Civilinė byla Nr. 3K-3-479/2009
Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo.
Šalys santuoką sudarė 1989 m. balandžio 29 d.; gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. D., (duomenys neskelbtini) – sūnus G. D. Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Kadangi vieno iš sūnų – nepilnamečio G. D. – gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, tai, ieškovės teigimu, butas asmeninės nuosavybės teise paliktinas jai. Atsakovo teigimu, butas dalytinas lygiomis dalimis kiekvienam, gyventi abu viename bute jie negalėtų, todėl sutiko, jog butas būtų parduotas, o gauti pinigai atitektų abiem lygiomis dalimis; nesutiko, kad, dalijant turtą, būtų nukrypta nuo lygių dalių principo. Ieškovė kartu su kitais reikalavimais dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo prašė teismo santuokos metu įgytą butą po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti jai, įpareigojant per metus sumokėti atsakovui 14 000 Lt kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo ieškovei ir atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto kiekvienam.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus G. D. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo sūnaus G. D. išlaikymui iki jo pilnametystės po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2008 m. sausio 3d., priteisė iš atsakovo sūnaus G. D. naudai išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Lt, santuokos metu įgytą butą (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei, šią įpareigojant už paliekamą jai nuosavybės teise butą sumokėti atsakovui 36 153 Lt kompensaciją per metus (365 dienas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po santuokos nutraukimo ieškovei R. D. paliko pavardę D., atsakovui A. D. – D. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, nurodė, jog, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ar kitas svarbias aplinkybes, galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį; dalijant turtą reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Teismas, nustatęs, kad vaikas liko gyventi su ieškove, pripažino jai didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 2/3 dalis buto, atsakovui – 1/3 dalį buto; atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ketino grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau neturi galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą, o atsakovas ginčo šalių bute gyveno su kita moterimi, todėl visų šių asmenų ir nepilnamečio vaiko, turinčio su centrine nervų sistema susijusių sutrikimų, gyvenimas viename bute būtų neįmanomas, neigiamai atsilieptų sūnui, pripažino, jog santuokoje įgytas butas priteistinas natūra ieškovei, įpareigojant sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 8 d. nutartimi jį tenkino iš dalies: pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl ginčo šalims priteisto turto dalių nustatymo ir nustatė, kad abiem šalims turtas padalijamas lygiomis dalimis, padidinant priteistą atsakovui iš ieškovės 36 153 Lt kompensaciją iki 54 230 Lt; papildė teismo sprendimo rezoliucinę dalį sakiniu: iš atsakovo A. D. nepilnamečiam sūnui G. D. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. D.; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados dėl turto padalijimo, neanalizavo ir nenustatė bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant bylos šalims bendrąja nuosavybės teise priklausančio turto dalių nustatymo klausimą. Kolegija pažymėjo, kad ginčo šalys – buvę sutuoktiniai yra panašaus amžiaus darbingi asmenys, turintys vienodas galimybes dirbti ir gauti nuolatines pajamas, nenustatyta aplinkybių, jog vieno iš jų turtinė padėtis iš esmės skirtųsi nuo antrojo, iš byloje pateiktos vaiko neįgalumo lygio pažymos kopijos matyti, kad su ieškove kartu gyvenančiam nepilnamečiam sūnui lengvas neįgalumo lygis buvo nustatytas iki 2007 m. liepos 25 d., kitų duomenų apie bylos nagrinėjimo metu esančius vaiko sveikatos sutrikimus ir būtiną gydymą bei su tuo susijusias išlaidas nebuvo pateikta, todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui konstatuoti CK 3.123 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant įstatymas suteikia galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, buvimą. Kolegijos teigimu, materialinio išlaikymo pareiga iš esmės yra paskirstyta vienodai abiem nepilnamečio tėvams, todėl, vertinant ir šiuo aspektu, nebuvo pakankamo pagrindo priteisti ieškovei didesnę bendro turto dalį. Kolegija, peržiūrėdama turto padalijimo būdą, sutiko su pirmosios instancijos teismo parinktu turto padalijimo būdu, jog, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, ginčo butą tikslinga priteisti ieškovei, tačiau, nurodydama, jog nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pakeitė teismo nustatytą bylos šalims tenkančio turto dalių santykį, nustatydama, kad abiem šalims butas padalijamas lygiomis dalimis; atitinkamai pakeitė teismo nustatytą kompensaciją, mokėtiną atsakovui už ieškovei priteistą turtą natūra.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį papildant sakiniu, kad iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 2 dalį ir 3.123 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko interesais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors tai ir pripažinęs, tačiau nutartyje netyrė ir nevertino bylos aplinkybių, padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, kad byloje nebuvo duomenų apie vaiko interesus ar kitas svarbias aplinkybes, leidusias teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje yra pažymėta, kad jeigu vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdo nesąžiningai, tai ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-226/2005). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas šeimos butą valdė nesąžiningai, nes be kasatorės sutikimo pakvietė jame gyventi kitą moterį.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, nenukrypo nuo teismų praktikos, motyvavo išvadas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo, kodėl nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Kasatorės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nesąžiningai valdo butą, yra nepagrįsta, nes ieškovė tame bute negyvena nuo 2003 metų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo taikymo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis)
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą; pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad buvę sutuoktiniai yra panašaus amžiaus, darbingi asmenys, turintys vienodas galimybes dirbti ir gauti nuolatines pajamas, nenustatyta aplinkybių, jog vieno iš jų turtinė padėtis iš esmės skirtųsi nuo antrojo, su ieškove kartu liko gyventi nepilnametis sūnus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pripažino, kad ieškovei priteistina didesnė santuokoje įgyto turto dalis, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su teismo išvada, kad ginčo butas bet kuriuo atveju visas priteistinas ieškovei, pakeitė tik pirmosios instancijos teismo nurodytą ginčo šalims tenkančio turto dalių santykį, nurodydamas, jog, nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ginčo butas šalims dalytinas lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų, interesus. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004). Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra užtikrintos nepilnamečio ginčo šalių vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos, nes ginčo butas natūra priteistas ieškovei. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir parinktu bendro turto dalių nustatymo būdu, sprendžia, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, jog pakeičiamas tik teismo nustatytas ginčo šalims tenkančių turto dalių santykis (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), atitinka CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią, nesant galimybės padalyti turtą natūra abiem sutuoktiniams, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, teisingai parinko turto padalijimo būdą, todėl, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su kasatore, atsižvelgdama į dalytino buto pobūdį (butas yra trijų kambarių, su pereinamais kambariais) bei vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuoja, kad šioje byloje nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą nebuvo pažeista, o byloje nenustatyta realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Kasatorės turtiniai interesai, kad jai teks mokėti didesnę kompensaciją atsakovui, šioje byloje nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes, priteisus jai ginčo butą, šalių nepilnamečio sūnaus interesai, užtikrinant normalias jo gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, netinkamai aiškino CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes konstatavo tik esant aplinkybę, dėl kurios nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, bet nenustatė, kiek toks nukrypimas buvo būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Pagal teismų praktiką teismas turi ne tik nustatyti aplinkybes, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, bet ir jas įvertinti, kiek nustatytos aplinkybės leistų taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-364/2007), o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nurodytoje nutartyje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė yra suformuluota byloje, kurios nagrinėjimo dalykas iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasatorės nurodytoje nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – individualios įmonės, skolų – padalijimo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sumokėti advokatui 1002,69 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija rekomenduotino maksimalaus užmokesčio už procesinio dokumento surašymą, todėl ši suma, netenkinus kasacinio skundo, priteistina atsakovui iš kasatorės.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 30,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės R. D. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1002,69 Lt (vieną tūkstantį du litus šešiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,70 Lt (keturiasdešimt vieną litą septyniasdešimt centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
