Dėl supaprastinto atviro konkurso diskriminacinės sąlygos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-222/2008

Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Observis“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl supaprastinto atviro konkurso diskriminacinės sąlygos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Observis“ prašė teismo panaikinti diskriminacinę, dirbtinai ribojančią konkurenciją Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuojamo supaprastinto atviro konkurso „Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas“ sąlygą (3 priedas, 2.1 punktas), reikalaujančią iš tiekėjo „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jeigu veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, būti įvykdžiusiam sutartis, teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės nei 100 mln. eurų“. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. sausio 10 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 2 buvo paskelbtas atsakovo pranešimas apie organizuojamą supaprastintą atvirą konkursą teisinėms paslaugoms pirkti. 2007 m. sausio 16 d. gavus pirkimo dokumentus paaiškėjo, kad pirkimo dokumentų 3.4 punkte yra nustatytas reikalavimas, jog tiekėjas privalo turėti su finansavimo procedūromis susijusių teisinių konsultacinių paslaugų teikimo patirtį, rengiant valstybės ir savivaldybių institucijų sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius. Šis reikalavimas patikslintas pirkimo dokumentų 3 priedo 2.1 punkte, nustatant, kad dalyvis turi būti įvykdęs sutarčių, teikiant teisines paslaugas dėl finansinių sandorių, kurių vertė turi būti nemažesnė nei 100 mln. eurų. Tokia pirkimo dokumentų sąlyga pažeidžiami Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai. Taigi ribojama konkurencija (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinti alternatyvūs reikalavimai, kuriais remiantis gali būti patikrinamas tiekėjų techninis ir profesinis pajėgumas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. sausio 10 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 2 buvo paskelbtas atsakovo pranešimas apie Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuojamą supaprastintą atvirą konkursą teisinėms paslaugoms pirkti. Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimo dokumentų 3 priedo „Dalyvio kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“ 2 punkto „Techninio ir profesinio pajėgumo rodikliai“ 2.1 papunktyje nurodytas tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, įvykdytos sutartys teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės kaip 100 mln. eurų“. Atsakovas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio nuostatų, nes pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir paslaugos pirkimo dokumentuose apibrėžė, kokios paslaugos jam reikalingos, dėl reikalaujamos paslaugos specifikos nurodė techninio ir profesinio pajėgumo rodiklius. Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisingai taikė Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 18.2 punktą, nes, nustatydamas tiekėjų techninį pajėgumą apibūdinančius kriterijus, juos skaičiavo ne nuo pirkimo objekto vertės, bet nuo planuojamų sudaryti finansinių sandorių vertės. Tačiau šių rekomendacijų 18.2 punkto, taip pat ir 18.4 punkto reikalavimų griežtas nesilaikymas negali lemti išvados, kad pirkimo dokumentuose nustatyta diskriminacinė, konkurenciją ribojanti sąlyga. Atsakovo veiksmai nebuvo neteisėti, nes specifiniai kvalifikaciniai kriterijai buvo pasirinkti įvertinus specifinį paslaugos pobūdį (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 13 punktas). Ieškovas taip pat nenurodė, kokie galimi kiti vertinimo kriterijai šiuo klausimu. Viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nedraudžiama perkančiajai organizacijai, kai ji įsitikinusi, kad perkamai paslaugai įsigyti būtina nustatyti išskirtinius reikalavimus paslaugos teikėjui, juos nustatyti, ir tai nelaikytina diskriminuojančia ir konkurenciją varžančia konkurso sąlyga.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ir Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas“ pirkimo dokumentų (patvirtinti Viešojo pirkimo komisijos 2007 m. sausio 3 d. protokolu Nr. 32-16-2) 3 priedo „Dalyvio kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“ 2 punkto „Techninio ir profesinio pajėgumo rodikliai“ 2.1 papunktyje nurodytą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, įvykdytos sutartys teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės kaip 100 mln. eurų“, tos dalies, kiek tai susiję su reikalaujamos sėkmingai pasibaigusių finansinių sandorių apimties nustatymu, pripažinti diskriminaciniu ir dirbtinai ribojančiu konkurenciją. Kolegija įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti supaprastinto atviro konkurso „Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas“ pirkimo dokumentų 3 priedo „Dalyvio kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“ 2 punkto „Techninio ir profesinio pajėgumo rodikliai“ 2.1 papunktyje nustatytą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų, kiek tai susiję su reikalaujamos sėkmingai pasibaigusių finansinių sandorių apimties - už ne mažiau kaip 100 mln. eurų - nustatymu. Kolegija nustatė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuotos viešųjų pirkimų procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins to ar kito reikalavimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai dalyviams turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Jeigu perkančioji organizacija nustato aukštus arba pernelyg specifinius reikalavimus, jie pateisinami tik tokiu atveju, kai pateikiamas įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 13 punktas). Konkurso pirkimo dokumentų 3.4 punkte nustatyta, kad paslaugų tiekėjo techninis ir profesinis pajėgumas turi atitikti objekto, dėl kurio finansavimo perkamos teisinės paslaugos, sudėtingumą ir mastą. Tiekėjas privalo turėti su finansavimo procedūromis susijusių teisinių konsultacinių paslaugų teikimo patirtį rengiant valstybės ir savivaldybių institucijų sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius. Toks kandidatų ir dalyvių techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo būdas iš esmės atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą būdą (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 18.2 punktas). Atsakovas turėjo pagrįstą teisę nustatyti šį kvalifikacijos vertinimo kriterijų, tačiau neįrodė tokios išskirtinai aukštos kvalifikacinio kriterijaus reikšmės pagrįstumo. Šio kriterijaus reikšmė siejama ne su perkamų paslaugų pobūdžiu, kiekiu ir paskirtimi, bet su objektų, dėl kurių finansavimo perkamos teisinės paslaugos, sudėtingumu ir mastais (įvairūs finansiniai investiciniai projektai pagal Prioritetinių Kauno miesto 2005-2015 metų strateginiame plane numatytų projektų sąrašą). Tai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, parenkant techninio ar profesinio pajėgumo patikrinimo būdus, atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, tačiau tai nedaro ginčijamo kvalifikacinio kriterijaus nepagrįsto. Esminė aplinkybė yra ta, kad ginčijamo kvalifikacinio kriterijaus reikšmė, kiek ji siejama su sėkmingai pasibaigusių finansinių projektų apimties nustatymu, yra nepagrįstai aukšta. Perkamos paslaugos apima vieno projekto finansavimo pirkimo modelinės tipinės dokumentacijos parengimą, pirkimo dokumentų pritaikymą vienam finansavimo konkursui. Dėl to ginčijamo kriterijaus reikšmė, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-2 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 18.2 punktą, turėjo būti skaičiuojama nuo perkamų paslaugų vertės, kuri 2007 m. būtų 150 000 Lt, bet ne nuo visų investicinių projektų, planuojamų įgyvendinti per dešimties metų laikotarpį, finansavimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie esminiai kasacinio skundo argumentai:

1. Perkančioji organizacija rengia pirkimo dokumentus, turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nustatyti atvejus, kai paraiška ar pasiūlymas atmetami (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnis, 32 straipsnio 1, 2 dalys, 34 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus įstatymų leidėjas suteikė būtent perkančiajai organizacijai, kuri (ne teismas ar kitas subjektas) gali nuspręsti, kokius reikalavimus kelti kandidatams ar tiekėjams. Viešųjų pirkimų įstatymo tikslas - įgalinti ir įpareigoti perkančiąją organizaciją objektyviai įvertinti tiekėjo pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas, pasirinkti patikimą partnerį, gebėsiantį tinkamai įvykdyti sutarties sąlygas. Taip siekiama užtikrinti racionalų valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą. Viešųjų pirkimų įstatyme nenustatyta galimybės keisti paskelbto pirkimo konkurso sąlygas. Dėl to teismas, įpareigodamas atsakovą pakeisti konkurso 3 priedo 2 punkto 2.1 papunktyje nustatytą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų, atliko jo kompetencijai nepriklausančius veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-55/2005). Be to, teismo sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, nes lieka galioti analogiškas pirkimo dokumentų 2 priedo 2 punkto lentelės antrasis kvalifikacijos kriterijus.

2. Teismas pažeidė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 5 punktas). Ieškovas prašė panaikinti dalyvių kvalifikacijos vertinimo kriterijaus dalį, susijusią su reikalaujamos sėkmingai pasibaigusių finansinių sandorių apimties nustatymu. Ieškovas nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu neprašė teismo įpareigoti perkančiąją organizaciją pakeisti šį kriterijų, todėl teismas neturėjo teisės nuspręsti dėl tokių reikalavimų, kurių ieškovas nekėlė. Be to, ieškiniu ginčydamas kvalifikacijos vertinimo kriterijų ieškovas teigė, kad ši sąlyga – diskriminacinė ir neproporcinga, o apeliaciniame skunde argumentavo ir šio kriterijaus nepagrįstumą, nors tai draudžiama pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį. Šio kriterijaus nepagrįstumą konstatavo ir teismas.

3. Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Teisė nustatyti minimalius reikalavimus reiškia teisę nustatyti žemiausią ribą, žemiau kurios esantys pasiūlymai yra atmetami kaip neatitinkantys reikalavimų. Tačiau teismas nepagrįstai minimalius reikalavimus aiškino kaip kiek įmanoma mažiausias reikšmes. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 13, 14 punktus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitokius kvalifikacinius kriterijus ir aukštesnes jų reikšmes, nei pateikta šiame teisės akte, kurios, jos nuomone, yra būtinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Ieškovo teiginys dėl diskriminacijos byloje neįrodytas. Teismas tinkamai nemotyvavo savo išvadų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Teismas netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1, 2 dalį, 36 straipsnio 1 dalį spręsdamas, kad ginčijamo kriterijaus reikšmė yra nepagrįsta. Teismai nekonstatavo, kad kriterijus netikslus, neaiškus, neproporcingas pirkimo objektui. Toks kriterijus buvo nustatytas dėl pirkimo objekto sudėtingumo, didelės apimties ir reikšmės, itin kokybiškų ir kvalifikuotų paslaugų poreikio, nes remiantis suteiktomis paslaugomis bus įgyvendinami labai didelės vertės (900 mln. Lt) projektai (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1, 2 dalys, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 13, 14, 18.2 punktas). Nustatant konkurso reikalavimus buvo remiamasi ne tik pirkimo objekto svarba, apimtimi, bet ir tikėtina Lietuvos tiekėjų, turinčių teisinių konsultavimo paslaugų patirties bent dėl vieno projekto, kurio vertė 1-70 proc. bendros projektų vertės (900 mln. Lt), galimybių analize, pagal kurią egzistuoja gana platus potencialių tiekėjų sąrašas. Kauno miesto savivaldybės administracija, nustatydama ginčijamą kriterijų, pagrįstai vadovavosi perkamų paslaugų ypatinga svarba ir pobūdžiu, kylančiu iš pačių projektų kiekio (38), jų sudėtingumo, svarbos perkančiajai organizacijai ir miestui, bei paskirtimi (pasinaudojant perkamomis paslaugomis turi būti gautas finansavimas projektams, įtrauktiems į Prioritetinių Kauno miesto 2005-2015 metų strateginiame plane numatytų projektų sąrašą). Teisės aktuose nenustatyta, kokia konkrečiai forma, kokiu būdu, kokiomis priemonėmis turi būti atliktas vieno ar kito kriterijaus, jo aukštesnės reikšmės pagrindimas. Pirkimo objekto kiekiu, svarba, itin kokybiškų paslaugų poreikiu, tikėtina Lietuvos tiekėjų, turinčių teisinių konsultavimo paslaugų patirties bent dėl vieno projekto, kurio vertė 1-70 proc. bendros projektų vertės (900 mln. Lt), galimybių analize paneigiama Lietuvos apeliacinio teismo išvada dėl ginčijamo kriterijaus reikšmės nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51). Tik nustačius proporcingą suteiktų paslaugų kainos reikalavimą, bus galimybė patikrinti, ar potencialus tiekėjas yra teikęs panašias paslaugas dėl didelių projektų. Atsakovas ginčijamą sąlygą nustatė remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 18.2 punkte nustatyta proporcija ir jos neviršydamas (bendra vertė - 900 mln. Lt, sąlygoje įrašyta vertė - 100 mln. eurų). Pažymėtina, kad organizuojamas vienas viešasis pirkimas dėl teisinių konsultacijų vienam finansavimo modeliui, kuris bus naudojamas įgyvendinant visus projektus. Teismas netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės 2007 m. kovo 7 d. raštą Nr. 4S-676, kuriame nurodyta prielaida, kad perkančioji organizacija nustatė galbūt per aukštus tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktas, Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1560 patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės nuostatų 7.8, 7.13 punktai).

Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu priteisia ieškovui iš atsakovo 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Observis“ prašo palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jame nurodyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią galimiems perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimams ir užtikrinti, kad prekės ir (ar) paslaugos būtų įsigytos konkurencijos sąlygomis. Tai, kad pati perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, dar nereiškia, kad šie reikalavimai gali būti nustatomi neprotingai dideli, nepagrįsti ir neatitinkantys pirkimo objekto. Pažymėtina, kad nustačius per griežtus minimalius kvalifikacinius reikalavimus dirbtinai ribojama konkurencija ir sumažinamas potencialių paslaugų tiekėjų sąrašas, todėl perkančioji organizacija dėl savo kaltės praranda galimybę įsigyti tinkamas ir kokybiškas paslaugas už palankiausią kainą. Būtent per griežti reikalavimai pažeidžia racionalaus valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų naudojimo principą ir riboja konkurenciją bei rinkos plėtrą, taip pat neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kurių laikymąsi pirkimo procedūrų metu turi užtikrinti perkančioji organizacija. Konkurencijos ribojimas negali būti toks, kad pakankamai kvalifikuoti kandidatai, galintys tinkamai suteikti paslaugas, kurioms pirkti skelbiamas konkursas, netektų galimybės konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Tai, kad Viešųjų pirkimų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama pirkimo dokumentų keitimo procedūra, nereiškia, kad nustačius pirkimų dokumentų neatitiktį galiojantiems teisės aktams gali būti vykdomos pirkimo procedūros. Teismas viešųjų pirkimų procedūrų neatliko, tik įvertino atsakovo skelbto konkurso sąlygų atitiktį teisės aktams. Įstatymų leidėjas būtent teismui suteikė teisę įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi įstatymo reikalavimų, ir konstatavus pažeidimą - priimti atitinkamą sprendimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 120 straipsnis). Tai, kad sprendime nurodomas tik vienas pirkimo dokumentų priedas, kuriame minima diskriminuojanti sąlyga, nereiškia, kad kitas pirkimo dokumentų priedas, kuriame minima identiška sąlyga, liks galiojantis. Teismas nesprendė dėl reikalavimų, kurių ieškovas nekėlė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde. Bylos atveju teismas tenkino ieškinio dalį, t. y. atsakovas įpareigotas ne panaikinti, o pakeisti nustatytą kriterijų. Ieškovas, jau pareikšdamas ieškinį, argumentavo nustatyto kriterijaus nepagrįstumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas priėmė ieškovui palankų sprendimą ne vien remdamasis pagrįstumo kriterijumi, todėl CPK 306 straipsnio 2 dalies nepažeidė. Tinkamai taikant Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijas, ginčijamoje pirkimo dokumentų sąlygoje turėjo būti nustatyta, kad dalyvis privalo būti suteikęs teisines konsultavimo paslaugas ne mažiau kaip už 105 000 Lt. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 3 punktą pasirinkti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus galima tik tais atvejais, kai jie yra ne tik pagrįsti, tačiau ir tikslūs, aiškūs bei neribojantys konkurencijos. Faktas, kad laimėjęs konkursą tiekėjas turėtų teikti teisines konsultavimo paslaugas vykdant finansavimo projektus, kurių suma yra 900 mln. Lt, dar nereiškia, jog tiekėjas, teikęs teisines konsultavimo paslaugas, vykdant mažesnės apimties finansavimo projektus, nesugebės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų ir atsakovo keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs tam tikrą perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimamų sprendimų kontrolę (Viešųjų pirkimų įstatymo 8, 122 straipsniai).

