Baudžiamoji byla Nr. 2K-311/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1.
2.4.2.2.(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atimant teisę dvejiems metams vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 75 str. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
D. J. neturtinei žalai atlyginti priteista 1726,40 Lt iš „Lietuvos draudimas“ ir 48 273,60 Lt iš K. R..
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo K. R. ir civilinės ieškovės T. J. atstovės pagal įstatymą D. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir pakeista Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalis, kurioje priteista D. J. neturtinei žalai atlyginti 1726,40 Lt iš „Lietuvos draudimas“ ir 48273,60 Lt iš K. R., D. J. neturtinei žalai atlyginti 690,56 Lt iš „Lietuvos draudimas“ ir 19 309,44 Lt iš K. R., T. J. neturtinei žalai atlyginti 1035,84 iš „Lietuvos draudimas“ ir 28 964,16 Lt iš K. R..
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
K. R. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. sausio 15 d., apie 17.20 val., Vilniuje, Saulėtekio al., ties Nemenčinės pl. 5 pastatu, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Saulėtekio alėja link Nemenčinės plento pusės, antrąja eismo juosta, buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės į dešinę įėjusį pėsčiąjį K. J.. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis K. J., kuris 2007 m. sausio 25 d. VGPU ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. Savo veiksmais K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 53, 75 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtiems padariniams padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius teigia, jog teismas neįvertino, kad reikšmę tiriant eismo įvykį turi ne kurioje eismo juostoje įvyko partrenkimas, o kokį atstumą ir kokiu tempu prieš partrenkimą praėjo pėsčiasis nuo skiriamosios juostos iki partrenkimo vietos. K. R. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad pėsčiasis K. J. tinkamai įvertino situaciją ir savo veiksmais nepažeidė KET reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad eksperto V. Mitunevičiaus specialisto išvada negali vadovautis, nes „išvadoje naudojami... konkrečią situaciją neatitinkančios situacijos modeliavimo būdu gauti duomenys“. Taip teigdamas teismas nenurodė kokie konkrečiai duomenys neatitinka situacijos. Atvirkščiai, LTEC 2009 m. kovo 19 d. ekspertizės akte modeliuojama situacija neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jis yra kaltinamas, kad važiuodamas būtent pirmąja eismo juosta padarė avariją. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje eismo įvykio situacijoje vairuotojo reakcijos laikas pagrįstai nustatytas 0,6 s. Tai patvirtino ir apeliaciniame teisme apklaustas LTEC ekspertas L. Andrijauskas. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 50, 53, 75 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje, vertindamas bylos aplinkybes ir darydamas išvadas dėl bylos aplinkybių nurodė, kad jis pažeidė KET 145, 172 punktų reikalavimus, ir be to, teismas nurodė, kad, pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus, jis privalėjo važiuoti taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Tokiu būdu, kasatoriaus nuomone, teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas, praplėsdamas neva pažeistų punktų sąrašą, viršijo bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 ir 320 straipsnius), suvaržė jo teisę į gynybą, nes nuo tokių kaltinimų jis negalėjo gintis ir teismui pateikti savo argumentų, kadangi iki Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo nežinojo, apie kaltinimo pakeitimą. Nepaisant to, kad vienas iš apeliacinio skundo argumentų buvo tas, jog apskaičiuojant automobilio stabdymo kelią įvykio situacijoje buvo pritaikytas neteisingas vairuotojo reakcijos laikas, teismas jo nepatikrino, nepareikalavo pateikti teismui LTEC priimto dokumento, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepime į nuteistojo K. R. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai teisingai konstatavo ir išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remdamiesi padarė išvadą, jog kasatorius kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje. K. R. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodydamas, kad jis pažeidė ne tik KET 50, 53, 75 punktų reikalavimus, bet ir 145 ir 172 punktų reikalavimus, ne tik suvaržė jo teisę į gynybą, bet ir viršijo apeliacinio skundo ribas. Prokuroras mano, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies matyti, kad kasatoriaus veiksmuose galima būtų įžvelgti ir KET 145 ir 172 punktų reikalavimų pažeidimus, bet tai teismas nurodė analizuodamas kasatoriaus veiksmų visumą, tačiau minėtų KET pažeidimų pastarajam neinkriminavo, šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nekeitė. Todėl teiginys dėl apeliacinio skundo ribų viršijimo ir BPK 320 straipsnio pažeidimo yra nepagrįstas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyta laikantis BPK 332 straipsnio reikalavimų. K. R. kasaciniame skunde nurodo, kad civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes jis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra nekaltas. Prokuroras teigia, kad nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, objektas yra ne tik transporto eismo saugumas, bet ir žmogaus gyvybė, todėl neturtinės žalos priteisimas šioje byloje neprieštarauja nei BPK 115 straipsnio, nei CK 6.250 straipsnio nuostatoms.
Atsiliepime į nuteistojo K. R. kasacinį skundą civilinė ieškovė baudžiamojoje byloje D. J. prašo kasacinį skundą atmesti. Civilinė ieškovė nurodo, kad teismų sprendimai yra teisėti. Ji teigia, kad K. R., pateikdamas kasacinį skundą, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir žalos atlyginimo, nepagrįstai bandydamas iškreipti faktines aplinkybes ir nepagrįstai nurodydamas, kad K. J. netinkamai įvertino situaciją ir savo veiksmais pažeidė KET reikalavimus.
Nuteistojo K. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų
Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas privalo ne tik nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, padarytus bylos ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir nepadaryti tokių pažeidimų.
Nors Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje paminėta BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau šioje konkrečioje byloje teisėjų kolegija to reikalavimo neįvykdė.
Be to, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.
Nuteistojo K. R. apeliacinis skundas paduotas dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį šios nusikalstamos veikos sudėties esmė buvo ta, kad K. R. pažeidė KET 50, 53, 75 punktų nuostatas. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčijo KET nuostatų pažeidimo faktą ir prašė jį išteisinti.
Būtina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. KET 50 ir 53 punktų nuostatos yra bendrojo pobūdžio, todėl reikia nustatyti kokio KET punkto reikalavimų pažeidimas atitinka padarytos veikos esmę. Be KET 50 ir 53 punktų, K. R. inkriminuotas dar KET 75 punktas, kurio pažeidimas pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nustatytas bylos aplinkybes yra susietas priežastiniu ryšiu su R. J. partrenkimu nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje ir jo mirtimi. Nuteistojo K. R. apeliacinio skundo prašymas buvo pagrįstas KET 75 punkto reikalavimų pažeidimo nebuvimu. Būtent tas motyvas ir apibrėžė šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.
Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties negalima spręsti, ar teismas išnagrinėjo apeliacinio skundo motyvus dėl KET 75 punkto pažeidimo, nes nutartyje šio punkto taikymo klausimas net nepaminėtas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminio apeliacinio skundo motyvo, taip esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Taigi KET 75 punkto pažeidimas apeliacinės instancijos teismo nutartyje nutylėtas, tuo tarpu nutartyje konstatuota, kad K. R. pažeidė KET 145 ir 172 punktų, kurie jam nebuvo inkriminuoti, reikalavimus. Tai jau yra apeliacinio nagrinėjimo ribų viršijimas ir nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas, iš anksto nepranešus apie tai, suvaržo kaltinamojo (nuteistojo) teisę į gynybą, nes, esant BK 281 straipsnio blanketinei dispozicijai, apeliacinės instancijos teismas inkriminavo K. R. kitus KET punktus, dėl kurių pažeidimų jis nebuvo kaltinamas ir už jų pažeidimą nebuvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Tai pablogino nuteistojo padėtį, o BPK 320 straipsnio 4 dalis numato, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamoje byloje tokių skundų nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas, apkaltinęs K. R. KET 145 ir 172 punktų pažeidimu, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
Dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas
Josifas Tomaševičius
