Baudžiamoji byla Nr. 2K–178/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.9.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nukentėjusiosios atstovui advokatui Mariui Griciui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. T. R. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties.
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi K. M. baudžiamoji byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusiosios ir prokuroro civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi nukentėjusiosios Z. T. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
K. M. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad 2008 m. gegužės 9 d., apie 17–18 val., Plungėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, asmeninio konflikto metu, neturėdama tyčios sužaloti nukentėjusiąją Z. T. R., tačiau, turėdama ir galėdama numatyti tokias pasekmes, du kartus ją pastūmė ir dėl to, nukentėjusiajai nukritus bei atsitrenkus į kietą žemės pagrindą, jai buvo padaryti galvos ir krūtinės sumušimai, kairės rankos spindulinio kaulo lūžis tipinėje vietoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji Z. T. R. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perkvalifikuoti K. M. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 139 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei ją nuteisti, taip pat patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.
Skunde kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai nusprendė dėl faktinių bylos aplinkybių. Ji atkreipia dėmesį į specialisto išvadą ir jo paaiškinimus, kurie patvirtina, kad nukentėjusiosios viršugalvio srities sužalojimas nebūdingas griuvimui. Z. T. R. teigimu, įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, aiškiai matyti, kad K. M. veiksmai buvo tyčiniai ir padaryti dėl chuliganiškų paskatų, o ne neatsargūs ir padaryti ginantis nuo Z. T. R., todėl turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Toliau kasatorė tvirtina, kad byloje padaryti šiurkštūs proceso pažeidimai. Teisminio nagrinėjimo metu jos atstovas pateikė prašymą pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą, nurodydamas, kad jis neatitinka BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nukentėjusiosios manymu, teismas netinkamai suprato prašymą, nes jis buvo pareikštas pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį, kurioje nenumatyta reikalavimų kaltinimo pakeitimui dėl naujų faktinių aplinkybių. Buvo prašoma pakeisti veikos kvalifikaciją, nekeičiant veikos faktinių aplinkybių. Anot kasatorės, teisme paaiškėjo, kad K. M. veiksmai buvo tyčiniai, o ne neatsargūs, tačiau objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai nepasikėtė. Taip pat nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog būtina keisti kaltinimą pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį, turėjo atmesti prašymą, pateiktą pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad būtina keisti kaltinimą. Tačiau teismas atmetė prašymą kaip paduotą pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį, bet netinkamą. Taip pat kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl greito ir tinkamo bylos nagrinėjimo. Teismas, žinodamas, kad šioje byloje teisminis nagrinėjimas turi būti atliekamas privataus kaltinimo tvarka, priėmė bylą iš prokuroro, nors galėjo ją grąžinti, ir išnagrinėjo, apklausdamas kaltinamąją, nukentėjusiąją, liudytojus, specialistą, o tada nutarė baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas neįsigilino į susidariusią situaciją, nes BPK 417 straipsnio 2 dalis numato, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio kodekso 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius. Nukentėjusiosios įsitikinimu, teismas, manydamas, kad jeigu ir nereikia perkvalifikuoti pagal sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, turėjo pareigą paklausti nukentėjusiosios, ar ši sutiktų susitaikyti su kaltinamąja, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, esant pakankamai įrodymų dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju teismas pažeidė bylų koncentruotumo principą, nes išnagrinėjo visą baudžiamąją bylą, surengdamas ne vieną posėdį ir žinodamas, kad nagrinėja bylą, priskirtiną privataus kaltinimo kategorijai, kurios neturėjo teisės priimti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nutartyje nepasisakė, todėl pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neįvertino pirmosios instancijos teismo veiksmų tiek priimant bylą savo žinion, tiek dėl BPK 417 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo.
Nukentėjusiosios Z. T. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuostatų taikymo (BPK 407, 409, 417 straipsniai)
Pagal BPK 407 straipsnį privataus kaltinimo bylose procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; išskyrus šio kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus, šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui.
Pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį, jeigu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Taigi pagal šią nuostatą prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą esant bent vienai iš dviejų įstatyme nurodytų aplinkybių, t. y. 1) jeigu veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta, kokia forma turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas turi būti motyvuotas, pagrindžiantis bent vienos BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės buvimą, paprastai yra priimamas nutarimas (BPK 30 straipsnis).
Bylos duomenimis, nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. 2008 m. rugpjūčio 21 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas K. M. nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiajai apskundus šį nutarimą, 2008 m. rugsėjo 15 d. vyriausiosios prokurorės nutarimu šis nutarimas panaikintas dėl ne iki galo bei nevisapusiškai atlikto ikiteisminio tyrimo ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, K. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Ji buvo apklausta dėl šios veikos padarymo. Vėliau surašytas kaltinamasis aktas, kuriame K. M. buvo kaltinama BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu. Po to byla pagal šį kaltinimą perduota teismui.
Šie bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vėliau buvo tęsiamas dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Nusikalstama veika, numatyta BK 139 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), pagal BPK 407 straipsnį priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Kaip minėta, tokioje byloje ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Taigi šioje byloje procesas bendra tvarka galėjo būti atliekamas tik pagal prokuroro motyvuotą nutarimą tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą esant bent vienai iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokio prokuroro reikalavimo, išdėstyto nutarime, byloje nėra. Nesant prokuroro reikalavimo, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis BPK 417 straipsnio 1 dalimi, privalėjo išaiškinti nukentėjusiajai jos teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas. Tai nebuvo padaryta, todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikomasi BPK 407 straipsnio ir 417 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad byla, kurioje K. M. buvo kaltinama BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, buvo perduota Plungės rajono apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byla, perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje ir bylą visiškai išnagrinėjo: apklausė kaltinamąją, nukentėjusiąją, liudytojus, ekspertą, ištyrė rašytinę bylos medžiagą, išklausė baigiamųjų kalbų, kaltinamosios paskutiniojo žodžio ir priėmė galutinį procesinį sprendimą – nutartį, kuria nutraukė bylą K. M. dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis 2K-375/2008) ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Antai BPK numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Tokiais atvejais teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (BPK 417 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai analizuojant privataus kaltinimo bylų proceso nuostatas, darytina išvada, kad sutaikymo procedūra padeda išvengti tiek teisiamojo, tiek nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo ir tam tikrais atvejais panaikina kliūtis teismui priimti nuosprendį dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos net ir tuo atveju, kai dėl jos buvo atliktas ikiteisminis tyrimas.
Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad baudžiamasis procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir daromas nesant prokuroro reikalavimo, bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas, jei to reikalauja nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Pagal analogiją taikant BPK 417 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju turi būti užtikrinta galimybė nukentėjusiajam su kaltinamuoju susitaikyti. Jeigu nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, procesas gali būti tęsiamas, jeigu tokią valią išreiškia prokuroras.
Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas šių reikalavimų nevykdė, o apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, klaidų neištaisė. Teisme paaiškėjus, kad baudžiamasis procesas dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos buvo pradėtas ir daromas nesant prokuroro reikalavimo, teismas privalėjo išsiaiškinti nukentėjusiosios poziciją dėl baudžiamojo proceso vykdymo, taip pat, taikydamas kaip analogiją BPK 417 straipsnio 2 dalį, dėl susitaikymo su kaltinamąją galimybės. Jeigu nukentėjusioji ar jos teisėtas atstovas nepareikštų reikalavimo tęsti procesą, procesas galėtų būti tęsiamas, jei to reikalautų prokuroras BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvus dėl privataus kaltinimo bylų proceso vykdymo ir remdamasis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2K-375/2008, pasisakė tik dėl prokuroro galimybės šioje byloje reikalauti vykdyti baudžiamąjį procesą bendrąja tvarka, tačiau ignoravo nukentėjusiosios poziciją šiuo klausimu ir dėl to apskritai nepasisakė. Taigi, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas privalo išanalizuoti bylos duomenis, susijusius su nukentėjusiojo pozicija dėl būtinybės vykdyti baudžiamąjį procesą ir susitaikymo su kaltinamąja galimybės.
Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje padaryti esminiai BPK 407 straipsnio, 409 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 2 dalies pažeidimai, taip pat nesilaikyta BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos ir nukentėjusiosios teisės reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl kitų skundo argumentų
Kitų BPK pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Nukentėjusioji Z. T. R. tvirtina nesutinkanti su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir, savo nuožiūra lakoniškai vertindama bylos duomenis, teigia, kad K. M. veiksmai buvo tyčiniai bei padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, nes baudžiamoji byla K. M. buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo, todėl bylos faktinės aplinkybės apskritai nebuvo nustatinėjamos.
Dėl BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo aiškiai ir išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kolegija sutinka su teismo motyvais ir jų nekartoja. Be to, kasaciniame skunde nukentėjusioji dėsto argumentus, visiškai neatsižvelgdama į apeliacinio teismo išvadas šiuo klausimu ir jų nepaneigia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimas Baumilas
Viktoras Aidukas
Antanas Klimavičius
