Civilinė byla Nr. 2S-345-856/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09677-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.21.1; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1474-772/2018, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. K. skundu kreipėsi į antstolį A. L., prašydamas panaikinti antstolio A. L. 2017 m. spalio 16 d. patvarkymą, kuriuo iš pareiškėjo sąskaitoje esančių trečiųjų asmenų pervedamų lėšų yra atskaitoma 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 minimalios mėnesio algos. Taip pat prašo leisti naudotis 114 eurų limitu, neatskaitant nuo šios sumos 50 procentų, bei grąžinti 25 eurus, nurašytus nuo jo sąskaitos (1–2 b. l.).
Antstolis A. L. 2017-12-07 Patvarkymu pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą, patvarkymą, pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas persiuntė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini) yra surašytas vadovaujantis aktualia teismų praktika, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jį ir antstolio veiksmus neteisėtais (3–5 b. l.).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad antstolio patvarkymas atsisakyti patenkinti skundą yra teisėtas ir pagrįstas, prašė pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą (18–19 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundo dėl antstolio A. L. veiksmų netenkino (35–38 b. l.).
Teismas konstatavo, kad priėmęs vykdymui vykdomuosius dokumentus, antstolis, neradęs kito skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 2017-10-16 patvarkymu įpareigojo Marijampolės pataisos namus iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesio algą (toliau - MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, dalies, neviršijančios vieno MMA.
Teismas nurodė, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į skolininko, laisvės atėmimo vietoje atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į jo gaunamas pinigų sumas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
Teismas nurodė, kad antstolis iš pareiškėjo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, yra išieškojęs 25,00 Eur, kuriuos pareiškėjas prašė jam grąžinti, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patvarkymu yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba iš kurių neturi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atskirai pastebėjo, kad skolininko nurodyta pinigų suma antstolis jau nedisponuoja, nes ji paskirstyta išieškotojams ir antstoliui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. K. prašo nustatyti 114 eurų dydžio pinigų sumą, kurią pareiškėjas galėtų nevaržomai naudoti, užtikrinant minimalių ir gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą. Atskirajame skunde nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią 1 minimalios mėnesio algos. Tai leistų užtikrinti minimalių, gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą, taip apginant ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus. Kalėjimų departamentas yra nustatęs kaliniams minimalią pinigų sumą - 114 eurų - kalinių poreikių tenkinimui. Artimųjų siunčiamos lėšos naudojamos pašto ženklams, higienos prekėms įsigyti, telefoniniams skambučiams, mokesčiams už elektrą (45–46 b. l.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra tapatus skundui dėl antstolio veiksmų ir grindžiamas tais pačiais argumentais bei motyvais, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų (49–50 b. l.).
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjo E. K. atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 306 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio A. L. argumentais, kad apeliantas iš esmės nesuformulavo atskirojo skundo pagrindo, nenurodė atskirojo skundo dalyko. Nors apeliantas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau nesuformulavo prašymo ir teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).
Byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdomos penkios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojams A. M. ir valstybei 13 275,19 Eur sumai (11 951,39 Eur skola, 1 323,80 Eur vykdymo išlaidos). Skolininkui gera valia nesumokėjus įsiskolinimo, antstolis A. L. 2017-10-16 išsiuntė Marijampolės pataisos namams Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigodamas iš skolininko E. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesio algą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalie bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios MMA (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 82–83 v. b. l.). Taigi, iš minėto antstolio patvarkymo matyti, kad išieškojimą antstolis nukreipė į skolininko gaunamas pajamas įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl išieškojimui iš skolininko gaunamų pajamų iš trečiųjų asmenų, kurios yra prilygintinos kitoms pajamoms, turi būti taikomos CPK normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką (CPK 733-743 straipsniai).
CPK 736 straipsnio 1 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą, ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 p.); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (2 p.); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (3 p.). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a>).
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.
CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininko E. K. iš trečiųjų asmenų gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnio dispoziciją, todėl išieškojimas iš šių pajamų yra teisėtas ir nepažeidžiantis jokių teisės normų, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis, išskaičiuodamas 25 Eur, nukreipė išieškojimą į lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo (CPK 739 straipsnis).
Iš antstolio A. L. 2017-10-16 Patvarkymo dėl skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis minėtą patvarkymą priėmė vadovaudamasis būtent aukščiau nurodytomis teisės normomis, t. y. CPK 733–743 straipsniais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis nepažeidė teisės normų, nukreipęs išieškojimą į skolininko gautas lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei pagrįstai sprendė, kad antstolis nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų iš trečiųjų asmenų, tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
