Baudžiamoji byla Nr. 2K-442/2009
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.15.3.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš nuteistojo A. R. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. ir V. S. priteista po 24 136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, po 375 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti. Iš ADB „Baltikums draudimas“ nukentėjusiesiems V. ir V. S. priteista po 1344,55 Lt turtinei ir po 575,47 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiųjų V. ir V. S.. apeliacinis skundas patenkintas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas. Nukentėjusiesiems V. ir V. S. priteistos neturtinės žalos suma padidinta iki 90 000 Lt priteisiant iš nuteistojo A. R. kiekvienam iš jų po 39 136,80 Lt. Iš ADB „Baltikums draudimas“ nukentėjusiesiems priteista 863,20 Lt. Iš nuteistojo A. R. nukentėjusiesiems V. ir V. S. priteista 1100 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,
n u s t a t ė :
A. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 1 d., apie 21.42 val., kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 20,9 km, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 64, 146, 153 punktų reikalavimus, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. A. R., nesilaikydamas minėtų KET punktų reikalavimų bei visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje važiavusiam R. S. vairuojamam automobiliui BMW 320 (valst. Nr. duomenys neskelbtini), todėl susidūrė su juo. Dėl to eismo įvykio metu žuvo R. S., nesunkiai sutrikdyta „Mercedes Benz“ keleivės G. R. ir BMW keleivio R. P. sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nutartį, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti iš jo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį.
Kasatorius nurodo, kad spręsdami atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismai netinkamai įvertino eismo įvykio priežastis, neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykį sukėlė ne vien jo, bet ir žuvusiojo R. S. veiksmai, taigi pasekmės atsirado dėl abipusės automobilių vairuotojų kaltės. Kasatorius remiasi ekspertų išvadomis apie tai, kad KET pažeidė ir R. S., vairavęs automobilį viršijant leistiną greitį (važiavęs 145 km/h greičiu), ir kad tokie veiksmai pripažinti nepriimtinais ir techniniu požiūriu turėjusiais priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Nepaisant to, visą kaltę dėl eismo įvykio teismai perkėlė jam (kasatoriui) vienam. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. S. pažeidė KET, tačiau, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, šią svarbią aplinkybę ignoravo. Taip pat netinkamai vertino eismo įvykio kilimo priežastis ir abiejų vairuotojų kaltės bei atsakomybės klausimus ir apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai visą atsakomybę dėl pasekmių perkėlęs vien tik nuteistajam. Kasatorius nesutinka su šio teismo išvada, kad jis elgėsi nedėmesingai ir privalėjo praleisti pamatytą atvažiuojančią transporto priemonę. Kasaciniame skunde teigiama, kad toks įrodymų (ekspertizės išvados) vertinimas yra neteisingas, teismo nutartyje padaryta išvada neatitinka bylos aplinkybių.
Kasatorius nurodo, kad jis pripažįsta, jog nukentėjusieji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl žuvusiojo tėvams iš karto atlygino 10 000 Lt turtinės žalos (už kapo sutvarkymą ir paminklą), o teismo posėdžio metu sumokėjo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, visiškai atlygino turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. P.; be to, teisme paaiškino, kad galėtų nukentėjusiesiems S. atlyginti dar iki 20 000 Lt neturtinės žalos. Kasatorius teigia, kad negali sumokėti didesnės sumos, nes dėl dukters G. R. sužalojimų, patirtų to paties eismo įvykio metu, jos gydymui ir slaugai reikalingos nemažos lėšos. Be to, kadangi dukrai būtina nuolatinė priežiūra, kasatoriaus žmona J. R. pradėjo dirbti pusę etato ir dabartinis jos atlyginimas yra 600 Lt. Šeimoje auga sūnus T. R., gimęs 1996 m., kurį taip pat privalu išlaikyti. Taigi nuteistojo šeimos turtinė padėtis labai pablogėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, nepakankamai atsižvelgė į šias aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas, neįsigilinęs į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei pateiktus duomenis apie nuteistojo šeimos turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ne tik neištaisė, bet ir nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, padidindamas iš kasatoriaus priteistos neturtinės žalos sumą iki 90 000 Lt. Kasatorius teigia, kad ne tik apeliacinės instancijos teismo nustatytos atlygintinos žalos dydis, bet ir pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala labai apsunkintų jo šeimos padėtį, dėl to nukentėtų kitų šeimos narių, tarp jų – nepilnamečių vaikų – turtiniai interesai.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nutartį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendį; nuteistojo kasacinio skundo dalį, kuria prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems V. ir V. S., atsižvelgė į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes, nuteistojo A. R. kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo) bei kaltininko turtinę ir šeiminę padėtį. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, įstatymo saugomų vertybių svarbą, šis teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijais. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaneigė šio nuosprendžio argumentų ir priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad netekę sūnaus nukentėjusieji patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, prarado teisėtus lūkesčius į paramą ligos atveju bei senatvėje, tačiau šios aplinkybės negali būti vienintelis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Būtina atsižvelgti ir į kitas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurioms šis teismas neskyrė pakankamai dėmesio. Pasak prokuroro, teismas nepagrįstai suabejojo nuteistojo pažymose pateiktų duomenų tikrumu apie darbo užmokestį, nors jose nurodytos darbinės pajamos už nedidelį laikotarpį. Kita vertus, teismas nenurodė, kokiais duomenimis vadovavosi darydamas išvadą, kad nuteistojo bei jo žmonos pajamos turėtų būti didesnės, nei nurodyta pažymose. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmę neturtinės žalos dydžio nustatymui, t. y. į tai, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, kad eismo įvykio metu nukentėjo kiti asmenys, kuriems atlyginta neturtinė žala.
Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamoje teismo nutartyje visiškai nepasisakyta dėl nukentėjusiojo R. S. veiksmų eismo įvykio metu. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenustato ko kito, gali būti sumažintas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes automobilio BMW vairuotojas R. S. prieš eismo įvykį važiavo ne mažesniu kaip 145 km/h greičiu, kuris žymiai viršijo maksimalų šioje kelio atkarpoje leistiną 90 km/h greitį. Įvertinus, kad eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, akivaizdu, jog tokie R. S. veiksmai apsunkino nuteistojo A. R. galimybę teisingai įvertinti kliūtį bei pasirinkti teisingą sprendimą ir tai, pasak ekspertų, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusieji V. S. ir V. S. prašo netenkinti nuteistojo A. R. kasacinio skundo ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nutartį.
Nukentėjusieji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tik formaliai atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, tačiau faktiškai šių principų nesilaikė. Nukentėjusieji pažymi, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistasis A. R. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus (prieš sukdamas bei įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio R. S. vairuojamam automobiliui ir su juo susidūrė), taigi buvo labai neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivio saugumui užtikrinti, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismui. Tokie A. R. veiksmai lėmė R. S. žūtį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos pasekmė – vienturčio sūnaus R. mirtis – yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nukentėjusiuosius su sūnumi siejo itin artimi dvasiniai ryšiai (kartu su juo gyveno, mylėjo), todėl jo žūtis dėl kasatoriaus kaltės įvykusio eismo įvykio metu sukėlė didelių dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Su sūnumi buvo siejami visi ateities lūkesčiai, tikėtasi iš jo pagalbos ligos atveju ir senatvėje. Dėl sūnaus netekties iš esmės pablogėjo sveikatos būklė ir ji iki šiol nepakito.
Atsiliepime nukentėjusieji teigia, kad įpareigojant kaltininką atlyginti padarytą žalą, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt., tačiau tai neturi būti formalus vertinimas. Nuteistojo A. R. turtinė padėtis yra gera, jis turi nekilnojamojo turto, be to, yra darbingas ir dirba, todėl gali atlyginti priteistą neturtinę žalą. Aplinkybė, kad po eismo įvykio nuteistasis savo turtą perleido trečiajam asmeniui, tačiau faktiškai juo naudojasi pats, rodo jo nesąžiningumą ir siekimą išvengti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusiųjų nuomone, jiems priteistos neturtinės žalos dydis nėra didelis, atitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir kriterijus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos
Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ginčija nukentėjusiesiems V. ir V. S. iš jo priteistos neturtinės žalos dydį. Prašydamas jį sumažinti kasatorius pateikia du esminius argumentus: pirma – teismai (ypač – apeliacinės instancijos teismas) neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir paties žuvusiojo R. S. padarytas KET pažeidimas važiuojant viršijus leistiną greitį, antra – nepakankamai atsižvelgė į pablogėjusią nuteistojo bei jo šeimos turtinę padėtį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl teismų sprendimų teisingumą tikrina pagal juose nustatytas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir nukentėjusiųjų skundus dėl neturtinės žalos dydžio, nutartyje išdėstė išsamius argumentus bei pateikė motyvuotas išvadas, kodėl atmeta nuteistojo skundą ir tenkina nukentėjusiųjų skundą, pakeisdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Visų pirma teismas konstatavo, kad A. R. padaryta nusikalstama veika – šiurkštus eismo saugumo taisyklių pažeidimas vairuojant automobilį – lėmė eismo įvykį, kurio metu žuvo R. S.; byloje neginčytinai nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismas padarė išvadą, kad susidariusioje situacijoje – kai A. R. automobilį vairavo labai neatidžiai ir nesaugiai, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos neįsitikino, ar taip darydamas nekelia pavojaus kitiems asmenims, t. y. apsisukdamas įvažiavo į priešingos krypties važiuojamąją kelio dalį ir sudarė kliūtį artėjančiam R. S. vairuojamam automobiliui, pastarojo padarytas KET pažeidimas (viršijimas leistino greičio) nėra aplinkybė, kuri būtų pagrindas konstatuoti abipusę kaltę (dėl kilusių padarinių) ir dėl to mažinti neturtinės žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad esminis ir lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį – nusikalstamos veikos pasekmės. Šiuo atveju nustatyta, kad pasekmės negrįžtamos, nukentėjusieji S. prarado vienintelį savo vaiką – jauno (dvidešimt penkerių metų) amžiaus sūnų, su kuriuo buvo itin artimi, kartu gyveno ir su juo siejo ateities lūkesčius. Ši netektis nukentėjusiesiems sukėlė skaudžių išgyvenimų, besitęsiantį stresą, neigiamai paveikė jų sveikatą.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas. Antra vertus, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jo turtinės padėties (iš esmės tuos pačius A. R. nurodo ir kasaciniame skunde) apeliacinės instancijos teismas detaliai nurodė su tuo susijusias ir nustatytas faktines aplinkybes, iš kurių sprendė, kad kasatorius po nusikalstamos veikos padarymo dirbtinai ir tik tariamai pablogino savo turtinę padėtį, parduodamas visą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, sodo pastatą ir kitus statinius, keturių kambarių butą). Be to, teismas argumentuotai nurodė, kad nėra patikimų duomenų apie realiai ir ilgalaikiai sumažėjusias A. R. bei jo žmonos pajamas, apie nepakeliamas išlaidas eismo įvykio metu sužalotos (nesunkus sveikatos sutrikdymas) dukters G. R. gydymui ir priežiūrai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas vadovavosi šiuos klausimus reglamentuojančiomis teisės normomis, rėmėsi faktiniais bylos duomenimis, visus juos įvertino ir nepažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl teisinio pagrindo sumažinti šį dydį nėra.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. R. kasacinį skundą.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
Dalia Bajerčiūtė
