Dėl vienašalio patalpų numos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu

Civilinė byla Nr. 3K-3-221/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 113.6.2.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Universalios valdymo sistemos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Universalios valdymo sistemos“ ieškinį atsakovams UAB „Penki kontinentai“, UAB „Kriptonika“ dėl vienašalio patalpų numos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Universalios valdymo sistemos“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas UAB „Penki kontinentai“ neteisėtai vienašališkai nutraukė prieš terminą 2004 m. rugpjūčio 4 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Kriptonika“ sudarytą terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pakeistą ir papildytą 2006 m. balandžio 27 d. Ieškovas nurodė, kad pagal 2004 m. rugpjūčio 4 d. terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas UAB „Kriptonika“ išnuomojo ieškovui 1700 kv. m ploto patalpas Vilniuje, Kalvarijų g. 143, nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.; pagal teismo leidimu 2006 m. balandžio 27 d. pasirašytą nurodytos nuomos sutarties pakeitimą ir papildymą nuomojamų patalpų plotas padidintas iki 4029 kv. m. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartimi Nr. 196PA/2006 patalpų dalis (1594,09 kv. m) perduota administruoti atsakovui UAB „Penki kontinentai“. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. skubiai vykdytina nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-230834/2006 buvo sustabdytas UAB „Kriptonika“ skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus atsakovo UAB „Penki kontinentai“ naudai. 2006 m. spalio 18 d. atsakovas UAB „Penki kontinentai“ raštu pranešė ieškovui, kad nutraukia nuomos sutartį pagal šios 3.17 punktą nuo 2006 m. spalio 27 d. Ieškovo teigimu, nutraukiant sutartį prieš terminą, nebuvo Sutarties 3.17 punkte nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo: skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai buvo sustabdytas, nebuvo patalpų praradimo grėsmės. Be to, atsakovas nesilaikė sutartyje ir CK 6.497 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokio pobūdžio sutarčių nutraukimo tvarkos.

Atsakovas UAB „Penki kontinentai“ pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-603-623/2007 pagal UAB „Kriptonika“ ieškinį atsakovams AB SEB Vilniaus bankui ir UAB „Penki kontinentai“, tretiesiems asmenims UAB „Universalios valdymo sistemos“, UAB „Kapitalo valdymo grupė“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Šiaulių titanas“ dėl neteisėto kredito išmokėjimo sustabdymo ir vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo, banko paslapties neteisėto atskleidimo ir žalos, atsiradusios atskleidus banko paslaptį, atlyginimo, trečiojo asmens prievolės už pagrindinį skolininką įvykdymo ir hipotekos (įkeitimo lakštų) indosamentų (hipotekos reikalavimo perleidimo) pripažinimo neteisėtais. Atsakovo teigimu, nurodytoje byloje UAB „Kriptonika“ (ieškovas) ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ (trečiasis asmuo ieškovo pusėje) ginčija hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo UAB „Penki kontinentai“ teisėtumą, todėl nustatytos aplinkybės (teisėtai ar ne buvo perleistas reikalavimas ir juo suteikta teisė administruoti patalpas UAB „Penki kontinentai“) turi tiesioginį ryšį su pareikštu ieškiniu ir šios bylos negalima teisingai išspręsti tol, kol nebus išnagrinėta byla Vilniaus apygardos teisme.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. birželio 12 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir, remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, sustabdė bylą. Teismas nustatė, kad AB SEB Vilniaus bankas perleido atsakovui UAB „Penki kontinentai“ reikalavimą ir šis tapo UAB „Kriptonika“ kreditoriumi pagal 2005 m. lapkričio 17 d. hipotekos pakeitimą; kreditorius UAB „Penki kontinentai“ pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartimi jam buvo perduotos administruoti ginčo negyvenamosios patalpos, nustatant visišką turto administravimą; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino nurodytą 2006 m. birželio 27 d. nutartį; UAB „Penki kontinentai“ administravimo laikotarpiu nutraukė ieškovo UAB „Universalios valdymo sistemos“ ir UAB „Kriptonika“ sudarytą patalpų nuomos sutartį, dėl kurios nutraukimo teisėtumo vyksta ginčas. Teismas pažymėjo, kad pagal nuomos sutarties 3.17 punktą šalys yra susitarusios, jog sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, jeigu nuomotojo kreditorius AB SEB Vilniaus bankas pradeda išieškojimo procedūrą bei nukreipia išieškojimą į bankui įkeistas pagal šią sutartį nuomojamas negyvenamąsias patalpas. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ginčijamas AB SEB Vilniaus banko reikalavimo perleidimo UAB „Penki kontinentai“ teisėtumas, ir jeigu teismas pripažintų šio reikalavimo perleidimą neteisėtu, prievolės kreditoriumi vėl taptų AB SEB Vilniaus bankas. Teismas konstatavo, kad kreditoriaus valia gali turėti reikšmės ginčo eigai, nes jis bus suinteresuotas ginčo baigtimi, todėl yra pagrindas sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnio 4 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartį pakeitė, nurodydama, kad civilinė byla Nr. 2-341-171/2007 sustabdoma pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-603-623/2007. Kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ginčijamas hipotekos reikalavimo perleidimo UAB „Penki kontinentai“ teisėtumas, ir byloje nustatytos aplinkybės – teisėtai ar ne buvo perleistas reikalavimas ir tuo pagrindu suteikta teisė administruoti patalpas UAB „Penki kontinentai“ – turi tiesioginį ryšį su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu. Kolegija nusprendė, kad nagrinėjamos bylos negalima teisingai bei visapusiškai išnagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta byla Vilniaus apygardos teisme, todėl nagrinėjamą bylą būtina sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas kitoje nurodytoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo atveju yra privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CPK 163 straipsnio 3 punkto, 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį formaliais pagrindais, kai neišnykęs teisinis pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 328 straipsnis). Kartu kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje teismui priėmus sprendimą pripažinti reikalavimo perleidimą neteisėtu, kreditoriumi prievolėje vėl taptų AB SEB Vilniaus bankas, o šiuo atveju teisiškai reikšminga yra hipotekos kreditoriaus valia, nes šalys yra susitarusios, kad patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, jeigu nuomotojo hipotekos kreditorius pradeda išieškojimo procedūrą ir nukreipia išieškojimą į hipotekos kreditoriui įkeistas pagal šią sutartį nuomojamas negyvenamąsias patalpas (Sutarties 3.17 punktas). Kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų dėl šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimo; tai, kad pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, nereiškia bylos nagrinėjimo vengimo ir šalių lygiateisiškumo pažeidimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Universalios valdymo sistemos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą ir akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytos teisės normos aiškinimo bei taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/1999; 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1069/2001; 2001 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1210/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1185/2002; 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1484/2002; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškios nuostatos, kad teismas gali sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu tik tuo atveju, kai tarp tų bylų yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys. Kasacinio teismo nurodyta, kad negalėjimą išnagrinėti bylą tol, kol neišspręsta kita byla, gali lemti: kitoje byloje nustatytinų faktų prejudicinė reikšmė; tokių faktų įrodomoji reikšmė; kitoje byloje būsimo teismo sprendimo privalomumas, sprendimo res judicata galia. Bylos negalima išnagrinėti dėl kitoje byloje nustatytinų faktų prejudicinės ar įrodomosios reikšmės tada, kai teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir teismas negali jų nustatyti pats; jeigu teismas gali nustatyti visus nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingus faktus, nėra pagrindo sustabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Teisingam CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymui būtina tinkamai nustatyti, kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Byloje nustatytinus faktus lemia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas, t. y. materialusis teisinis reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Jeigu kitoje nagrinėjamoje byloje nustatytini ir įrodinėjimo dalyku joje esantys faktai nėra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, tai nėra jokio pagrindo spręsti dėl to, kad kitoje civilinėje byloje teismo gali būti nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, kurie būtų teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ir kad yra CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas civilinės bylos sustabdymo pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą būtent dėl to, kad neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje, dėl kurios prašoma bylos sustabdymo. Iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio matyti, kad atsakovas UAB „Penki kontinentai“ nutraukė vienašališkai nuomos sutartį prieš terminą veikdamas kaip Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2006 m. birželio 27 d. nutartimi paskirtas atsakovui UAB „Kriptonika“ priklausančių nuosavybės teise patalpų administratorius, o ne kaip hipotekos kreditorius. Ieškovo pareikštas ieškinys inter alia grindžiamas būtent tuo, kad nurodytas UAB „Penki kontinentai“ veiksmas neatitiko kito asmens turto administravimą reglamentuojančių atitinkamų CK nuostatų. Taigi įrodinėjimo dalyko nagrinėjamoje byloje dalis yra faktai, susiję su atsakovo UAB „Penki kontinenetai“ veiksmu – vienašaliu nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą ir jo vertinimu būtent dėl to, kad šį veiksmą atsakovas atliko, jo teigimu, turėdamas jam, kaip ginčo patalpų administratoriui, suteiktas teises, tačiau, ieškovo įsitikinimu, viršydamas savo kaip šių patalpų administratoriaus įgaliojimus. Tuo tarpu iš civilinėje byloje Nr. 2-603-623/2007 UAB „Kriptonika“ pareikšto ieškinio matyti, kad šios bylos įrodinėjimo dalykas yra kitokio pobūdžio aplinkybių nustatymas ir jų teisinis vertinimas, taigi nurodytoje byloje nenustatinėjama tokių faktų, kurie turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje teismo bus nustatytos aplinkybės dėl to, teisėtai ar ne buvo perleistas AB SEB Vilniaus banko hipoteka užtikrintas reikalavimas atsakovui UAB „Penki kontinenetai“, tačiau nepagrįstai sprendė, jog tai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai – tokio pobūdžio aplinkybe negrindžiamas ieškovo ieškinys, pareikštas byloje, kurios nagrinėjimas sustabdytas. Be to, dėl AB SEB Vilniaus banko 2005 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo teisėtumo jau yra aiškiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007, nurodant, kad laiduotojas negali tapti hipotekos turėtoju (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), taip pat kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir tuo, kad kitoje civilinėje byloje teismo bus nustatyta, teisėtai ar ne suteikta atsakovui UAB „Penki kontinenetai“ teisė administruoti patalpas, tačiau iš UAB „Kriptonika“ ieškinio matyti, jog šis faktas apskritai nebus nustatinėjamas ir nėra įrodinėjimo dalykas toje byloje. Be to, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi jau yra konstatuotas neteisėto UAB „Kriptonika“ nuosavybės teise priklausančių patalpų administravimo teisės suteikimo UAB „Penki kontinentai“ faktas ir kasacine tvarka panaikintos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys dėl patalpų administravimo teisės suteikimo UAB „Penki kontinentai“.

Teismai nepagrįstai nurodė kaip bylos sustabdymo motyvą ir tai, kad jeigu kitoje civilinėje byloje bus priimtas sprendimas pripažinti reikalavimo perleidimą neteisėtu, prievolės kreditoriumi vėl taptų AB SEB Vilniaus bankas, kurio, kaip hipotekos kreditoriaus, valia reikšminga nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo UAB „Penki kontinentai“ veiksmas – nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą, kurį šis atliko ne kaip UAB „Kriptonika“ hipotekos kreditorius, bet kaip asmuo, atsakovo nuomone, turėjęs teisę administruoti UAB „Kriptonika“ patalpas ir turėjęs teisę sudaryti tokį vienašalį sandorį – nutraukti sutartį prieš terminą. Tačiau hipotekos kreditorius, jeigu jam įstatymo nustatyta tvarka nesuteikta įkeisto daikto administravimo teisė, apskritai negali atlikti tokio pobūdžio teisinių veiksmų (CK 4.192 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nurodytas galimas hipotekos kreditoriaus pasikeitimas neturės jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, juolab kad ginčijamas konkretaus asmens (būtent UAB „Penki kontinentai“) atlikto konkretaus veiksmo (vienašalio nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuo 2006 m. spalio 27 d.) teisėtumas pagal jo atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Sutartis, kurios vienašalis nutraukimas prieš terminą ginčijamas, sudaryta ieškovo ir UAB „Kriptonika“; nei AB SEB Vilniaus bankas, nei atsakovas UAB „Penki kontinentai“ nebuvo ir nėra asmenys, kuriems iš šios sutarties atsirastų kokių nors civilinių teisių ir pareigų (CK 6.154, 6.189–6.191 straipsniai). Taigi neaišku, kaip hipotekos kreditoriaus valia galėtų būti teisiškai reikšminga nagrinėjamai bylai išspręsti. Be to, teismas, manydamas, kad AB SEB Vilniaus bankas turėtų teisinį interesą šioje byloje, turėjo spręsti šį klausimą pagal CPK 45–47 straipsnių nuostatas, t. y. svarstyti dėl šio asmens įtraukimo dalyvauti byloje, o ne sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kitos neišnagrinėtos civilinės bylos, kurioje dalyvauja šis asmuo.

