V. S. pagal BK 215 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-155-719/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00500-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1;

1.2.18.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

išteisintajai A. V. S.,

jos gynėjui advokatui Vytautui Klimavičiui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. V. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. V. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas A. V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant, kad nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra šeši mėnesiai; likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš A. V. S. civilinei ieškovei D. P.-S. priteista 15 968,93 Eur turtinės žalos ir 600 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. V. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinės ieškovės D. P.-S. patikslintas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8 d. 10.31 val. iki 2018 m. gruodžio 18 d. 14.17 val., turėdama 2018 m. liepos 23 d. banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą „Senjoro“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodama mokėjimo kortelės PIN kodą, neteisėtai panaudodama šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, atliko finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – D. P.-S. priklausantį – turtą, minėtoje P. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančius pinigus – 18 468,93 Eur, taip padarė nukentėjusiajai D. P.-S. 18 468,93 Eur turtinę žalą.

1.1. 2018 m. lapkričio 8 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, esančioje Lazdijų rajone, už prekes sumokėjo 42,47 Eur; VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, esančioje Ligoninės g. 12, Alytaus mieste, už suteiktas paslaugas sumokėjo 43,44 Eur;

1.2. 2018 m. lapkričio 9 d. neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Viligitra“ parduotuvėje, esančioje Vytauto g. 42, Seirijuose, Lazdijų rajone, už pirkinį sumokėjo 4,98 Eur; iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.3. 2018 m. lapkričio 10 d. neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), M. V. įmonės kavinėje „Trasa“, esančioje Turistų g. 25, Lazdijų mieste, už maitinimo paslaugas sumokėjo 420 Eur; iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H738/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.4. 2018 m. lapkričio 11 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H177/HB, esančiame Naujojoje g. 7E / Ūdrijos g. 1, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.5. 2018 m. lapkričio 12 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H177/HB, esančiame Naujojoje g. 7E / Ūdrijos g. 1, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ladalva“ parduotuvėje „Namų visata“, esančioje Naujojoje g. 50B, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 398 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Topo grupė“ parduotuvėje „Topo centras“, esančioje Ūdrijos g. 1, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 690 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Topo grupė“ parduotuvėje „Topo centras“, esančioje Ūdrijos g. 1, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 239,99 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Topo grupė“ parduotuvėje „Topo centras“, esančioje Ūdrijos g. 1, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 191,79 Eur;

1.6. 2018 m. lapkričio 13 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H039/HB, esančiame Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.7. 2018 m. lapkričio 14 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H039/HB, esančiame Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „IKI Vidzgiris“, esančioje Jaunimo g. 24, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 34,35 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančioje „Camelia“ vaistinėje, esančioje Jaunimo g. 20, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 116,75 Eur;

1.8. 2018 m. lapkričio 15 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.9. 2018 m. lapkričio 16 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H053/HB, esančiame Santaikos g. 23, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančioje „Camelia“ vaistinėje, esančioje Jaunimo g. 20, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 66,58 Eur;

1.10. 2018 m. lapkričio 18 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H053/HB, esančiame Santaikos g. 23, Alytaus mieste, išgrynino 500 Eur;

1.11. 2018 m. lapkričio 19 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H039/HB, esančiame Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, išgrynino 500 Eur;

1.12. 2018 m. lapkričio 21 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.13. 2018 m. lapkričio 22 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H039/HB, esančiame Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur;

1.14. 2018 m. lapkričio 26 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur;

1.15. 2018 m. lapkričio 27 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H738/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje Jotvingių g. 10A, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 40,92 Eur;

1.16. 2018 m. lapkričio 29 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H039/HB, esančiame Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.17. 2018 m. gruodžio 1 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H039/HB, esančiame Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.18. 2018 m. gruodžio 2 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H039/HB, esančiame Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Iki“, esančioje Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 13,65 Eur;

1.19. 2018 m. gruodžio 3 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur;

1.20. 2018 m. gruodžio 4 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Juspa“ parduotuvėje, esančioje Jotvingių g. 10B, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 4,51 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Arbatos rojus“ parduotuvėje, esančioje Rotušės a. 16, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 7,25 Eur;

1.21. 2018 m. gruodžio 5 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H738/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur;

1.22. 2018 m. gruodžio 6 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur; neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Maxima LT“ parduotuvėje X-722, esančioje Pulko g. 98A, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 14,45 Eur;

1.23. 2018 m. gruodžio 8 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H177/HB, esančiame Naujojoje g. 7E / Ūdrijos g. 1, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur;

1.24. 2018 m. gruodžio 10 d., neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančioje „Camelia“ vaistinėje, esančioje Ligoninės g. 2A-1, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 29,48 Eur; iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H738/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.25. 2018 m. gruodžio 11 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.26. 2018 m. gruodžio 12 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.27. 2018 m. gruodžio 13 d. neteisėtai panaudodama banko AB „Swedbank“ P. P. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su P. P. banke AB „Swedbank“ turima atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paslaugų idėja“ parduotuvėje, esančioje Ligoninės g. 2, Alytaus mieste, už prekes sumokėjo 10,32 Eur; iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 570 Eur;

1.28. 2018 m. gruodžio 15 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H039/HB, esančiame Naujojoje g. 2B, Alytaus mieste, išgrynino 550 Eur;

1.29. 2018 m. gruodžio 18 d. iš P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, neteisėtai bankomate H600/HB, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Alytaus mieste, išgrynino 460 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas A. V. S. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisino. Teismas nurodė, kad, nuteisdamas A. V. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai atribojo baudžiamuosius teisinius ir civilinius teisinius santykius šioje byloje. Lėšų, buvusių banke, kol neišduotas paveldėjimo liudijimas, savininkas buvo P. P. Paveldėjimo liudijimas D. P.-S. P. P. turtui buvo išduotas 2019 m. balandžio 19 d., taigi, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. V. S. užvaldė D. P.-S. turtą, yra nepagrįsta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė A. V. S. tyčia ir apgaulė užvaldyti P. P. lėšas, neįvertintas ir žmogiškasis veiksnys, kad A. V. S. prižiūrėjo brolį P. P. ir juo rūpinosi, vedė bendrą ūkį, brolis buvo patikėjęs naudotis banko kortele, lėšomis, naudojantis šia kortele, buvo apmokamos ir laidojimo išlaidos. Dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistoji savo brolio banko korteles būtų įgijusi neteisėtai. Kaip tvirtino nuteistoji, ji P. P. kortelės PIN kodą žinojo iki brolio mirties, jis buvo jai sakęs, tačiau pamiršo. Rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad P. P. banko kortele buvo naudojamasi tiek jam esant gyvam, tiek po jo mirties. Prieš mirtį P. P. buvo sąmoningas, buvo lankomas artimųjų ir, jei jo banko korteles sesuo būtų naudojusi neteisėtai, apie tai būtų pasakęs savo artimiesiems. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. V. S. naudojosi savo brolio banko kortele su jo žinia (iki mirties), t. y. esant sutikimui, be to, P. P. lėšomis jį laidojo.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rolandas Juškevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 182 straipsnio 2 dalį, pripažindamas, kad A. V. S. padarė ne nusikalstamą veiką, o civilinį deliktą. Teismas neįvertino, kaip reiškėsi A. V. S. tyčia. Apgaulės atveju kaltininkas iš esmės gali suklaidinti ne tik turto savininką, bet ir asmenį, kurio žinioje tas turtas yra. Suklaidinamas asmuo yra toks, kuris turi teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-303-693/2019). Šiuo atveju iš esmės suklaidintas yra bankas, kurio žinioje yra A. V. S. svetimas turtas – lėšos. A. V. S., neteisėtai pasinaudodama P. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele, sumokėdama už pirkinius arba naudodamasi bankomatu, suklaidino banką, save identifikuodama kaip asmenį, kuris turi teisę į P. P. vardu atidarytoje sąskaitoje esančias lėšas, save identifikuodama kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę. A. V. S. veikė tiesiogine tyčia – nusikaltimo darymo metu suvokė, kad naudojasi svetima banko mokėjimo kortele ir išgrynina pinigus iš P. P. sąskaitos, ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija, nenustatydama A. V. S. veikoje didelės vertės svetimo turto įgijimo, panaudojant apgaulę, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019).

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad nuteistoji 2019 m. gegužės 21 d. neatlygintinai dovanojimo sutartimi perleido savo nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui tam, kad nebūtų į ką nukreipti išieškojimo, be to, A. V. S., būdama senatvės pensininkė ir negaudama jokių kitų pajamų, ne kartą išgryninusi pinigus iš P. P. sąskaitos šiam gulint ligoninėje ar jau po jo mirties, įnešdavo grynuosius pinigus į savo sąskaitą ir pervesdavo savo sūnui kaip dovaną. Apklausiama pirmosios instancijos teisme A. V. S. patvirtino, kad P. P. buvo taupus, su jos sūnumis bendravo nedaug ir vertingų dovanų nedovanojo. Šios aplinkybės atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-1073/2021, 2K-252-693/2019 ir kt.), kad būtų pripažinta, jog vengdama turtinės prievolės A. V. S. iš esmės tapo beturtė, kad išieškojimas iš jos taptų neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad yra visos galimybės nukentėjusiajai pasinaudoti civilinėmis pažeistų teisių gynybos priemonėmis, nevertino byloje esančių įrodymų visumos. Žinojimas kitam asmeniui išduotų banko duomenų, reikalingų finansinėms operacijoms atlikti, yra esminė prielaida įgyti svetimą turtą ir dėl to nukentėjusiųjų galimybės apginti savo pažeistas teises yra iš esmės pasunkintos, o susiklostę santykiai tarp nukentėjusiųjų ir svetimą turtą įgijusio asmens peržengia civilinių teisinių santykių ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2020).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas surinktus įrodymus byloje, nepagrįstai teigė, kad A. V. S. su asmeniu, kuris mirė, vedė bendrą ūkį, nes to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, juolab pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019), net ir nustatęs aplinkybes, kad nuteistoji su asmeniu, kuris mirė, buvo vedusi bendrą ūkį, viena juo rūpinosi, šiam esant gyvam, buvo įsitikinusi, kad turėjo teisę pasiimti savo pinigus, išleistus už slaugymą, vaistus, maistą, keliones ir kitą priežiūrą, pripažino veiksmus, atitinkančius sukčiavimo požymius. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pripažinęs, kad mirusiojo vardu registruotos banko sąskaitos priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaltininkas, neteisėtai pasinaudodamas kitam asmeniui suteiktais elektroninės bankininkystės duomenimis ir išduota banko mokėjimo kortele, save identifikuodavo kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę, kuri tuo metu jau buvo mirusi, taip suklaidino banką, t. y. teisėtą pinigų valdytoją, būtent dėl šios apgaulės buvo išmokami svetimi, jam nepriklausantys pinigai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2020). Teismas nevertino aplinkybės, kad po paskutinės finansinės operacijos 2018 m. gruodžio 18 d. P. P. vardu atidarytoje sąskaitoje lėšų likutis buvo 3,02 Eur. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios pareiškimo priedas – banko sąskaitos išrašas, tai rodo, kad A. V. S. daugiau finansinių operacijų neatliko ne dėl to, kad sužinojo, jog paveldėtoja yra ne ji, nors mirusio brolio dukterį pažinojo ir anksčiau, o dėl to, kad sąskaitoje buvo likusi per maža pinigų suma, kad būtų galima ją išgryninti. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. V. S. įvykdė sukčiavimo nusikalstamą veiką.

3.4. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. finansinės operacijos naudojantis P. P. kortele tapo intensyvios, o ypač suintensyvėjo prieš pat P. P. mirtį ir po jo mirties. Baudžiamosios bylos duomenimis, P. P. nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. gydytas stacionariai ligoninės Neurologijos skyriuje, o nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. perkeltas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Nors minėtu laikotarpiu P. P. banko kortelė buvo naudojama intensyviai, iš jo sąskaitos išgrynintų pinigų dalis įnešta į A. V. S. sąskaitą, o iš šios sąskaitos pervesta A. V. S. sūnui kaip dovana, tačiau visos finansinės operacijos, atliktos iki P. P. mirties, į kaltinimą sukčiavimu A. V. S. neįtrauktos, visas abejones vertinant A. V. S. naudai. Daiktų pirkimas po P. P. mirties negali būti pateisinamas velionio interesais ar valia, kurios mirusysis negalėjo išreikšti. P. P. sąskaitoje esančiais pinigais po jo mirties naudotasi intensyviai, dažnai išgryninant pinigų sumą, atitinkančią dienos limitą, akivaizdžiai siekiant kuo greičiau pasinaudoti sąskaitoje esančiais pinigais.

3.5. Skirtingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, o įvyksta universalus jo teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi, joks kitas asmuo, išskyrus įpėdinius, neturi teisės disponuoti palikėjui priklausančiu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2020). Tai, kad A. V. S. galėjo turėti P. P. turtinių pretenzijų, neeliminuoja jai baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto pasisavinimą sukčiaujant, o D. P.-S. pagrįstai pripažinta nukentėjusiąja.

3.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. V. S. kalta padarius nusikaltimą, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad A. V. S. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – nukentėjusiosios mirusiam tėvui išduotą banko kortelę. Banko kortelės panaudojimas kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalos, negali būti laikomas nusikaltimu, tačiau šiuo atveju neabejotinai banko sąskaitoje esančios lėšos negalėjo būti naudojamos mirusiojo interesams. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas panašią situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2020), įvertinęs banko kortelės naudojimo intensyvumą po asmens mirties, skubėjimą bei siekį kuo greičiau neteisėtai pasinaudoti svetimais pinigais asmeninėje mirusio asmens sąskaitoje, padarė išvadą, kad kaltininkas suprato, jog po asmens mirties šio banko kortele jis disponavo neteisėtai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, ir veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

5. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šis dėl apgaulės savanoriškai perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad pastarasis turi teisę jį gauti. Apgaulė gali pasireikšti pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines aplinkybes ir pan.

6. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, kuri sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-157-895/2020 ir kt.).

7. Išteisintoji A. V. S., pripažindama svetimos banko mokėjimo kortelės naudojimą ir kaltinime nurodytų finansinių operacijų atlikimą, nurodė, jog vykdė žodinę brolio P. P. valią jį palaidoti, kaip pridera, taip iš esmės neigdama savo kaltę tyčia užvaldyti svetimą turtą. Tačiau kaltės turinys gali būti atskleidžiamas ne vien kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir nustatytomis aplinkybėmis – kaip jis suvokė ir vertino savo daromos veikos pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamų veikų aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019).

8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, dėl to nekyla ir ginčo, kad A. V. S. nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., turėdama P. P. išduotą mokėjimo kortelę ir ja pasinaudodama, atliko daugiau kaip keturiasdešimt finansinių operacijų (dauguma iš jų – pinigų išgryninimas), įgydama mirusiojo P. P. dukteriai priklausantį turtą – pinigus (18 468,93 Eur).

9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, kol neišduotas paveldėjimo liudijimas, banke buvusių lėšų savininkas yra P. P., dėl to kaltinime nurodyta aplinkybė, kad buvo užvaldytas D. P.-S. turtas, yra nepagrįsta. Šio teismo manymu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teisme nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė apgaulė užvaldant P. P. lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš to išplaukia, kad, palikėjui P. P. mirus, joks kitas asmuo, išskyrus įpėdinius, neturėjo teisės disponuoti palikėjui priklausiusiu turtu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. S. žinojo apie P. P. turimą dukterį, taigi žinojo apie palikėjo pirmos eilės įpėdinę pagal įstatymą, tačiau, nepaisydama to, nelaukdama įstatyme nurodyto palikimo priėmimo termino pabaigos, iš karto po palikėjo mirties, nesant įpėdinės sutikimui, neteisėtai disponuodama svetima mokėjimo kortele, atliko finansines operacijas, grynindama pinigus ir atsiskaitydama už prekes. Pažymėtina tai, kad visi šie veiksmai po P. P. mirties buvo atliekami per gana trumpą, kiek ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, beveik kiekvieną dieną išgryninant pinigų sumas iki 570 Eur. Pagal pačios išteisintosios parodymus, tokios sumos buvo paimamos, nes banke buvo pasakyta, kad tik tiek galima paimti per dieną. Visos šios aplinkybės rodo, kad tokiu būdu tikslingai ir nuosekliai buvo siekiama kuo greičiau pasisavinti sąskaitoje esančius pinigus, kol jie neatiteko paveldėtojai. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. S. suprato, jog, esant įpėdinei pagal įstatymą, P. P. vardu atidarytoje sąskaitoje esantys pinigai jai nepriklauso ir yra svetimi. Todėl, pasinaudodama banko kortele ir identifikuodama save kaip P. P., kuris tuo metu jau buvo miręs, bei taip suklaidindama banką, suprato, kad apgaule užvaldo svetimą turtą. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad A. V. S. suprato savo veiksmų neteisėtumą, numatė, kad dėl jos veikos nukentėjusioji patirs turtinę žalą, to siekė ir norėjo taip veikti. Taigi ji veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė tyčios ir apgaulės požymių buvimą A. V. S. veikoje, ir tokioms išsamiai motyvuotoms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritarti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

10. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai vieną iš pagrindinių išteisinimo motyvų nurodė tai, kad tarp išteisintosios ir nukentėjusiosios yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nukentėjusioji D. P.-S. savo pažeistas teises turėjo ginti civiline tvarka, o baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuo atveju buvo neproporcinga priemonė. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020 ir kt.). Šioje byloje yra nustatyta, kad A. V. S. neteisėtai pasinaudojo tuo, jog turėjo mirusiojo P. P. vardu išduotą banko kortelę ir žinojo šios kortelės PIN kodą, tai jai buvo esminė prielaida įgyti svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismų praktikoje yra išaiškinta, jog žinojimas kitam asmeniui išduotų banko duomenų, reikalingų finansinėms operacijoms atlikti, yra esminė prielaida įgyti svetimą turtą ir dėl to nukentėjusiųjų galimybės apginti savo pažeistas teises yra iš esmės pasunkintos, o susiklostę santykiai tarp nukentėjusiųjų ir svetimą turtą įgijusio asmens peržengia civilinių teisinių santykių ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2020). Šioje byloje nustatyta, kad dalį išgrynintų pinigų išteisintoji įnešdavo į savo sąskaitą ir pervesdavo savo sūnui kaip dovaną. Nukentėjusiajai buvo atlyginta tik labai nedidelė turtinė žalos dalis, o kaip nurodoma kasaciniame skunde, nuteistoji 2019 m. gegužės 21 d. neatlygintinai dovanojimo sutartimi perleido savo nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, taip iš esmės tapdama beturte. Dėl tokių išteisintosios veiksmų visumos nukentėjusiosios galimybės apginti savo pažeistas teises buvo iš esmės pasunkintos. Todėl tarp išteisintosios ir nukentėjusiosios susiklostę santykiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas.

Dėl BK 215 straipsnio 1 dalies taikymo

11. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

12. Byloje nėra paneigti išteisintosios parodymai, kad, P. P. esant gyvam, ji turėjusi jo žodinį leidimą naudotis jo banko mokėjimo kortele. Teismų praktikoje neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Tai reiškia, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012). Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys nekelia jokių abejonių, kad P. P. vardu išduota banko mokėjimo kortelė A. V. S. buvo svetima ir ji tai suvokė. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, mirusiojo sąskaitoje buvę pinigai išteisintajai nepriklausė. Tai suvokdama, išteisintoji po P. P. mirties per pakankamai trumpą laiką išgrynino ar kitaip panaudojo 18 468,93 Eur. Dėl pirmiau aptartų motyvų šios aplinkybės rodo išteisintosios A. V. S. tikslą kaip įmanoma greičiau neteisėtai užvaldyti visus pinigus, esančius mirusiojo P. P. vardu atidarytoje banko sąskaitoje, kad šie neatitektų mirusiojo dukteriai. Visa tai suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad išteisintoji suprato, jog P. P. banko kortele po pastarojo mirties ji disponavo neteisėtai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, A. V. S. veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas dėl A. V. S. atliktų veiksmų, sukeltų pasekmių, taip pat ir dėl tyčios turinio, pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus įrodymus, sugretino juos, palygino tarpusavyje ir padarė pagrįstas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės. Apkaltinamajame nuosprendyje pateiktos pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių, svarbių sprendžiant klausimą dėl A. V. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nustatymo atitinka įrodymų turinį, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai yra išsamūs, paremti nešališku ir nuosekliu tiek teisinančių, tiek kaltinančių bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. V. S. atliktus veiksmus ir aplinkybes, kuriomis jos veiksmai buvo atlikti, pagrįstai nustatė, kad A. V. S. veikė tiesiogine tyčia. Todėl darytina išvada, kad šis teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes A. V. S. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamų veikų teisiniam įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir priimdamas sprendimą išteisinti A. V. S., nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl BK 182 ir 215 straipsnių taikymo ir įrodymų vertinimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir BPK 331 straipsnio nuostatas. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis su pakeitimais – už BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką skiriant švelniausią sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą veiką – švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 54 straipsnio 3 dalis). Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. V. S. bausmes, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 55 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

15. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. V. S. nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta sankcijoje, netinkamai aiškino ir taikė šią normą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje pažymima, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013 ir kt.). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė A. V. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgė į A. V. S. garbų amžių, sveikatos sutrikimų aplinkybes bei tai, kad ji nusikalto pirmą kartą, tačiau neatsižvelgė į kitas šioje konkrečioje byloje svarbias aplinkybes – nukentėjusiosios poziciją bei nepakankamą rūpinimąsi paveldimu turtu ir išteisintosios rūpinimąsi nukentėjusiosios tėvu bei jo globą iki nusikalstamų veikų padarymo. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusioji žinojo, jog komunaliniai mokesčiai už butą, laidotuvių ir kitos su jomis susijusios išlaidos yra dengiamos iš jos mirusio tėvo lėšų, tai jai pasakė išteisintoji A. V. S. Pati nukentėjusioji jokiomis lėšomis prie laidotuvių neprisidėjo, šito neprašė ir išteisintoji. Kaip parodė nukentėjusioji, ji dar nuo 2018 m. liepos mėn., kai jos tėvas iš ligoninės buvo nuvežtas į jį prižiūrinčios A. V. S. namus, žinojo, kad tėvo banko kortelė yra pas išteisintąją, tačiau nei tada, nei po P. P. mirties dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat svarbu įvertinti, kad nukentėjusioji paskutinį kartą savo tėvą matė likus trims mėnesiams iki mirties, o iki pat mirties gana ilgą laiko tarpą juo rūpinosi ir jį slaugė sesuo – išteisintoji A. V. S. Tokios aplinkybės, greta pirmosios instancijos teismo įvertintų, suteikia pagrindą taikyti A. V. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

16. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą teisiamai A. V. S. už BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatytą apysunkį nusikaltimą, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės rūšiai ir dydžiui, A. V. S. skirtina švelniausia šio straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendį su pakeitimais:

– A. V. S. už nusikaltimą, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskirti 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą;

– A. V. S. už nusikaltimą, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. V. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas