A. K. pagal BK 220 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–430/2009

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.10.1

1.2.18.8(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta 70 MGL (8750 Lt) bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartimi A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), direktorius ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei kasininkas, nuo 2004 m. vasario 6 d. iki 2006 m. spalio 31 d., Klaipėdoje, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio l dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 4 dalį, nustatančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio l dalį, nustatančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, taip pat 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, nustatantį, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas“, 4 punktą, nustatantį, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punktą, nustatantį, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą taip, kad dalis ūkinių operacijų nebūtų parodytos buhalterinėje apskaitoje, būtent:

1) nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. dvidešimt devynis kartus septyniems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėjo 12 817,60 Lt darbo užmokesčio daugiau nei parodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose, t. y. 2004 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. M. G. – 2541,52 Lt, 2004 m. balandžio–lapkričio mėn. M. Z. – 3771,8 Lt, 2004 m. kovo–rugpjūčio mėn. M. M. – 2164,38 Lt, 2004 m. rugpjūčio–2005 m. kovo mėn. A. K.– 426,54 Lt, 2004 m. rugpjūčio–2005 m. kovo mėn. V. M. – 3337,53 Lt, 2004 m. rugsėjo–gruodžio mėn. V. M. – 325,23 Lt, 2004 m. kovo–birželio mėn. D. Č. – 250,60 Lt, o 2006 m. liepos–rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbusiam A. G. išmokėjo 3400 Lt darbo užmokesčio, tačiau šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį neperdavė buhalterijai ir taip ši išmokėta darbo užmokesčio dalis nebuvo parodyta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje;

2) nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d. už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus statybos darbus gautų 130 000 Lt (2005 m. birželio–rugsėjo mėn. 42 000 Lt iš A. Č. už jo gyvenamojo namo Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) statybos darbus, 2006 m. gegužės mėn. 10 000 Lt iš R. M. už jo gyvenamojo namo Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) pamatų statybos darbus, 2006 m. rugpjūčio–spalio mėn. 78 000 Lt iš J. S. už jos gyvenamojo namo Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) statybos darbus) priėmimo nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie atliktus darbus bei gautus pinigus neperdavė buhalterijai ir taip šios gautos lėšos, atlikti darbai nebuvo parodyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje; dėl šių pažeidimų negalima nuo 2004 m. vasario 6 d. iki 2006 m. spalio 31 d. iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. K. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę V. M., įrašė į deklaraciją neteisingus duomenis apie pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, būtent:

1) būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Klaipėdoje, tyčia, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio l dalį, nustatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę V. M., siekdamas išvengti sumokėti 6300 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neparodytų 42 000 Lt pajamų, gautų už UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. birželio–rugsėjo mėn. atliktus statybos darbus, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui UAB (duomenys neskelbtini) 2005 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pelną, t. y. nurodant 42 000 Lt mažesnę bendro mokestinio laikotarpio veiklos rezultatų sumą ir 6300 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. gegužės 16 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pelną;

2) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. birželio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2005 m. birželio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2005 m. liepos 22 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini pajamas;

3) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. liepos mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2005 m. liepos mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2005 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;

4) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2005 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2005 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;

5) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2005 m. rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2005 m. spalio 24 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;

6) siekdamas išvengti sumokėti 1800 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2006 m. gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1800 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. liepos 5 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;

7) siekdamas išvengti sumokėti 3240 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. liepos mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 18 000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2006 m. liepos mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 18 000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 32400 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;

8) siekdamas išvengti sumokėti 5400 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 30 000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2006 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 30 000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 5400 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;

9) siekdamas išvengti sumokėti 3600 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 20 000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2006 m. rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 20 000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 3600 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. spalio 24 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;

10) siekdamas išvengti sumokėti 1800 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. spalio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2006 m. spalio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1800 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. lapkričio 20 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skunde kasatorius ginčija nuteisimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi Nr. 2K–213/2006, kurioje išaiškinta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad deklaracijas pildė buhalterės, jas elektroniniu būdu persiųsdavo mokesčių inspekcijai, o kasatoriui jas pateikdavo susipažinti tik po to, kai šios jau būdavo užpildytos ir perduotos inspekcijai. Taip pat buhalterės patvirtino, kad kasatorius niekada nedavė joms jokių nurodymų dėl duomenų įrašymo į deklaracijas, jų niekada nepasirašinėjo ir netikrino prieš pateikiant mokesčių inspekcijai. Dėl to, nustačius, kad deklaracijose įrašyti neteisingi duomenys, atsakomybėn turėjo būti traukiamas asmuo, kuris jas užpildė, pasirašė ir pateikė mokesčių inspekcijai. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 21 punktu, nurodančiu, kad nusikaltimo subjektas pagal BK 220 straipsnį yra asmuo, kuris įstatymo įpareigotas pateikti deklaracijas. Šis teismas konstatavo, kad toks asmuo buvo kasatorius ir nesvarbu, ar pats kasatorius jas pateikė. Kasatoriaus manymu, toks įstatymo aiškinimas neteisingas. Asmuo pripažįstamas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu esant dviem sąlygoms: jis turi galėti būti subjektu, kaip tai numato minėto nutarimo 21 punktas, ir jis turi būti pateikęs deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis. Byloje nustatyta, kad kasatorius galėjo būti subjektu, tačiau deklaracijas pasirašė ir pateikė ne jis. To paties nutarimo 19 punkte išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali: nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Tai reiškia, kad asmuo atsakomybėn traukiamas už nusikalstamą veikimą, o ne už neveikimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino kasatorių tinkamu subjektu dar ir dėl to, kad jis nepasinaudojo galimybe kontroliuoti deklaracijų pasirašymo ir pateikimo. Taigi teismas nustatė kasatoriaus neveikimą, tačiau neveikimas pagal BK 220 straipsnį nelaikomas nusikalstamu. Taip pat teismas nurodė, kad, nepateikdamas buhalterėms pajamas patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų, kasatorius aiškiai suvokė, jog deklaracijose bus parodyti žinomai melagingi duomenys. Minėto Senato nutarimo 14 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio dalį būtinos šios objektyvios sąlygos: pirma, įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; antra, šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Taigi neteisingi duomenys turi būti įrašomi turint tikslą išvengti mokesčių. Įmonės buhalterės patvirtino, kad jos manė ir taip paaiškino kasatoriui, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje neturi būti parodytos už užsakovų lėšas ir jų nuosavybėn nupirktos medžiagos. Šių medžiagų įgijimo dokumentai įmonėje nesaugomi, todėl jie ir negalėjo būti pateikti buhalterėms. Be to, jei gautos pajamos ir turėtos išlaidos yra vienodos, tai nuo jų jokių mokesčių neskaičiuojama. Net jeigu deklaracijose ir turėjo matytis minėtos pajamos bei jų išleidimas, mokėtina mokesčių suma lieka nepakitusi, todėl tokia klaida visiškai neturi įtakos mokesčių sumai, todėl mokesčių vengimas negalimas. CK 6.648 straipsnis numato galimybę rangos darbus atlikti ir iš užsakovo medžiagų. Tokiu atveju rangos darbams atlikti perduotos medžiagos išlieka užsakovo nuosavybe ir į rangovo buhalterinę apskaitą neįtraukiamos. Taip pat į rangovo buhalterinę apskaitą neįtraukiamos ir piniginės lėšos, kurias užsakovas suteikė rangovui užsakovo nuosavybėn ir jo vardu bei interesais įgyti statybinių medžiagų. Šiuo atveju rangovas tampa užsakovo įgaliotiniu įgyjant medžiagas, bet netampa tų medžiagų ar joms skirtų piniginių lėšų savininku. Rangovo buhalterinėje apskaitoje neparodomas užsakovo turtas. Tą teisme paaiškino ir abi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės. Byloje visi trys užsakovai patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus nebuvo mokėta, kad už tuos pinigus, kuriuos jie perdavė kasatoriui, jiems jų vardu buvo nupirktos ir perduotos statybinės medžiagos. Liudytojas R. M. teisme patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių darbų jam neatliko, o tik padėjo įsigyti medžiagas. Liudytoja J. S. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jai ir jos vardu nupirko statybinių medžiagų už 78 000 Lt ir jas perdavė, atliko statybos darbus, tačiau už juos ji nemokėjo, nes buvo nepatenkinta atliktų darbų kokybe. Liudytojas A. Č. patvirtino, kad su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaręs rangos sutarties, darbus atliko ne UAB (duomenys neskelbtini), o kasatorius tik padėjo surasti pigesnius darbuotojus, taip pat liudytojo vardu ir jo interesais nupirkti statybinių medžiagų, ir nei UAB (duomenys neskelbtini), nei kasatorius už tai negavo jokio atlygio. Be to, net laikant, kad užsakovų sumokėtos lėšos turėjo būti parodytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, tai jos negali būti laikomos įmonės pelnu, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai, nes byloje yra nustatyta, kad šios piniginės sumos išleistos statybinėms medžiagoms ir perduotos užsakovams, o tai yra išlaidos. Pelnas yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, todėl jeigu išlaidos lygios pajamoms, tai pelnas yra nulinis, o tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog buvo nesumokėti mokesčiai. Teismas į tai neatsižvelgė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nuslėptų mokesčių yra 42 962,22 Lt. Kvalifikuojant veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę tyčią ir šios tyčios tikslą – mokesčių slėpimą. Minėto Senato nutarimo 25 punkte nurodyta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kasatorius tvirtina, kad jis įmonės buhalterių buvo įtikintas, kad už užsakovų lėšas ir jiems nupirktos statybinės medžiagos neturi būti parodomos buhalterinėje apskaitoje, todėl pirminiai buhalteriniai dokumentai nebuvo išrašyti. Jeigu teismai pagrįstai laiko, kad tai turėjo atsispindėti buhalterijoje (tiek pinigų gavimas, tiek jų išleidimas), tai kasatorius šito neužfiksavo ne sąmoningai, o dėl suklydimo. Net ir pripažinus, kad užsakovų mokėti pinigai ir už juos nupirktos medžiagos turėjo būti parodytos įmonės buhalterijoje, tai buvo padaryta neturint tyčios ir tikslo nuslėpti mokesčius, be to, dėl to nebuvo nuslėpti mokesčiai, nes pelnas buvo nulinis. Tiek sumokėtų lėšų faktas, tiek jų panaudojimo faktas patvirtinami liudytojų parodymais. Kasatorius taip pat mano, kad teismai tų pačių liudytojų parodymams suteikė skirtingą įrodomąją galią, nes tų pačių liudytojų parodymus dėl pinigų mokėjimo fakto vertino kaip teisingus ir tinkamus, o dėl pinigų panaudojimo – kritiškai. Anot kasatoriaus, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nepašalinus iškilusių prieštaravimų, jie turėjo būti aiškinami kasatoriaus naudai. Kasatoriaus manymu, nėra pakankamų įrodymų jo kaltei pagrįsti. Toliau kasatorius tvirtina, kad vien buvusių įmonės darbuotojų parodymų apie jiems mokėtas atlyginimų sumas, nesant byloje kitų įrodymų, nepakanka pripažinti, jog tokie atlyginimai jiems tikrai buvo mokami. Teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus paaiškinimus, kad darbuotojai jį apkalba, nes buvo nepatenkinti darbo sąlygomis įmonėje. Be to, didesnius, nei nurodyta mokėjimų žiniaraščiuose, atlyginimus būtų galima mokėti tik, jeigu įmonėje būtų buvę laisvų lėšų. Įmonės buhalterės patvirtino, kad įmonėje buvo nuolatinis lėšų stygius, tačiau teismas atsisakė atlikti įmonės pajamų ir išlaidų ekspertizę, taip atimdamas iš kasatoriaus teisę pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Specialisto išvadoje nurodyta tik gautų pajamų suma per atitinkamą laikotarpį nepatvirtina, jog įmonė turėjo pakankamų lėšų mokėti didesnius atlyginimus, nes už tą laikotarpį neparodytos įmonės išlaidos. Dėl to specialisto išvadoje nepagrįstai konstatuojama, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų didesniems atlyginimams išmokėti. Mokėjimų eiliškumo – pirmiausia turi būti mokami atlyginimai ir tik po to visi kiti mokėjimai – įmonėje nebuvo laikomasi. Specialisto išvada apie, tikėtina, mokėtus didesnius atlyginimus pagrįsta tik buvusių darbuotojų parodymais, kurių, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepakanka neginčijamoms išvados daryti. Teismui atsisakius išnaudoti visas priemones, galinčias arba patvirtinti arba paneigti didesnių atlyginimų mokėjimo faktą, laikytina, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių tokio fakto buvimą. Nagrinėjamu atveju teismas ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir suvaržė kasatoriaus teisę gintis visais leistinais būdais. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius laisvai disponavo įmonės lėšomis, todėl turėjo galimybę mokėti didesnius atlyginimus, yra tik prielaida. Be to, šis teismas nurodė, kad M. M. ir D. Č. parašai atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje suklastoti, todėl kasatorius nepagrįstai padidino kasos išlaidas ir turėjo lėšų mokėti didesnius atlyginimus. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai. Minėti asmenys nurodė, kad gavo žiniaraščiuose nurodytas sumas, tačiau juose yra ne jų parašai. Taigi negalima teigti, kad kasos išlaidos buvo padidintos. Taip pat byloje nenustatyta, kad parašus suklastojo kasatorius. Be to, skunde nesutinkama su paskirtų bausmių bendrinimo būdu. Kasatorius teigia, kad teismas neteisingai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Minėto nutarimo 31 punkte nurodyta, kad, jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius. Kasatorius nuteistas už tai, kad vedė apgaulingą buhalteriją ir tai darydamas pateikinėjo deklaracijas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Vadinasi, padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą už jas paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, o ne iš dalies sudedant. Teismai šiomis nuostatomis nesivadovavo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, motyvuotai pasisakė, dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, bei pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius BK 220 straipsnio l dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 21 punkte yra išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Nustatant BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektą teismų praktikoje atsižvelgiama į teisės aktus, kuriuose atitinkamą teisinį statusą turintiems asmenims nustatytos pareigos pateikti valstybės įgaliotai institucijai deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną ar turtą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintas taisykles, kurios išsamiai aptartos apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pridėtinės vertės ir metines pelno mokesčio deklaracijas privalo pateikti ir pasirašyti PVM mokėtojo vadovas ir vyriausias buhalteris. Kasatorius, būdamas uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. juridinio asmens vadovas, pateikė šias deklaracijas VMI elektroniniu būdu per vyr. buhalterę V. M., žinodamas, kad pats yra nuslėpęs nuo jos tikrąsias UAB pajamas, todėl jos nebus parodytos ir mokesčių deklaracijose, t. y. sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie UAB pajamas ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių. Kasatoriaus teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą, nes neturėjo tyčios išvengti mokesčių, taip pat atmestini, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismų sprendimuose subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra aprašyti. Dėl įmonės pajamų ir išlaidų ekspertizės prokuroras teigia, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai gali būti nustatomi tiek kompetentingų įstaigų patikrinimu, revizijų aktais, tiek ir audito apskaita, specialisto išvada ar ekspertizės aktu. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas baudžiamojo proceso veiksmas. Teismas paprastai skiria ekspertizę tais atvejais, kai nusprendžia, kad ji būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti arba kai specialisto išvados prieštarauja kitai bylos medžiagai ir tai kelia abejonių jų pagrįstumu. Šioje byloje ekspertizė nebuvo skiriama, nes teismui, išnagrinėjusiam specialistų išvadas, paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą, abejonių dėl specialisto išvados teisingumo ir jos pripažinimo tinkamu įrodymų šaltiniu nekilo. Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas. Nepaskirdamas ekspertizės, teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir kasatoriaus teisių nesuvaržė, nes jo prašymą dėl ekspertizės paskyrimo išnagrinėjo ir jį motyvuotai atmetė. Dėl kasatoriui paskirtų bausmių subendrinimo skunde nurodoma, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau A. K. apeliacine tvarka dėl jam paskirtų bausmių bei jų subendrinimo nesiskundė ir šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl nenagrinėtinas jis ir kasacine tvarka. Taip pat atsiliepime pažymima, kad iš esmės A. K. kasacinio skundo argumentai analogiški argumentams, nurodytiems jo apeliaciniame skunde. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties matyti, kad visas skunde minimas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas išanalizavo, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakė ir nuteistojo A. K. skundą pagrįstai atmetė. Apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320–324 straipsnių, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nuostatų.

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka nurodytus BPK reikalavimus.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 21 punkte išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Kasatorius neginčija apeliacinio teismo išvados, padarytos išanalizavus mokesčių įstatymų nuostatas, susijusias su pelno ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų pateikimu, kad A. K. ir buvo tas asmuo, kurį įstatymas įpareigojo pateikti šias deklaracijas. Tačiau kasatorius mano, kad, be šios sąlygos, jis galėjo būti pripažintas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektu tik tuo atveju, jeigu jis būtų pasirašęs deklaracijas ir jas pateikęs mokesčių inspekcijai.

BK 220 straipsnio numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Taigi kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, įrašęs į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikęs juos valstybės įgaliotai institucijai.

Tačiau, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nutarimo bei BK 220 straipsnio 1 dalies dispoziciją, laikytina, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektais gali būti tiek juridinio asmens vadovai, atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės – tarp jų ir deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų kitų dokumentų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą – pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Atsakomybės subjektais taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo.

Skirtingai nei nurodo A. K., veikos, už kurią jis nuteistas, faktinės aplinkybės patvirtina, kad kasatorius atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymius.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį A. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, siekdamas išvengti mokesčių, atitinkamu laikotarpiu, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę V. M., įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie pelną ir pajamas bei pateikė šiuos duomenis valstybės įgaliotai institucijai.

Taigi pagal nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes A. K. nuteistas už tęstinę nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė tuo, kad jis, kaip įmonės direktorius, būdamas tiesiogiai atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, nepateikęs buhalterei visų duomenų apie įvykdytas ūkines operacijas (atliktus statybos darbus ir už tai gautas įmonės lėšas) bei nurodęs jai užpildyti, pasirašyti ir elektroniniu būdu persiųsti deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, pateikė šiai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną, taip realizuodamas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Byloje nustatyta, kad PVM deklaracijas su neteisingais duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas užpildė, pasirašė ir elektroninių būdu įgaliotai institucijai perdavė įmonės buhalterė, o ne A. K. Tačiau byloje taip pat įrodyta, kad buhalterė apie deklaracijose nurodytų duomenų apie pajamas ir pelną neteisingumą nežinojo, nes A. K. jai sąmoningai nebuvo pateikęs visų duomenų dėl vykdomų statybos darbų, dėl kurių įmonės pajamos ir pelnas buvo didesni, nei nurodyta deklaracijose. Taigi A. K., kaip įmonės vadovas, tiesiogiai atsakingas už deklaracijų apie pajamas ir pelną pateikimą ir tyčia elgdamasis byloje nustatytu būdu, atitinka BK 220 straipsnyje numatyto subjekto požymius.

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis yra tikslas išvengi mokesčių.

Kasatorius ginčija nuteisimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tvirtindamas, kad neturėjo pareigos pateikti buhalterinei apskaitai duomenis apie tariamai vykdomus statybos darbus ir kad tikslas išvengti mokesčių neįrodytas. Kolegija tokius skundo argumentus atmeta. Šis skundo teiginys pagrįstas kitokios, nei nustatė teismai, situacijos interpretavimu. Kasatorius teigia, kad statybinės medžiagos, reikalingos sutartiems darbams vykdyti, buvo perkamos už užsakovų lėšas ir jų nuosavybėn, todėl iš užsakovų gautos piniginės sumos neturėjo būti įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą kaip įmonės gautos pajamos. Tačiau teismai nustatė, kad užsakovai kasatoriui mokėjo tiek už statybines medžiagas, tiek ir už atliktus darbus. Tarp užsakovų ir A. K., kaip įmonės direktoriaus, buvo sudarytos rašytinės ir viena žodinė statybų rangos sutartys, kurios nebuvo pakeistos ar nutrauktos. Dėl to visos su šiais darbais susijusios ūkinės operacijos privalėjo būti pagrįstos apskaitos dokumentais ir fiksuojamos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kolegijos vertinimu, teismai, remdamiesi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, teisingai nustatė kasatoriaus tyčios turinį. Kasatoriaus veiksmai pasireiškė duomenų ir dokumentų apie įmonės vykdomus statybos darbus ir už tai gautų pajamų nepateikimu buhalterei, kuri pildė, pasirašinėjo bei pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, taip sąmoningai suvokdamas, kad deklaracijose bus nurodyti žinomai neteisingi duomenys.