2. Teismai, sustabdę be pagrindo bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, pažeidė Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, CPK 2 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl teismo pareigos užtikrinti kiek įmanoma greitą bylos išsprendimą ir neleisti nepagrįstai šį vilkinti.

Atsakovas UAB „Kriptonika“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriuo prašo tenkinti ieškovo kasacinį skundą jame nurodytais argumentais.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Penki kontinentai“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismas nepažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto. Teismas, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi analizuoti ir vertinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties nutraukimo teisėtumui, o ne tik tas, kuriomis remiasi ieškinyje ieškovas. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, teisėtai ar ne buvo perleistas hipotekos reikalavimas atsakovui, yra reikšminga šiai bylai dėl to, kad pagal nuomos sutarties 3.17 punktą šios nutraukimas susijęs ne su šalių, o hipotekos kreditoriaus veiksmais. Kitoje civilinėje byloje ginčijamas hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimo UAB „Penki kontinentai“ teisėtumas, t. y. atsakovo teisė būti kreditoriumi, taigi nurodytos bylos baigtis neabejotinai turės įtakos nagrinėjamai bylai, nes paaiškės, kas yra tas hipotekos kreditorius, su kurio veiksmais šalys susiejo sutarties pasibaigimą. Aplinkybė, kas – AB SEB Vilniaus bankas ar UAB „Penki kontinenetai“ – yra teisėtas hipotekos reikalavimo turėtojas, turi esminę reikšmę nagrinėjamai bylai ir dėl to, kad pagal ginčo patalpų hipotekos lakšto 8 punktą įkeisto turto savininkas įsipareigojo be rašytinio kreditoriaus sutikimo niekam neperleisti, neįkeisti, kitaip neapsunkinti įkeisto turto trečiųjų asmenų teisėmis, tačiau 2004 m. rugpjūčio 4 d. nuomos sutartis sudaryta be kreditoriaus rašytinio sutikimo. Taigi nuomos sutarties galiojimas priklauso nuo kreditoriaus valios. Teismai sustabdė bylą ne tam, kad išsiaiškintų atsakovo, kaip patalpų administratoriaus, įgaliojimų apimtį, bet sutarties nutraukimui reikšmingo juridinio fakto, nurodyto sutarties 3.17 punkte, buvimą. Ieškovo siūlymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu AB SEB Vilniaus banką yra nepagrįstas, nes problema šiuo atveju – ne būsimo teismo sprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, bet tai, kieno veiksmus ir valią vertinti priimant sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007 panaikintos teismų nutartys dėl įkeisto daikto perdavimo administruoti atsakovui dėl to, kad jų priėmimo metu nebuvo išnagrinėtas ieškinys, kuriuo ginčijamas hipotekos reikalavimo perleidimas. Kitoje civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, o nurodytų aplinkybių šioje byloje negalima nustatyti dėl skirtingo bylų pobūdžio, dalyko, dalyvių ir rūšinio teismingumo.

2. Jeigu kasacinis teismas pripažintų, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą, tai nebūtų pagrindo naikinti šio teismo nutartį, nes bylai sustabdyti yra ir CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytas pagrindas, suteikiantis teismui diskrecijos teisę spręsti dėl bylos sustabdymo būtinumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nustatė, kad šią būtina sustabdyti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas – civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla sustabdytina pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, t. y. fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindu, o apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodęs, kad šiuo atveju byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, t. y. privalomojo bylos sustabdymo pagrindu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).

Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2004 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004, kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005, kt.). Kasacinio teismo pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005, kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad dviejų bylų tiesioginis teisinis ryšys ne visada akivaizdus, todėl teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar konkrečiu atveju iš tiesų yra aplinkybės, sudarančios CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir nurodytų atsikirtimų į juos pagrindus nagrinėjamai bylai išspręsti reikalingi tam tikri faktai, kurie nustatinėjami kitoje byloje, ir tarp nagrinėjamos bei kitos bylos yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinė byla gali ir turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje teismo sprendimu nustatyti faktai ar teismo sprendimas savo teisine galia turės teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kai nėra dviejų bylų įstatymo reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą (žr., pvz., cituotą sprendimą Herbst v. Germany, § 78, kt.). Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).

Kasaciniame skunde teisingai pažymima, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkami nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimą dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.

Kasatorius teigia, kad teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką tiek nagrinėjamoje, tiek kitoje civilinėje byloje ir dėl to nepagrįstai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas privalomąjį nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindą, nurodė, kad yra šios bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje tiesioginis prejudicinis ryšys, nes kitoje byloje nustatinėjamos aplinkybės dėl to, teisėtai ar ne perleistas hipotekos reikalavimas UAB „Penki kontinentai“ bei tuo pagrindu suteikta atsakovui teisė administruoti ginčo patalpas, turi tiesioginį ryšį su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu.

Iš sustabdytoje byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Penki kontinentai“ vienašalį nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, ir šio reikalavimo pagrindu nurodė tokias aplinkybes: pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalį sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo tvarka, o ne vienašališkai; nebuvo sutarties 3.17 punkte nustatyto pagrindo nutraukti sutartį vienašališkai, todėl pažeistas CK 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punktas; pažeista tokio pobūdžio sutarčių nutraukimo tvarka, nustatyta CK 6.497 straipsnio 3 dalyje; ieškovas nepažeidė sutartimi prisiimtų nuomininko įsipareigojimų, todėl vienašalis sutarties nutraukimas prieš terminą neatitinka CK 6.217 straipsnio nuostatų; atsakovas nutraukė sutartį veikdamas kaip Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2006 m. birželio 27 d. nutartimi paskirtas atsakovui UAB „Kriptonika“ priklausančių nuosavybės teise patalpų administratorius, tačiau atsakovo UAB „Penki kontinentai“ administravimo teisės įgyvendinimas buvo apribotas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atsakovui buvo suteikta teisė administruoti tik dalį (1594,09 kv. m) ginčo patalpų, o šis nutraukė nuomos sutartį, pagal kurią išnuomotos visos ginčo patalpos (4029 kv. m ploto), taigi viršijo savo kaip patalpų administratoriaus įgaliojimus; atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį neturėdamas tam teismo leidimo, pažeisdamas CK 4.240 straipsnio 4 dalies nuostatas; ginčo sutarties nutraukimas prieš terminą neatitinka turto administratoriui pagal CK 4.242 straipsnį tenkančių pareigų; atsakovas, nutraukdamas sutartį, pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi uždėtą areštą visam UAB „Kriptonika“ turtui, taigi ir ginčo patalpoms. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė atitinkamus atsikirtimus į nurodytus ieškinio reikalavimo pagrindus.

Kitoje civilinėje byloje, dėl kurios sustabdyta nurodyta byla, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Kriptonika“ ieškinį atsakovams AB SEB Vilniaus bankui ir UAB „Penki kontinentai“, tretiesiems asmenims UAB „Universalios valdymo sistemos“ ir UAB „Kapitalo valdymo grupė“, ieškinio dalykas yra reikalavimai pripažinti neteisėtais kredito išmokėjimo sustabdymą, vienašalį kreditavimo sutarčių nutraukimą, taip pat banko paslapties atskleidimą, atlyginti žalą, atsiradusią dėl šios paslapties atskleidimo, taip pat pripažinti neteisėtais prievolės už pagrindinį skolininką įvykdymą ir hipotekos (įkeitimo) lakštų indosamentus (hipotekos reikalavimo perleidimą). Įvardytų reikalavimų pagrindu nurodytos aplinkybės dėl, ieškovo UAB „Kriptonika“ teigimu, neteisėtų atsakovo AB SEB Vilniaus banko veiksmų, nutraukus kreditavimo sutartis ir pareikalavus grąžinti prieš terminą suteiktų kreditų sumas, sumokėti palūkanas bei netesybas, taip pat priėmus UAB „Kriptonika“ prievolės įvykdymą iš UAB „Penki kontinentai“ ir perleidus šiai hipoteka užtikrintą reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nurodytoje civilinėje byloje bus nustatyta, teisėtai ar ne AB SEB Vilniaus bankas perleido hipoteka užtikrintą reikalavimą UAB „Penki kontinentai“, tačiau pagal sustabdytoje byloje pareikšto ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes matyti, jog ieškovas, prašydamas pripažinti neteisėtu vienašalį patalpų nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, nesiremia aplinkybėmis, susijusiomis su hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimo teisėtumu, o remiasi kitais argumentais ir faktais. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinėje byloje, dėl kurios sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, nustatinėjami tokie faktai, kurie turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos sustabdymą grindė ir tuo, kad kitoje civilinėje byloje bus nustatyta, teisėtai ar ne atsakovui UAB „Penki kontinentai“ suteikta teisė administruoti ginčo patalpas, ir tai, teismo nuomone, patvirtina tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš UAB „Kriptonika“ ieškinio kitoje civilinėje byloje matyti, jog nepareikšta tokio reikalavo ir nenurodyta aplinkybių, susijusių su UAB „Penki kontinentai“ paskyrimo UAB „Kriptonika“ turto administratoriumi teisėtumo kvestionavimu. Nurodytas klausimas buvo sprendžiamas UAB „Kriptonika“ apskundus Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2006 m. birželio 27 d. nutartį byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuria įkeistas daiktas – 1594,09 kv. m UAB „Kriptonika“ nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų – buvo perduotas administruoti kreditoriui UAB „Penki kontinentai“ ir nustatytas visiškas turto administravimas. Nurodyta teismo nutartis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta galioti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikintos ir UAB „Penki kontinentai“ prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, nustatant visišką šio turto administravimą, atmestas. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad civilinėje byloje, dėl kurios sustabdytas bylos nagrinėjimas, nustatinėjama nurodyta aplinkybė, turinti teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad nagrinėjama byla sustabdytina ir dėl to, jog, kitoje civilinėje byloje teismui pripažinus hipotekos reikalavimo perleidimą neteisėtu, prievolės kreditoriumi vėl taptų AB SEB Vilniaus bankas, o ginčo atveju yra teisiškai reikšminga kreditoriaus valia. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie ginčijamo vienašalio nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti sprendžiama pagal šio teisinio veiksmo atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, t. y. vertinant tuo metu kreditoriumi buvusio ir veikusio kaip ginčo patalpų administratoriaus UAB „Penki kontinentai“ veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą pagal ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindu nurodytas aplinkybes. Iš sustabdytos bylos dokumentų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ta aplinkybė, jog pagal teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje prievolės kreditoriumi galėtų vėl tapti AB SEB Vilniaus bankas, turėtų tiesioginę teisinę reikšmę sprendžiant sustabdytos bylos šalių ginčą dėl nuomos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad kitoje civilinėje byloje, dėl kurios sustabdytas bylos nagrinėjimas, nenustatinėjama tokių faktų, kurie turėtų prejudicinę ar įrodomąją reikšmę nagrinėjamai bylai. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nesustabdžius nagrinėjamos bylos, būtų pažeista kitoje byloje būsimo teismo sprendimo privalomoji ir (ar) res judicata galia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, pažeidė šią proceso teisės normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, ir padarytas proceso teisės pažeidimas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą (CPK 346 straipsnio 1, 2 punktai).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas UAB „Penki kontinentai“ atsiliepime į kasacinį skundą, prieštaraudamas kasatoriaus argumentams dėl nepagrįsto bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, viena vertus, teigia, kad nagrinėjamu atveju yra privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, kita vertus, nurodo, kad jeigu būtų pripažinta, jog nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tai bylai sustabdyti yra CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytas pagrindas, todėl turėtų būti palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, pagal kurią byla sustabdyta teismui nusprendus, kad šiuo konkrečiu atveju būtina ją sustabdyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti, ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005, kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo bylos sustabdymo pagrindu nurodyta aplinkybė, jog pagal kitoje byloje priimtą teismo sprendimą kreditoriumi vėl galėtų tapti AB SEB Vilniaus bankas, o kreditoriaus valia gali turėti reikšmės bylos, kurią prašoma sustabdyti, šalių ginčo eigai, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsni 4 punktą. Minėta, kad šios bylos šalių ginčas dėl nuomos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą spręstinas pagal nurodyto teisinio veiksmo atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytą proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, pažeidimą kasacinis teismas gali pašalinti pats, neperduodamas šio klausimo spręsti iš naujo (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Dėl išdėstytų motyvų apskųstos teismų nutartys panaikinamos ir atsakovo UAB „Penki kontinentai“ prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį. Atmesti atsakovo UAB „Penki kontinentai“ prašymą dėl bylos sustabdymo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Dangutė Ambrasienė

Janina Januškienė