Civilinė byla Nr. e2YT-4018-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01116-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2;
2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė po tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre palikėjo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos, tačiau jis, gyvendamas santuokoje su pareiškėjos motina P. S., (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 19 KU-6943 įsigijo 81,65 kv. m bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1022 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotą P. S. vardu. Tokiu būdu po V. S. mirties liko palikimas: ½ dalis 81,65 kv. m bendro ploto sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 0,1022 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas nebuvo sudaręs testamento, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jo palikimą nebuvo užvesta. Pareiškėja nuo pat gimimo gyveno kartu su tėvais, kai jie 1999 m. įsigijo minėtą sodo namelį su žemės sklypu, kartu su jais persikėlė į šį būstą, kuriame gyvena iki šiol. (duomenys neskelbtini) mirus P. S. pareiškėja viena paveldėjo likusį palikimą ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tačiau tik į motinos pinigines lėšas, kadangi tėvas po sutuoktinės mirties į notarą nesikreipė ir nebuvo nustatytos sutuoktinių dalys. Mirus motinai pareiškėja kartu su tėvu V. S. toliau gyveno sodo namelyje, vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo namus, sodą, o mirus tėvui pareiškėja sodyboje liko gyventi viena, rūpintis namu, jo išlaikymu. Pareiškėja kito gyvenamojo būsto neturi, iš sodybos niekuomet nebuvo išsikėlusi, prie namų turi daržą, kuriame augina daržoves, taip pat prižiūri tėvo užveistą sodą. Be kita ko, po tėvo mirties pareiškėjai liko visi jo asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, kt., ji toliau gyvendama jai ir palikėjui lygiomis dalimis priklausančioje sodyboje, rūpinasi viso gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, mokėjo ir moka už suvartotą elektros energiją. Pareiškėja yra vienintelis V. S. ir P. S. vaikas, ji, be kita ko, organizavo tėvo laidotuves, sutvarkė kapavietę, ją prižiūri ir pan. Tokiu būdu pareiškėja likusį tėvo turtą valdė kaip savo ir kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, neturi galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus (2025-03-26, CBP-1489).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą išreiškė prašymą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Paminėjo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tokiu būdu, tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (2025-04-02, DOK-13387).
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateiktame atsiliepime nurodė neprieštarausiantis pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui, jei ji teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (2025-04-02, DOK-13467).
Suinteresuotas asmuo NŽT pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą išreiškė prašymą sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, jo atstovui nedalyvaujant. Paminėjo, jog neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą (2025-04-10, DOK-14653).
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. S. yra mirusiojo V. S. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Iš 2025 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės liudijimo, Nr. (duomenys neskelbtini), bei VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir nebuvo įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų. Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. S. buvo sudaręs (duomenys neskelbtini) santuoką su pareiškėjos motina P. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kurios palikimą 2010 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėja. Nekilnojamojo turto registre P. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas 1999 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 KU-6943 pagrindu (t. y. santuokos su V. S. metu): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – esantis (duomenys neskelbtini). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra minėtu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad ji iškart po tėvo mirties mokėjo mokesčius, susijusius su šio turto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu. Iš šių kartu su pareiškimu pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja po tėvo mirties likusiu turtu elgėsi kaip su savuoju, kas atitinka faktinio palikimo priėmimo turinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo V. S. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. S. po tėvo V. S. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškime nurodytos aplinkybės ir kartu su juo pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.
Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja A. S. po tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos A. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