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų ir pasisako tik dėl kasaciniame skunde keliamų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007) dėl Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas paskelbė teisinių konsultavimo paslaugų – parengti vieno projekto finansavimo pirkimo modelinę dokumentaciją ir pritaikyti ją vienam finansavimo konkursui - pirkimo supaprastintą atvirą konkursą, tačiau pirkimų dokumentuose nurodė, kad gautu rezultatu bus naudojamasi įgyvendinant visus Kauno miesto 2005-2015 m. strateginiame plane numatytus prioritetinius projektus.

Atsakovas, vykdydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, pagal kurią perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, nurodė reikalavimą tiekėjams pateikti „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, įvykdytas sutartis, teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės kaip 100 mln. eurų“. Atsakovo teigimu, nustatydamas šį reikalavimą ir atitinkamai tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų, vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra įpareigota pagal kompetenciją rengti ir (priimti) pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 18.2 punktu, kuriame nustatytas tiekėjų techninį pajėgumą apibūdinantis kriterijus - tiekėjo per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) įvykdytų panašių sutarčių (sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios), kurių kiekvienos vertė, įskaitant ir subrangovų atliktus darbus, yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius (įvykdyta bent viena panaši sutartis). Tačiau atsakovas ginčijamą tiekėjų vertinimo kriterijų nustatė remdamasis ne pirkimo objekto verte (kaip nustatyta rekomendacijų 18.2 punkte), o numatomų finansinių sandorių, kurie bus sudaryti įgyvendinant visus Kauno miesto 2005-2015 m. strateginiame plane numatytus prioritetinius projektus, pasinaudojant iš supaprastinto atviro konkurso laimėtojo gautu teisinių paslaugų rezultatu, verte, t. y. Kauno miesto 2005-2015 m. strateginiame plane numatytų prioritetinių projektų 0,7 pirkimo verte.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 14 punktą perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikacijai patikrinti pasirenka tuos tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato tokias jų reikalaujamas reikšmes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Taigi perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Taip pat ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 3 punkte nustatytas draudimas perkančiajai organizacijai kelti tiekėjams tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją; jie turi būti pagrįsti, tikslūs, aiškūs ir adekvatūs pirkimo sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad atsakovo pirkimo dokumentuose nustatytas tiekėjų vertinimo kriterijus yra per aukštas, todėl atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir sistemiškai aiškindama viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, sprendžia, kad ši išvada nepagrįsta, ir pateikia tokius argumentus.

Siekiant minėto Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo nagrinėjamos bylos atveju, kai yra keliamas perkamų paslaugų tiekėjų pajėgumo suteikti atitinkamas paslaugas nustatymo ir jų kvalifikacijos vertinimo kriterijaus teisėtumo klausimai, yra svarbi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tam tikslui perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis. Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba kai jos išimtinais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, - perkančioji organizacija turi patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes, ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis. Minėta, iš supaprastinto atviro konkurso laimėtojo gautu teisinių paslaugų rezultatu bus naudojamasi įgyvendinant visus Kauno miesto 2005-2015 m. strateginiame plane numatytus prioritetinius projektus, kurių vertė – apie 900 mln. Lt. Taigi perkamų teisinių paslaugų ypatinga paskirtis akivaizdi. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 7 punktu perkančioji organizacija, atlikdama kvalifikacijos tikrinimo procedūrą, pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją (teisę verstis atitinkama ūkine veikla, ekonominę ir finansinę būklę bei techninius gebėjimus) apibūdinančius kriterijus, nustato jų reikalaujamas reikšmes ir patikrina, ar pirkimo procedūrose dalyvaujančių tiekėjų kvalifikacijos kriterijų reikšmės atitinka iškeltus reikalavimus. Teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir šių rekomendacijų 12, 13 punktuose, pagal kuriuos perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju ji turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas. Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti skelbiamų viešųjų pirkimų konkurso pirkimų dokumentuose, yra ypač svarbi nagrinėjamos bylos atveju vertinant ginčijamą atsakovo pirkimo dokumentuose nustatytą tiekėjų vertinimo kriterijų (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 7, 12, 14 punktai). Tačiau, minėta, perkančioji organizacija turi būti įsitikinusi savo sprendimo pagrįstumu, nepažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Sprendžiant, ar nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeistos šios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, yra svarbi ir jau minėta aplinkybė dėl paskelbto konkurso svarbos, perkamų teisinių konsultavimo paslaugų ypatingos paskirties (Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat šiuo atveju būtina akcentuoti ir viešojo intereso apsaugos svarbą, siekiant įsigyti kokybiškas teisines paslaugas, nes akivaizdu, kad nuo šio konkurso rezultato, t. y. įsigytų teisinių paslaugų kokybės, priklausys Kauno mieste 2005-2015 m. įgyvendinamų didelės vertės miestui svarbių projektų įgyvendinimo sėkmė ir teisėtumas. Tai, kad ieškovo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, neteikia pagrindo pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai teisinių paslaugų teikimo rinkoje.

Kolegija taip pat nurodo, kad pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas, rengdamas teisinių konsultavimo paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, analizavo tikėtinas Lietuvos tiekėjų, turinčių teisinių konsultavimo paslaugų teikimo patirtį bent dėl vieno projekto, kurio vertė 1-70 proc. finansavimo šaltinio sumos, galimybes ir konkurencingumo sąlygas. Atsakovas nustatė, kad vien nacionalinėje teisinių paslaugų teikimo rinkoje yra bent 7-8 tiekėjai, kurie potencialiai pajėgūs įvykdyti užduotį, dėl kurios skelbiamas konkursas. Be to, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; tokiu atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Ši įstatymo nuostata atitinka Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) 48 straipsnio 3, 4 dalis, taip pat įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 4 punkte. Pažymėtina, kad atsakovo parengtų pirkimų dokumentų 1.6 punkte nustatyta teisė dalyvauti konkurse susivienijusių dalyvių grupei, o 3.2 punkte nustatyta, jog tokiu atveju ginčijamas dalyvių vertinimo kriterijus taikytinas visiems grupės nariams kartu. Visa tai patvirtina, kad konkurencija dėl teisinių konsultavimo paslaugų teikimo objektyviai galima, ji neeliminuojama atsakovo nustatytais pirkimo dokumentuose dalyvių kvalifikacijos reikalavimais. Ieškovas savo argumentus, kad itin didelė dalis subjektų, galinčių tinkamai suteikti kvalifikuotas teisines paslaugas, atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikį, yra nepagrįstai eliminuojami iš dalyvavimo konkurse, grindžia tik prielaidomis, t. y. byloje nepateikta jokių rinkos tyrimo analizių, paneigiančių atsakovo argumentus, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 263 straipsnis).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir akcentuodama viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintą perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti skelbiamų viešųjų pirkimų konkurso pirkimų dokumentuose, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nustatydamas tokius minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją. Taigi kolegija sprendžia, kad šioje byloje teisėtas ir pagrįstas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo prašymas panaikinti pirkimo dokumentuose nustatytą paslaugų tiekėjo kvalifikacijos vertinimo kriterijų. Šiuo atveju kolegija nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas pirkimo dokumentuose galėjo nustatyti ir nustatė išskirtinius reikalavimus paslaugos tiekėjui ir kad to nedraudžiama pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Kolegija nurodo, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 22.3 punktą perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtent minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Ši nuostata dera su Direktyvos 2004/18/EB 44 straipsnio 2 dalimi. Be to, ir byloje esančių atsakovo parengtų pirkimo dokumentų 2.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvio kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, jo pasiūlymas atmetamas. Taigi atsakovas paskelbtų viešųjų pirkimų dokumentuose nustatė ne išskirtinius, o būtent minimalius dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių – reiklius, siekdamas gauti ypač aukštos kokybės teisines paslaugas iš turinčių praktikos valstybės ir savivaldybių finansinių sandorių sudarymo srityje subjektų tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinti visam miestui svarbūs ir brangiai kainuojantys projektai.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis). Kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie nėra svarbūs šios bylos išsprendimo rezultatui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis