A. P. pagal BK 135 str. 2 d., 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-157-976/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56553-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8;

1.2.26.2; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Eligijaus Karbausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 18 d. nutarties bei nuteistojo M. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 18 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme penkeriems metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme penkeriems metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas J. Š. (J. Š.) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Iš nuteistųjų M. M., A. P. ir J. Š. solidariai priteista nukentėjusiajam L. B. 436,16 Eur turtinei ir 19 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 800 Eur proceso išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Iš nuteistųjų M. M., A. P. ir J. Š. solidariai priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1009,31 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 18 d. nutartimi nuteistųjų J. Š., A. P., nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliaciniai skundai atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendis pakeistas.

Pripažinta įrodyta nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė, kad nuteistieji M. M., A. P. ir J. Š. nukentėjusiajam L. B. iš viso rankomis ir kojomis sudavė ne daugiau kaip dešimt smūgių.

Iš nuteistųjų M. M., A. P. ir J. Š. solidariai priteisto nukentėjusiajam L. B. neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 18 900 Eur.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M., A. P. ir J. Š. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį už tai, kad 2018 m. lapkričio 25 d. apie 7 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodami elementarias moralės ir elgesio normas, iš chuliganiškų paskatų pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, dėl mažareikšmės dingsties, neva jiems nepatiko, kad nukentėjusysis L. B. pasiskundė pirties šeimininkei dėl jų nepageidaujamo buvimo pirtyje, turėdami bendrą tyčią ir tikslą kuo stipriau sužaloti nukentėjusįjį L. B., apstojo pastarąjį pirties salėje, J. Š. ir A. P. smogė ne mažiau kaip po du kartus kumščiu nukentėjusiajam L. B. į galvos sritį, po to M. M. lauke pirties terasoje bandančiam pabėgti nukentėjusiajam L. B. smogė kumščiu vieną kartą į galvos sritį, nuo to nukentėjusysis pargriuvo aukštielninkas, po to A. P., J. Š. ir M. M. spardė gulinčiam nukentėjusiajam L. B. galvą ir ją trypė bei sudavė smūgius kumščiais į galvos sritį ir kitas kūno vietas, iš viso rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau nei 10 smūgių, dėl to nukentėjusiajam L. B. buvo padaryti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai kairio peties srityje, kairėje alkūnėje, abiejose plaštakose ir dešinio kelio sąnario srityje, plačios poodinės kraujosruvos veide, apimant kaktos, kairės pusės smilkinio, abiejų akių vokų, skruostų bei žandų sritis, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, nosies dešinio sparnelio srityje, viršutinės lūpos vidinėje pusėje su kraujosruvomis ir nubrozdinimais abiejų lūpų gleivinėse, daugybiniai veido kaulų lūžiai (nosies kaulų ir pertvaros, abiejų akiduobių vidinių ir apatinių sienų, abiejų viršutinių žandikaulių ančių visų sienų), kairės akiduobės viršutinės ir šoninės sienų atviras fragmentinis įspaustinis lūžis, pereinantis į kaktikaulio žvyną ir kaktikaulio kairį antį su jo sienų (priekinės ir užpakalinės) bei pertvaros pažeidimais, galvos smegenų sukrėtimas, taip dėl sunkios galvos traumos nukentėjusiajam L. B. sunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistųjų J. Š., A. P., nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato A. Galmino apeliacinius skundus atmetė. Tačiau atsižvelgdamas į specialistų vertinimą, kad vis dėlto nurodyti nukentėjusiajam L. B. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu smūgiu, ir vadovaudamasis principu, kad visos abejonės vertinamos nuteistojo naudai (lot. in dubio pro reo), pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir pripažino įrodyta nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę, kad nuteistieji M. M., A. P. ir J. Š. nukentėjusiajam L. B. iš viso rankomis ir kojomis sudavė ne daugiau nei dešimt smūgių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis J. Š. nukentėjusiajam atlygino dalį, t. y. 600 Eur, neturtinės žalos, sumažino iš nuteistųjų solidariai L. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 18 900 Eur.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 18 d. nutartį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nenustatęs faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo kaltę grindė duomenimis, kurie tik iš dalies atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, bei abejotinais ir deklaratyviais teiginiais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

3.2. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti ar kurie yra papildyti nepagrįstomis aplinkybėmis, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.).

3.3. Nors apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne daugiau nei dešimt smūgių, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kokius smūgius sudavė kiekvienas iš nuteistųjų ir kokie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti po kiekvieno smūgio.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio), neatsižvelgė į tai, kad šios aplinkybės nepatvirtina jokie tiesioginiai įrodymai. Kasatoriaus nuomone, teismas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę grindė deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis (liudytojų bendro pobūdžio teiginiais, kad „visi valgė ir gėrė“, „važiavo pasiimti alkoholinių gėrimų ir pan.“), t. y. įvykio bendromis ir menamomis aplinkybėmis, dėl to ši inkriminuota aplinkybė turi būti panaikinta.

3.5. Teismai, paskirdami jam laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Įstatymo leidėjas yra nustatęs išimtinę sąlygą, kuri proporcingai atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas, vertinant bylos aplinkybių visetą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėtų motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo pagrindu teismai, analizuodami ir vertindami bylų aplinkybes, formuoja teismų praktiką, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas individualiais atvejais, o vienas iš esminių reikalavimų yra nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-371/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-371/2011">2K-7-371/2011</a>, 2K-430/20I2, 2K-421/2013).

3.6. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas taip pat gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013). Pažymi, kad visas procesas tęsėsi net trejus metus (nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. spalio 18 d.), įvykiai fiksuoti esant jauno amžiaus, per šį laikotarpį dirbo, nusikalstamų veikų sistemingai nedarė, keitė savo elgesį, požiūrį į vertybes, šeimines aplinkybes, suvokė netinkamą savo elgesį ir juo padarytą žalą aplinkiniams, susitaikė su nukentėjusiuoju, visiems nukentėjusiesiems atlygino tiek savo veiksmais padarytą tiesioginę žalą, tiek tą žalą, kuri buvo padaryta nukentėjusiesiems ne dėl jo asmeninių tiesioginių veiksmų. Be to, šis ilgas proceso laikas jam sukūrė apgaulingą įspūdį, kad galimai išvengs realios laisvės atėmimo bausmės ar bus paskirta minimali suvaržymo priemonė. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių aplinkybių išsamiai nevertino ir dėl to visiškai nepasisakė.

3.7. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prašė atskirti ir individualizuoti jo padarytą žalą nuo solidariosios prievolės. Teigia, kad savo iniciatyva atlygino didesnę turtinės ir neturtinės žalos dalį (7375,93 Eur), nei pirmosios instancijos teismas jam nustatė atlyginti. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis L. B., tiek pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą panaikinti nuteistajam M. M. solidariąją atsakomybę, tiek teikdamas antstoliui vykdomąjį raštą dėl likusios žalos atlyginimo, nukreipiant išieškojimą tik iš kitų nuteistųjų. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala yra išvestinė, kilusi iš tiesiogiai nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytos žalos, šią žalą taip pat atlygino savo iniciatyva ir sumokėjo solidariai priteistą visą 1009,31 Eur sumą.

3.8. Nuteistojo nuomone, atsiskaičius su visais kreditoriais ir jiems tai raštu patvirtinus, nebegali būti taikoma solidariosios skolininkų prievolės pareiga, todėl ši prievolė jam turi būti panaikinta. Nurodo, kad atlygino visą turtinę ir neturtinę žalą, priteistą ir kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36648-20, kuri buvo subendrinta su šia nagrinėjama byla. Taip pat nurodo, kad ši aplinkybė (žalos atlyginimas) galėtų būti vertinama kaip išimtinė, leidžianti apsvarstyti jam švelnesnės bausmės paskyrimą.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas E. Karbauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir A. P. baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio pažeidimus, taip pat neatsižvelgė į tarptautinę ir nacionalinę teismų praktiką, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

4.2. Teismai, pripažindami kaltu ir nuteisdami A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį, turėjo nustatyti tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymius, t. y. iš esmės nustatyti, ar padarytas sužalojimas nukentėjusiajam atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimo mechanizmą, subjektą (asmenį), dėl kurio veiksmų buvo padarytas nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas. Kasatorių nuomone, kaltinimas buvo suformuotas ydingai (t. y. sąmoningai neidentifikuojant kiekvienam įtariamajam atliktų veiksmų), nes inkriminuoti A. P. neteisėti veiksmai dėl nukentėjusiajam L. B. suduotų smūgių į galvos sritį pirtyje nepasitvirtino. Nenustatyta ir tai, kad A. P. spardė gulinčiam nukentėjusiajam galvą ir ją trypė bei sudavė smūgius kumščiais į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Byloje pagal surinktus įrodymus nepasitvirtino ir kaltinime nurodyti nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai.

4.3. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kaltinime nurodyta, kad A. P., M. M. ir J. Š. veikė bendrininkų grupe, tačiau teismai nepateikė argumentų, kurie patvirtintų bendrininkavimo faktą, t. y. susitarimą. Pažymi, kad konfliktas tarp nuteistojo J. Š. ir nukentėjusiojo L. B. kilo spontaniškai, šio konflikto metu J. Š. ir sudavė nukentėjusiajam smūgius.

4.4. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2014">2K-162/2014</a>, 2K-417/2014). Specialisto išvadoje Nr. PKG 60/2019 (01) nustatyta, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas vienu smūgiu, tikėtina, spyriu į kairio antakio sritį. Tačiau teismai, nagrinėdami bylą, šios išvados nevertino. Kasatorių nuomone, teismai privalėjo įvertinti kiekvieno nuteistojo konkrečius veiksmus ir nustatyti, kurio neteisėti veiksmai sukėlė nukentėjusiajam inkriminuojamas pasekmes, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

4.5. Teismai nuteistojo A. P. kaltę ir neteisėtus veiksmus grindė tik liudytojo J. A. (ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo ir įtariamasis) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie akivaizdžiai neįrodo, kad nuteistasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Kasatorių nuomone, šio liudytojo parodymai (t. y. kad A. P. įvykio metu stovėjo nukentėjusiajam iš dešinės) nėra patikimi, nes prieštarauja pateiktai specialisto išvadai Nr. PKG 60/2019 (01) dėl nukentėjusiajam sunkiai sveikatą sutrikdžiusio tikėtino spyrio į kairio antakio sritį. O kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. P. būtų sudavęs (spyręs) nukentėjusiajam į kairio antakio sritį, nagrinėjamoje byloje nėra.

4.6. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant nustatytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

4.7. Pagal BPK nuostatas, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Tačiau tiek kasacinės instancijos teismo praktikoje, tiek EŽTT jurisprudencijoje nurodomi tam tikri kriterijai, taikytini vertinant bendrininkų, taip pat asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad turi būti skiriamas didesnis dėmesys asmenų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymų patikimumo vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-2-699/2016). EŽTT praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į proceso teisingumą, ypač kai ginčijami sprendimai buvo grindžiami bendrininkų ar kitų asmenų parodymais, kurie dėl jų galimai buvo gavę tam tikrų privilegijų (2004 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2009 m. kovo 3 d. sprendimas byloje V. A. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 20309/02; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07). Kasatorių nuomone, teismai turėjo įvertinti baudžiamosios atsakomybės išvengusio (nagrinėjamoje byloje buvusio įtariamojo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę) liudytojo J. A. parodymų savarankiškumą bei objektyvumą ir pripažinti įrodymais tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai būtų patvirtinti ir kita bylos medžiaga. Taip pat teismai turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad liudytojas J. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti darant jam neteisėtą poveikį.

4.8. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė nesusipažinęs su bylos medžiaga ir iš esmės neišnagrinėjęs apeliacinių skundų, t. y. nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

4.9. Teismai neatliko objektyvaus ir nešališko visų bylos aplinkybių tyrimo, todėl kasaciniame skunde cituojami nukentėjusiojo L. B., liudytojų D. D., R. G., T. P., D. G. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, nuteistųjų M. M., J. Š. parodymai, kurių turinys, kasatorių nuomone, nepatvirtina, jog nuteistasis A. P. būtų sudavęs nukentėjusiajam smūgius. Pažymi, kad nukentėjusiajam L. B. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas vienu smūgiu, tikėtina, spyriu į kairio antakio sritį, todėl akivaizdu, jog byloje nuteisti trys asmenys negalėjo atlikti vieno smūgio į kairio antakio sritį. Be to, byloje nepašalinti prieštaravimai ir nepaneigta aplinkybė, kad nukentėjusįjį galimai sužalojo liudytojas J. A. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad byloje esančios schemos galimai parengtos ikiteisminio tyrimo tyrėjos, kuri, atlikdama tyrimą ir siekdama atkurti įvykio aplinkybes, iš visos ikiteisminio tyrimo medžiagos sukūrė ikiteisminio tyrimo tyrėjos įsivaizduojamą įvykio eigą ir pateikė liudytojui J. A. pasirašyti, o vėliau pagal šias schemas buvo surašytas ir liudytojo 2019 m. sausio 25 d. apklausos protokolas. Faktą, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja netinkamai vykdė procesinius veiksmus, patvirtina tiek liudytojo J. A. parodymai teisiamojo posėdžio metu, tiek šio liudytojo pokalbių išklotinės bei liudytojo E. K. parodymai. Taip pat teismai nevertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (2019 m. sausio 25 d. Nr. 194, 2019 m. vasario 23 d., 2019 m. kovo 8 d.) esančios informacijos, kuri patvirtina, kad nuteistasis A. P. jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, taip pat prašo nuteistojo J. Š. duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir papasakoti visas įvykio aplinkybes.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistojo M. M. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.).

5.2. Nuteistojo M. M. kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų įvertinimu (dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus nustatymo, dėl jo veiksmams įtakos turėjusio alkoholio vartojimo), siekiant taip paneigti faktines bylos aplinkybes dėl jo kaltės, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, o argumentai dėl galimai in dubio pro reo principo pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo procesu šioje byloje, turi būti nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

5.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus (nukentėjusiojo L. B., liudytojų D. D., R. G. parodymus, liudytojų J. A., E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), taip pat atlikęs papildomą įrodymų tyrimą pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad nuteistieji M. M., A. P. ir J. Š. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį, taip pat pagrįstai ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus netikslumus ir jų pagrindu nustatė faktinę aplinkybę, t. y. kad nuteistieji sudavė nukentėjusiajam iš viso ne daugiau nei dešimt smūgių. Pažymima, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, jog visi nusikalstamos veikos bendrininkai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl teismams nustačius, kad visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, visų bendrininkų veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal tą patį BK straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Nuteistojo nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.

5.4. Nors kasaciniame skunde nuteistasis M. M. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas tik tuo atveju, jei sprendime nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ar argumentų. Šiuo atveju, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato skundo argumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.

5.5. Atmestini kasatoriaus skundo argumentai, kad nuteistajam M. M. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį, teisingai vadovavosi bausmės individualizavimo principu ir atsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę. Taip pat nėra pagrindo svarstyti ir kasacinio skundo argumento apie galimą bausmės švelninimą dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo, nes šis klausimas nebuvo keliamas nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Kuzminskas atsiliepimu į nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato E. Karbausko kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o nuorodos į galimus baudžiamojo proceso pažeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio.

6.2. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.).

6.3. Iš kasatorių kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jame dėstomų argumentų skirta teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti ir įrodymų, kurių pagrindu nuteistas A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį, vertinimui kitaip, nei vertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo procesu šioje byloje, turi būti nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

6.4. Kasacinio skundo argumentai, kad teismų ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog byloje buvo nustatytos visos įrodinėtinos aplinkybės, neištirta, kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė nuteistasis ir ar juos iš viso sudavė, prokuroro nuomone, yra deklaratyvaus pobūdžio ir pateikti siekiant kasacinės instancijos teismą priversti dar kartą vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes ir iš naujo tirti bei vertinti byloje surinktus duomenis. Akivaizdu, kad kasaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo klausimai yra labiau fakto nei teisės klausimai.

6.5. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (nukentėjusiojo L. B., liudytojų D. D., R. G. parodymus, liudytojų J. A., E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą), taip pat apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad nuteistieji M. M., A. P. ir J. Š. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį, bei pagrįstai ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus netikslumus ir jų pagrindu nustatė faktinę aplinkybę, t. y. kad nuteistieji sudavė nukentėjusiajam iš viso ne daugiau nei dešimt smūgių. Pažymima, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, jog visi nusikalstamos veikos bendrininkai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl teismams nustačius, kad visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, visų bendrininkų veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal tą patį BK straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Kasatorių nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.

6.6. Nepagrįsti kasatorių skundo argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas iš esmės tik prieštaringais ir neteisėtais liudytojo J. A. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi liudytojo J. A. parodymų keitimo priežastis ir galimą spaudimą jam teikiant parodymus, o po to argumentuotai motyvavo, kodėl remiasi liudytojo pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o ne vėliau ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeistais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat, susipažinęs su bylos medžiaga, visiškai pagrįstai motyvavo, kodėl šio liudytojo ikiteisminio metu duoti parodymai yra vertintini kitų įrodymų kontekste.

6.7. Nors kasaciniame skunde kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas tik tuo atveju, jei sprendime nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ar argumentų. Šiuo atveju matyti, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundo argumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Be to, kasaciniame skunde nenurodyta, į kokius konkrečius apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ar argumentus apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Eligijaus Karbausko, nuteistojo M. M. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

3. Kasacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. iš naujo įrodymų netiria ir nevertina. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-71-677/2016 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>).

4. Taigi kasacinių skundų teiginiai neigiant teismų nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su smūgių sudavimu, su asmenimis, kurie sudavė smūgius, taip pat su nuteistųjų vaidmeniu įvykdant inkriminuotas nusikalstamas veikas, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su kasacijos pagrindais (BPK 369 straipsnis). Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato E. Karbausko kasaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl kitų asmenų (liudytojo J. A.) galimo dalyvavimo suduodant smūgius nukentėjusiajam nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacine tvarka taip pat nenagrinėtini argumentai, susiję su kasaciniame skunde nurodomais nukentėjusiojo L. B., liudytojų D. D., R. G., T. P., D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nuteistųjų M. M., J. Š. parodymais ir prašymu juos vertinti kitaip, nei vertino teismai.

5. Taip pat paliekami nenagrinėti nuteistojo M. M. kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jis atlygino visą šioje byloje priteistą turtinę žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir didesnę dalį nukentėjusiajam priteistos žalos, todėl būtina iš naujo spręsti dėl jo solidariosios prievolės. Nurodytos aplinkybės yra susijusios su teismo nuosprendžio vykdymo procesu ir nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl BPK reikalavimų laikymosi

6. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio pažeidimus. Kaip jau minėta pirmiau, kasaciniuose skunduose ginčijamos faktinės aplinkybės, byloje esančių parodymų ir kitų įrodymų vertinimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl nutartyje pasisakoma tik dėl argumentų, susijusių su kasacijos pagrindais.

7. Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuteistojo A. P. kaltę grįsdami tik neleistinais ir nepatikimais liudytojo J. A. (ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvusio ir įtariamuoju) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

8. Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu proceso pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, be kita ko, kai buvo remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.

9. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.???

10. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-451/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-451/2013">2K-451/2013</a>, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-114-511/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTEwNzMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-1073/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-1073/2021">2K-208-1073/2021</a>, 2K-114-511/2022).

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Kasacinėse nutartyse taip pat išaiškinta, kad egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nereiškia, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs ar kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-239-303/2016,???2K-89-689/2020).

12. Kaip matyti iš išsamių apeliacinės instancijos teismo argumentų (nutarties 29–44 punktai), nagrinėjant bylą buvo atidžiai tiriami, tikrinami ir vertinami svarbaus byloje liudytojo J. A. parodymai, duoti viso proceso metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pagrįstai ir laikydamiesi įrodymų vertinimo taisyklių pripažino liudytojo J. A. parodymus patikimais ir remdamiesi jais tikrino kitus byloje esančius įrodymus.

13. Teisėjų kolegija pritaria abiejų instancijų teismų išvadai, kad liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra vieni reikšmingiausių formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutiniame įrodymų vertinimo procese konstatuojant A. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. pakankamai tiksliai ir detaliai nurodė visų nuteistųjų, taip pat ir nuteistojo A. P. veiksmus – nuo konflikto pradžios iki smūgių sudavimo, taip pat ir parkritusio nukentėjusiojo spardymo. Prie liudytojo apklausos protokolo liudytojas J. A. pateikė planą-schemą, kuriame nurodė nuteistųjų ir nukentėjusiojo pozicijas. Asmenų parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas nurodė J. Š. ir A. P. kaip asmenis, apie kuriuos nurodė liudytojo apklausos metu. Iš esmės analogiški parodymai yra užfiksuoti ir liudytojo J. A. parodymų patikrinimo vietoje metu, prie protokolo liudytojas taip pat pateikė planą-schemą, kuriame nurodytos nuteistųjų ir nukentėjusiojo pozicijos konflikto pirties viduje metu, ir pirties lauko terasoje vykusių įvykių (smurtavimo prieš nukentėjusįjį) planą-schemą. Apklaustas vėliau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. nurodė, kad A. P. nespardė nukentėjusiojo, o teisminio nagrinėjimo metu – kad ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą duoti tokius parodymus, kokie yra užfiksuoti apklausos protokole, jam nurodė tyrėja, ji darė psichologinį spaudimą; po pirmosios apklausos nei A. P., nei kiti asmenys jokio spaudimo dėl apklausos metu duotų parodymų jam nedarė, antrą ikiteisminio tyrimo metu jo atliktą apklausą jis inicijavo pats, kadangi pirmosios apklausos metu duodamas parodymus dėl A. P. veiksmų prieš nukentėjusįjį suklydo.

15. Teismai, vertindami tokius liudytojo parodymus, ėmėsi priemonių, kad būtų nustatytas jų patikimumas. Pirma, liudytojo J. A. parodymai, duoti pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisme, tiriami ir gretinami su kitų įvykį mačiusių liudytojų parodymais. Nustatyta, kad savo esme jie vieni kitus papildo ir patvirtina nustatytas faktines bylos aplinkybes. Antra, buvo aiškinamasi liudytojo J. A. parodymų keitimo priežastis. Byloje kaip liudytoja buvo apklausta procesinius veiksmus atlikusi tyrėja, ji patvirtino, kad tiek liudytojo apklausos, tiek asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką buvo atliekami laikantis BPK reikalavimų, liudytojas parodymus davė savanoriškai, susipažino su surašytais procesinių veiksmų atlikimo protokolais, juos pasirašė, joks spaudimas liudytojui J. A. daromas nebuvo. Trečia, teismai vertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus duomenis, iš jų padarė pagrįstą išvadą, kad J. A. pirmoje apklausoje davė teisingus parodymus. Tokia išvada grindžiama paties J. A. pokalbiu apie duotus parodymus, A. P. pokalbiu su J. Š. apie tai, jog J. A. ketina pakeisti parodymus, A. P. ir M. M. pokalbiu, kurio metu buvo nurodyta, kad, kaip tvirtino J. A., jis parodymus pakeitė. Kasaciniame skunde nurodomų pokalbių turinys, kuris yra aptartas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje (nutarties 40, 42, 43 punktai), nepaneigia teismų išvados, kad J. A. ikiteisminio tyrimo pradžioje duodant parodymus nebuvo darytas teisėsaugos institucijų (pareigūnų) neleistinas poveikis.

16. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismai, naudodami ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo J. A. parodymus kitiems byloje parodymams patikrinti, nepažeidė BPK 20, 276, 301 straipsnių reikalavimų.

17. Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus.

18. Apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą; teismų praktikoje laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas tik tuo atveju, jei sprendime nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ar argumentų. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, teismas tinkamai, laikydamasis BPK 320, 332 straipsnių reikalavimų, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundo argumentus, surašė aiškų, motyvuotą sprendimą. Be to, kasaciniame skunde nenurodyta, į kokius konkrečius apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ar argumentus apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė.

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio taikymo

19. Kasacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą patikrina pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas – BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas, BK 284 straipsnis – nuteistųjų padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

20. Byloje nustatyta, kad nuteistieji M. M., A. P. ir J. Š. 2018 m. lapkričio 25 d. apie 7 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodami elementarias moralės ir elgesio normas, iš chuliganiškų paskatų pirtyje dėl mažareikšmės dingsties, turėdami bendrą tyčią ir tikslą kuo stipriau sužaloti nukentėjusįjį L. B., apstojo pastarąjį pirties salėje, J. Š. ir A. P. smogė ne mažiau kaip po du kartus kumščiu nukentėjusiajam L. B. į galvos sritį, po to M. M. lauke pirties terasoje bandančiam pabėgti nukentėjusiajam L. B. smogė kumščiu vieną kartą į galvos sritį, nuo to nukentėjusysis pargriuvo aukštielninkas, po to A. P., J. Š. ir M. M. spardė gulinčiam nukentėjusiajam L. B. galvą ir ją trypė bei sudavė smūgius kumščiais į galvos sritį ir kitas kūno vietas, iš viso rankomis ir kojomis suduodami ne daugiau kaip 10 smūgių, ir taip nukentėjusiajam L. B. sunkiai sutrikdė sveikatą.

21. Abiejuose kasaciniuose skunduose ginčijamas nuteistųjų kaip bendrininkų veiksmų kvalifikavimas, neišskiriant, kiek, kokio pobūdžio konkrečių smūgių nukentėjusiajam sudavė konkretus asmuo, ir nenustačius, kurio bendrininko smūgis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato E. Karbausko kasaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas vienu smūgiu, tikėtina, spyriu į kairio antakio sritį, todėl teismai privalėjo nustatyti, kurio asmens neteisėti veiksmai sukėlė nukentėjusiajam inkriminuojamas pasekmes, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

22. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-321/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-321/2009">2K-321/2009</a>, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).??

23. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

24. Iš teismų sprendimų matyti, kad nuteistųjų veikos inkriminuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius veikų požymius, kruopščiai išanalizavus nusikalstamų veikų mechanizmą, tyčios susiformavimo momentą, taip pat nustačius bendrininkavimo sudėtį.

25. Teismai išanalizavo kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus tiek dėl viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto, tiek dėl fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji M. M., A. P. ir J. Š. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje, veikdami kaip bendrininkai tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismams nustačius, kad bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, visų bendrininkų veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal tą patį BK straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius (smūgį). Ši bendrininkų veikos kvalifikavimo taisyklė – visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, – netaikoma tik tada, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Nagrinėjamoje byloje vykdytojo ekscesas nenustatytas, šios aplinkybės buvimo nenurodo ir kasatoriai.

26. Teismai įvertino visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. M., A. P. ir J. Š. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smūgiuodami nukentėjusiajam nuteistieji suprato, jog savo veiksmais (smūgiais rankomis ir spardydami jau parkritusį ant žemės nukentėjusįjį) gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Tokia išvada padaryta įvertinus visų trijų bendrai veikusių nuteistųjų veiksmų intensyvumą ir jų skaičių (smurtas buvo staigus, intensyvus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne daugiau nei 10 smūgių), būdą, jų pobūdį ir vietą (smūgiai buvo stiprūs, suduoti į gyvybiškai svarbią vietą – galvą; po smūgio į galvą nukentėjusysis griuvo aukštielninkas, parkritęs buvo visų bendrininkų spardomas kojomis), akivaizdžias smurtavimo pasekmes (nukentėjusysis prarado sąmonę). Be to, nuteistieji trise smurtavo prieš vieną nukentėjusįjį, kuris po parkritimo ant žemės iš esmės jau negalėjo nei apsiginti, nei kitaip išvengti smurtavimo. Toks bendro veikimo būdas taip pat patvirtina išvadą, kad nuteistieji suprato, kad yra pranašesni ir stipresni už nukentėjusįjį, kad tokio pobūdžio smurtavimo metu patiriamos įvairaus pobūdžio traumos ir sužalojimai, kad smūgiai rankomis ir kojomis į galvą kelia didelį pavojų nukentėjusiojo sveikatai.

27. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 51–54 punktuose išsamiai atsakyta į analogiškus apeliacinių skundų argumentus ir nurodyta, kad nors tarp nuteistųjų nebuvo išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, visi trys nuteistieji veikė kartu, tiek patys suduodami smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tiek matydami vienas kito smurtą ir veiksmus, pritarė tokiems vieni kitų veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to kils padarinių, nors jų nedetalizavo. Tarp nuteistųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl visi bendrininkai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo bendravykdžiai.

Dėl bausmės skyrimo

28. Nuteistasis M. M. nurodo, kad, įvertinus tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek asmenybę, tiek nepagrįstai ilgą procesą, jam paskirta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

29. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-302-489/2019 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-489/2019).

30. BK 41

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, BK pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Teismai laikėsi BK 41, 54, 62 straipsnių nuostatų, įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (taip pat ir nurodytas kasaciniame skunde) ir paskyrė M. M. už sankcijos vidurkį mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas papildomai įvertino M. M. asmenybę ir veiką apibūdinančius duomenis ir nenustatė mažesnio nuteistojo M. M. asmenybės ar nusikaltimo pavojingumo, taip pat išsamiai motyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra tinkama ir kodėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

32. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties (67–70 punktai), sprendžiant dėl M. M. skirtinos bausmės buvo įvertintos bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. M. M. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys), labai sunkus nusikaltimas sukėlė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų. M. M. buvo vieną kartą teistas iš esmės už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuteistasis gailėjosi, iš dalies prisipažino nusikaltęs ir atlygino dalį padarytos žalos. Taip pat buvo vertintos ir dvi nuteistojo M. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas su bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), ir tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

33. Nors kasaciniame skunde nuteistasis M. M. ginčija sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 9 punkte, nustatymą, teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, išsamiai išdėstytas apeliacinės instancijos teismo nutarties 69 punkte, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos patvirtina nuteistajam M. M. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismai pagrįstai nusprendė, kad nors dėl objektyvių priežasčių (M. M. iš karto po įvykio sulaikytas nebuvo) nuteistojo neblaivumas nebuvo patikrintas, tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistasis M. M., suduodamas smūgius nukentėjusiajam, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo elgesiui – smūgių nukentėjusiajam sudavimui, panaudojus mažareikšmę dingstį.

34. Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame, nurodoma, kad teismai nepagrįstai netaikė nuteistajam M. M. BK 54 straipsnio 3 dalies.

35. Kaip minėta pirmiau, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-159-976/2019, 2K-169-458/2020), arba nuteistojo asmenybė yra žymiai mažesnio pavojingumo.???

36. Teismai, įvertinę M. M. asmenybę ir jo padarytos veikos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų apie jų žymiai mažesnį pavojingumą. M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas su bendrininkų grupe, smurtavo viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, taip jie padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai yra svarbios, tačiau neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo M. M. asmenybės pavojingumas yra žymiai mažesnis, kad sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat išsamiai vertino šiam teismui pateiktus duomenis apie nuteistojo M. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (savanorystę, darbą ir kt.), tačiau pagrįstai nurodė, jog kitos aplinkybės (administracinis baustumas už automobilio vairavimą būnant neblaiviam (1,45 promilės girtumas) ir neturint teisės vairuoti, ankstesnis teistumas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį) neleidžia daryti išvados apie žymiai mažesnį asmenybės pavojingumą.

37. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentas dėl galimo bausmės švelninimo dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo nebuvo keltas nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde, todėl nenagrinėtinas.

38. Nenustačius, kad teismai padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ar netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, remiantis kasacinių skundų argumentais, naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Eligijaus Karbausko, nuteistojo M. M. kasacinius skundus.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė