Baudžiamoji byla Nr. 2K-62-648/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13206-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.1.1; 2.1.2.4; 2.1.7.5; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Iš V. A. nukentėjusiajai V. M. priteista 3900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. A. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 3.47 iki 5.48 val., automobilyje, Kaune, Vasarvidžio g., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios V. M. būkle dėl šios apsvaigimo nuo alkoholio ir nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos medžiagos, dėl ko ji negalėjo suvokti aplinkos ir su ja daromų veiksmų esmės ir pasipriešinti, paguldė nukentėjusiąją ant automobilio galinės sėdynės, panaudodamas jėgą numovė kelnes ir kelnaites, praskėtė nukentėjusiajai kojas ir įkišo savo lytinį organą V. M. į makštį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinių kraujosruvų kairiame kelyje, šlaunyse, odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje, taip atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, t. y. ją išžagino.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. A. ir jo gynėjas advokatas G. Gustaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį ir bylą nutraukti; V. A. priteisti visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas ir savo išankstinį nusistatymą prieš nuteistąjį atskleidė nutarties 20 punkte, pasisakydamas, kad net jeigu nuteistojo įvykių versija yra teisinga, jis vis tiek negalėjo turėti lytinių santykių su nukentėjusiąja, nes ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Šie teismo motyvai rodo jo įsitikinimą, kad net jeigu lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu, tai nuteistasis negalėjo turėti lytinių santykių, ir vertina tai kaip pasinaudojimą nukentėjusiąja. Pasitvirtinus nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, nešališkas teismas negalėtų smerkti jo santykių su nukentėjusiąja, nes jie vyko abipusiu sutikimu. Teismo nusistatymą prieš nuteistąjį rodo ir tendencingas įrodymų vertinimas, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant nukentėjusiosios parodymams, taip pat buvo ignoruojami nuteistajam palankūs įrodymai, nesilaikoma nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo. Toks teismo išankstinis nusistatymas paneigė nuteistojo teisę į nepriklausomą, nešališką ir teisingą teismą, taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalis.
2.2. Be to, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnyje nustatytą tvarką, nusprendė pakeisti kaltinimą, kad nukentėjusiosios bejėgiška būklė buvo sukelta ne tik tabletės, bet ir neblaivumo. Teismas nusprendė pasinaudoti neginčijamu neblaivumu bejėgiškai būklei pagrįsti, tai rodo ir liudytojų parodymų iškraipymas, motyvuose nurodant, kad E. R. liudijo, jog abi merginos buvo stipriai neblaivios, nors jis parodė, kad labai neblaivi buvo S. K.. Tai pažeidė nuteistojo teisę į gynybą.
2.3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus: selektyviai vertino įrodymus, ignoruodami nuteistajam palankias aplinkybes, savo išvadas dėl įvykio aplinkybių ir nuteistojo kaltės grindė prielaidomis ir tik nukentėjusiosios parodymais, nors jų nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai, prieštaravimus aiškino nukentėjusiosios naudai.
2.4. Teismai nusprendė, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir nuteistasis jai sugirdė nežinomos medžiagos tabletę, siekdamas atimti jai galimybę priešintis. Tačiau tokių teismų išvadų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Tabletės sugirdymo faktas pagrįstas tik nukentėjusiosios parodymais, kurie nėra nuoseklūs. Matyti aiškūs prieštaravimai: vienu atveju nurodo, kad sugirdė prievarta, kitu atveju jau neatsimena, kaip tabletė buvo sugirdyta; vienu atveju detaliai nupasakojo lytinį aktą, kitu atveju neatsimena; vienu atveju nurodė, kad bejėgiškumą sukėlė tabletė, kitu – kad buvo bejėgiškos būklės jau sugirdant tabletę.
2.5. Kartu su nukentėjusiąja važiavusi liudytoja S. K. apie nuteistojo siūlytas tabletes ir jų sugirdymą nukentėjusiajai nieko neminėjo. Apie tabletes nekalbama ir vėliau vykusiuose merginų susirašinėjimuose. Tik 2023 m. balandžio 10 d. S. K. susirašinėjime su liudytoja A. J. nurodė, kad taksi vairuotojas kažko davė; tai nesutampa su jos parodymais. Kiti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad nukentėjusiajai galėjo būti sugirdyta tabletė. Nukentėjusiosios šlapime nerasta slopinamųjų medžiagų. Atlikus kratą nuteistojo bute ir automobilyje, nebuvo rasta jokių medžiagų, kurios galėtų sukelti bejėgišką būklę. Pirmosios instancijos teismo prielaidos, kad nuteistasis galėjo sukelti nukentėjusiajai bejėgišką būklę tabletėmis nuo skausmo, vien dėl to, kad jų retas šalutinis poveikis (1 atvejis iš 100) sukelia mieguistumą, yra nelogiškos. Tuo tarpu nuteistojo parodymai, kad jis jokios tabletės nukentėjusiajai nesiūlė ir nesugirdė, viso proceso metu buvo nuoseklūs.
2.6. Aplinkybė, kad asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad jis yra bejėgiškos būklės. Alkoholio koncentracija kraujyje ir jos poveikis turėtų būti toks, kad būtų paveiktos žmogaus motorinės ir kognityvinės funkcijos, kad jis nesupranta, kas su juo daroma, ir fiziškai negali niekaip pasipriešinti. Žemesnės instancijos teismai nusprendė, kad nukentėjusioji buvo taip stipriai paveikta alkoholio, kad buvo bejėgiškos būklės, remdamiesi išimtinai jos parodymais apie jos kelionę nuteistojo automobiliu ir jos parodymais apie savo savijautą lytinio akto metu. Tuo tarpu nuteistojo parodymus, kad nukentėjusioji buvo sąmoninga, orientavosi ir aiškiai išreiškė norą su juo turėti lytinių santykių, teismai laikė nuteistojo nepagrįsta gynybine versija.
2.7. Šiuo atveju prieštaravimus pašalina vaizdo įrašai ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai: įvertinus vaizdo kamerų užfiksuotą nukentėjusiosios būklę ir liudytojo E. R. nukentėjusiosios būklės vertinimą (V. M. buvo pajėgi savarankiškai nueiti iki automobilio ir iš jo išlipti. Nors buvo nelengva, savarankiškai sugebėjo užsirišti batą. Nors nukentėjusiosios koordinacija buvo sutrikusi, ji sugebėjo grįžti namo, nusiprausti. Liudytojui E. R. nukentėjusioji neatrodė labai apgirtusi.), galima daryti išvadą, kad V. M. alkoholio koncentracija kraujyje galėjo siekti apie 1,5 promilės. Akivaizdu, kad tokio neblaivumo asmuo yra pajėgus priimti sprendimus, kontroliuoti savo kūną ir orientuotis aplinkoje. Taigi objektyvūs byloje surinkti įrodymai paneigia nukentėjusiosios parodymus apie jos tariamai bejėgišką būklę.
2.8. Reikšminga nagrinėjamai bylai yra baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzcxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-371/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-371/2014">2K-371/2014</a>, kurioje asmuo buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos girtumo (alkotesteriu nustatytas 2,7 promilės girtumas), laikydamas nukentėjusiosios rankas ir taip atėmęs galimybę jai priešintis, numovė jai apatines kelnaites ir, įkišęs savo varpą jai į makštį, ją išžagino. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nors išžaginta nepilnametė buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau matydama, kad prieš ją naudojama seksualinė prievarta, ji visomis išgalėmis tam priešinosi (šaukė ir priešinosi). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji, kuri buvo mažiau apgirtusi, nurodė, kad visiškai nesipriešino. Turint omenyje, kad nėra jokių įrodymų dėl tabletės sugirdymo nukentėjusiajai, darytina išvada, kad nukentėjusioji vykstant lytiniams santykiams su nuteistuoju nebuvo bejėgiškos būklės ir lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu. Priešingu atveju, gresiant prievartiniams lytiniams santykiams, nukentėjusiajai būtų plūstelėjęs adrenalinas ir ji būtų pradėjusi priešintis.
2.9. Byloje yra pateiktas nukentėjusiosios V. M. ir liudytojos S. K. susirašinėjimas, kurį pirmosios instancijos teismas vertino fragmentiškai, o apeliacinis teismas ignoravo. Susirašinėjimo ištraukose užfiksuota, kaip V. M. vertina savo elgesį. Nukentėjusiosios savęs vertinimas dėl paskutinių dviejų parų lytinių santykių, taip pat ir lytinių santykių su nuteistuoju rodo, kad nukentėjusioji suvokė, jog šiuose santykiuose dalyvavo savo noru, ir buvo pasibjaurėjusi savo elgesiu. Išžaginta moteris nelaikytų savęs turinčia didelį lytinį potraukį, taip pat nevadintų savęs paleistuve. Nukentėjusioji, vertindama jai gražaus vyro nuotrauką, nurodo, tikėtina, lygindama su nuteistuoju, kad jeigu būtų turėjusi lytinių santykių su tokiu vyru, viskas būtų buvę gerai. Tačiau jeigu moteris būtų išžaginta, jai nebūtų svarbi vyro išvaizda. Tai rodo, kad nukentėjusioji nebuvo patenkinta savimi, kad apsvaigusi prarado savikontrolę ir, veikdama instinktyviai, turėjo atsitiktinių lytinių santykių, tačiau nukentėjusioji nelaiko jų vykusiais prieš jos valią.
2.10. Nuteistojo važiavimo maršrutas (duomenis neskelbtini) ir važiavimo laikas aiškiai rodo, kad nuteistasis, merginas paėmęs iš Rotušės aikštės, iškart jas vežė namo. Tai atitinka nuteistojo nurodytą versiją, kad nuvežtos prie namų merginos atsisakė lipti iš automobilio, prašė jas pavėžinti, nupirkti dar išgerti ir pan.
2.11. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiosios išoriniuose lytiniuose organuose, tarpvietėje, išangėje mechaninių traumos požymių nekonstatuota. Apklausta specialistė M. Kolcovaitė parodė, kad sužalojimų galima išvengti naudojant dirbtinį lubrikantą ar jei natūraliai susijaudinus išskiriamas lubrikantas. Nukentėjusioji nematė ir nejautė, kad būtų naudotas lubrikantas. Kratų metu lubrikanto nebuvo rasta. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis prieš lytinį aktą naudojo lubrikantą. Priešingai, nuteistasis nurodė, kad nukentėjusioji norėjo mylėtis, tad buvo susijaudinusi ir santykiai vyko su jos sutikimu. Byloje nustatytos nukentėjusiosios kraujosruvos, turint omenyje, kad nukentėjusioji prieš tai buvo ilgą laiką apsvaigusi nuo alkoholio, patyrė įvairių nuotykių, galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Be to, kraujosruvų po lytinių santykių gali atsirasti ir jei jie vyksta partnerių bendru sutarimu. Šiuo atveju ant nukentėjusiosios šlaunies ir kelio nustatytų kraujosruvų, kurios, specialisto vertinimu, galėjo būti padarytos nuteistajam laikant nukentėjusiosios kojas ir vieną jų spaudžiant į galinę sėdynę, negalima laikyti prievartinių veiksmų išraiška, nes lytiniai santykiai vyko ant automobilio galinės sėdynės, t. y. ribotoje ankštoje vietoje.
2.12. Kartu su nukentėjusiąja buvusi S. K. prieš lytinį aktą buvo išlipusi iš automobilio ir greitai po lytinio akto grįžo į automobilį. S. K. nurodė, kad atsiminė kelionę link miško, merginų bendravimą su vairuotoju, atsiminė vietą, į kurią buvo atvažiavę, tačiau neatsimena, kodėl išlipo ir ką išlipusi veikė. Viena vertus, tokie selektyvūs S. K. atsiminimai kelia abejonių jų patikimumu, kita vertus, nesant jokio kito paaiškinimo, darytina išvada, kad S. K. iš automobilio buvo išlipusi tam, kad nukentėjusioji ir nuteistasis galėtų atlikti lytinį aktą. Reikšminga ir tai, kad, vėliau merginoms susirašinėjant, nukentėjusioji nekėlė klausimo, kur S. K. buvo, kodėl jai nepadėjo.
2.13. Apeliacinės instancijos teismas, kritikuodamas nuteistojo poziciją, kad pati nukentėjusioji su juo siekė lytinių santykių, nurodė, jog nėra tikėtina situacija, kad jauna mergina norėtų lytiškai santykiauti su pirmą kartą matomu vyresnio amžiaus asmeniu. Tačiau nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Alkoholis žmogų atpalaiduoja, savikontrolė sumažėja, jis ima elgtis impulsyviai. Konkrečiu atveju iš merginų susirašinėjimo matyti reikšmingos detalės apie tą vakarą. Nors negalima tiksliai identifikuoti, apie kokius konkrečius vakaro įvykius merginos kalba ir koks jų turinys, akivaizdu, kad jos, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, elgėsi neadekvačiai, nepaisė visuomenės normų, savęs nekontroliavo. Toks elgesys leidžia pagrįstai teigti, kad yra visiškai tikėtina, jog neblaivi nukentėjusioji, būdama nuteistojo automobilyje, jautė geismą ir nusprendė jį patenkinti su tuo metu šalia buvusiu nuteistuoju. Juolab tai buvo antri atsitiktiniai nukentėjusiosios lytiniai santykiai per pastarąsias dvi paras, nukentėjusioji įvardijo save kaip turinti per didelį lytinį potraukį. Teismas šiuos įrodymus ignoravo ir, vertindamas jos motyvaciją turėti lytinių santykių su pirmą kartą matomu vyresnio amžiaus vyru, nepagrįstai taikė adekvataus protingo asmens standartą.
2.14. Byloje esančiame susirašinėjime merginos neaptarinėja įvykio detalių, tačiau matyti, kad S. K. skatina nukentėjusiąją kreiptis į policiją. Šiame kontekste reikšmingas S. K. susirašinėjimas su A. J., iš jo matyti, kaip buvo kuriama tariamo išžaginimo versija. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad buvo pateikta hiperbolizuota įvykių versija. Pagal šią versiją, abi merginos buvo išžagintos dviejų vyrų, joms abiem buvo duota kažkokios neaiškios medžiagos, prieš jas buvo naudojamas smurtas. Vėliau ši versija buvo koreguota kaip nukentėjusiąją nurodant tik V. M.. Tai verčia manyti, kad V. M. ir S. K. kūrė savo įvykių versiją. Be to, S. K. teisme nurodė, kad „V. yra jos draugė, ji ją pažįsta ir pas ją nėra vienos nakties nuotykių“, o byloje pateiktame merginų susirašinėjime yra aiškiai užfiksuota, kaip V. M. piktinasi savimi, kad turėjo atsitiktinių lytinių santykių.
2.15. Byloje esantys objektyvūs įrodymai verčia abejoti nukentėjusiosios įvykių versija. Iš susirašinėjimo akivaizdu, kad abi merginos jautė graužatį dėl savo elgesio, nukentėjusioji taip pat jautė graužatį dėl savo atsitiktinių lytinių santykių ir jų aplinkybių. Tai, kad nukentėjusioji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, priėmė neadekvačius sprendimus, dėl kurių gailisi ir nori tą įvykį racionalizuoti – esą jis vyko prieš jos valią – ar iš jo pasipelnyti, nėra pagrindas V. A. pripažinti kaltu. BK 149 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Esant prieštaringoms aplinkybėms, nesant smurto požymių, pakankamų įrodymų dėl tabletės sugirdymo, įrodymų, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės, negalima nustatyti, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad nukentėjusioji yra bejėgiškos būklės, ir pasinaudodamas šia būkle tenkino savo lytinę aistrą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasatoriai apeliacinės instancijos teismo šališkumą grindžia nutartyje išdėstyta motyvacija vertinant įrodymus. Tačiau kasaciniame skunde cituojami nutarties motyvai yra tik dalis teismo nutarties 20 punkte išdėstytų argumentų. Teismas, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos, nutartyje pateikė vidiniu įsitikinimu pagrįstą byloje ištirtų įrodymų įvertinimą dėl V. A. nurodomų aplinkybių bei jo, kaip suaugusio, brandaus asmens, elgesio. Vertinant visus aptariamo nutarties 20 punkto motyvus, nėra pagrindo tvirtinti, kad teismas buvo šališkas.
3.2. Tai, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas neatitinka gynybos lūkesčių, taip pat nėra pagrindas tvirtinti, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių aplinkybių, rodančių, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į nešališką teismą pagal subjektyvųjį ar objektyvųjį kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai išanalizavo ir įvertino byloje ištirtus įrodymus ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nukentėjusioji apie patirtą seksualinį smurtą, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją išsamiai nurodė nuo pat pirmos apklausos ir patvirtino šiuos parodymus teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu nuteistojo V. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu keitėsi. Apklaustas kaip įtariamasis pirminės apklausos metu V. A. detaliai nurodė nusikaltimo aplinkybes, taip pat apibūdindamas nukentėjusiąją kaip visiškai girtą. Tyrimo metu jis pakeitė parodymus ir neigė prievartinį lytinių santykių būdą.
3.3. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymai dėl jai nuteistojo sugirdytos tabletės ir jos poveikio yra nuoseklūs. Nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, kad kažkokia tabletė vairuotojo jai buvo sugirdyta ir ji patyrė neįprastus pojūčius. Kasaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiosios viso proceso metu duotų parodymų skirtumai yra neesminiai, jie nepaneigia paties tabletės sugirdymo fakto. Būtina vertinti faktą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, jos gebėjimas atsiminti ir atpasakoti įvykio aplinkybes yra ribotas. Tačiau nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nukentėjusioji apkalba nuteistąjį ir sąmoningai išgalvoja nebūtas aplinkybes, kurias, be kita ko, dar pasakoja ir liudytojoms S. K. ir A. J..
3.4. Teismų pripažinta aplinkybė, kad nuteistasis nukentėjusiajai sugirdė nenustatytą medžiagą, dėl kurios ji negalėjo suvokti su ja daromų veiksmų ir šiems veiksmams pasipriešinti, nustatyta pagrįstai. Faktas, kad šioje byloje neidentifikuota, kokia medžiaga įvykio metu nukentėjusioji buvo apsvaiginta, nėra pagrindas atmesti nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl nėra pagrindo abejoti šia jos nurodoma aplinkybe. Siekdamas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, V. A. buvo suinteresuotas sumažinti nukentėjusiosios galimybes pasipriešinti, todėl stipriai apsvaigusią nuo alkoholio nukentėjusiąją papildomai paveikė ir nenustatyta medžiaga.
3.5. Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad veikos padarymo metu nukentėjusioji V. M. buvo bejėgiškos būklės ir nuteistasis V. A. ne tik suvokė nukentėjusiosios bejėgišką būklę, bet ir pats atliko veiksmus, sukeliančius nukentėjusiosios bejėgiškumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Nukentėjusioji ir liudytoja S. K. nuosekliai viso proceso metu davė parodymus apie savo būklę įvykio vakarą. Kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, patvirtina liudytojo E. R. parodymai. Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti vaizdo įrašų duomenys akivaizdžiai rodo, kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi, sunkiai laikė pusiausvyrą. Matydamas tokią nukentėjusiosios būklę ir siekdamas dar labiau apriboti jos galimybę pasipriešinti, nuteistasis sugirdė jai nenustatytos medžiagos tabletę. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad nuteistasis sąmoningai siekė tokios nukentėjusiosios būklės, nes sutikimo intymiems santykiams nukentėjusioji neišreiškė, o ir tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo nebuvo susiklostę tokie santykiai, kurie būtų leidę nuteistajam manyti, kad pirmą kartą matoma ir gerokai jaunesnė už nuteistąjį nukentėjusioji sutiktų su juo lytiškai santykiauti.
3.6. Kasaciniame skunde daroma nuoroda į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzcxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-371/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-371/2014">2K-371/2014</a>, tačiau alkoholį kiekvienas asmuo toleruoja skirtingai ir kiekvieno neblaivaus, stipriai apsvaigusio asmens elgesys skiriasi. Nukentėjusioji V. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad ji taksi automobilyje dėl didelio išgerto alkoholio kiekio ir šilumos pasidarė visiškai mieguista ir užsnūdo. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistasis sugirdė neblaiviai nukentėjusiajai nenustatytos medžiagos tabletę, kurios poveikį nukentėjusioji apibūdino kaip „keistą, kitokį nei nuo alkoholio“. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, būdama bejėgiškos būklės, V. M. negalėjo aktyviai pasipriešinti V. A. veiksmams, o jos pasyvus elgesys nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad tokiu būdu buvo išreikštas sutikimas lytiškai santykiauti su nuteistuoju.
3.7. Kasaciniame skunde analizuojamas nukentėjusiosios susirašinėjimo su liudytoja S. K. turinys, tačiau pateikiami tik atskiri susirašinėjimo fragmentai, nevertinama visa prie bylos pridėta susirašinėjimo medžiaga. Susipažinus su visa kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota nukentėjusiosios ir liudytojos S. K. susirašinėjimo medžiaga matyti, kad merginos įvykį prisimena kaip itin nemalonų, keliantį pasišlykštėjimą, išsakomi tokie teiginiai, kaip kad „jis degtų pragare“, ir tikimasi, kad „jam pareis karma“. Taigi aptariami nukentėjusiosios ir liudytojos S. K. susirašinėjimo duomenys ne tik nepatvirtina, kad nukentėjusioji savo noru lytiškai santykiavo su nuteistuoju, tačiau suteikia duomenų apie nukentėjusiosios neigiamus išgyvenimus dėl įvykio ir dar kartą patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė seksualinę prievartą.
3.8. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei tvirtina kasatoriai, nuteistojo parodymai išanalizuoti, sugretinti su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, įvertinti ir atmesti kaip neįtikinami. Todėl kasacine tvarka apskųstų teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas įrodymų vertinimo reikalavimų trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti šiuos sprendimus, neturi.
3.9. Papildomai konstatavęs, kad nukentėjusiosios bejėgišką būklę lėmė dar ir neblaivumas nuo alkoholio, pirmosios instancijos teismas kaltinamojo teisinės padėties nepablogino. Teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nebuvo apribota, o aplinkybė dėl nukentėjusiosios apsvaigimo nuo alkoholio nelaikytina esmine, kadangi nesikeičia inkriminuotas požymis – pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad kaltinamasis neneigė nukentėjusiosios apsvaigimo nuo alkoholio įvykio metu. Nėra pagrindo manyti, kad dėl to galėjo keistis gynybos pobūdis, kadangi nuteistasis laikėsi pozicijos, jog nukentėjusioji su juo lytiškai santykiavo savo noru.
3.10. Nuteistasis V. A. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs BK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti, todėl naikinti šiuos procesinius sprendimus nėra pagrindo. Nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas yra nepagrįstas ir, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka, turėtų būti atmestas. Atsižvelgiant į tai, tenkinti kasatorių prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo nėra BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>, 2K-98-1214/2024 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-58-719/2023). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTY5Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-697/2023">2K-200-697/2023</a>, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-1-813/2025, 2K-27-976/2025 ir kt.).
6. Dalis kasaciniame skunde keliamų klausimų yra nepagrįsti teisiniais argumentais dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų, o grindžiami faktinių aplinkybių interpretavimu ir bylą nagrinėjusių teismų išvadų kvestionavimu. Prie tokių priskirtini skunde išdėstyti teiginiai dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo pirmosios instancijos teisme, nuteistojo teisės į gynybą suvaržymo. Tokie ir panašaus pobūdžio teiginiai nesudaro kasacijos dalyko ir kasacine tvarka nenagrinėtini. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde taip pat ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių įrodytumo ir dėstomas kitoks įrodymų vertinimas, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamuose procesiniuose sprendimuose. Tai daroma akcentuojant atskirus bylos įrodymus, lyginant juos tarpusavyje ir suteikiant prioritetą nuteistojo V. A. parodymams, taip ginčijant byloje teismų nustatytas aplinkybes. Tokio pobūdžio argumentai, paremti nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su pirmiau BPK 376 straipsnio 1 dalyje ir 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo šališkumo
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes savo sprendime atskleidė išankstinį nusistatymą prieš nuteistąjį V. A..
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai įtvirtinti ir BPK 44 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, 5 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-7-76-719/2021, 2K-7-39-1073/2021, 2K-7-62-495/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>, 2K-256-976/2024 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).
9. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-300-697/2019, 2K-114-511/2022).
10. Bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019, 2K-39-788/2021, 2K-44-489/2024, 2K-83-719/2024, 2K-235-1214/2024).
11. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde savo išvadą, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į nešališką teismą, grindžia aplinkybe, jog teismas, nutarties 20 punkte pasisakydamas, kad net jeigu nuteistojo įvykių versija yra teisinga, jis vis tiek negalėjo turėti lytinių santykių su nukentėjusiąja, nes ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, atskleidė nusistatymą prieš nuteistąjį, kadangi nepagrįstai smerkė lytinius santykius, įvykusius abipusiu sutikimu. Kasatorių vertinimu, apeliacinės instancijos teismo šališkumą taip pat rodo ir tendencingas įrodymų vertinimas.
12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nurodomos aplinkybės nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme, t. y. nenustatytas nei galimas teisėjo (teisėjų kolegijos) asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo trūkumai, leidžiantys konstatuoti, kad vienai proceso šaliai buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas, rodantys apeliacinės instancijos teismo nusistatymą priimti procesinį sprendimą nuteistojo nenaudai. Priešingai kasatorių skundo teiginiams, teismas skundžiamoje nutartyje neparodė savo išankstinio nusistatymo dėl bylos baigties. Kasaciniame skunde, fragmentiškai nurodant skundžiamos nutarties 20 punkto turinį, nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisėtai kriminalizavo lytinius santykius, įvykusius abipusiu sutikimu. Priešingai, teismas nepripažino, kad lytiniai santykiai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko abipusiu sutarimu, ir nustatė, kad nukentėjusioji nerodė jokio intereso turėti lytinių santykių su nuteistuoju, o jo nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiosios išreikšto noro su juo santykiauti teismo buvo pripažintos kaip gynybinė versija. Teismas cituojamame nutarties punkte iš esmės pateikia aiškią išvadą, kad nuteistasis, turėdamas galimybę įvertinti dėl nukentėjusiosios apsvaigimo susidariusią situaciją, šia situacija pasinaudojo, tenkindamas savo lytinius poreikius. Be to, neteisingas ir deklaratyvus kasatorių teiginys, kad teismo šališkumą įrodo ir, pasak kasatorių, tendencingas įrodymų vertinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kuris nėra palankus nuteistajam, savaime nėra aplinkybė, rodanti teismo šališkumą. Tuo tarpu kitų konkrečių teismo šališkumą rodančių požymių kasaciniame skunde nėra nurodyta.
13. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo šališkumo vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 149 straipsnio 1 dalies taikymo
14. Kasaciniame skunde nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašymą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti motyvuoja tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami veiką pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, nesant kaltininko veikoje nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą, t. y. selektyviai vertino įrodymus, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, išvadas grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
15. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-697/2019">2K-23-697/2019</a>, 2K-7-57-648/2021). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024 ir kt.).
16. Įrodymų vertinimo kontekste seksualinės prievartos bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Tokioje situacijoje, nustatant faktines bylos aplinkybes, ypatingą reikšmę įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymai ir preciziškas jų patikimumo vertinimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis parodymų nuoseklumo, neprieštaringumo, logiškumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtMTA3My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-1073/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-1073/2024">2K-84-1073/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNzg4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-788/2024">2K-72-788/2024</a> ir kt.). Vertindami nukentėjusiosios parodymus, bylą nagrinėjantys teismai turi išsamiai analizuoti užfiksuotų parodymų turinį, įvertinti jų dinamiką ir turinio pokyčius, taip pat kitus bylos įrodymus, jų atitiktį nukentėjusiosios parodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2024). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad prievartą patyrusių asmenų parodymų tam tikri neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti jų parodymų bylai reikšmingą turinį. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252/2013">2K-252/2013</a>, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017, 2K-7-511/2017 ir kt.). Tačiau, pripažįstant tokius parodymus patikimais, svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis. Šis liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais ir patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, taip pat įvairūs įrodymų prieštaravimai, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47/2013">2K-47/2013</a>, 2K-244-788/2023, 2K-239-495/2023). Ši nuostata vienodai aktuali tiek darant bendrą išvadą dėl asmens kaltumo, tiek ir nustatant atskiras faktines aplinkybes, reikšmingas nusikalstamai veikai kvalifikuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNzg4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-788/2024">2K-72-788/2024</a>).
17. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimų turinį, juose nurodytą įrodymų, kuriais grindžiamos teismų išvados, vertinimą, motyvus, kuriais yra atmetami kiti įrodymai, konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kokius nurodo kasatoriai, neturi.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios V. M. proceso metu duotų parodymų patikimumo ir nustatydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, kasatorių ginčijamas aplinkybes, susijusias ir su bejėgiška nukentėjusiosios V. M. būkle dėl šios apsvaigimo, įvertino ne tik nukentėjusiosios viso proceso metu duotus parodymus, bet ir šiuos patvirtinančius liudytojų, kuriems nukentėjusioji papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymus – liudytojų S. K., E. R., A. J., taip pat ir paties nuteistojo viso proceso metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus: nukentėjusiosios pareiškimą, akistatos protokolą, specialisto išvadas, be kita ko, ir išvadą pateikusios ekspertės paaiškinimus, susirašinėjimo, vykusio tarp liudytojos S. K. ir nukentėjusiosios V. M., metu užfiksuotas žinutes, vaizdo įrašus bei įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolus, kitus teisme ištirtus tiek kaltinamuosius, tiek ir teisinamuosius įrodymus. Taigi, teismo išvados dėl kaltinimą sudarančių faktinių aplinkybių nustatymo ir nusikaltimo sudėties požymių teisinio įvertinimo yra pagrįstos išsamiu ir nešališku BPK nustatyta tvarka gautų įrodymų išnagrinėjimu ir jų visumos įvertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą, patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavo ir įvertino byloje ištirtus įrodymus: nukentėjusiosios V. M. parodymus, liudytojų, kurie tiesiogiai matė apsvaigusią nukentėjusiąją iki nagrinėjamo įvykio arba kuriems nukentėjusioji papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymus, rašytinius įrodymus, specialistų išvadas bei išvadą pateikusios ekspertės paaiškinimus, kurie patvirtina, kad ant nukentėjusiosios drabužių rasta ne tik nuteistojo spermos, bet ir tai, kad nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos, būdingos prievartiniams lytiniams santykiams, vaizdo įrašus, kuriuose objektyviai užfiksuotos liudytojų parodymais patvirtintos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiosios apsvaigimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo. Šios instancijos teismas nenustatė įrodymų tyrimo ir jų vertinimo pažeidimų ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo netikėti.
20. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismai, atsižvelgdami į seksualinės prievartos bylų specifiką, nukentėjusiosios parodymus vertino laikydamiesi teismų praktikoje suformuluotų asmenų, nukentėjusių nuo seksualinių nusikaltimų, parodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje esantys įrodymai teismų įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, taip pat susiejus į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Sprendimuose yra pateiktos išsamios ir motyvuotos atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo išvados, išdėstyti teismo argumentai, kuriais įrodymais remiamasi, o kurie atmetami, nurodyti išvadas pagrindžiantys motyvai. Tokia šių įrodymų visumos vertinimo analizė nuosekliai atlikta ir išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 16–21 puslapiuose, apeliacinės instancijos teismo nutarties 19–23 punktuose. Priešingai kasatorių argumentams, nuteistojo V. A. kaltę teismai grindė tiek tiesioginiais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios parodymais, vaizdo įrašais, tiek išvestiniais įrodymais – liudytojų, kurie bendravo su nukentėjusiąja ir kuriems ji pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymais, susirašinėjimo, vykusio tarp liudytojos S. K. ir nukentėjusiosios V. M., metu užfiksuotomis žinutėmis, specialisto išvadomis bei kitais bylai reikšmingais įrodymais.
21. Pažymėtina, jog apie esmines patirtos seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji buvo nuosekli viso proceso metu. Apie seksualinį išnaudojimą, pasinaudojant jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo, nukentėjusioji iškart po šio įvykio nurodė liudytojai S. K., vėliau liudytojams A. J., E. R., pastarieji teisme patvirtino apie tai sužinoję tiesiogiai iš nukentėjusiosios, šių proceso dalyvių nurodomos aplinkybės iš esmės buvo tapačios, nekito viso proceso metu. Tai, kad nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat patvirtino tiek ją tiesiogiai mačiusių liudytojų parodymai, tiek vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti akivaizdūs neblaivumo požymiai – nekoordinuoti judesiai, sunkiai laikoma pusiausvyra. Šios teismų nustatytos aplinkybės atitiko ir paties nuteistojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kad nuteistasis matė, jog merginos, tarp kurių ir nukentėjusioji, buvo visiškai apgirtusios; nukentėjusioji nesipriešino, nieko nesakė, atrodė, kad buvo prabudusi.
22. Pritartina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadoms, kad gynybos versija, jog nukentėjusioji V. M. lytiškai santykiavo su nuteistuoju abipusiu sutikimu, paneigta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad lytinis santykiavimas vyko be jos sutikimo, pasinaudojant bejėgiška jos būkle, bei šiuos parodymus patvirtinančių pirmiau aptartų liudytojų parodymų, specialisto išvadų ir kitų rašytinių įrodymų visuma. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji V. M. nagrinėjamo įvykio aplinkybes susirašinėjimo metu aptarinėjo su liudytoja S. K.. Priešingai kasatorių argumentams, susirašinėjimo turinys nesuteikia pagrindo spręsti, kad nukentėjusioji nelaiko, jog lytiniai santykiai vyko prieš jos valią. Priešingai, pranešimų turinys dėl bylai aktualių nuteistojo veiksmų rodo akivaizdų nuteistojo veiksmų smerkimą, taigi ir jų prievartinį pobūdį.
23. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir kasatorių skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neįžvelgia in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, pažeidimo. Abejonės baudžiamojoje byloje yra suprantamos kaip objektyvios aplinkybės ar faktai, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintais būdais. Iš visumos pirmiau teismų nustatytų aplinkybių ir išvadų matyti, kad nuteistojo atliktų veiksmų pobūdis ir kaltė yra įrodyti remiantis teisėtai gautų įrodymų visumos analize, padarant aiškias ir neabejotinas išvadas, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Todėl kasatorių teiginiai dėl galimo nekaltumo prezumpcijos principo ir jo sudėtinės dalies in dubio pro reo principo pažeidimo yra nepagrįsti.
24. Be to, kasatoriai teigia, kad V. A. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nepagrįstai, nes negalima nustatyti, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad nukentėjusioji yra bejėgiškos būklės, ir pasinaudodamas šia būkle su ja lytiškai santykiavo.
25. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 149 ir 150 straipsniuose, yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-321/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-321/2009">2K-321/2009</a>, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012).?????
26. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-895/2016, 2K-204-458/2020, 2K-36-495/2023, 2K-230-495/2024).
27. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja. Apsvaigimas nuo alkoholio taip pat gali lemti bejėgišką būklę. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę, jei teismas nustato, kad apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, jog atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusio asmens valią. Patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-272/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-272/2014">2K-272/2014</a>, 2K-441-677/2016).
28. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi dėl suvartoto alkoholio ir tyrimo metu nenustatytos medžiagos, t. y. buvo bejėgiškos būklės. Teismai įvertino tai, kad nukentėjusioji ir nuteistasis nebuvo pažįstami, ji nedavė jam jokio pagrindo tikėtis suartėjimo tą vakarą. Gynybos pozicija dėl savanoriškų lytinių santykių teismų motyvuotai atmesta kaip nelogiška ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Byloje teismai nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie nukentėjusiosios rodytą iniciatyvą (norą) turėti lytinių santykių su nuteistuoju. Atvirkščiai, pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusioji, įlipusi į automobilį, kelionės taksi metu užmigo, epizodiškai prabusdama jau vykstant lytiniams santykiams, taigi akivaizdu, kad ji neketino turėti lytinių santykių su nuteistuoju. Kasacinio skundo argumentai, kad lytinis santykiavimas su nukentėjusiąja neprieštaravo šios valiai, yra subjektyvūs ir neatitinkantys nustatytų bylos faktinių aplinkybių. Pirmiau aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo versiją ir patvirtina, kad nuteistasis suvokė, jog nukentėjusioji savo pasyviu elgesiu neišreiškė sutikimo lytiškai santykiauti, suprato, kad lytinį aktą atlieka prieš jos valią. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagal byloje objektyviai nustatytas aplinkybes pagrįstai pripažino, kad nukentėjusioji dėl apsvaigimo negalėjo adekvačiai jo veiksmams priešintis, taigi buvo bejėgiškos būklės, o nuteistasis, atlikęs su ja lytinį aktą, suprato, kad lytiškai santykiauja prieš bejėgiškos būklės nukentėjusiosios valią, ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. A. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip išžaginimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.
29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant, ar nuteistojo veika atitinka BK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius, kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzcxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-371/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-371/2014">2K-371/2014</a> nelaikytina precedentu tiek dėl netapačių faktinių aplinkybių, tiek dėl kitokios teisinės situacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
30. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad V. A. baudžiamasis įstatymas – BK 149 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai. Taigi, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, tenkinti kasatorių prašymą – panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas atmestinas.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
31. Nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio kasaciniame skunde pateiktas prašymas, patenkinus kasacinį skundą, priteisti išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimą.
32. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
33. Nagrinėjamoje byloje V. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Šia nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas atmetamas. Atsižvelgiant į tai, tenkinti kasatorių prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo nėra BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Danutė Jočienė
Artūras Pažarskis
