Baudžiamoji byla Nr. 2K–321/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.25.4.2(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties.
Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 ir 68 straipsniais, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Iš A. R. nukentėjusiajam A. Č. priteista 3945 Lt turtinės ir 13 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2950 Lt atstovavimo išlaidų. Iš civilinio atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajam A. Č. priteista 3945 Lt turtinės ir 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš A. R. ir civilinio atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriui priteista po 4150,76 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
A. R. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, būtent: 2007 m. rugsėjo 5 d., po 16 val., kelio Nr. 177 Ignalinos atominė elektrinė–Visaginas ketvirtajame kilometre, būdamas neblaivus (nustatyta 1,86 promilės etilo alkoholio), važiuodamas jam priklausančiu automobiliu „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ar aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio ir želdinių), 68 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), taip pat vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali kilti pavojus saugiam eismui, duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš nurodytų veiksnių arba neturi su savimi šių taisyklių 61 punkte nurodytų dokumentų, 180 ir 180.1 punktus, nustatančius, kad, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad <...> nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti; norėdamas aplenkti priešais jį važiavusią transporto priemonę, neįsitikino, jog jo vairuojamą automobilį „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pradėjo lenkti jam iš paskos motociklu „Honda CBR“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis A. Č., sukliudė šiam atlikti lenkimo manevrą ir dėl to įvyko eismo įvykis: automobilis „Nissan Primera“ kairiąja dalimi kliudė A. Č. vairuojamą motociklą, dėl to šis nesuvaldė motociklo, pargriuvo ir taip jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. lūžo dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio kaulai, plyšo dešinio kelio sąnario raiščiai, padarytas galvos smegenų sukrėtimas bei dešinio stipinkaulio nervo trauminis pakenkimas (neuropatija).
Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė, įvertino bylos aplinkybes ir taip padarė esminius BPK 7 ir 20 straipsnių pažeidimus, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad jis pažeidė KET 180 ir 180.1 punktų reikalavimus, t. y., norėdamas aplenkti priešais jį važiavusią transporto priemonę, neįsitikino, kad jo vairuojamą automobilį taip pat pradėjo lenkti iš paskos motociklu važiuojantis A. Č., dėl to sukliudė jam atlikti lenkimo manevrą ir sukėlė eismo įvykį. A. R. teigimu, ši išvada prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams. Skunde jis išdėsto liudytojo V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, bei tvirtina, kad šie parodymai atitinka nuoseklius jo paties (A. R.) parodymus apie eismo įvykio mechanizmą. Liudytojas V. V. paaiškino, kad prieš jo vairuojamą autobusą A. R. parodė kairįjį posūkio signalą lenkimo manevrui atlikti, padidino greitį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priešais važiavusį baltos spalvos automobilį; A. R. aplenkus baltos spalvos automobilį ir ruošiantis grįžti į dešiniąją kelio pusę, staiga dideliu greičiu (apie 140 km/h) priartėjo motociklas ir trenkėsi į nuteistojo vairuojamo automobilio kairės pusės galinį šoną. Kasatorius tvirtina, kad liudytojo V. V. parodymus patvirtina ir 2008 m. kovo 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, jog motociklas, vairuojamas A. Č., atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Nissan Primera“, vairuojamą A. R. Pasak nuteistojo, nurodytos aplinkybės teismų nebuvo analizuojamos ir vertinamos. Atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nuorodą, kad byloje nesurinkta duomenų apie važiojamosios dalies dangos būklę, kelkraščių plotį (ir kitos, kasatoriaus manymu, būtinos informacijos visapusiškam bylos ištyrimui), 2008 m. rugsėjo 1 d. A. R. gynėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pavesti prokurorui atlikti proceso veiksmus, numatytus BPK XIV skyriuje, ir išvardijo būtinus spręsti klausimus, tačiau, pažeisdami BPK 7 straipsnyje numatytą rungimosi principą, teismai ignoravo šį prašymą. Kasatorius mano, kad teismų išvada, jog jis neįsitikino, kad lenkti bus saugu, yra tik prielaida. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad jis ne kartą prašė teismo atlikti eksperimentą matomumui nagrinėjamoje situacijoje nustatyti. Be to, iš jo pateiktų teismui fotolentelių akivaizdžiai matyti kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, reljefo įdubimai, kuriuose, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, pro galinio vaizdo veidrodį kasatorius negalėjo matyti motociklo. Tiek 2008 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir 2009 m. birželio 18 d. autotechninėje ekspertizėje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakyta į pateiktus klausimus ir sumodeliuota eismo įvykio eiga, nepateikus specialistams reikiamų duomenų: nepašalinti liudytojų parodymų prieštaravimai, neatliktas jų parodymų patikrinimas vietoje, taip pat papildoma įvykio vietos apžiūra, eksperimentas, neįvertintos individualios įmonės „Topogeos“ atlikto kelio reljefo toponuotraukos ir kiti duomenys. Be to, modeliuojant eismo įvykio eigą, 2008 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas sukibimo su kelio danga slydimo koeficientas 0,80, kai tuo tarpu motociklas „Honda CBR“ po susidūrimo iki sustojimo ne slydo, bet nuvažiavęs nuo šlaito judėjo vartaliodamasis ir laužydamas pavienius bei grupėmis augančius medelius. Šios kliūtys mažino jo greitį iki jis sustojo už 105 metrų nuo susidūrimo vietos. Kasatoriaus teigimu, ši aplinkybė leidžia teigti, kad motociklo greitis buvo gerokai didesnis nei 150 km/h ir tai yra esminė aplinkybė, nustatant įvykio kaltininką. Kasatorius įsitikinęs, kad teismai padarė klaidingą išvadą, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo jo padarytas KET pažeidimas, sudarius kliūtį A. Č. vairuojamam motociklui. Skunde nurodyti bylos duomenys (2008 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 18 d. autotechninės ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), liudytojo V. V., nuteistojo A. R. parodymai) patvirtina, kad A. Č., vairuodamas motociklą ir viršydamas leistiną greitį daugiau nei 50 km/h, pažeidė KET 50 punkto reikalavimą, jog eismo dalyvių elgesys būtų grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 53 punktą, nustatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, 140 punktą, nurodantį, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti (vairuotojams, važiuojantiems iš Ignalinos atominės elektinės į Visaginą, į akis švietė saulė), 172 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, 173 punkto reikalavimus, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (A. Č. turėjo tokią galimybę), 175.2 punkto nuostatą, kad važiavimo greitis motociklais automagistralėmis turi būti ne didesnis kaip 110 km/h, keliuose su skiriamąją juosta – ne didesniu kaip 100 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h. A. R. mano, kad A. Č. padaryti KET pažeidimai lėmė tai, jog jis pats, būdamas neatsargus, įsirėžė į jau persirikiavusį bei darantį lenkimo manevrą kasatoriaus vairuojamą automobilį ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taigi motociklininko A. Č. veiksmai ir buvo kilusių padarinių būtina sąlyga. Jeigu susidariusioje eismo situacijoje A. Č. būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo, todėl jo veika buvo kilusių padarinių pagrindinė priežastis.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo A. R. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad, nesutikdamas su teismų sprendimais, kasatorius iš esmės ginčija tik įrodymus, tvirtindamas, jog dėl kilusio eismo įvykio kaltas motociklo vairuotojas A. Č. Prokuroras pastebi, kad analogiškus argumentus nuteistasis išdėstė savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo nuteistojo A. R. veiksmai, prieštaraujantys KET 53, 68, 180, 180.1 punktų reikalavimams. Nors nukentėjusysis A. Č. taip pat pažeidė KET reikalavimus, šie pažeidimai nebuvo kilusių padarinių priežastis. Akivaizdu, kad, jeigu nuteistojo automobilis nebūtų trenkęsis į A. Č. vairuojamą motociklą, nebūtų kilę pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti padariniai. Bylos įrodymai patvirtina, kad aptariamo įvykio metu A. R., važiuodamas jam priklausančiu automobiliu, nebuvo atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir, norėdamas aplenkti priešais jį važiavusią transporto priemonę, neįsitikino, jog jo vairuojamą automobilį taip pat pradėjo lenkti jam iš paskos motociklu važiuojantis A. Č.; dėl to jis savo automobilio kairiąja dalimi kliudė A. Č. vairuojamą motociklą ir taip nesunkiai sutrikdė šio sveikatą. Jeigu A. R. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis KET reikalavimų, būtų galėjęs išvengti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Taigi A. R. veika buvo būtina ne tik eismo įvykio metu kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis. Prokuroro manymu, teismai, nagrinėdami bylą, objektyviai tyrė ir vertino įrodymus. Tai, kad kasatorius nesutinka su specialisto ir eksperto išvadų vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog neištirtos visos aplinkybės, nuosprendis grindžiamas prielaidomis bei pažeista teisė į gynybą. Minėti tyrimai buvo atlikti nepažeidžiant BPK reikalavimų, jie atitinka įrodymams keliamus sąsajumo ir leistinumo kriterijus, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad jie negali būti laikomi patikimais įrodymais. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nėra besąlygiškai įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių prašymus – prašymų pagrįstumas yra vertinamas, atsižvelgiant į tokio prašymo reikalingumą.
Nuteistojo A. R. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį
BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.
Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės.
Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinąją padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Bylos duomenimis, nagrinėjamo įvykio metu Kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai. 2009 m. birželio 18 d. autotechninės ekspertizės aktu nustatyta, kad motociklo vairuotojas A. Č. keliu Ignalinos atominė elektrinė–Visaginas važiavo apie 150 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną 90 km/h greitį. Tuo tarpu automobilio vairuotojas A. R., prieš pradėdamas kito automobilio lenkimą, tinkamai neįsitikino, kad lenkti bus saugu, ir sudarė neišvengiamą kliūtį apie 150 km/h važiuojančiam bei jo vairuojamą transporto priemonę jau lenkiančiam motociklui „Honda“, vairuojamam A. Č.
Minėta, kad jeigu Kelių eismo taisykles pažeidžia abu eismo dalyviai, tokiu atveju taikoma būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė, kurios dėka galima nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis ir būtina jos sąlyga buvo nuteistojo A. R. padaryti KET 180 ir 180.1 punktų pažeidimai. Jeigu A. R. būtų buvęs atsargus ir, prieš pradėdamas lenkti priešais jį važiavusią transporto priemonę, būtų tinkamai įsitikinęs, kad jo vairuojamą automobilį taip pat pradėjo lenkti jam iš paskos motociklu važiuojantis A. Č., nepaisant to, kad šis taip pat pažeidė KET reikalavimus viršydamas leistiną greitį, eismo įvykis nebūtų kilęs. Nukentėjusiojo A. Č. veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors padarinių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs ir A. R.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai pripažino, jog nusikalstamų padarinių kilimui įtakos turėjo abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai, tačiau pagrindė eismo įvykio priežastis buvo A. R. neteisėti veiksmai, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei rungimosi principo laikymosi (BPK 7 straipsnis)
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad abiejų instancijų teismai, nustatydami bylos aplinkybes, netinkamai vertino ginčijamus bylos duomenis – nuteistojo A. R., liudytojo V. V. parodymus, 2008 m. kovo 3 d. specialisto išvadą bei 2009 m. birželio 18 d. autotechninės ekspertizės aktą.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai išdėstė motyvuotas išvadas dėl šių įrodymų vertinimo ir abejoti jomis kolegija neturi pagrindo. Skunde kasatorius pateikia savo versiją dėl bylos faktinių aplinkybių, tačiau šios versijos tikroviškumas buvo paneigtas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismai nesilaikė BPK reikalavimų ir padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Skunde nurodyti argumentai, susiję su pavieniais bylos duomenis, ir pateikti, neatsižvelgiant į kitus bylos įrodymus, patvirtinančius A. R. kaltę padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, ir neturi esminės įtakos įrodymų vertinimo rezultatui.
Taip pat nebuvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas. Gynybos pateikti prašymai, susiję su eismo įvykio mechanizmo nustatymu, buvo išspręsti įstatymo nustatyta tvarka. Jie buvo apsvarstyti ir motyvuotai atmesti teismo nutartimi. Be to, teisminio nagrinėjimo metu į visus iškilusius klausimus atsakė ekspertas–autotechnikas, paneigdamas iškilusias abejones dėl pateiktų duomenų pakankamumo autotechninei ekspertizei atlikti. Apie tai išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. R. kasacinį skundą.
Teisėjai Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius
