Byla Nr. T-161-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36370-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 2.1.10.1; 2.5.18; 2.5.19
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 29 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. prašymą dėl nuosprendžių peržiūrėjimo ir jo teisinės padėties sušvelninimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nuteistas šiais nuosprendžiais:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 parų;
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), taikant BK 63 straipsnį, 64¹ straipsnį, – areštu 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2023 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 45 paroms;
3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, areštu 30 parų;
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su 2023 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių 20 dienų;
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), taikant BK 63 straipsnį, 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2023 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir nubaustas areštu 45 paroms;
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 5 dalį, taikant BK 63 straipsnį, 64¹ straipsnį, areštu 30 parų;
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrintos bausmės, skirtos 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, 2024 m. sausio 29 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžiais, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.
Nuteistasis M. S., vadovaudamasis 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais, pateikė prašymą peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02MTItOTM5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-612-939/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-612-939/2023">1-612-939/2023</a>, atlikti naują teisinį vertinimą, taikyti BK 3 straipsnio 2 dalį, įvertinant naujojo BK nuostatas, kurios gali turėti įtakos jo baudžiamajai atsakomybei bei bausmės švelninimui. Prašo atsižvelgti į tai, jog jis nebuvo neteistas, prisipažino, dėl ko, jo nuomone, būtų pagrindas švelninti bausmę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į nuteistojo prašymą, kuriame nurodė, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), todėl nėra įstatyminio pagrindo spręsti klausimo dėl šių nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir tuo pačiu peržiūrėti M. S. už šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių. Įstatymu Nr. X1V-3060 buvo padarytas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos pakeitimas, nuo 2025 m. vasario 1 d. įstatymų leidėjui iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos pašalinant viešųjų darbų bausmę ir paliekant tik baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Šia prasme BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija ne švelnėjo, o griežtėjo, kadangi sumažėjo alternatyvių bausmių. BK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atitinkamai bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, peržiūrėjimui pagrindo nėra. Pažymėjo, kad BK 61 straipsnio (bausmės skyrimo taisyklės), 63 (bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas), 66 straipsnio (suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymas į paskirtą bausmę), 54 straipsnio (bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir 75 straipsnio (bausmės vykdymo atidėjimas) pakeitimas grįžtamąją galią turi tik kol byla nagrinėjama instancine tvarka. Sprendžiant klausimus vykdymo procese, reikia vadovautis įstatymo redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, minėtos BK 54, 61, 63, 66 ir 75 straipsnių nuostatos gali būti taikomos tik priimant nuosprendį, tačiau ne nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam jau atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo konkrečiu atveju visų baudžiamųjų bylų, už kurias šiuo metu M. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisminiai nagrinėjimai buvo pasibaigę dar iki naujos BK 54, 61, 63, 66 ir 75 straipsnių redakcijos įsigaliojimo, nuosprendžiai įsiteisėję ir vykdomi, todėl minėti BK pakeitimai nebegali būti taikomi M. S. atžvilgiu. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, prokurorė sprendė, jog nėra teisinio pagrindo keisti nuteistojo M. S. nusikalstamų veikų kvalifikaciją ar bausmę.
Prašymas atmetamas
BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nuosprendžio vykdymo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. <...> (BPK 362¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ir vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nustato naują subendrintą bausmę (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVQtNC0xMDIwLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1T-4-1020/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1T-4-1020/2025">1T-4-1020/2025</a>, išaiškinta, kad BPK 362¹ straipsnyje įtvirtinta sąvoka „vėliausią nuosprendį priėmęs teismas“ turi būti aiškinama kaip „vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas“. Šiuo atveju nuteistasis M. S. bausmę atlieka pagal šešis teismų procesinius sprendimus, kurie nei vienas yra neperžiūrėtini, todėl nuteistojo prašymas nebuvo perduotas nagrinėti paskutinį peržiūrėtiną apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiam teismui.
Nuteistasis M. S., atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02MTItOTM5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-612-939/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-612-939/2023">1-612-939/2023</a>, atlikti naują teisinį vertinimą, taikyti BK 3 straipsnio 2 dalį, įvertinant naujojo BK nuostatas, kurios gali turėti įtakos jo baudžiamajai atsakomybei bei bausmės švelninimui.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – ir Pakeitimai Nr. 1).
Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Pakeitimai Nr. 2).
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai yra susiję ir su bausmių bendrinimo taisyklėmis, kurios detalizuotos BK 63 ir 64 straipsniuose. Kita vertus, šie pakeitimai susiję tik su užsienio valstybių nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu. Tiek BK 63 straipsnio 11 dalyje, tiek ir 64 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta ta pati nauja bendrinimo taisyklė, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Tai reiškia, kad šių pakeitimų taikymas būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje būtų pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirtos BK 63 straipsnio 11 dalyje ir 64 straipsnio 6 dalyje nurodytos bausmių rūšys. Susipažinus su „Liteko“ duomenimis matyti, kad M. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje nebuvo pripažinti ir vykdytini jokie užsienio valstybės nuosprendžiai, todėl BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimai neturi jokios teisinės reikšmės nuteistajam bei asmens teisinės padėties nešvelnina. Pažymėtina ir tai, kad kiti minėtų straipsnių pakeitimai (pavyzdžiui, bausmių bendrinimo būdai; pridedama minimalios bendrinamos bausmės dalis; taikomas prioritetas konkrečiam bausmių bendrinimo būdui; įskaitomos į galutinę subendrintą bausmę atliktų bausmių dalys ir pan.), kurie iš tiesų galėtų švelninti nuteistojo teisinę padėtį, įstatymų leidėjo nebuvo padaryti, o minėtais įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais M. S. paskirtos bausmės jau yra subendrintos. Taigi, nuteistojo prašymą dėl teisinės padėties sušvelninimo nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl aukščiau minėtais nuosprendžiais nuteistajam M. S. paskirtų bausmių bendrinimo, nes įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės ir pareigos keisti įsiteisėjusių nuosprendžių dalyje dėl bausmių subendrinimo savo iniciatyva, kai nėra priimtos nuteistojo teisinę padėtį švelninančios bausmių bendrinimo taisyklės.
Pakeitimų Nr. 1 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame teisės akte (įstatyme) išdėstytų BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus Pakeitimuose Nr. 1 nustatytą išimtį, kuri įtvirtinta jų 50 straipsnio 3 dalyje. Šioje teisės normoje be jokių išimčių konkretizuota, kad Pakeitimų Nr. 1 5 (BK 18 straipsnio pakeitimas dėl riboto pakaltinamumo), 6 (BK 25 straipsnio pakeitimas dėl bendrininkavimo formų), 7 (BK 27 straipsnio pakeitimas dėl recidyvisto ir pavojingo recidyvisto), 8 (BK 37 straipsnio pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo), 9 (BK 38 straipsnio pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), 10 (BK 39 straipsnio pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių), 11 (BK 40 straipsnio pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), 12 (baudžiamojo įstatymo papildymas 40¹ straipsniu dėl juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), 19 (BK 54 straipsnio pakeitimas dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų), 22 (BK 61 straipsnio pakeitimas dėl bausmės skyrimo taisyklių), 23 (BK 62 straipsnio pakeitimas dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo), 26 (BK 65 straipsnio pakeitimas dėl bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių), 27 (BK 66 straipsnio pakeitimas dėl suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę), 37 (BK 75 straipsnio pakeitimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo) ir 45 (BK 92 straipsnio pakeitimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui) straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki Pakeitimų Nr. 1 įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.
Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesai dėl M. S. atžvilgiu priimtame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų buvo baigti iki Pakeitimų Nr. 1 įsigaliojimo („Liteko“ duomenys), t. y. šiuose nuosprendžiuose nuteistojo pripažintos padarytomis nusikalstamos veikos buvo atliktos ir dėl jų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesai pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose buvo baigti dar iki 2025 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad prieš tai teismo aptarti baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kurie nurodyti Pakeitimų Nr. 1 50 straipsnio 2 dalyje (taip pat ir BK 65 ir 66 straipsnių pakeitimai), net jeigu jie šiuo atveju ir švelnintų nuteistojo teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios BK 3 straipsnio 2 dalies prasme ir šioje nutartyje nebus vertinami. Papildomai išaiškintina, kad net jeigu BK 65 ir 66 straipsnių pakeitimai, susiję su bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis bei suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymu į paskirtą bausmę, šiuo atveju turėtų grįžtamąją galią, tačiau jie vis tiek nešvelnintų M. S. teisinės padėties, kadangi visais šešiais aukščiau nurodytais nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos išimtinai tik laisvės atėmimo ir arešto bausmės, o suėmime ir (ar) laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, kuris privalomai turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, ir po baudžiamojo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo skaičiuojamas tokiu pačiu santykiu, t. y. viena suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 66 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus kitus Pakeitimų Nr. 1 straipsnius, susijusius su baudžiamuoju įstatymu ir galimu nuteistojo teisinės padėties švelninimu, spręstina, kad jie neturi reikšmės M. S. teisinei padėčiai ir jos nelengvina, nes BK pakeitimai (juos grupuojant į atskiras bendro pobūdžio kategorijas) yra susiję su užsienio valstybėse padarytomis nusikalstamomis veikomis ar baudžiamąja atsakomybe už tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų padarymą (M. S. nusikalstamos veikos padarytos Lietuvos Respublikoje ir jos nepatenka į BK 7 straipsnyje numatytą tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų sąrašą), juridinio asmens ir nepilnamečio teisine padėtimi (M. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pilnametis; baudžiamosiose bylose nebuvo pareikšti kaltinimai juridiniams asmenims), baudžiamojo poveikio priemonėmis ir jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka (kartu su šiuo metu atliekama realia laisvės atėmimo bausme nuteistajam nebuvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės), baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis (minėtais nuosprendžiais šių rūšių bausmės nuteistajam nebuvo paskirtos), BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nuosprendžiais nenustatyta, kad buvo pažeistos nuteistojo sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygos), atleidimu nuo bausmės dėl ligos (šiuo atveju nenustatyta, kad nuteistasis serga liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, tokių dokumentų nuteistasis nepateikė ir kartu su prašymu), teistumu (M. S. šiuo metu dar nėra atlikęs terminuotos laisvės atėmimo bausmės, todėl BK 97 straipsnio pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai iš esmės neturi reikšmės).
Vertinant Pakeitimus Nr. 2, kurie kaip ir Pakeitimai Nr. 1 įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., pastebėtina, kad jie praktiškai yra susiję tik su baudžiamojo įstatymo specialiąja dalimi, išskyrus kelias išimtis, t. y. BK 3 straipsnio 3 dalies pakeitimu, kuris nuteistajam M. S. nėra aktualus, nes ši teisės norma susijusi su išimtinai asmens teisinės padėties pabloginimu, ir 60 straipsnio (atsakomybę sunkinančios aplinkybės) pakeitimu, kurio taikymui, net jeigu ir būtų nustatytos būtinosios sąlygos, tai sunkintų teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai teismas toliau pasisako dėl BK specialiosios dalies normų pakeitimų ir teisinės padėties ne(švelninimo).
M. S. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.
BK 140 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies nuostatos nuo 2025 m. vasario 1 d. nebuvo keistos, todėl peržiūrėti už šiuos nusikaltimus nuteistajam skirtos bausmės ar kitaip sušvelninti jo teisinę padėtį nėra pagrindo.
Iki 2025 vasario 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuostatos numatė, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija numato, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi naujai įsigaliojusi šios teisės normos redakcija yra sunkinanti nuteistojo teisinę padėtį, nes iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos yra eliminuota viešųjų darbų bausmė. Atsižvelgiant į tai, sunkinantis nuteistojo teisinę padėtį naujai įsigaliojęs įstatymas nuteistajam netaikytinas (BK 3 straipsnio 3 dalis).
Taip pat iš Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktų duomenų ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos,,Liteko“ gautų duomenų matyti, jog M. S. buvo nuteistas dar trimis nutarties aprašomojoje dalyje nurodytais teismo nuosprendžiais bei dviem teismo baudžiamaisiais įsakymais pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.), tačiau ir šios baudžiamojo įstatymo normos nuo 2025 m. vasario 1 d. nesikeitė, todėl peržiūrėti šių nuteistojo atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes nuteistojo M. S. prašymas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 362 straipsniu, 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
Nuteistojo M. S. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja L. L.
