Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-73-282/2018
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00043-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.1.5.; 21.1.7.; 21.1.9.; 21.1.11.; 21.11.10.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Telšių rūmų) 2018 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo A. S. pagal 2018-02-07 protokolą pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir
n u s t a t ė:
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 12 d., 18.07 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė prie kelio augančias 6 egles, priklausančias A. B., tuo padarydamas jai 200 Eur žalą. A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijos pareigūnams. Važiuodamas toliau 2017 m. lapkričio 12 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 29,30 kilometre nepasirinko saugaus atstumo, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padaliniui priklausančią kelio sanksą, tuo padarydamas 118,49 Eur žalą. A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir svetimas turtas, padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. A. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustatytas 0,24 promilių girtumas).
Skundžiamu Telšių apylinkės teismo (Telšių rūmų) 2018 m. vasario 28 d. nutarimu A. S. pagal 2018-02-07 protokolą pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes teismas nustatė, jog A. S. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų sudėties, o ANK 417 straipsnio 8 dalis A. S. administracinio nusižengimo protokole inkriminuota kaip perteklinė nuostata.
Apeliaciniu skundu Telšių apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo (Telšių rūmų) 2018-02-28 nutarimą ir priimti nauja nutarimą ir A. S. paskirti nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 126, 219, 221 punktų pažeidimus. Teigia, kad teismo sprendimas yra abejotinas, o teismo motyvai paviršutiniški. Nurodo, kad įvykio metu apgadintos eglės priklauso A. B., pastaroji paaiškinime nurodė patyrusi apie 200 eurų žalą, tačiau teismas nutarime nurodė, jog eismo įvykio metu eglėms žala nebuvo padaryta, nes „byloje išlieka nepaneigta aplinkybė, kad šakos negali būti nugenėtos taip išlaikant medžio estetinę išvaizdą ir biologines jo funkcijas“. Apeliantas teigia, kad eglės šakos buvo ne nugenėtos savininkui žinant, o nulaužtos judant transporto priemonei važiuojamąja kelio dalimi ir nepasirinkus saugaus atstumo. Augančių medžių svarbą ir vertę gali nustatyti tik augalų savininkas, todėl tik turto savininkas priima sprendimus dėl sau priklausančių medžių bei kitų augalų apgenėjimo ar formos pakeitimo, o kito asmens padaryti veiksmai be turto savininko leidimo, jau yra svetimo turto apgadinimas, dėl kurio turto savininkas patiria nuostolius. Dėl to apeliantas mano, kad teismo argumentai, jog dėl nulaužtų eglės šakų savininkė A. B. žalos nepatyrė, yra nepagrįsti.
Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog įvykęs įvykis dėl kelio sankasos apgadinimo traktuotinas kaip transporto priemonės pasukimas į kelkraštį ir įklimpimas. Teigia, kad teismas nutarime klaidingai traktuoja sąvokas: kelio sankasa bei kelkraštis, jas sutapatindamas, nes pagal KET 3.8 punktą bei Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktą kelio sankasa yra vienas iš sudedamųjų kelio dalies elementų. Be to, pareigūnų užfiksuotose nuotraukose matyti, kad transporto priemonė yra nuvažiavusi žemiau nei kelkraštis, ant ten augančios žolės, vejos, iš kurios suformuota kelio sankasa, todėl mano, kad, jei transporto priemonė būtų pastatyta ant kelkraščio, ji nebūtų įklimpusi, nes kelkraštis yra dengiamas tokia pat kelio danga kaip ir važiuojamoji kelio dalis. Dėl kelio sankasos apgadinimo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padaliniui buvo padaryta 118,49 eurų žala. Dėl to mano, kad A. S. veiksmai atitinka eismo įvykio sąvokoje nurodytus požymius, nes judanti transporto priemonė, nuvažiavusi nuo važiuojamosios kelio dalies per kelkraštį į kelio sankasą, sugadino svetimą turtą (kelio sankasą ir transporto priemonę).
Apeliantas skunde pažymi, kad teismas nutarime nepasisakė apie tai, jog A. S. savo veiksmais apgadino ne tik egles, kelio sankasą, bet ir transporto priemonę, kuri pagal panaudos sutartį priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, automobiliui padaryti apgadinimai nėra nežymūs ir mažareikšmiai, kurių pastebėti nebūtų įmanoma. Dėl to mano, kad A. S. paaiškinimas, jog jis nepajuto nulaužęs eglių šakas, yra abejotinas, nes sąlyčio su eglėmis metu buvo nulaužtos ne tik eglių šakos, bet ir transporto priemonės veidrodėlis, apgadintas kairės pusės sparnas, bamperis. Taip pat mano, kad jei vilkikas traktorių būtų apvažiavęs važiuodamas lėtai, atsargiai, būtų tik perbraukęs transporto priemonę eglių šakomis, tačiau transporto priemonė nebūtų apgadinta.
Apeliantas taip pat skunde teigia, kad A. S. paaiškinimas, jog pasijutęs blogai, sustojo kelkraštyje ir nuėjo į gydymo įstaigą, kelia pagrįstų abejonių, kadangi kelyje (duomenys neskelbtini) 29.300 km (viso kelio ilgis 32 km) gydymo įstaigos nėra. Artimiausia gydymo įstaiga, kurioje asmuo gautų reikiamą pagalbą, yra (duomenys neskelbtini) mieste (atstumas nuo įvykio vietos apie 35 km). Šalia įvykio vietos yra (duomenys neskelbtini) mst., tačiau minėtame miestelyje gydymo įstaigos, teikiančios skubią pagalbą, nėra.
Apeliantas pastebi, kad teismas nutarime nepasisakė apie A. S. pasišalinimą iš pirmojo įvykio vietos nepranešus policijos pareigūnams. Nurodo, kad A. B. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog A. S. vairuojant krovininį automobilį „Volvo“ ir važiuojant ties jos gyvenamu namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastaroji ėjo keliu ir pamatė dideliu greičiu parvažiuojantį automobilį „Volvo“, kuris apvažiavo traktorių ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, A. B. spėjo pasitraukti, tačiau labai išsigando. A. S. paaiškinime nurodė kliudęs eglės šakas, kurias nulaužė bei apgadino transporto priemonę. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, kodėl A. S. nesustojo ir neapžiūrėjo įvykio vietos, nepaklausė savininkės, kuri tuo metu buvo ant kelio ir yra A. S. kaimynė, ar neapgadino eglių ar pastarajai nepadarė žalos. Mano, kad tokiais veiksmais A. S. nevykdė KET 219 punkte numatytų pareigų įvykus eismo įvykiui.
Atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. transporto priemonę paliko neužrakintą, transporto priemonėje paliko visus dokumentus, piniginę, todėl nepaaiškinama, kodėl A. S., būdamas sąmoningas, nepasiėmė asmeninių daiktų (piniginės, asmens ir transporto priemonės dokumentų) vykdamas į gydymo įstaigą, o ryte savanoriškai atvykęs į (duomenys neskelbtini) AVPK neprisiminė, kur yra jo piniginė, kur yra transporto priemonės dokumentai, buvo pasimetęs, išsiblaškęs bei nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas jo neblaivumas – nustatytas 0.24 promilių girtumas. Pažymi, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, A. S. sakė, kad, jei būtų žinojęs, jog bus nustatinėjamas neblaivumas, būtų atvykęs vėliau. Be to, A. S. paaiškinime neįvardijo vartotų vaistų, dėl kurių įtakos alkotesteris galėjo nustatyti neblaivumą, taip pat vaistai alkoholio kvapo neskleidžia ir gydytojo paskirtų vaistų vartojimas neatmeta prielaidos, kad asmuo gali vartoti ir alkoholinius gėrimus, asmens sveikatos būklė, nėra priežastis, pasiteisinimas, kad asmuo alkoholio nevartojo. Mano, kad A. S. galbūt manipuliavo savo liga (serga vėžiu), savo būsena, siekdamas išvengti realios gresiančios administracinės atsakomybės už padarytus KET pažeidimus.
Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir sprendimą priėmė vadovaudamasis tik A. S. parodymais, policijos pareigūnai bei kiti liudytojai teisme nebuvo apklausti, todėl apeliantas mano, kad nebuvo tinkamai įvertinta visa įvykio situacija.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. S. atstovas advokatas Romualdas Mikliušas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą. Teigia, kad skundas yra nepagristas, nes skunde nėra konkrečių motyvų, kodėl teismo nutarimas turėtų būti naikinamas, skundas grindžiamas spėliojimais ir prielaidomis.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
ATPK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ATPK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.
A. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena skundžiamu nutarimu nutraukta nustačius, kad A. S. veiksmuose nėra jam inkriminuotų pažeidimų sudėties, nes vairuojant transporto priemonę „Volvo“ ir kliudžius prie kelio augančias 6 egles, priklausančias A. B., nulaužiant eglių šakas, nebuvo padaryta žala, ir nepaneigta A. S. pozicija, jog jis tik pasuko į kelkraštį ir dėl automobilio svorio įklimpo, o ne nuvažiavo nuo kelio taip sukeldamas eismo įvykį.
Telšių AVPK vyriausiojo patrulio M. V. 2017-11-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. B. nurodė, jog jai būnant savo namuose, kieme išgirdo, kaip (duomenys neskelbtini) g. keliuku pravažiuoja sunkvežimis, atsisuko pažiūrėti ir pamatė kaip baltos spalvos sunkvežimis staiga atsitrenkė į jai priklausančias egles ir nuvažiavo toliau (duomenys neskelbtini) gatve; kad jai padaryta apie 200 Eur žalos (24 b. l.). Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji A. B. nurodė ir savo paaiškinime (26 b. l.). Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jai padaryta apie 200 Eur žala. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. atstovas adv. R. Mikliušas apylinkės teismui pateikė šešias fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas keliukas, apgadintos eglės, tačiau iš šių fotonuotraukų negalima nustatyti, kada ir kur jos darytos, ar jose užfiksuotos tos pačios nukentėjusiajai A. B. priklausančios apgadintos eglės. Paaiškinime ir teisme A. S. nurodė, kad eglių šakas kliudė lenkdamas traktorių (30 b. l.). Nors apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiosios A. B. teiginiai, kad A. S. vairuotas vilkikas lenkė traktorių, tačiau tokių nukentėjusiosios A. B. teiginių nėra užfiksuota nei jos paaiškinime, nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nei kitoje bylos medžiagoje. Teismas, nagrinėdama bylą, nesiaiškino, kas gali patvirtinti A. S. teiginius, jog jis A. B. priklausančias egles kliudė lenkdamas kelyje traktorių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų įvykio – saugaus atstumo nepasirinkimo ir A. B. priklausančių eglių apgadinimo aplinkybių: neapklausė policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą ir fiksavusių įvykio vietoje apgadintas egles, rinkusių apgadintos transporto priemones detales, neapklausė nukentėjusiosios A. B. apie įvykio aplinkybes, apie jai padarytą žalą. Pastebėtina, kad Telšių AVPK vyresniosios specialistės A. K. 2017-11-13 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog A. B. nurodė dalyvausianti teismo posėdyje. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, į tokią nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę neatsižvelgė, teismo šaukimo jai nesiuntė. Tokiu būdu konstatuojama, kad buvo pažeista nukentėjusiosios A. B. teisė būti išklausytai (ANK 571 straipsnis).
Be to, apylinkės teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar vieta, kurioje buvo rasta įklimpusi A. S. vairuota transporto priemonė (1,46 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies iki transporto priemonės priekio (17 b. l.)) yra vertinama kelkraščiu ar kelio sankasa, ar toje vietoje yra kelkraštis ir jo pločio pakanka, kad transporto priemonė joje sustotų neįklimpdama.
Pažymima, kad efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinio teisės pažeidimo bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą akcentavęs, kad asmenimis, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, laikomi turto savininkai, kai jie nebuvo įtraukti į procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2A-1-2012; 2AT-18-2012). Tokiais asmenimis gali būti laikomi ir asmenys, kurie dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo patyrė turtinę, neturtinę ar fizinę žalą, bet į procesą nebuvo įtraukti kaip nukentėjusieji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwMC02NDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-100-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-100-648/2015">2AT-100-648/2015</a>). Iš bylos matyti, kad eismo įvykio metu A. S. vairuota ir apgadinta transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso O. P. S. ir kuri 2016-02-08 nuomos sutartimi buvo išnuomota (duomenys neskelbtini) registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (9–11, 48 b. l.), tačiau nei šios transporto priemonės savininkė, nei nuomininkė į procesą nebuvo įtraukti, nebuvo užtikrinta jų teisė teikti įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su jiems priklausančiu turtu – transporto priemone, ir tai yra esminis procesinės teisės pažeidimas. Taip pat iš bylos matyti, kad 2017-11-14 (duomenys neskelbtini) AVPK sprendimu Nr. 457/17 A. S. vairuota transporto priemonė buvo perduota A. V., kaip transporto priemonės savininkui (valdytojui) (46, 47 b. l.). Duomenų, patvirtinančių, kad A. V. yra minėtos transporto priemonės savininkas, byloje nėra.
Taip pat apylinkės teismas nesiėmė priemonių pašalinti A. S. atstovo adv. R. Mikliušo pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių prieštaravimų. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos L. V. 2017-11-16 išduotame medicininių dokumentų išraše (ranka rašytas tekstas) nurodyta, kad 2017-11-12 14.30 A. S. kreipėsi į budintį gydytoją dėl skausmų apatinėje pilvo dalyje, šlapinimosi krauju; kad jam buvo suleisti vaistai (77 b. l.). Tos pačios gydytojos 2017-11-27 išduotame A. S. medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad 2017-11-12 vakare vairuojant atsirado stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje; suleisti vaistai (Nošpa, Sol ketanalis) į raumenis; kadangi buvo susijaudinęs, patarta vartoti raminančius vaistus – lašus „Neuromed“ (78 b. l.). Taip pat apylinkės teismui buvo pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2017-11-27 pranešimas adv. R. Mikliušui ir šiame pranešime nurodyta, kad „pacientas A. S. 2017-11-12 19.30 val. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės priėmimo kambarį dėl skausmo apatinėje pilvo dalyje, padidinto jautrumo, dažno širdies plakimo, silpnumo; kad pagal paciento žodžius vairuojant mašiną pasidarė staigiai bloga; kad atvykimo pas gydytoją metu buvo blaivus; suleisti vaistai ir, kadangi buvo susijaudinęs, patarta vartoti raminančiuosius lašus „Neuromed“ (80 b. l.). Iš visų pateiktų medicininių dokumentų matyti, juos visus surašė (parengė) ta pati A. S. gydanti gydytoja L. V.. Vertinant šiuos minėtus dokumentus kyla abejonių, į kurią gydymo įstaigą A. S. kreipėsi – ar į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, kurio darbo laikas yra pirmadieniais-penktadieniais nuo 08.00 iki 17.00 val. (įvykis įvyko sekmadienį 18-19 val.), ar į (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, kelintą valandą kreipėsi (ranka rašytame dokumente 14.30 val., o spausdintame – 19.30 val.), kuris budintis gydytojas priėmė, ar (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė turi teisę iš viso teikti skubią medicininę pagalbą asmenims, nesantiems ligoninės pacientų sąraše. Pažymėtina, kad pateiktame pranešime nurodyta, kad „atvykimo pas gydytoją metu buvo blaivus“, tačiau nustatyti, ar asmuo yra blaivus gali tik gydytojas, turintis teisę atlikti medicininę asmens apžiūrą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką. Byloje ši aplinkybė nesiaiškinta, nėra pateikti dokumentai, liudijantys A. S. atliktą apžiūrą. Taip pat byloje nesiaiškinta, kodėl A. S., staiga pasijutęs blogai ir kelyje palikęs neužrakintą transporto priemonę ir joje reikiamus dokumentus (transporto priemonės, savo asmens dokumentus), kaip teisme teigė A. S., pėsčiomis pirmiausia grįžo į savo namus ir tik po to nuvyko į gydymo įstaigą, o iš karto nekvietė greitosios medicinos pagalbos.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad sprendimą, jog įvykio metu nebuvo padaryta žala, kuri yra būtinas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, kad A. S. pasitraukimas iš eismo įvykių vietos buvo pateisinamas prasta sveikatos būkle, apylinkės teismas padarė neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas to nepadarė, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, neišsiaiškinęs visų reikšmingų įvykio aplinkybių, nepašalinęs prieštaravimų bei neišnaudojęs visų galimybių esančioms abejonėms dėl A. S. kaltės/nekaltumo pašalinti, kad sprendimą nutraukti A. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną priėmė remdamasis išimtinai tik A. S. paaiškinimais. Dėl to negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, nagrinėdamas bylą apylinkės teismas pažeidė ne tik nukentėjusiosios A. B., bet ir įvykio metu apgadintos transporto priemonės savininko procesines teises. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nenagrinėtini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo (Telšių rūmų) 2018 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –administracinio nusižengimo bylą A. S. atžvilgiu grąžinti nagrinėti iš naujo Telšių apylinkės teisme (Telšių rūmuose).
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėja Virginija Žindulienė
