Civilinė byla Nr. 3K-3-228/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 95.6.1,
95.6.2, 126.8 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kasatorės E. D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutarčių ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. B. prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB,,Žaibo ratas” bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja yra 50 proc. UAB,,Žaibo ratas” akcijų savininkė. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB,,Žaibo ratas” buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi BUAB,,Žaibo ratas” buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Pareiškėja 2007 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydama atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties paduoti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria BUAB „Žaibo ratas“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Pareiškėja 2007 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą įtraukti ją į UAB „Žaibo ratas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teigdama, kad ji turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, nes jai nuosavybės teise priklauso 50 proc. įmonės akcijų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties BUAB „Žaibo ratas“ bankroto byloje. Teismo teigimu, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikytini įmonės kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus patvirtino bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Kadangi pareiškėja nėra įmonės kreditorė, tai nėra pagrindo ją pripažinti dalyvaujančiu byloje asmeniu ir spręsti klausimo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo (CPK 305 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į UAB „Žaibo ratas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas pripažino, kad teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi gali turėti ne tik materialinio teisinio santykio šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir kiti asmenys, kurių subjektines teises ir interesus gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti ginčo išsprendimas. Bankroto byloje ieškovu laikytinas subjektas, kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalį, t. y. įmonės kreditorius, savininkas ar administracijos vadovas. Atsakovas yra įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų laikytini įmonės kreditoriai - fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi ĮBĮ nustatyta tvarka. Nors akcininkų teisė dalyvauti įmonės valdyme įtvirtinta CK 1.102 straipsnio 1 dalyje, Akcinių bendrovių įstatymo 3, 14-18 straipsniuose, tačiau nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankrutuojančios įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, įmonę valdo ir jos turtu disponuoja teismo paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad bendrovės savininkas, turintis daugiau kaip 10 proc. balsavimo teisę suteikiančių akcijų, turi teisę gauti turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais likviduojant bankrutavusią bendrovę (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas), tačiau šio teisinio reglamentavimo pagrindu negalima pripažinti, kad ĮBĮ nuostatos įtvirtintų galimybę įtraukti bendrovės akcininkus į įmonės bankroto bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pagrindinė bankroto procedūros paskirtis – užtikrinti įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, sudarant sąlygas patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Žaibo ratas“ bankroto bylos nagrinėjimas būtų susijęs su pareiškėjos interesais ir galėtų turėti įtakos jos teisėms ar pareigoms.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartys buvo paliktos nepakeistos. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, papildomai nurodęs, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, kurių pareiškimu iškelta bankroto byla, negali dalyvauti bankroto byloje, nes ĮBĮ neįtvirtinta tokių asmenų patraukimo byloje dalyvaujančiais asmenimis galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1380/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002). Kadangi bankroto byla iškelta ne pagal apeliantės – bendrovės akcininkės - ieškinį, be to, apeliantė nėra įmonės kreditorė, tai nėra teisinio pagrindo ją įtraukti į bankroto bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliantė nėra dalyvaujantis byloje asmuo atsakovo bankroto byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjos atskirojo skundo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei grąžindamas atskirąjį skundą kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti, nepažeidė procesinės teisės normų reikalavimų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja E. D. B., remdamasi CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais peržiūrėti bylą kasacine tvarka, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria paliktos nepakeistos Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartys neįtraukti kasatorės trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į UAB,,Žaibo ratas” bankroto bylą ir atsisakyta priimti kasatorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties pripažinti BUAB,,Žaibo ratas” bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei priimti naują procesinį sprendimą - įtraukti kasatorę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į UAB,,Žaibo ratas” bankroto bylą ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti kasatorės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties priėmimo klausimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismų procesiniai sprendimai naikintini dėl netinkamo CPK 47 straipsnio, skirto trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, instituto teisiniam reglamentavimui, aiškinimo ir taikymo. Kasatorės teisinis suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi yra tai, kad kasatorė veikia ne tik savo bei bendrovės interesais, bet ir bendrovės kreditorių interesais. Tokia pozicija kasaciniame skunde grindžiama tuo, kad kasatorė pareiškė ieškinį buvusiam įmonės vadovui V. B. dėl žalos atlyginimo bendrovei, kuris šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Patenkinus ieškinį ir iš buvusio įmonės vadovo išieškojus bendrovei padarytos žalos atlyginimą, padaugėtų lėšų, kurias būtų galima skirti kreditorių reikalavimams tenkinti ir įmonės mokumui atkurti. Dėl nurodytų priežasčių kasaciniame skunde akcentuojama, kad bankroto byloje kasatorė gina ne tik savo kaip bendrovės akcininkės, bet ir bendrovės bei jos kreditorių interesus, todėl į UAB,,Žaibo ratas” bankroto bylą turėtų būti įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Bendrovės akcininko teisė ginti bendrovės interesus pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, kurioje pažymėta, kad remiantis CPK 55 straipsnio 1 dalimi juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ir dalyviai. I. U. priklauso 50 proc. UAB,,Birių krovinių terminalas” akcijų, taigi jis, kaip akcininkas, yra juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 straipsnis) ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui.
2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas. Nors kasatorė nėra įmonės kreditorė ĮBĮ 3 straipsnio prasme, bet jos, kaip savininkės, teisės užtikrinamos, atsižvelgiant į ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinį įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę pareikšti įmonės kreditoriai, savininkai ir administracijos vadovas. Ši teisės norma, kasatorės manymu, aiškintina, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipusis kitam įstatymo nustatytam tokią teisę turinčiam asmeniui, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje turėtų būti leista įstoti ir kitiems alternatyviems ieškovams ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Kita vertus, ĮBĮ nuostatos neriboja bendrovės akcininkų neturtinių teisių, įskaitant ir teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą, siekiant išsiaiškinti priežastis, sukėlusias įmonės nemokumą ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. ĮBĮ taip pat nenustatyta draudimo akcininkui į bendrovės bankroto bylos nagrinėjimą įstoti trečiuoju asmeniu, jei jis turi materialinį ir procesinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Be to, kasatorė, kaip akcininkė, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose (ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis), o likviduojant bankrutavusią bendrovę gauti po atsiskaitymo su kreditoriais likusį turtą.
3. Kasatorė, būdama bankrutuojančios bendrovės akcininkė, siekia įstoti į įmonės bankroto bylos nagrinėjimą kreditorių pusėje, kad išvengtų galimų regresinių ieškinių iš įmonės kreditorių CK 2.50 straipsnio, įtvirtinančio juridinio asmens dalyvių subsidiariąją atsakomybę už juridinio asmens prievoles, pagrindu.
4. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog CPK normos taikomos ir bankroto bylose, jei ĮBĮ nenustatyta specialių taisyklių. Kadangi ĮBĮ normos nereglamentuoja akcininkų įstojimo į bankroto bylos nagrinėjimą klausimo, tai, kasatorės manymu, sprendžiant šį klausimą, turėtų būti taikomos CPK 47 straipsnio nuostatos. Teismai, priimdami kasaciniu skundu skundžiamus procesinius sprendimu, nenurodė motyvų, dėl kurių netyrė kasatorės nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių jos materialinį ir procesinį suinteresuotumą bankroto bylos eiga bei baigtimi.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami kasatorės prašymą įtraukti ją į bankroto bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000, ir 2002 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002, tačiau nukrypo nuo vėlesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2005 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005, pagal kurią buvo pripažinta bendrovės akcininkų teisė būti įtrauktais į įmonės bankroto bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Be to, kasatorė pažymi, kad teismai, remdamiesi 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 33,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” nuostatomis, nesilaikė Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriame nurodyta, kad teismai gali remtis ir yra saistomi teismų sprendimų, priimtų analogiškose bylose, tačiau ne rekomendacinio pobūdžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų aktų.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Žaibo ratas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir kasaciniu skundu skundžiamas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Jame nurodoma, kad kasaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Atsakovas teigia, kad teismai, atmesdami kasatorės prašymą įtraukti ją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepažeidė nei CPK 47 straipsnio reikalavimų, nes kasatorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos suinteresuotumą bylos baigtimi, nei ĮBĮ nuostatų, nes kasatorė nėra atsakovės kreditorė. Pareiškėja yra atsakovo akcininkė, o akcininkai į bankroto bylos nagrinėjimą neįtraukiami. Be to, pagal CPK 47 straipsnio nuostatas tretieji asmenys į bylą gali įstoti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų pradžios, ir CPK neįtvirtinta galimybės įstoti į bylą trečiuoju asmeniu bylos nagrinėjimo kitų instancijų teisme metu. Kadangi kasatorė nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, buvo pagrįstai atsisakyta priimti jos pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties. Atsakovas akcentuoja tai, kad kasaciniame skunde nurodyta, jog jis teikiamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarties (CPK 347 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau kasaciniame skunde prašoma panaikinti ne tik minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis. Atsakovo teigimu, dėl CPK 347 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nesilaikymo kasacinis skundas ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis, nenagrinėtinas kasacine tvarka (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas šioje byloje - procesinės teisės normų, susijusių su trečiųjų asmenų įtraukimu į bankroto bylą, aiškinimas ir taikymas.
Kasatorė nurodo, kad skundžia ir 2007 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą, tačiau nepateikia su šiuo reikalavimu susijusių argumentų, todėl teisėjų kolegija detaliau šios kasacinio skundo dalies nenagrinėja.
Įmonių bankroto teisinius santykius reguliuoja specialusis Įmonių bankroto įstatymas (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216), kuriame nustatyta, kad bankroto bylos teisme nagrinėjamos bendra Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja.
Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas - užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Įmonės akcininko, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reiklavimų, procesinį statusą.
Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra imperatyvaus draudimo bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau, atsižvelgdamas į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003 ir kt.).
Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bankrutuojančios įmonės akcininkų galimybė įstoti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra absoliučiai paneigta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-260 pripažino banko akcininkų teisę būti įtrauktais į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir jų galimybę įgyvendinti procesines trečiųjų asmenų teises bankroto byloje, tarp jų – ir teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą.
Aptartų įstatyminių ir teismų praktikos nuostatų pagrindu darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu.
Bylą nagrinėję teismai nurodytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas taikė vienpusiškai ir nevertino kasatorės faktinio bei teisinio suinteresuotumo (jos turimo intereso reikšmingumo, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumo ir pan. aplinkybių) dalyvauti bankroto procedūroje. Tai reiškia, kad teismai neatskleidė nagrinėto procesinio klausimo esmės.
CPK normose nustatytas ne tik materialinis trečiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindas, bet ir procesinės taisyklės, kurių laikantis šis statusas gali būti įgyjamas. Pagal CPK 46 ir 47 straipsnių normas tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pabaigos, t. y. nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 251-253 straipsniai). 2007 m. spalio 23 d., iki kasatorės kasacinio skundo pateikimo, Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BUAB,,Žaibo ratas“ pabaigos, todėl naujų dalyvaujančių asmenų įstojimas į bankroto bylą pasidarė negalimas.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi patenkino kasatorės prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje dėl UAB,,Žaibo ratas“ bankroto. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu - teismui konstatavus, kad priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą akcininkės E. D. B. teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad teismas pripažino kasatorės, kaip trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, statusą bankroto byloje, ir klausimas dėl jos teisės įstoti į bylą iš esmės yra išspręstas.
Aptartoje procesinėje situacijoje pažeidimai, kuriuos padarė teismai nagrinėdami kasatorės įtraukimo į bankroto bylą klausimą, nesudaro CPK 346 straipsnyje numatytų skundžiamų teismų sprendimų peržiūrėjimo pagrindų, kadangi šių pažeidimų ištaisymas neturėtų įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
Dėl nurodytų aplinkybių skundžiami teismų procesiniai sprendimai paliekami nepakeisti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