Išlaidos – nagrinėjamu atveju atliekant statybos darbus panaudos statybinės medžiagos – laikytinos nusikalstamų veikų padarymo išlaidomis, nes jokių šias išlaidas patvirtinančių apskaitos dokumentų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu gynyba nepateikė. Taigi, nustatant buhalterinėje apskaitoje neparodytų pajamų ir pelno dydį, pagrįstai neatsižvelgta į nusikalstamų veiksmų darymo metu patirtas išlaidas.

Dėl bausmių bendrinimo būdo (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nors bausmių bendrinimo klausimas nebuvo skundžiamas ir nagrinėtas apeliacine tvarka, tačiau, nustačiusi aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atvejį, atsižvelgdama į kasacinės instancijos teismo paskirtį (BPK 376 straipsnio 1 dalis) bei atskiro instituto – baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (XXXIV skyrius) – egzistavimą ir tikslus, teisėjų kolegija dėl to pasisako.

Pagal teismų praktiką, jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.

Bylos duomenimis, A. K. nuteistas už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir neteisingą duomenų apie pelną bei pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis). Būtent apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tuo pačiu metu kasatorius padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas. Taigi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o ne teismų taikytu bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Teismų sprendimai keistini nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto – taikymo atvejį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 383 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

Kasaciniame skunde A. K. ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu nustatyti didesnių atlyginimų, nei parodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose, darbuotojams išmokėjimo faktai.

Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme metu dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas patikrino visus esminius apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl to. Didesnių darbo užmokesčių, nei nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose, išmokėjimas nustatytas patikrinus, ištyrus ir įvertus liudytojų įmonės darbuotojų parodymus, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, 2006 m. rugpjūčio 10 d. ir 2007 m. birželio 21 d. specialisto išvadas bei specialisto paaiškinimus, duotus teisme. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šių bylos duomenų vertinimu, nes teismai pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamiesi įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Gynybos prašoma atlikti pajamų bei išlaidų ekspertizė, atsižvelgiant į kitus bylos duomenis, kurie buvo pakankami išvadoms apie išmokėtus didesnius darbo užmokesčius padaryti, nebuvo būtinas procesinis veiksmas. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius nuteistas už tai, jog, apgaulingai tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, neparodė 130 000 Lt pajamų už atliktus statybos darbus. Tai dar kartą patvirtina, kad A. K. turėjo pakankamai lėšų didesniems, nei parodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose, atlyginimams išmokėti.

Taip pat kasatorius be pagrindo ginčija bylos duomenų, susijusių su įmonės gautomis pajamomis už atliktus statybos darbus ir didesnėmis deklaruotinomis pajamų sumomis, nei nurodyta pelno ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose, vertinimu. Įvertinę visus ginčijamus bylos duomenis, teismai nustatė, kad A. K. gavo rašytinių statybų rangos sutarčių ir žodinio susitarimo pagrindu sutartas sumas už atliktus statybos darbus, taigi gavo pajamas, tačiau jų atitinkamose deklaracijose nenurodė, taip įgaliotai institucijai pateikdamas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną. Ginčijami liudytojų UAB (duomenys neskelbtini) užsakovų A. Č., R. M. bei J. S. parodymai teismų sprendimuose išdėstyti, sugretinti su jų ankstesniais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir aptarti kitų bylos duomenų kontekste. Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl šių duomenų vertinimo kaip neįtikinamus, nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Nekyla abejonių, kad nuteistąjį A. K. – UAB (duomenys neskelbtini) direktorių ir jos atstovą – su užsakovais siejo sutartiniai statybų rangos santykiai, todėl visos ūkinės operacijos, susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) vykdomais statybų darbais, privalėjo būti pagrįstos apskaitos dokumentais ir parodytos įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad, sprendžiant nuteistojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar kasatoriui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartį.

Panaikinti nuosprendžio ir nutartis dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, bendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. K. paskirti 50 MGL (6250 Lt) baudą.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Jonas Prapiestis

Antanas Klimavičius