dovanas ir kitaip rodydavo savo palankumą. Tuo tarpu liudytojų akivaizdoje atsakovas šiurkščiai bendraudavo su ieškove. Nustatęs tokias aplinkybes teismas darė išvadą, kad yra pakankamai įrodymais patvirtintų duomenų, jog atsakovas nesirūpino šeima ir buvo neištikimas ieškovei. Interviu dienraščiui,,Lietuvos rytas“ (2005 m. lapkričio 19 d. Nr. 269) atsakovas pripažino, kad nėra nutraukęs artimų santykių su R. M. iš ankstesnės santuokos. Taip teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl kurio iširo šeima ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino atsakovo J. R. M. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, nes nenustatyta šioje dalyje nurodytų pagrindų tokiam bylos nagrinėjimo atidėjimui. Atsakovas galėjo įgyvendinti CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines teises, nes pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo kartu su atstovu parengiamajame teismo posėdyje, pateikė byloje įrodymus. Atsakovas nepaneigė šalių santuokos iširimo ir jo ryšių su kitomis moterimis. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą, remdamasis liudytojų parodymais, nuotraukomis, informacija spaudoje, nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes apie šalių tarpusavio santykius ir atsakovo elgesį. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl vieno sutuoktinio išlaikymo ir sutuoktinių turto padalijimo, nes tokie reikalavimai CPK nustatyta tvarka byloje nepateikti, teisminis šalių ginčas yra tik dėl santuokos nutraukimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas J. R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 27 d. nutartį bei bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. CPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą iš šeimos teisinių santykių nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys net nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės ieškinyje nepaminėto kilnojamojo turto ir galimų jos turimų santaupų ne tik nesilaikė pareigos aktyviai dalyvauti byloje renkant įrodymus, tačiau veikė priešingai atsakovo, kaip silpnesniosios šalies interesams. Teismas savo iniciatyva turėjo imtis priemonių santuokoje įgytam turtui nustatyti, jo balansui sudaryti ir padalyti (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys, CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Taip buvo neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutarties (civilinėje byloje N. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-1008/2002) išaiškinimus, kad „teismas, nagrinėdamas šeimos ginčus, privalo būti aktyvus, padėti šalims įgyvendinti jų teises, nes tokiose bylose sprendžiamas ne tik privataus, bet ir viešojo intereso apsaugos klausimas. Tik teismui esant aktyviam yra įmanoma apginti vaikų teises ir interesus bei silpnesnio sutuoktinio interesus”.

2. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje E. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-351/2005, kurioje nurodyta:,,CK 3.59 straipsnyje numatyti klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką. Šie klausimai apima santuokos, kaip dviejų asmenų sudaryto laisvanoriško susitarimo, pabaigos pasekmes: asmeninių, turtinių teisių pasibaigimą ar pasikeitimą po santuokos išlikusių sutuoktinių prievolių vykdymą. Viena iš tokių prievolių yra vaikų ir buvusio sutuoktinio išlaikymas. Tais atvejais, kai gaunamas ieškinys, prašant nutraukti santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kuriame nėra sutuoktinio išlaikymo reikalavimo, bet pagal ieškovo pateiktus duomenis (pvz., invalidumo pažymą) būtų pagrindas tokiam reikalavimui, teismas pasiūlo ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus arba viršija pareikštus reikalavimus ir priteisia reikalingą išlaikymą sutuoktiniui, kurio kaltės dėl santuokos nutraukimo nekonstatuota (CPK 3.76 straipsnio 3 dalis, CK 3.72 straipsnis)“. Taigi teismai savo iniciatyva turėjo išspręsti santuokinio turto padalijimo ir išlaikymo atsakovui priteisimo klausimus.

3. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme 2005 m. lapkričio 3 d. pradėta civilinė byla pagal kasatoriaus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nutraukus santuoką. Neišsprendus šio klausimo santuoka negali būti nutraukta (CK 3.59 straipsnis). Šios dvi bylos turėjo būti sujungtos į vieną (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

4. Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintas šeimos dominavimo principas kaip visuomenės ir valstybės pagrindas bei nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą. CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas reiškia teismo pareigą taikyti procesines priemones sutuoktiniams sutaikyti, kad būtų išsaugota šeima (CK 3.3 straipsnis). CK 3.3 straipsnio 2 dalyje deklaruojamas šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprumas, šeimos narių tarpusavio atsakomybė už šeimos išsaugojimą bei galimybė visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises. Teismas privalėjo laikytis šių teisės normų ir išnaudoti bent menkiausią galimybę šeimai išsaugoti.

5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė termino šalims susitaikyti. Kasatoriaus teigimu, šalys iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui gyveno kartu, dėl to teismas negalėjo vadovautis CK 3.54 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jeigu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus kartu negyvena, terminas susitaikyti netaikomas.

6. Teismas turėjo pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu tam, kad atsakovas galėtų asmeniškai pateikti savo paaiškinimus, dėl ko iširo šeima. Taip išnagrinėjęs bylą atsakovui nedalyvaujant teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.

Atsiliepimu į atsakovo J. R. M. kasacinį skundą ieškovė Č. M. nesutinka su kasaciniu skundu. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Kadangi bendro nekilnojamojo ir registruoto turto bei piniginių santaupų šalys neturi, atsakovas šeimą paliko be lėšų, turto, transporto priemonių, investuodamas į savo verslą, iššvaistė šeimos turtą, tai nėra bendro dalytino turto. Atsakovas turėjo galimybę pateikti teismui priešieškinį dėl, jo manymu, dalytino turto, tačiau, teismui nustačius pateikto priešieškinio trūkumus, atsakovas šių trūkumų nepašalino ir dėl jų priešieškinį atsisakyta priimti.

2. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda teisę į išlaikymą. Atsakovas 2006 m. spalio 20 d. pateikė Vilniaus 2 -ajam apylinkės teismui ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, ši byla 2006 m. vasario 13 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo.

3. Pagal CK 3.54 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas pagrįstai nenustatė termino sutuoktiniams susitaikyti, nes šalys kartu negyvena daugiau kaip vienerius metus. Santuoka iširo galutinai, atsakovas turėjo pakankamai laiko susitaikyti iki bylos nagrinėjimo, tačiau to nebandė daryti.

4. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad išnagrinėjęs bylą atsakovui nedalyvaujant teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias nedalyvavimo priežastis. Kiekviena šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui buvo žinoma, nepaisant to, jis ignoravo teismą, dalyvaujančius byloje asmenis ir į teismo posėdį neatvyko, taip pat nepateikė neatvykimą pateisinančių įrodymų. Atsakovas turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį ir duoti savo paaiškinimus teismui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylos šalių santuoka įregistruota 1990 m. lapkričio 3 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo teismui metu šalys nepilnamečių vaikų neturėjo. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad būdamas santuokoje atsakovas buvo neištikimas ieškovei, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, šalys negyvena kartu daugiau kaip vienerius metus. Teismai nusprendė nutraukti santuoką, pripažįstant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nurodytu pagrindu kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ši įstatymo norma reiškia, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Byloje pateiktame ieškinyje yra nurodomos aplinkybės, išvardytos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, būtent kad atsakovas neištikimas ir nesirūpina šeima ilgiau kaip vienerius metus. Be to, ieškinys grindžiamas dar ir tuo, kad atsakovas pažeidė ir kitas santuokines pareigas. Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas ir ar dėl jo kaltės iširo šeima, yra fakto klausimai, kurių nustatymas yra bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, faktinės aplinkybės kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Abiejų instancijų teismai nustatė, kad sutuoktiniai negyvena kartu nuo 2002 m., t. y. daugiau kaip vienerius metus, atsakovas nesirūpina šeimos gerove ir yra neištikimas ieškovei. Byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų paneigti nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nustatydami tokias aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą preziumuojama atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, teismai galėjo pažeisti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Pripažintinas teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 3.54 straipsnio 4 dalį terminas susitaikyti nėra nustatomas, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena daugiau kaip vienerius metus. Sutuoktinių gyvenimas atskirai ilgiau kaip vienerius metus, bendrų šeimos interesų, skatinančių juos išlaikyti santuoką neturėjimas, nulemia šeimos faktinį iširimą, dėl to nenustatomas terminas susitaikyti.

Dėl kasacinio skundo argumento, kad teismai turėjo pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau to nepadarė, teisėjų kolegija nurodo, kad teismas gali pripažinti byloje dėl santuokos nutraukimo atsakovo dalyvavimą būtinu, kai tokiam pripažinimui yra pagrindas, t. y. teismui nusprendus, kad atsakovo asmeninis nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą. Šį klausimą teismas sprendžia savo iniciatyva, atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes ir išlaikydamas šalių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrą. Kasatorius nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių turėjo būti pripažintas būtinu jo asmeninis dalyvavimas teismo posėdžiuose. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos CPK 42 straipsnyje. Atsakovas buvo pajėgus įgyvendinti procesines teises ir jomis naudojosi tiek asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdžiuose, tiek ir per savo atstovus.

Byloje dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai savo iniciatyva gali pateikti ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, nurodytų CPK 383 straipsnyje ir 385 straipsnio 1 dalyje. Byloje ieškiniu prašoma nutraukti santuoką, tačiau jame nepareikštas reikalavimas dėl turto padalijimo. Dėl atsakovo priešieškinio padalyti santuokinį turtą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, atsakovui to nepadarius, šis teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui kaip neatitinkantį CPK nustatytų reikalavimų priešieškinio turiniui ir formai. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu vienas iš sutuoktinių nenurodo jokio dalytino turto arba teigia, kad sutuoktiniai bendro turto neturi, tai kitas sutuoktinis, prašantis padalyti bendrą turtą, turi nurodyti konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikti įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Iš byloje pateiktų šalių įrodymų aiškiai matyti, kad šalys neturi viešuosiuose registruose įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (b. l. 8-11) ir nėra įrodymų apie turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, buvimą. Siekdamas santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovas turėjo reikšti reikalavimą dėl turto padalijimo, nurodydamas, kokį turtą šalys įgijo santuokos metu, ir pateikdamas sutuoktinių bendrai įgyto turto apyrašą. Šalims nepateikus įrodymų apie dalytino turto buvimą ir įstatymo nustatyta tvarka nepareiškus reikalavimo dėl santuokinio turto atidalijimo, teismui nebuvo pagrindo nagrinėti nesamo bendro turto atidalijimo klausimą.

CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad nutraukdamas santuoką teismas turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo, jų tarpusavio išlaikymo klausimus ir kitus šiame straipsnyje įvardytus klausimus, tačiau dėl sutuoktinio išlaikymo šiuo metu pradėta kita civilinė byla (b. l. 75), todėl teismų priimtų procesinių sprendimų esmė nesudaro pagrindo laikyti, kad būtų pažeistos nurodytos teisės normos nuostatos.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė procesinius sprendimus, kurių teisėtumas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenuginčytas, dėl to šie procesiniai sprendimai turi būti palikti nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Aloyzas Marčiulionis