Civilinė byla Nr. 3K-3-79-378/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23079-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L., T. Š., R. M., M. K., R. R., R. R., M. S., J. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. L., T. Š., R. M., M. K., R. R., R. R., M. S., J. M., M. R., I. J. P., M. R., A. J., V. D. ir D. P. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo duomenys neskelbtini, Vilniuje savininkų bendrijai dėl sprendimų, susijusių su liftų remonto išlaidų paskirstymu, pripažinimo negaliojančiais; įpareigojimo paskirstyti išlaidas už lifto remontą proporcingai visiems namo butų ir kitų patalpų (garažų ir sandėliukų) savininkams; įpareigojimo atsakovei apskaičiuoti ieškovų permoką atsakovei už lifto remontą; įpareigojimo ateityje išlaidas už lifto remontą ir jo techninę priežiūrą dalyti proporcingai visiems namo butų ir kitų patalpų (garažų ir sandėliukų) savininkams bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje: SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Guide Mind“, UAB „Merista“, J. B., M. A., K. A., D. Š., J. P., R. B. (M.), E. M., J. M., A. M., R. T., J. N., A. L., A. B., A. B., A. D. Š., V. J., A. K., R. J., I. J., V. J., D. J., N. M., L. E., E. N., R. K., L. K., G. B., J. G., V. K., E. K., R. B. W., V. F., S. F., V. Ž., V. L. K., K. G., G. V., O. V., M. V., D. G., A. L., S. L., J. R., R. Š., R. Š., E. K., P. S., R. S., V. T., L. S., R. Š., J. K., A. G., S. G., K. A., T. G., A. G., A. V., V. M., D. K., L. S., J. K., V. G.-R., J. D., A. P., R. Š., A. N., L. L. L., A. S., L. Z., Z. B., M. D. K., D. B., T. B., L. Š., V. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sprendimų paskirstyti bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo ir priežiūros išlaidas priėmimo sąlygas ir tvarką.
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiais atsakovės 2014 m. balandžio 11 d. protokolo Nr. 6-2014 sprendimus 8-uoju klausimu, kuriais nutarta visus sprendimus dėl lifto remonto išlaidų paskirstymo bei tvarkos nustatymo perduoti pirmos ir antros laiptinių savininkams; įpareigoti atsakovę UAB „KONE“ 2014 m. sausio 30 d. sąskaitą už lifto remontą paskirstyti proporcingai visiems namo butų ir kitų patalpų (garažų ir sandėliukų) savininkams; įpareigoti atsakovę apskaičiuoti ieškovų permoką atsakovei už lifto remontą ir šią permoką nurodyti artimiausiuose mokėjimo pranešimuose; įpareigoti atsakovę ateityje išlaidas už lifto remontą ir jo techninę priežiūrą dalyti proporcingai visiems namo butų ir kitų patalpų (garažų ir sandėliukų) savininkams bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad jie nuosavybės teisėmis valdo atitinkamus butus ir (ar) garažus, sandėliukus daugiabučiame gyvenamajame name Vilniuje, duomenys neskelbtini. Namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę bendriją – Daugiabučio namo duomenys neskelbtini, Vilniuje savininkų bendriją (toliau – ir Bendrija). Name yra keturios laiptinės, dviejose – pirmoje ir antroje – yra įrengti liftai, trečioje ir ketvirtoje laiptinėse liftų nėra. 2013 m. pabaigoje sugedus liftui pirmoje laiptinėje, liftą prižiūrinti įmonė „KONE“ gedimą pašalino ir 2014 m. sausio 30 d. pateikė Bendrijai apmokėti 14 480,05 Lt (4193,71 Eur) sąskaitą (serija LIFT Nr.0000236) už remonto darbus.
2014 m. balandžio 11 d. buvo sušauktas visuotinis Bendrijos narių ir gyventojų susirinkimas, kurio metu pasiūlyta balsuoti už tai, kad: 1) visi sprendimai dėl liftų eksploatacijos ir remonto išlaidų paskirstymo bei tvarkos nustatymo būtų perduodami spręsti pirmos ir antros laiptinių butų savininkams, paskelbiant šių laiptinių balsavimą raštu; 2) pirmo aukšto butų savininkams nebūtų skaičiuojamos eksploatacinės išlaidos už liftą, o dėl antro aukšto gyventojų sprendimas turėtų būti priimamas pirmoje ir antroje laiptinėse balsuojant raštu; 3) balsavimo raštu būdu būtų nuspręsta, kaip bus dalijamos išlaidos už liftų remontą, ir, vadovaujantis balsavimo raštu rezultatais, būtų perskaičiuotos pirmos ir antros laiptinių butams anksčiau priskaičiuotos lifto remonto išlaidos. Visuotinio Bendrijos narių susirinkimo balsų dauguma pirmininko pasiūlymams buvo pritarta.
Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Bendrija nėra sudariusi bendrojo naudojimo objektų sąrašo, o liftai laikytini viso namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, liftų būtinojo remonto išlaidas, taip pat techninės priežiūros išlaidas, nesusijusias su tiesioginiu naudojimusi liftu, turėtų proporcingai turimai nuosavybei apmokėti viso namo, t. y. visų keturių laiptinių butų ir kitų patalpų (garažų bei sandėliukų), savininkai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia Daugiabučio namo duomenys neskelbtini, Vilniuje savininkų bendrijos 2014 m. balandžio 11 d. protokolo Nr. 6-2014 aštunto punkto sprendimo dalį dėl lifto remonto išlaidų paskirstymo ir tvarkos nustatymo perdavimo namo pirmos ir antros laiptinių butų savininkams; įpareigojo Daugiabučio namo duomenys neskelbtini, Vilniuje savininkų bendriją UAB „KONE“ 2014 m. sausio 30 d. išrašytos sąskaitos išlaidas paskirstyti visiems daugiabučio namo duomenys neskelbtini, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės daliai; kitą ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalies, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1–5 punktų, Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkto nuostatomis, sutiko su ieškovų pozicija, kad daugiabučio namo liftai yra Bendrijos savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o aplinkybė, kad liftai yra tik dviejose iš keturių namo laiptinių, nepašalina liftų savybės, jog jie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso viso namo patalpų savininkams.
Teismas nurodė, kad pareiga atlyginti lifto būtinojo remonto, skirto namo inžinerinių sistemų funkcionavimui atkurti, išlaidas tenka visiems namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams (aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai). Teismas pažymėjo, kad pareigos išlaikyti namo pagrindines konstrukcijas ir inžinerines sistemas negali pakeisti ar eliminuoti nei daugiabučio namo savininkų bendrija, nei kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo, todėl sprendė, kad ieškovų ginčijamas bendrijos sprendimas, kuriuo iš esmės buvo nuspręsta lifto remonto išlaidų paskirstymą vykdyti tik daliai namo gyventojų (pirmos ir antros laiptinių butų savininkams), prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, pagal kurią visi daugiabučio namo savininkai privalo proporcingai prisidėti prie namo įrangos išlaikymo.
Teismas sprendė, kad CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja sprendimų priėmimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau nereglamentuoja namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kolegija nurodė, kad pagal bendrąją bendrosios nuosavybės įgyvendinimo taisyklę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
Kolegija sprendė, kad nors Bendrija nėra sudariusi atskiro bendrojo naudojimo objektų aprašo, tai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ji negali priimti sprendimų dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat ir jų remonto bei su tuo susijusių išlaidų paskirstymo, nes priešingas aiškinimas prieštarautų to paties straipsnio 1 daliai.
Kolegija, atsižvelgdama į CK 4.83 straipsnio 4 dalies ir 4.85 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju Bendrija turėjo teisinį pagrindą visus sprendimus dėl liftų eksploatacijos ir remonto išlaidų paskirstymo bei tvarkos nustatymo perduoti spręsti pirmos ir antros laiptinių daugiabučio namo butų savininkams, nes gyvenamajame name įrengti liftai skirti tik šiose laiptinėse esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai V. L., T. Š., R. M., M. K., R. R., R. R., M. S., J. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovų atsakovei sumokėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl netinkamo CK 4.85 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorių nuomone, CK 4.85 straipsnio 3 dalis nereglamentuoja bendraturčių pareigos išlaikyti bendrosios nuosavybės objektus, nes valdymo ir naudojimo sąvokos vartojamos kaip sudėtinės nuosavybės teisės dalys, o ne kaip savarankiškos daiktinės teisės (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasatoriai nurodo, kad CK 4.85 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti leidimą gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams perleisti pareigą apmokėti atskiro bendrojo naudojimo objekto išlaikymo išlaidas tik tiems butų savininkams, kurie tuo objektu naudojasi, o reikalavimas, kad bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, jog atskiru objektu naudojasi tik tam tikri konkretūs savininkai, nėra formalus, o skirtas teisiniam apibrėžtumui užtikrinti.
Dėl turto išlaikymo išlaidų pobūdžio reikšmės. Kasatorių teigimu, teisiniam vertinimui yra svarbu atriboti, kurios išlaidos yra skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Kasatoriai nurodo, kad ieškovai neginčijo Bendrijos narių susirinkimo sprendimo dalies dėl išlaidų, susijusių su lifto naudojimu (sunaudotos elektros ir pan.), paskirstymo tik tiems butų savininkams, kurie naudojasi liftu, tačiau bendrojo naudojimo objektų išlaikymas ir išsaugojimas (liftų remonto išlaidos) yra bendras visų bendraturčių tikslas, nes išsaugotų objektų vertę, naudos gauna visi bendraturčiai. Kasatorių teigimu, dalis bendraturčių gali priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objekto pagerinimo ir atnaujinimo, jeigu patys sutinka prisiimti tokių išlaidų apmokėjimo pareigas, tačiau CK 4.85 straipsnio 3 dalimi negali būti manipuliuojama turtu nesinaudojantiems bendraturčiams siekiant išvengti turto išlaikymo pareigų, kai išlaidos yra būtinos turtui išsaugoti ir išlaikyti.
Dėl teisingumo principo pažeidimo. Kasatoriai nurodo, kad Bendrijos susirinkime trečios ir ketvirtos laiptinių, kuriose nėra liftų, butų savininkai sudarė balsų daugumą ir galimai dėl to, kad nėra suinteresuoti prisidėti prie liftų išlaikymo, priėmė neteisingą ir nesąžiningą sprendimą. Kasatorių teigimu, pirmos ir antros laiptinės, kuriose yra liftai, pirmo ir antro aukšto gyventojai liftu faktiškai taip pat nesinaudoja, tačiau jie nuo liftų išlaikymo išlaidų nebuvo atleisti. Vadinasi, dalis bendraturčių atsisakė pareigų, susijusių su bendrąja daline nuosavybe, tačiau neatsisakė gaunamos naudos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Daugiabučio namo duomenys neskelbtini, Vilniuje savininkų bendrija prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir solidariai iš kasatorių priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė nurodo, kad civilinėje teisėje dominuoja leidimo elementas, todėl CK civilinių teisinių santykių subjektams leidžiama patiems nuspręsti, kokiu būdu įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas. Atsakovės teigimu, įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino bendraturčių teisę patiems nuspręsti, kaip jų bendrosios dalinės nuosavybės objektas turėtų būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama, todėl tik nesant civilinių teisinių santykių subjektų sutarimo turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis.
15.2. Atsakovės teigimu, kasatoriai nepagrįstai išlaikymo sąvoką atskiria nuo naudojimo ir valdymo sąvokų, nes turtą valdant ir naudojant neišvengiamai atsiranda ir jo išlaikymo bei išsaugojimo išlaidos. Teisę bendraturčiams susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo (į šios teisės turinį įeina ir turto išlaikymo ir išsaugojimo klausimai) ir disponavimo suteikia CK 4.75 straipsnio 1 dalis. Ginčijamu sprendimu bendraturčiai aiškiai susitarė klausimą dėl lifto remonto išlaidų paskirstymo tvarkos perduoti spręsti tai daliai savininkų, kuri liftus valdo ir naudoja.
15.3. Atsakovė nurodo, kad nors ji ir nėra sudariusi bendrojo naudojimo objektų aprašo, tačiau šis procedūrinis pažeidimas negali būti priežastis pažeisti Bendrijos narių teises ir teisėtus interesus. Tai, kad pirmoje ir antroje laiptinėse funkcionuoja liftai, įtakos trečios ir ketvirtos laiptinės savininkų turtinei padėčiai neturi. Be to, name esančios patalpos priklauso ne tik butų savininkams, bet ir asmenims, kurie butų šiame gyvenamajame daugiabutyje neturi, pavyzdžiui, garažų ar sandėliukų savininkai.
15.4. Atsakovė nurodo, kad teisė priimti sprendimus dėl liftų ir pareiga juos išlaikyti ir išsaugoti yra du visiškai skirtingi dalykai. Nagrinėjamu atveju ieškovai patys pasyviai ir aplaidžiai įgyvendino savo teises priimant sprendimus, tačiau dėl to Bendrijos narių daugumos susirinkime priimtas sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu. Bendrijos narių susirinkimas davė pirmos ir antros laiptinių butų savininkams pavedimą spręsti liftų remonto išlaidų apmokėjimo klausimą, todėl būtent nuo pačių ieškovų priklauso, kas ir kaip turės mokėti už lifto išlaikymą ir išsaugojimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. duomenys neskelbtini daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>).
Liftas, nepriklausomai nuo to, ar juo naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis), yra pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Kai statinio inžinerinės sistemos nepriklauso nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis) ir užtikrina tik šių patalpų funkcionavimą bei tenkina jų naudotojų poreikius, jos gali būti laikomos atskiromis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 dalis). Tokiu atveju turi būti sudaromas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai.
Kiekvienu atveju svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. duomenys neskelbtini daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>). Kasdienis lifto naudojimas, lygiai taip pat kaip ir kurios nors gyvenamojo namo laiptinės laiptų naudojimas, yra skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. lifto elektros energijos sąnaudos ar laiptų valymo išlaidos, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių. Tačiau jei išlaidos yra susijusios su šių objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas.
Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. UAB „Vilniaus Narutis“, bylos Nr. 3K-3-570/2014).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, gyvenantys tose laiptinėse, kuriose neįrengti liftai, turi proporcingai apmokėti kitose laiptinėse esančių liftų remonto išlaidas. Bylą nagrinėję teismai sprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad liftas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl jo išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas turi dalytis visi bendraturčiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liftais naudojasi tik dalis daugiabučio gyventojų, ir remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė priešingai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar liftu naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, liftas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sprendimų paskirstyti bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo ir priežiūros išlaidas priėmimo sąlygas ir tvarką, todėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. nutartis naikintina ir paliekamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje tenkinant kasacinį skundą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinamas ir kasatorių reikalavimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo bei bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų atsakovės naudai, įskaitymo, priteisiant iš atsakovės kiekvieno ieškovo naudai po 49,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už kasacinio skundo surašymą ieškovo V. L. naudai (atitinkami dokumentai prie kasacinio skundo pridėti).
Kasacinis teismas patyrė 112,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovų kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo duomenys neskelbtini Vilniuje savininkų bendrijos (j. a. k. duomenys neskelbtini) kiekvieno ieškovo V. L. (a. k. duomenys neskelbtini), T. Š. (a. k. duomenys neskelbtini), R. M. (a. k. duomenys neskelbtini), M. K. (a. k. duomenys neskelbtini), R. R. (a. k. duomenys neskelbtini), R. R. (a. k. duomenys neskelbtini), M. S. (a. k. duomenys neskelbtini), J. M. (a. k. duomenys neskelbtini), M. R. (a. k. duomenys neskelbtini), I. J.-P. (a. k. duomenys neskelbtini), M. R. (a. k. duomenys neskelbtini), A. J. (a. k. duomenys neskelbtini), V. D. (a. k. duomenys neskelbtini) ir D. P. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 49,65 Eur (keturiasdešimt devynis Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo duomenys neskelbtini Vilniuje savininkų bendrijos (j. a. k. duomenys neskelbtini) ieškovo V. L. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai 1000 (tūkstantį) Eur už bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo duomenys neskelbtini, Vilniuje savininkų bendrijos (j. a. k. duomenys neskelbtini) 112,09 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Dalia Vasarienė
