Kasacinio skundo Nr. DOK-2728/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05966-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo E. Š. prašymu atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis E. Š. prašo atnaujinti apskundimo terminą, nes jį praleido todėl, kad nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, nes ji nebuvo jam įteikta. Pirmosios instancijos teismas pagal jo prašymą atsiuntė apeliacinės instancijos teismo nutarties kopiją tik 2022 m. balandžio mėn. Kasatoriaus teigimu, aplinkybės, dėl kurių praleido terminą kasaciniam skundui paduoti, nepriklausė nuo jo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pagal BPK 370 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka ir praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2728/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05966-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo E. Š. prašymu atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis E. Š. prašo atnaujinti apskundimo terminą, nes jį praleido todėl, kad nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, nes ji nebuvo jam įteikta. Pirmosios instancijos teismas pagal jo prašymą atsiuntė apeliacinės instancijos teismo nutarties kopiją tik 2022 m. balandžio mėn. Kasatoriaus teigimu, aplinkybės, dėl kurių praleido terminą kasaciniam skundui paduoti, nepriklausė nuo jo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pagal BPK 370 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka ir praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d., t. y. apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dieną (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2022 m. balandžio 12 d. (BPK 100 straipsnio 1 dalis). Iš kasatoriaus pateiktų duomenų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nuteistojo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pirmą kartą gautas dar 2022 m. balandžio 27 d. ir grąžintas kasatoriui, kadangi nebuvo prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Prie kasacinio skundo pridėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. raštas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties kopijos atsiuntimo E. Š.. Taigi laikytina, kad terminas kasaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir prašymas atnaujinti terminą tenkintinas.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat kasatorius prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą tinkamai subendrinti bausmę, pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmę atlikta.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų, kurie turėtų švelninti bausmę, o atsižvelgė tik į tuos faktus, kurie jį neigiamai charakterizuoja. Jis neplanavo nusikalstamos veikos, neturėjo tikslo iš jos pasipelnyti. Jis bendradarbiavo su pareigūnais ir padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. negalėjo pilnai suprasti savo elgesio. Švelnesnė bausmė jam turėtų būti paskirta, nes jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jaunas, turi šeimą, yra vienintelis šeimos maitintojas. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai subendrino paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausme, nes jis šią bausmę jau buvo atlikęs.
Nuteistojo E. Š. kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 3-7 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo E. Š. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, nėra per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus, todėl jos švelninti teismas nenustatė įstatyminio pagrindo. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie įstatymo taikymo aspektu sudarytų pagrindą šią bylą nagrinėti kasacine tvarka, t.y, kad bausmė E. Š. paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Kasatorius skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nepagrįstai subendrino jam paskirtą galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausme, nes jis šią bausmę jau buvo atlikęs.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu E. Š. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. liepos 9 d. E. Š. buvo lygtinai paleistas iš Alytaus pataisos namų neatlikęs dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmės. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, padarė 2021 m. vasario 25 d., t. y. lygtinio paleidimo laikotarpiu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Nuteistasis, jo nuomone, neteisingą bausmių bendrinimą grindžia tuo, kad bausmę buvo atlikęs iki įtarimų naujoje byloje pareiškimo, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą, tuo tarpu nėra jokių duomenų, kad bausmę jis buvo atlikęs iki naujos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, nepateikta jokių teisinių argumentų, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Š. paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausme būtų subendrinta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. Š. prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.
Atsisakyti priimti nuteistojo E. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis