Dėl sprendimų, priimtų atkuriant nuosavybės teises į žemę J. A., panaikinimo bei restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-164/2006

Procesinio sprendimo kategorija 106.7.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Broniaus Pupkovo, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kretingos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kretingos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir J. A. dėl sprendimų, priimtų atkuriant nuosavybės teises į žemę J. A., panaikinimo bei restitucijos taikymo; tretysis asmuo – R. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 2047 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. A.; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 55/6205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. A.“; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo J. A. sklypo vertės sumą – 1280 Lt – į valstybės biudžetą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir nurodė ieškovui, kad jis turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra susijęs su valstybinio administravimo subjektų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo įvertinimu, o reikalavimas taikyti restituciją šiuo atveju laikytinas išvestiniu iš pagrindinių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 13 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad nors teisiniai santykiai, susiję su nacionalizacija ir denacionalizacija, yra turtiniai, tačiau juose valstybė dalyvauja ne kaip privatus, o kaip viešasis asmuo, todėl tokie santykiai yra administraciniai. Prašymas taikyti restituciją kildinamas iš administracinių teisinių santykių. Kolegija konstatavo, kad ieškovo inicijuojamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, todėl byla teisminga administraciniam teismui; pažymėjo, kad tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas bylų rūšinio teismingumo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2001).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismas, motyvuodamas nutartį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2001, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos, todėl kasacinio teismo nutarties ratio decidendi negali būti naudojamas kaip nagrinėjamos bylos sprendimo pagrindas.

2. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. T-2005-76 pažymėjo, kad CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Šioje byloje reikalavimas taikyti restituciją yra civilinio turtinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį tokio pobūdžio bylos nepriskiriamos administracinių teismų kompetencijai.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija sutiko su kasatoriaus nuostata, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas J. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Valstybė, atstovaujama apskrities viršininko administracijos, nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose dalyvauja ne kaip privatus asmuo ar sutarties šalis, o kaip valdžios institucija, vienašališkai priimanti sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Valstybės institucijų veikla šioje srityje yra sudėtinė viešojo administravimo dalis, o šių institucijų veiksmų teisėtumas turi būti tikrinamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

2. Ieškovo argumentas, kad administracinės kompetencijos teismas negali išspręsti jo reikalavimų, yra nepagrįstas, nes administracinių teismų kompetencijai priklauso tiek turtinių, tiek neturtinių administracinių ginčų sprendimas.

3. Reikalavimo dėl restitucijos išsprendimas yra priklausomas nuo to, koks bus priimtas sprendimas dėl skundžiamų individualių administracinių teisės aktų, todėl ginčas pagal ieškovo reikalavimus nagrinėtinas administracinės kompetencijos teisme.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo R. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą savo prašymą grįsdama šiais argumentais:

1. Šioje byloje ieškovo reikalavimai yra kildinami iš viešojo administravimo subjekto veiklos nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. viešojo administravimo srityje. Šiems teisiniams santykiams taikomos ne Civilinio kodekso, o specialiųjų teisės aktų normos. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu, šio pobūdžio bylos priskiriamos administracinių teismų kompetencijai.

2. CPK 26 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos ir bendrosios kompetencijos teismas privalo spręsti individualaus pobūdžio administracinio teisės akto teisėtumą tik tais atvejais, kai jau nagrinėjamoje civilinėje byloje iškyla individualaus pobūdžio administracinio teisės akto teisėtumo klausimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovas J. A. 2002 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 0,54 ha žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės atkurtos ginčijamais administraciniais aktais, perleido trečiajam asmeniui R S.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Ieškovo Kretingos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą ir įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra reikalavimas, kuriuo ginčijami administracinio teisinio pobūdžio aktai ir priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 16 dalys, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti pinigų sumą valstybei yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CK 6.145 – 6.153 straipsniai, CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija platesnė, šie teismai nagrinėja ginčus, kurie nėra grynai civilinio teisinio pobūdžio (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai atsakovas, kuriam administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, jį atlygintinai perleido tretiesiems asmenims, ieškovo reikalavimas šiam atsakovui dėl restitucijos – pinigais grąžinti sklypo vertę – reiškiamas bendrosios kompetencijos teisme. Kartu su šiuo reikalavimu išsprendžiamas ir akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumas. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendė tokio pat pobūdžio ieškinio teismingumo klausimą (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. T-2005-76, 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. TK-2004-90, 2004 m. spalio 27 d. nutartis Nr. TK-2004-75, 2003 m. spalio 29 d. nutartis Nr. TK-2003-41, 2003 m. liepos 1 d. nutartis Nr. TK-2003-24).

Kadangi praktika dėl ieškinių, kuriuose pareikšti ne tik civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, bet ir ginčijamas individualaus pobūdžio administracinių tesės aktų teisėtumas, teismingumo, yra suformuota, tai, atsižvelgdama į ją, kolegija teismų priimtas nutartis, kuriomis atsisakyta priimti prokuroro ieškinį, naikina ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda spręsti apylinkės teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes tokio pobūdžio ieškiniai teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 26 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutartį bei perduoti bylą Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Bronius Pupkovas

Janina Stripeikienė