Kasacinio skundo Nr. DOK-1198/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05183-2024-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. D. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę bausmę (jos rūšį ir dydį); kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalies (2019 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija) nuostatos –„arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai“ užtraukia baudžiamąją atsakomybę (baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos M. D. teisės. Dėl netinkamo įrodymų ištyrimo ir vertinimo, be kita ko, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo principą, teismų praktikos nesilaikymo buvo priimti nepagrįsti sprendimai, M. D. pritaikytas Konstitucijai prieštaraujantis baudžiamasis įstatymas – BK 2811 straipsnio 1 dalis. Tokia situacija, kai konstatavus asmens atsisakymą tikrintis neblaivumą, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, kelia abejonių dėl normos konstitucingumo, proporcingumo, asmens teisės į gynybą užtikrinimo, neatitinka ultima ratio principo, o esant BK 2811 straipsnio 1 dalies normai blanketinei, ir nenurodant konkrečių požymių ar aplinkybių, kuriais remiantis galima objektyviai nustatyti neblaivumo požymius, leidžia šią teisės normą interpretuoti subjektyviai, priklausomai nuo bylą nagrinėjančio teismo ar pareigūnų vertinimo. Toks normos neaiškumas pažeidžia Konstituciją, kurioje įtvirtinta, kad įstatymai turi būti aiškūs, logiški ir neprieštarauti teisinės valstybės principams.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai vertino kaip patikimus kaltės įrodymus M. D. policijos pareigūnams tariamai duotus parodymus, nors šie negali būti laikomi gautais teisėtu būdu, kadangi jis buvo priverstas duoti parodymus prieš save. Nuteistasis savo kaltės nepripažino, todėl pirmosios instancijos teismas visus ištirtus įrodymus turėjo vertinti per įstatymais suteiktų teisių prizmę, o ne apsiriboti dviejų policijos pareigūnų, suinteresuotų bylos baigtimi parodymais, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms.
Kasatorius teigia BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos nepadaręs. Jis neatsisakė tikrintis neblaivumo, bet po konflikto su policijos pareigūnais, nepasitikėdamas jais ir alkoholio matavimo prietaisu, norėjo tai padaryti medicinos įstaigoje. Tačiau prašymas nebuvo tenkintas, taip atimant galimybę pasitikrinti neblaivumą per taisyklėse nustatytą laikotarpį. Nuosprendyje nepateikta jokių nuorodų į teisės aktus ir nėra aišku, ką M. D. pažeidė. Atmetant M. D. parodymus, buvo akcentuota, kad policijos pareigūnams jis pripažino, jog buvo išgėręs. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Nuteistojo ir policijos pareigūnų parodymams vertinti pirmosios instancijos teismas taikė skirtingus standartus, netinkamai vertino ir kitus bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas padarytų klaidų neištaisė, neatliko įrodymų tyrimo, netyrė policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų, kuriuose aiškiai matyti jų provokuojantis elgesys, ir padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad jis nesutiko būti tikrinamas.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad nustatant jo apsvaigimą, buvo vadovautasi apsvaigimo patikrinimo taisyklėmis. M. D. neblaivumo niekas nenustatė, nes jis nurodė, kad buvo tik pavargęs, o kitų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo būdų niekas nenaudojo, kaip ir neblaivumo požymių, kurie nustatyti tik remiantis subjektyviais pareigūnų parodymais, jog nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kasatorius vairavo automobilį blaivus, patvirtina 2024 m. vasario 10 d., 2.56 val., specialisto išvada. Įvertinus alkoholio mažiausią pasišalinimą iš žmogaus organizmo, net ir darant prielaidą, kad kasatorius buvo išgėręs, alkoholio koncentracija negalėjo viršyti 1,5 promilių. Dėl to baudžiamoji atsakomybė negalima. Už vairavimą esant neblaiviam iki 1,5 promilių, taikytina administracinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas dėl dalies apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nepasisakė.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų iš esmės atitinka nuteistojo M. D. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei norėtų nuteistasis, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. D. kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kasaciniame skunde nepateikta pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai dėl pažeistų in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimų, procesinių teisių suvaržymų yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Kasaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai ir poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnį, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, šiuo atveju kasatoriaus pateikti argumentai nesuteikia pagrindo manyti, kad BK 2811 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai ir dėl to būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Darius Kantaravičius
Olegas Fedosiukas
