G. K. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. 2P-836/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03225-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo G. K. (G. K.) ir jo gynėjo advokato Edgaro Gaučio kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. K. ir jo gynėjas advokatas Edgaras Gaučys kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi nevertino įrodymų visumos, klaidingai interpretavo (perfrazavo) byloje esančio garso įrašo turinį, rėmėsi tik byloje esančiais netiesioginiais įrodymais, t. y. minėtu garso įrašu ir jame girdimais smūgiais, nuteistojo pasakyta fraze bei į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno parodymais, tačiau visiškai nevertino pagrindinio tiesioginio įrodymo – liudytojo antstolio I. G. duotų parodymų bei byloje surinktų įrodymų visumos. Skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiama, kad dėl padarytų esminių įrodymų vertinimo pažeidimų teismams nepavyko tinkamai nustatyti nuteistajam inkriminuoto smūgio metaliniu žarstekliu nukentėjusiajam į dešinės rankos dilbį momento. Kasatorių nuomone, byloje nėra nė vieno tiesioginio, objektyvaus ir patikimo įrodymo, kuris patvirtintų, jog būtent nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajam.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad iš esmės skunde neigiama G. K. kaltė ir nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde nagrinėjamos konflikto ir smūgio sudavimo nukentėjusiajam aplinkybės, vertinami nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai, jie lyginami tarpusavyje, pateikiamas bylos duomenų interpretavimas, kuriuo remiantis daromos išvados. Pažymėtina, kad tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas, o šių klausimų tyrimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad remiantis nuteistojo ir jo gynėjo pateiktu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vertinimu padarytos išvados yra tik gynybinė pozicija, o ne bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl nenustatyto smūgių sudavimo laiko niekuo nepagrįsti, nes ši aplinkybė yra užfiksuota bylos proceso metu išnagrinėtais duomenimis ir nustatyta bei pripažinta įrodyta nuosprendyje. Teiginiai dėl neišsamiai išnagrinėtų apeliacinio skundo argumentų teisėjų atrankos kolegijos taip pat vertinami kaip deklaratyvūs, nes įstatymo reikalavimas yra išnagrinėti esminius apeliacinio skundo argumentus, o skundą padavusio asmens nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu nagrinėjimu bei pateiktais motyvais nėra pagrindas pripažinti tai esminiu BPK pažeidimu. Šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Edgaro Gaučio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis