Dėl teisės normų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus eksploatuojančios įmonės prievolę mokėti kompensaciją už žemės sklypui nustatytą servitutą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-61-469/2016

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01970-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams L. G. ir M. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybei, dėl servitutų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus eksploatuojančios įmonės prievolę mokėti kompensaciją už žemės sklypui nustatytą servitutą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašė teismo: 1) atsakovei L. G. priklausančiam žemės sklypui (tarnaujantysis daiktas) nustatyti servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“, kaip nuotekų tinklo (viešpataujantysis daiktas) savininkei ir valdytojai (naudotojai), naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0350 ha pagal UAB „Geometra“ 2014 m. kovo 18 d. sudarytą planą, privažiuoti, tiesti, prižiūrėti bei naudoti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius; 2) įpareigoti atsakovę L. G. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti tvoras, esančias jai priklausančiame žemės sklype, kuriomis aptverti AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančio nuotekų tinklo šuliniai, plane žymimi indeksais 201 ir 202; atsakovei nepašalinus tvorų nustatytu terminu, leisti tai padaryti ieškovei atsakovės sąskaita; 3) atsakovui M. J. priklausančiam žemės sklypui (tarnaujantysis daiktas) nustatyti servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“, kaip nuotekų tinklų (viešpataujantieji daiktai) valdytojai (naudotojai), naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0186 ha pagal UAB „Geometra“ 2014 m. rugsėjo 18 d. sudarytą planą, privažiuoti, tiesti, prižiūrėti bei naudoti buitinių nuotekų tinklus; 4) įpareigoti atsakovą M. J. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti tvorą, esančią jam priklausančiame žemės sklype, kuria aptvertas Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis nuotekų tinklo šulinys, plane žymimas indeksu 221; atsakovui nepašalinus tvoros nustatytu terminu, leisti tai padaryti ieškovei atsakovo sąskaita.

Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, kad teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovai, būdami žemės sklypų, kuriuose yra nuotekų šalinimo infrastuktūros objektai (nuotekų tinklų šuliniai), savininkai, nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir trukdo vykdyti viešųjų paslaugų tiekėjo veiklą, neleidžia ieškovės darbuotojams prieiti prie nuotekų tinklų šulinių, dėl to būtina nustatyti atitinkamus servitutus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: nustatė servitutą atsakovei L. G. priklausančiam žemės sklypui (tarnaujantysis daiktas), suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“, kaip nuotekų tinklo (viešpataujantysis daiktas) savininkei ir valdytojai (naudotojai), neterminuotai naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0350 ha pagal UAB „Geometra“ 2014 m. kovo 18 d. sudarytą planą, suteikiantį teisę nutiestų nuotekų tinklų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi turint tikslą remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti nuotekų tinklus pagal jų paskirtį; įpareigoti atsakovę L. G. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti tvoras, esančias jai priklausančiame žemės sklype, kuriomis aptverti AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančio nuotekų tinklo šuliniai, plane žymimi indeksais 201 ir 202; atsakovei nepašalinus tvorų nustatytu terminu, leisti tai padaryti ieškovei atsakovės sąskaita; priteisė iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 4000 Lt (1158,48 Eur) vienkartinę kompensaciją atsakovei L. G.; nustatė servitutą atsakovui M. J. priklausančiam žemės sklypui (tarnaujantysis daiktas), suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“, kaip nuotekų tinklų (viešpataujantysis daiktas) valdytojai (naudotojai), neterminuotai naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0186 ha pagal UAB „Geometra“ 2014 m. rugsėjo 18 d. sudarytą planą, suteikiantį teisę nutiestų nuotekų tinklų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi turint tikslą remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti nuotekų tinklus pagal jų paskirtį; įpareigojo atsakovą M. J. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti tvorą, esančią jam priklausančiame žemės sklype, kuria aptvertas Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis nuotekų tinklo šulinys, plane žymimas indeksu 221; atsakovui nepašalinus tvorų nustatytu terminu, leisti tai padaryti ieškovei atsakovo sąskaita; priteisė iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 2000 Lt (579,24 Eur) vienkartinę kompensaciją atsakovui M. J.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2011 m. lapkričio 8 d. Viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties pagrindu ieškovė vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise valdo nuotekų tinklą ir jame esančius du šulinius, pažymėtus Nr. 202 ir Nr. 201, kurie yra atsakovei L. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir panaudos teise naudoja Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantį nuotekų tinklą ir jame esantį šulinį, pažymėtą Nr. 221, kuris yra atsakovui M. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas nurodė, kad atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose yra ieškovei nuosavybės ir panaudos teise priklausantys nuotekų šuliniai, kuriais ieškovė turi rūpintis bei užtikrinti nepertraukiamą ir geros kokybės nuotekų šalinimo paslaugos teikimą. Ieškovė, kaip viešpataujančiųjų daiktų savininkė (naudotoja), pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nenustačius servituto ji negalės įgyvendinti savo nuosavybės teisės ir tinkamai daiktų – nuotekų šulinių ir tinklų, naudoti. Servituto nustatymu šiuo atveju veiksmingai pašalinamos kliūtys naudotis ieškovei priklausančiais nuosavybės ir panaudos teise nuotekų šalinimo tinklais ir juose esančiais šuliniais.

Teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja nustatyti servitutą minimaliai priežiūrai reikalingam plotui, t. y. 0,0350 ha atsakovės L. G. žemės sklypui ir 0,0186 ha atsakovo M. J. žemės sklypui. Atsižvelgdamas į servituto plotą bei šulinių, kurie bus iš esmės ir prižiūrimi, išsidėstymą visame žemės sklype, į tai, kad likusiu žemės sklypu atsakovai galės naudotis netrukdomai, kad nustatytinas neterminuotas servitutas, į ieškovės ir atstovų argumentus dėl kompensacijos dydžio, teismas darė išvadą, kad ieškovė privalo atsakovei L. G. sumokėti 4000 Lt, o atsakovui M. J. – 2000 Lt vienkartinę kompensaciją. Teismo nuomone, tokio dydžio suma visiškai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ bei atsakovų L. G. ir M. J. apeliacinius skundus, 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su kompensacijos dydžiu, nepagrįstai remiasi masinio vertinimo metu nustatytomis žemės sklypų vertėmis ir neatsižvelgia į individualias žemės sklypo savybes (pvz., atsakovės L. G. atliktos investicijos neatsispindi viešo registro pateiktuose duomenyse). Kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir naujus įrodymus, sprendė, kad teismas, priteisdamas atsakovei L. G. 4000 Lt, o atsakovui M. J. – 2000 Lt vienkartinę kompensaciją, teisingai nustatė kompensacijos dydį, suderino interesų pusiausvyrą, tokio dydžio suma atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kolegija pabrėžė, kad ieškovė naudosis atsakovų žemės sklypų dalimis neribotą laiką, iš savo veiklos, naudodama atsakovų sklypuose esančią inžinerinę infrastruktūrą, gauna pajamų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį priteisti iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 4000 Lt (1158,48 Eur) vienkartinę kompensaciją atsakovei L. G. ir 2000 Lt (579,24 Eur) vienkartinę kompensaciją atsakovui M. J. ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ginčo žemės sklypams yra nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XLIX „Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos“) ir taip apribotos jų savininkų teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 200 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 7.1 punktu, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją. Už šiuos teisės aktais nustatytus apribojimus atlyginimas nenustatomas. Kadangi servitutais tarnaujančiųjų daiktų teisės papildomai nebuvo apribotos ir servitutų plotai (0,0350 ha ir 0,186 ha) yra mažesni negu žemės sklypų dalys, kurioms nustatytos specialiosios sąlygos (atitinkamai 0,0375 ha ir 0,359 ha), tai atsakovams nepriklauso kompensacija.

Priteisiant kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį, būtina įvertinti patirtų ar galimų nuostolių dydį. Teismai šių aplinkybių nesiaiškino, atsakovai įrodymų, kad patyrė ar galėjo patirti nuostolius, nepateikė.

Priteistų kompensacijų dydžiai neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, kad viso 1,101 ha atsakovės L. G. žemės sklypo vertė – 10 300 Lt, o viso 0,5 ha atsakovo M. J. žemės sklypo vertė – 16 200 Lt.

Priteistos kompensacijos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnį priskiriamos paslaugos tiekėjo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su jo veikla, todėl priteisiamų kompensacijų dydžiai turėjo būti vertinti, atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Teismai šios teisės normos netaikė.

Ieškovė yra tik nuotekų tinklo ir jame esančio šulinio Nr. 221, kurie yra atsakovui M. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, naudotoja ir valdytoja, šių viešpataujančiųjų daiktų savininkė yra Klaipėdos rajono savivaldybė. Nors pagal CK 4.126 straipsnį dėl servituto nustatymo gali kreiptis tiek daikto savininkas, tiek valdytojas, tačiau CK 4.129 straipsnyje prievolė mokėti vienkartinę kompensaciją nustatyta tik viešpataujančiojo daikto savininkui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai L. G. ir M. J. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovai neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtus ar galimus patirti nuostolius. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (įrodęs nuostolių dydį ir priežastinį ryšį su servitutu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-69/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-69/2009">3K-3-69/2009</a>; kt.)

10.2. Ieškovė nepagrįstai siūlo kompensaciją skaičiuoti remiantis masinio vertinimo metu nustatytomis žemės sklypų vertėmis, neatsižvelgiant į individualias žemės sklypų savybes. Atsakovė L. G. savo žemės sklype įgyvendino rekreacinės infrastruktūros Danės slėnyje projektą, iš dalies finansuojamą ES lėšų. Dėl atliktų 58 466,92 Eur investicijų žemės sklypo vertė yra 61 449,92 Eur. Servitutų nustatymas turi įtakos viso sklypo vertei, todėl negalima teigti, kad žemės sklypo vertė po servituto nustatymo apskaičiuotina iš viso žemės sklypo vertės atėmus servitutais suvaržytų žemės plotų vertę. Realiai atsakovų teisių naudotis jų žemės sklypais apribojimai yra gerokai didesni ir neapsiriboja tik 0,0350 ha ir 0,0186 ha plotais.

10.3. Kompensacijos pagrįstai priteistos iš ieškovės, nes ieškovė valdo viešpataujantįjį daiktą panaudos pagrindais (neatlygintinai), šio daikto savininkė Klaipėdos rajono savivaldybė negauna naudos iš servituto nustatymo, o tokią naudą gauna tik ieškovė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus eksploatuojančios įmonės pareigos mokėti kompensaciją už servitutą, nustatytą tarnaujančiajam daiktui – žemės sklypui

Kasaciniu skundu keliamas teisės aiškinimo klausimas, ar tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti nustatyti atlygintinį servitutą tais atvejais, kai žemės sklypui dėl tų pačių viešpataujančiųjų daiktų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra taikomi specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės, jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalys). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo išaiškino, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2009">3K-3-157/2009</a>; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419/2011">3K-3-419/2011</a>; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai servitutas nustatytas administraciniu aktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2010">3K-3-472/2010</a>; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217/2011">3K-3-217/2011</a>; 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“, bylos Nr. 3K-3-86/2015).

Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“, bylos Nr. 3K-3-86/2015; kt.).

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, kurių laikytis privalo laikytis žemės savininkai ir kiti naudotojai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 punktas (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1992 m gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 196–202 punktuose nustatyti veiklos žemės sklypuose, kuriuose yra vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos įrenginiai, apribojimai, kurių privalo laikytis žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai; 200 punkte (kuriuo savo teiginį, kad ginčo atveju servitutas neatlygintinis, grindžia kasatorė) nustatyta, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją. 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis nereglamentuojami žemės sklypo savininko (naudotojo) patiriamų suvaržymų atlygintinumo klausimai, šiame teisės akte nėra nuostatų, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės turi teisę nemokamai naudotis kitiems asmenims priklausančiu žemės sklypu.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta žemės sklypo savininko (naudotojo) teisė reikalauti atlyginti nuostolius, patiriamus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. Žemės įstatyme nėra nuostatų, pagal kurias nuostoliai, žemės sklypo savininko (naudotojo) patiriami dėl servituto nustatymo su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis susijusioms reikmėms, neatlyginami.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nėra nustatyta, kad nurodytiems objektams priežiūrėti reikalingas servitutas neatlygintinis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija išaiškina, kad nėra teisinio pagrindo kasatorės teiginiui, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektams prižiūrėti nustatomas servitutas neatlygintinis; tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti nustatyti atlygintinį servitutą ir tais atvejais, kai žemės sklypui dėl tų pačių viešpataujančiųjų daiktų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra taikomi specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai.

Kasatorė neigia prievolę mokėti kompensaciją už naudojimąsi servitutu remdamasi ir tuo, kad yra dalies viešpataujančiųjų daiktų (nuotekų tinklo ir jame esančio šulinio Nr. 221, esančių atsakovui M. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) naudotoja ir valdytoja, o šių objektų savininkė yra Klaipėdos rajono savivaldybė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasatorės argumentas nepagrįstas.

Servituto esmė – teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio servitutas nustatomas, tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę servituto santykiai susiklosto ir CK 4.111–4.140 straipsniuose apibrėžiami kaip santykiai tarp viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų. Tačiau praktikoje galimos situacijos, kai nekilnojamuosius daiktus valdo ir jų teikiamą naudą gauna ne savininkai, o kiti asmenys. CK 4.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl servituto nustatymo turi teisę daikto savininkas ar valdytojas, tai reiškia, kad teisėtas viešpataujančiojo daikto valdytojas gali būti servituto turėtojas.

Servitutas gali būti nustatytas siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto teisėto valdytojo naudojimąsi daiktu. Servituto instituto principai lemia tai, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai (šios nutarties 19 punktas). Taigi teisė būti servituto turėtoju atitinka pareigą mokėti kompensaciją už naudojimąsi juo.

Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, jog kasatorė turi mokėti kompensaciją už servituto nustatymą daiktams, kurių teisėta valdytoja yra ir kuriems naudoti servitutas nustatomas.

Dėl atlyginimo už servitutą dydžio

Kasatorė kelia teisės taikymo klausimą, ar bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė atlyginimo už servitutą dydį.

CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti išaiškinimai dėl atlyginimo už servitutą nustatančių teisės normų taikymo, jais teisėjų kolegija šioje byloje vadovaujasi.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2012">3K-3-210/2012</a>; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali būti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-69/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-69/2009">3K-3-69/2009</a>; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217/2011">3K-3-217/2011</a>; kt.).

Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl kompensacijų už atsakovų sklypams nustatytus servitutus dydžio, vertino šias aplinkybes: servitutų plotus, viešpataujančiųjų daiktų išsidėstymą žemės sklypuose, tai, kad nustatytinas neterminuotas servitutas, kad kompensacija – vienkartinė, taip pat individualias žemės sklypų savybes, faktinį veiklos žemės sklypuose apribojimų mastą ir kad servitutų nustatymas turi įtakos viso sklypo vertei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismai, spręsdami dėl atsakovams mokėtinų vienkartinių kompensacijų dydžio, pažeidė įstatymo ar teismų praktikos nuostatas, o kasatorės siūlomos kompensacijų sumos yra teisingos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnis ginčo santykių nereglamentuoja, kasatorė juo remiasi be teisinio pagrindo.

Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamų teismų sprendimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 13,55 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. sausio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ priteistina 13,55 Eur šių išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ (j. a. k. 140089260) 13,55 Eur (trylika Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas