Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 2-216-786/2015

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00105-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2; 3.2.3.8.

(S)

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

suinteresuotam asmeniui ir pareiškėjai B. B., jos atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui,

suinteresuotų asmenų ir pareiškėjų A. D. ir R. D. atstovei advokatei Vidai Leonovienei,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir pareiškėjams A. D. ir R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. B., A. D. ir R. D. bei pareiškėjų B. B., A. D. ir R. D. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. K. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko turtas: 65.63 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika. Pareiškėjo motina T. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo J. K. mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai priėmė palikimą pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu – pasiėmė namų apyvokos daiktus, šeimos relikvijas, užsakė gyvenamojo namo ir priklausinių kadastrinius matavimus, kuriuos atliko VĮ Registrų centro Utenos filialas ir suformavo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, pareiškėjas mokėjo už paslaugas bei gyvenamąjį namų su priklausiniais įregistravo nekilnojamo turto registre mirusio tėvo J. K. vardu. Darė gyvenamojo namo remontą, tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo ir pareiškėja B. B. paaiškino, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Ji buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau dabar pareiškimą atsiima ir prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Suinteresuotų asmenų ir pareiškėjų A. D. ir R. D. atstovė advokatė V. Leonovienė paaiškino, kad jos atstovaujamieji atsisako nuo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad jos atstovaujamieji neprieštarauja V. K. prašomo juridinio fakto nustatymui.

Pareiškėjo V. K. pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys B. B., A. D. ir R. D. atsisako nuo savo pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jų atžvilgiu bylos nutrauktinos.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjo, suinteresuoto asmens, suinteresuotų asmenų atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. K. tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko turtas: 65.63 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 8-11), namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika. Pareiškėjo motina T. K. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). Po J. K. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo niekas nesikreipė (b. l. 12). Tačiau pareiškėjas V. K. faktiškai priėmė palikimą pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu – pasiėmė namų apyvokos daiktus, šeimos relikvijas, užsakė gyvenamojo namo ir priklausinių kadastrinius matavimus, kuriuos atliko VĮ Registrų centro Utenos filialas ir suformavo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, pareiškėjas mokėjo už paslaugas bei gyvenamąjį namų su priklausiniais įregistravo nekilnojamo turto registre mirusio tėvo J. K. vardu. Darė gyvenamojo namo remontą, tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties. Minėtas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi pirmos ir antros eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiškia, jo nepriėmė, pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo tėvo mirties (CK 5.13 str.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo ir pareiškėja B. B. ir suinteresuotų asmenų bei pareiškėjų A. D. ir R. D. atstovė pareiškė, kad jie atsisako nuo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, todėl jų atžvilgiu byla nutrauktina.

Pareiškėjai B. B. grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio – 30,75 EUR (mokėta suma 41,00 EUR), sumokėto 2015-08-19 pateikiant pareiškimą teismui (LR CPK 87 str. 2 d.)

Pareiškėjui A. D. grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio – 30,75 EUR (mokėta suma 41,000 EUR), sumokėto 2015-07-13 pateikiant pareiškimą teismui (LR CPK 87 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

B. B., A. D. ir R. D. atžvilgiu civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti B. B. iš valstybės biudžeto 75 procentus – 30,75 EUR (trisdešimt eurų 75 ct) žyminio mokesčio.

Grąžinti A. D. iš valstybės biudžeto 75 procentus – 30,75 EUR (trisdešimt eurų 75 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė