Civilinė byla Nr. 3K-3-224/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorija
30.9.1
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, A. B., A. K., G. M., E. M., R. Z. dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, įsakymo panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. Z. ieškiniu prašė teismą: 1) pripažinti, kad ji teisėtai valdo nuosavybės teise 328 kv. m žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 02-01-2397, kuriuo jai ir atsakovams nustatytos žemės sklypų dalys proporcingai turimai namo daliai, ir nustatyti tokius perkamų šios namų valdos sklypų dydžius: ieškovei-328 kv. m, atsakovams A. B. – 305 kv. m, A. K. - 479 kv. m, G. M.-51 kv. m, E. M.- 51 kv. m, R. Z. - 51 kv. m; 3) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą atsakovui A. B. 2002 m. liepos 30 d. išduotam paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimui ginčyti; 4) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 59,40 Lt investicinių čekių, sumokėtų už 979 kv. m žemės sklypą paveldėjimo; 5) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove 328 kv. m žemės sklypo, esančio nurodytu adresu, pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovė savo reikalavimą grindė, paaiškindama, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 02-01-2397, kuriuo jai ir atsakovams nustatytos žemės sklypo dalys proporcingai jų turimai gyvenamojo namo daliai ir jai skirta 177 kv. m, pažeistos jos teisės, neatsižvelgta į iki to laiko buvusius susitarimus ir teismo sprendimą dėl žemės naudojimo. Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 0,14 dalių gyvenamojo namo ir dalį ūkio pastatų, 189,08 Lt vertės investicinių čekių ir teisė naudotis 328 kv. m žemės sklypu. Tarp ieškovės ir I. Z. kilo ginčas dėl paveldėjimo, todėl tik jam mirus 2001 m. ieškovė faktiškai viena pradėjo valdyti 979 kv. m žemės sklypą. Ieškovė prašė atnaujinti terminą ginčydama paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalį dėl įmokų už žemę, manydama, kad gali lengvatine tvarka pirkti žemės sklypo dalį tik nuginčijusi A. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino: pripažino negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymą dėl bendraturčių žemės sklypų dalių nustatymo ir nustatė dalis pagal ieškovės prašymą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija ginčijamu įsakymu dėl bendraturčių žemės sklypo dalių nustatymo neatsižvelgė į anksčiau priimtus susitarimus ir teismo sprendimus, be pagrindo sumažino ieškovei priteisto 328 kv. m žemės sklypo dydį iki 177 kv. m, taip pažeidė ieškovės interesus ir teisėtai įgytų teisių apimtį. Ieškovės prašymą atnaujinti terminą paveldėjimo pagal testamentą liudijimui skųsti teismas atmetė, nustatęs, kad terminą kreiptis su ieškiniu į teismą ji praleido be svarbios priežasties. Tą aplinkybę, kad atsakovas A. B. priėmė palikimą, ieškovė žinojo dar 2002 m. vasarą, ieškinį teismui pateikė tik 2006 m. gruodžio 31 d., o atsakovai prašė taikyti senatį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atsakovas A. B. apeliaciniame skunde rėmėsi bendraturčių 1992 m. balandžio 29 d. pasirašytu susitarimu dėl namo valdos sklypo pirkimo ir 1994 m. bendraturčių parašais patvirtintu žemės sklypo planu, kuriame nustatyta, kad bendras ginčo žemės sklypas yra 1265 kv. m, o I. Z. (jo teisių perėmėjas – A. B.) naudosis 979 kv. m žemės sklypu, taip pat Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 29 d. potvarkiu Nr. 1586-v ir 1995 m. sausio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria I. Z. pirko 979 kv. m žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini). Kolegija pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 20 d. sprendimu minėti potvarkis ir sutartis dėl 979 kv. m žemės sklypo pardavimo I. Z. buvo pripažinti negaliojančiais. Teismo sprendime konstatuota, kad I. Z. buvo parduotas žemės sklypas, į kurį įeina ir ieškovei R. Z. paskirtas naudotis 328 kv. m žemės sklypas, todėl minėtais potvarkiu ir sutartimi buvo pažeistos R. Z., kaip žemės sklypo naudotojos, teisės. Remiantis tuo teismo sprendimu Nekilnojamojo turto registre ginčo 979 kv. m žemės sklypas buvo įregistruotas kaip valstybės nuosavybė. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai priteisė likusiems bendraturčiams 1265 kv. m ginčo sklypo dalis proporcingai jų turimos nuosavybėje namo valdos dalims.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo dalį dėl žemės sklypo dalių dydžio bendraturčiams nustatymo ir nustatyti tokias šio sklypo dalis: R. Z. - 328 kv. m, A. B. -651 kv. m, A. K. - 210 kv. m, G. M. - 25,33 kv. m, E. M.-25,33 kv. m, R. Z. - 25,33 kv. m; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 8 punkto 2 dalyje nustatyta, kad kiekvieno bendraturčio perkamo namų valdos žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma jų susitarimu, ir tik bendraturčiams nesutarus, bendraturčiams tenkančios dalies dydis gali būti nustatomas proporcingai pagal turimą pastato dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymą dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Nustatydamas iš naujo kiekvieno bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į ieškovės interesus, bet ir įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, visiems bendraturčiams nustatyti žemės sklypo dalis pagal atitinkamus jų susitarimus: 1979 m. birželio 11 d. sutartį ir 1979 m. birželio 20 d. sutartį, 1992 m. balandžio 29 d. susitarimą dėl žemės sklypų pirkimo, 1994 m. rugpjūčio mėn. bendraturčių parašais patvirtintą žemės sklypo ribų planą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje 2006 m. gegužės 31 d. nutartyje pasisakė, kad į jį turi būti atsižvelgta), Kauno m. apylinkės teismo 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą. Šie dokumentai įrodo, kad bendraturčiams turėjo būti nustatyta teisė naudotis kasatoriaus prašomo dydžio sklypo dalimis. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į išvardytus dokumentus, be teisėto pagrindo sumažino kasatoriui tenkančią žemės sklypo dalį nuo 651 kv. m iki 305 kv. m.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje 2006 m. gegužės 31 d. nutartyje nurodė, kad teismai ginčą turi spręsti atsižvelgdami į ginčo žemės sklypo bendraturčių susitarimus. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 362 straipsnio 2 dalį, tokį išaiškinimą ignoravo, o pirmosios instancijos teismas susitarimus taikė tik dėl ieškovės, o kitiems bendraturčiams sklypo dalis nustatė ne pagal susitarimus, bet proporcingai pagal jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. Z. prašo skundžiamus sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus ir savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 20 d. sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais ir Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 29 d. potvarkio Nr. 1586 76 punktas ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria I. Z. nupirktas 979 kv. m sklypas vėl tapo valstybės nuosavybe. Po to kasatorius neteko teisės remtis susitarimais. Teismas teisėtai ir pagrįstai kiekvieno bendraturčio sklypo dalis nustatė pagal jų valdomo gyvenamojo namo dalis ir apeliantas pirmosios instancijos teisme pretenzijų dėl to nereiškė.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apgynė ieškovės teisę į 328 kv. m, o kitiems bendraturčiams likusią sklypo dalį padalijo proporcingai pagal nuosavybės teise priklausančią pastato dalį, neradęs priežasčių nukrypti nuo tokio padalijimo principo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. K. ir tretieji asmenys G. M., E. M., R. Z. prašo skundžiamų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis ieškinys tenkintas, panaikinti ir ieškinį atmesti bei savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas ieškovei nepagrįstai paskyrė didesnę žemės sklypo dalį nei priklausytų proporcingai pagal gyvenamojo namo dalį. Ieškinys turėjo būti atmestas visiškai.
2. Kasatorius nepagrįstai prašo tretiesiems asmenims palikti tik po 25,33 kv. m žemės, nes toks sklypo plotas neužtikrina galimybės naudotis kiemu, tvarkyti namą. Toks prašymas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
3. Kasatoriaus argumentai, kad teismas turėjo remtis ankstesniais savininkų pasirašytais susitarimais, yra nepagrįsti, nes šie susitarimai nebuvo įgyvendinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovė R. Z. ir atsakovai A. B., A. K., G. M., E. M. ir R. Z. yra namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei R. Z. priklauso 14/100 dalių, atsakovams: A. K. - 44/100, A. B. – 28/100, G. M. 14/300, E. M. – 14/300, R. Z. – 14/300 dalių gyvenamojo namo. Atsakovė A. K. 1992 m. kovo 19 d. yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio J. R. žemę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini). Dalį žemės – 287 kv. m – ji pageidauja atkurti natūra, o už kitą – gauti kompensaciją. 2004 m. A. K. ir A. B. pateikė prašymą nustatyti žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dalis tarp namų valdos bendraturčių. Visiems namų valdos bendraturčiams Kauno apskrities viršininko administracija pasiūlė pateikti susitarimą dėl žemės sklypo dalių nustatymo bendraturčiams, tačiau tokio susitarimo nebuvo sudaryta. Kauno apskrities viršininko administracija, negavusi bendraturčių susitarimo, 2004 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-2397, kuriuo namų valdos žemės sklypas buvo padalytas visiems bendraturčiams proporcingai jų turimai gyvenamojo namo daliai, remiantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto 2 dalimi. Šiuo Įsakymu buvo nustatytos tokios žemės sklypo dalys: ieškovei R. Z. – 177 kv. m, atsakovams: A. K. – 557 kv. m, A. B. – 354 kv. m, G. M. – 59 kv. m, E. M. – 59 kv. m, R. Z. – 59 kv. m 1979 m. birželio 11 d. notariškai patvirtinta sutartimi tuometinės namų valdos bendraturtės A. V. ir B. Z. susitarė dėl žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) naudojimosi taip: A. V. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta A (984 kv. m ploto), B. Z. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta B (278 kv. m ploto). 1979 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. V. pardavė, o I. Z. pirko dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte nurodytos gyvenamojo namo patalpos, kuriomis naudosis pirkėjas I. Z., ir žemės sklypo dalis, pridedamame plane pažymėta A (984 kv. m ploto). Toks pats I. Z. tenkantis žemės sklypo plotas nurodytas ir 1992 m. balandžio 29 d. susitarime pirkti žemės sklypą. Namų valdos žemės sklypo ribų plane tuomečiai namų valdos bendraturčiai savo parašais patvirtino, kad I. Z. naudosis sklypo dalimi, plane pažymėta A (979 kv. m ploto), A. K. – sklypo dalimi, plane pažymėta B (210 kv. m ploto), B. Z. – sklypo dalimi, plane pažymėta C (76 kv. m ploto). Kauno m. apylinkės teismo 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu, kuris liko nepakeistas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, po J. Z. mirties 1993 m. liepos 10 d. R. Z. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 0,14 dalių gyvenamojo namo ir dalį ūkio pastatų, 189,80 Lt vertės investicinių čekių ir teisė naudotis 328 kv. m žemės sklypu Kaune, (duomenys neskelbtini). 1994 m. lapkričio 29 d. Kauno m. valdyba priėmė potvarkį Nr. 1586-v, kurio 1 priedo 76 punkte I. Z. numatyta parduoti 979 kv. m žemės sklypą. 1995 m. sausio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi I. Z. pirko 979 kv. m žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Kauno m. apylinkės teismo 2000 m. sausio 20 d. sprendimu minėtas potvarkio punktas ir pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiais. Iš minėto sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad, I. Z. parduodant ir ieškovei paskirtą naudotis 328 kv. m žemės sklypą, buvo pažeistos ieškovės R. Z., kaip sklypo naudotojos, teisės.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai.
Byloje yra kilęs ginčas dėl gyvenamojo namo bendraturčių dalių į žemės sklypą nustatymo.
Ginčijamu Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 30d. įsakymu žemės sklypo dalys bendraturčiams buvo nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto 2 pastraipa. Šioje normoje buvo nustatyta, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos perkamo žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo bendraturčių susitarimu. Bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Akivaizdu, kad ši teisės norma pirmenybę teikia visų pirma egzistuojantiems bendraturčių susitarimams, kurie paprastai rodo nuo seno nusistovėjusią naudojimosi tvarką, susiklosčiusius tarpusavio santykius. Ir tik bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 30d. įsakymą dėl žemės sklypo dalių nustatymo, nurodė, kad šis įsakymas priimtas neatsižvelgiant į galiojančius teismų sprendimus ir buvusius bendraturčių susitarimus, todėl pažeidžia ieškovės interesus, be pakankamo pagrindo sumažina ieškovės teisėtai įgytų teisių apimtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad byloje yra pateikta įrodymų apie buvusius iki ginčijamo Kauno apskrities viršininko įstatymo priėmimo bendraturčių susitarimus dėl žemės sklypo dalių nustatymo, pagrįstai konstatavo, kad į juos nebuvo atsižvelgta.
Apeliaciniu skundu skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas A. B. (kasatorius) nurodė, kad, nustatydamas iš naujo kiekvieno bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į ieškovės interesus, bet ir tinkamai įvertinti bylos aplinkybes bei įrodymus, visiems bendraturčiams nustatyti žemės sklypo dalis pagal atitinkamus susitarimus ir teismų sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad apeliantas (dabar kasatorius) savo prašymą grindė:
1) 1992 m. balandžio 29 d. J. Z., B. Z. ir A. K. susitarimu pirkti žemės sklypą (T. 1, b. l. 13);
2) 1994 m. rugpjūčio mėnesio žemės sklypo ribų planu, pasirašytu bendraturčių, kuriame nustatyta, kad bendras ginčo žemės plotas yra 1265 kv. m, o J. Z. (jo teisių perėmėjas yra V. B. -kasatorius) naudosis 979 kv. m žemės sklypu (T. 1, b. l. 14);
3) Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 11 d. potvarkiu Nr. 1586-V ir 1995 m. sausio 30 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria J. Z. pirko 979 kv. m žemės sklypą.
Teisėjų kolegija, sutikdama su kasacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šių faktinių bylos aplinkybių neanalizavo ir nevertino, teismo padarytos išvados nėra išsamios, nes jos pagrįstos teiginiais, o ne išplaukia iš nustatytų byloje faktinių aplinkybių. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismai turėjo atsižvelgti ne tik į ieškovės interesus, bet ir įvertinti visą byloje pateiktą medžiagą ir tik tada daryti išvadas.
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes buvo pažeisti CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimai, todėl ji panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Nagrinėjant bylą iš naujo būtina visapusiškai ir objektyviai įvertinti jau nurodytas faktines bylos aplinkybes – egzistavusius bendraturčių susitarimus, sutartis, taip pat dėl šios namų valdos priimtus teismų sprendimus. Kad būtų tinkamai išspręstas ginčas, tikslinga vertinti ir 1979 m. birželio 11 d. bei birželio 20 d. notarines sutartis, sudarytas A. V. ir B. Z., A. V. ir J. Z.. Tik visapusiškai ir tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, galimas tinkamas materialinės teisės normų taikymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gintaras Kryževičius
Egidijus Laužikas
