Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-29-2014
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00944-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija (S)
62
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 Lt bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimu Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimas panaikintas ir byla A. K. nutraukta.
A. K. buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 30 d., apie 8.30 val., Pagėgiuose, Birutės g., vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono, kliudė stovėjusį automobilį „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir, nepranešęs apie tai policijai bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 33, 231.1, 233 punktų reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartimi A. K. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Prašyme nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, lėmusį neteisėto nutarimo priėmimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų tiksliai ir aiškiai užfiksuoti automobilių apgadinimai, matavimai, patvirtinantys galimą automobilių kontaktą ir kada bei kokie matavimai buvo atlikti, yra neteisėta bei iškreipianti tyrimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. buvo atliktos automobilių,,Škoda Octavia“ ir,,Renault Megane Scenic“ apžiūros, nustatyti jų sugadinimai, kurie užfiksuoti matuojant, darant nuotraukas ir aprašant. Tyrimo metu nekilo jokių abejonių, kad šie automobiliai kontaktavo tarpusavyje tame pačiame eismo įvykyje, nes apgadinimai buvo to paties aukščio ir vienodo senumo. Be to, automobilių apžiūrą ir matavimus atlikęs pareigūnas V. P. buvo apklaustas teisme. Pareiškėjo manymu, kilus abejonių ar neaiškumų dėl galimo automobilių kontakto šio eismo įvykio metu, teismas turėjo paskirti autotechninį tyrimą ir tik gavęs specialisto išvadas daryti atitinkamas išvadas. Arba, kilus neaiškumų dėl byloje atliktų procesinių veiksmų, turinčių lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, teismas turėjo priimti spendimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai (ATPK 30212 straipsnis).
Pareiškėjo teigimu, liudytojų parodymai yra neprieštaringi, priešingai, jie parodo bendrą įvykio situaciją, pagal kurią aiškiai matyti įvykio eiga, kilę padariniai ir pažeidėjo noras išvengti administracinės atsakomybės. A. K. parodymai, kad jokio eismo įvykio nebuvo, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. A. K. paaiškinime nurodė, kad būtent tuo momentu buvo eismo įvykio vietoje su savo automobiliu, kurio markė ir modelis, beje, atitinka ir liudytojų parodymus apie įvykį sukėlusį automobilį, o ant automobilių esantys apgadinimai (nustatyti apžiūros metu) atitinka eismo įvykio situaciją. Be to, A. K. parodymai, kad tuo pačiu automobiliu naudojasi ir jo tėvas V. K., ant automobilio esantys apgadinimai yra padaryti jo tėvo, paneigti V. K., kuris nurodė, kad yra I grupės invalidas ir guli lovoje, todėl jau apie 10 metų nesinaudoja jokiu automobiliu. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė A. K. ir jo draugų bei pažįstamų duotiems parodymams, nepatikrino jų logiškumo ir patikimumo, nepalygino su kitais byloje surinktais įrodymais ir vertino juos atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų. A. K. meluoja, bandydamas slėpti padarytą pažeidimą ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o jo draugai bei pažįstami turi tiesioginį suinteresuotumą pagelbėti savo draugui. Pareiškėjas nurodo, kad visa įvykio eiga matyti iš liudytojų parodymų, kurie pirmosios instancijos teismui nekėlė jokių abejonių, o juose esantys nesutapimai logiškai paaiškinami. Todėl, jeigu apeliacinės instancijos teismui dėl byloje atliktų liudytojų apklausų kilo abejonių ar neaiškumų, turinčių lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, teismas turėjo priimti spendimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai (ATPK 30212 straipsnis), o ne vertinti jų taip, kad nebuvo pažeidimo fakto.
Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatų reikalavimų, sprendimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamas nutarimas prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai administracinei praktikai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių patikslinti surinktų aplinkybių. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų A. K. kaltės įrodymų ir įvardijo atliktus tyrimo veiksmus kaip netinkamus, todėl būtų buvę tikslinga grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Atsiliepimu A. K. prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą, nes šis teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė argumentuotą išvadą, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų jo kaltės įrodymų, todėl teisėtai ir pagrįstai bylą nutraukė.
Prašyme išdėstyti motyvai prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo nutarime nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei iškraipo surinktus įrodymus, kai kurie prašyme nurodyti teiginiai neatitinka bylos medžiagos, interpretuojami paties viršininko iniciatyva, o tai klaidina teismą. Tauragės AVPK Pagėgių PK pareigūnų surinkta ir teismui perduota medžiaga dėl tariamų jo padarytų pažeidimų buvo grindžiama tik prielaidomis, labai prieštaringais liudytojų parodymais.
ATPK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Be to, nustatydami pažeidimo padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 straipsnis). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis Nr. N-156/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Šiuo atveju Tauragės AVPK Pagėgių PK pareigūnai visiškai nusišalino nuo įrodymų rinkimo, visą įrodymų rinkimo naštą palikdami teismui ir jam (A. K.), kaip tariamam teisės pažeidėjui.
Tauragės AVPK Pagėgių PK viršininko A. Mikalausko prašymas ir jame išdėstyti argumentai tik patvirtina, kad pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl tikrojo eismo įvykio kaltininko nustatymo, pasirinko lengviausią ir tradicija tampantį kelią, neatsakingai ir pažeisdami ATPK normas, apkaltino jį (A. K.) pažeidimų padarymu. Byloje užfiksuota, kad pareigūnas V. P. nurodė, jog transporto priemonių duomenų bazėje rado iki dešimties tokius pat požymius (kaip ir A. K. automobilio) atitinkančias transporto priemones, tačiau buvo apsiribota tik jo (A. K.) transporto priemonės patikrinimu. Byloje taip pat neginčijamai įrodyta, kad ant jo (A. K.) automobilio nebuvo nustatyti švieži apgadinimai ar pabraižymai, tai neišvengiamai turėjo būti akivaizdžiai matyti, jeigu jo automobilis būtų kontaktavęs su kitu automobiliu. Jokio kito automobilio dažų likučių irgi nebuvo rasta. Byloje taip pat neginčytinai įrodyta, kad nenustatytas nė vienas liudytojas, tiesiogiai matęs ir galintis patvirtinti patį automobilių susilietimo faktą ir tai, jog būtent jo (A. K.) vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį. Įrodytos ir tos aplinkybės, kad automobilį „Škoda“ kliudė automobilis, kuris neturėjo priekinio kairės pusės sparno, vairuotojas važiavo vienas, o automobilio valstybiniai numeriai visiškai neatitinka jo (A. K.) automobilio valstybinių numerių. Logiško paaiškinimo reikalautų ir byloje akcentuotas priekinio kairės pusės sparno nuėmimas, kuris visiškai neturi nieko bendro su Pagėgių mieste įvykusiu eismo įvykiu. Šioje gatvėje, kurioje įvyko eismo įvykis, eismas yra vienos krypties, todėl automobilis „Škoda“ galėjo būti kliudytas tik pravažiuojančio automobilio dešine puse, nuo to ant pastarojo automobilio dešinio sparno turėjo likti žymės. Jei su kitu automobiliu būtų kontaktavęs jo (A. K.) vairuojamas automobilis, jam (A. K.) būtų tekę tvarkyti priekinį dešinįjį sparną, o toks tvarkymas būtų akivaizdus.
A. K. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jo automobilis iš kiemo buvo paimtas iš karto po apžiūros, pareigūnui V. P. pranešus, kad automobilis paimamas būtent ekspertizei atlikti, tačiau saugojimo aikštelėje be jokio pagrindo, neatlikus jokios ekspertizės, laikytas 130 dienų ir po to grąžintas. A. K. manymu, prašymas atnaujinti bylą būtent ir susijęs su automobilio grąžinimo aplinkybėmis: automobilis neteisėtai ir be jokio pagrindo priverstinai buvo išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, neatliekant jokių procesinių veiksmų, aikštelėje išbuvo 130 dienų, atsiimant automobilį jis buvo priverstas sumokėti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas – 2559,15 Lt. Nesutikdamas su pareigūno V. P. veiksmais, 2013 m. lapkričio 26 d. Tauragės AVPK viršininkui R. R. jis (A. K.) parašė pretenziją dėl pareigūno V. P. neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir paprašė kompensuoti patirtus nuostolius.
A. K. teigia, kad prašyme, nepatikrinus aplinkybių, padaryta skubota išvada, jog jo tėvas V. K. jau apie 10 metų yra I grupės invalidas, guli lovoje, todėl nesinaudoja jokiu automobiliu. A. K. nurodo, kad jo tėvas seniai turi invalidumą, tačiau automobilio nevairuoja paskutinius porą metų, tai patvirtina ir tik 2012 m. lapkričio 28 d. perrašytas transporto priemonės registracijos liudijimas, kai transporto priemonės naudotoju tėvas įrašė jį. Iki to laiko tėvas pats važinėdavo automobiliu, kuriame buvo įrengtas rankinis valdymas, dažnai automobilį apibraižydavo, dėl to jis ir buvo visas apibraižytas.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko prašymas tenkintinas.
Dėl esminių proceso pažeidimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. K. apeliacinį skundą ir patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų A. K. kaltės įrodymų padarius administracinius teisės pažeidimus, todėl bylą jam nutraukė. Įvertinęs liudytojų T. J., L. J., A. J., A. B., A. G., V. P. parodymus, teismas padarė išvadą, kad šie yra labai prieštaringi, nė vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti matęs patį automobilių susilietimo faktą bei to, kad būtent A. K. vairuojamas automobilis „Renault“ kliudė automobilį „Škoda“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas T. J. nurodė, jog automobilyje sėdėjo du žmonės, tačiau liudytoja L. J., buvusi įvykio vietoje, nurodė, jog automobilyje buvo tik vienas žmogus. Be to, liudytoja L. J. net negalėjo pasakyti, kokio modelio buvo automobilis, kliudęs automobilį „Škoda“, automobilio modelį parašė pats policijos pareigūnas. Tokie liudytojų parodymai kelia abejonių. Taip pat teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnai negalėjo patvirtinti, jog automobilio „Renault“ apgadinimai yra naujai padaryti ir atitinka įvykio aplinkybes. Liudytojai T. J., A. J., A. B. parodė, kad A. K. vairuotas automobilis jau seniai buvo apibraižytas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų tiksliai ir aiškiai užfiksuoti automobilių apgadinimai, matavimai, kurie patvirtintų galimą automobilio kontaktą, nes iš byloje pateiktų vaizdo lentelių visiškai neaišku, kada ir kokie matavimai buvo atlikti. Be to, nesant byloje automobilio „Renault Megane Scenic“ apžiūros akto, nėra galimybės nustatyti jo apgadinimų, objektyviai palyginti su automobilio „Škoda Octavia“ sugadinimais.
Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą nutraukti A. K. bylą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir pakakamai nepagrindęs savo sprendimo, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas tuos pačius įrodymus, kurių apylinkės teismui pakako padaryti išvadą, kad būtent A. K. vairuojamu automobiliu,,Renault“ kliudė automobilį,,Škoda“ ir pasišalino iš įvykio vietos, vertino kitaip ir padarė išvadą, kad jų nepakanka A. K. patraukimui administracinėn atsakomybėn. Spręsdamas apie liudytojų parodymų prieštaringumą, teismas nurodė, kad nė vienas liudytojas negalėjo patvirtinti matęs patį automobilių susilietimo faktą ir kad būtent A. K. vairuojamas automobilis kliudė stovintį V. G. automobilį. Iš tikrųjų nė vienas byloje apklaustas liudytojas tokios aplinkybės nenurodė, tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad liudytojai T. J., L. J. ir V. G., išgirdę automobilių susidūrimo garsą (beje, V. G. šį garsą išgirdo būdamas pastato viduje), iš karto atkreipė dėmesį į nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį,,Renault“. Be to, T. J. parodė, kad matė automobilį,,Renault“, stovintį prieš pat susidūrimą, matė, kaip jis pradėjo važiuoti, kad jame buvo du žmonės ir kad jis pravažiavo pro automobilį,,Škoda“ ir nuo šio automobilio pabiro detalės. Apeliacinės instancijos teismas kaip esminį liudytojų T. J. ir L. J. parodymų skirtumą nurodė tai, kad šie liudytojai skirtingai parodė, kiek žmonių buvo automobilyje,,Renault“. Tačiau šiuo atveju esminė liudytojų T. J., L. J. ir V. G. nurodyta aplinkybė yra ne žmonių skaičius automobilyje, kurį kiekvienas galėjo pamatyti skirtingai, o tai, kad jie, išgirdę automobilių susidūrimo garsą, pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį,,Renault“. Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. J. parodė, kad ji matė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį, jo markės paaiškinime nenurodė, nes jų nežino, ir paaiškino, jog automobilio markę užrašė policijos pareigūnas. Pažymėtina, kad A. K. (ir su juo buvęs liudytojas A. J.) neneigė 2013 m. gegužės 30 d. ryte, apie 8.00 val., buvęs Pagėgiuose, Birutės g. (kur ir buvo apgadintas V. G. automobilis). Ši aplinkybė teismo priimtame nutarime nevertinta. Beje, A. K. parodymai iš dalies patvirtina T. J. parodymus, kad baltos spalvos,,Renault“ buvo du žmonės, kad,,Renault“ buvo įskilęs priekinis kairės pusės sparnas.
Kolegija daro išvadą, kad bylos aplinkybės įvertintos neišsamiai. Skundžiamame nutarime liudytojų parodymai įvertinti neišsamiai, paviršutiniškai, parodymai nevertinti kaip visuma, nepalyginti tarpusavyje, taip pat su kitais bylos duomenimis. Beje, vadovaudamasis ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatančia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas galėjo imtis priemonių apklausti liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų tiksliai ir aiškiai užfiksuoti automobilių apgadinimai, matavimai, kurie patvirtintų galimą automobilių kontaktą, nes iš byloje pateiktų vaizdo lentelių visiškai neaišku, kada ir kokie matavimai buvo atlikti. Bylos medžiagoje esančios abiejų automobilių nuotraukos iš tiesų mažai informatyvios, nekokybiškos, vien iš jų spręsti apie automobilių apgadinimus neįmanoma, juolab kad V. G. automobilio,,Škoda Octavia“ apgadinimai nežymūs (numuštas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, įbrėžimai ant kairės pusės sparno ir priekinis bamperis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojo V. P. parodymų, kuris apžiūrėjo ir nufotografavo automobilį,,Renault“, taip pat automobilį,,Škoda Octavia“, palygino ant jų esančius sugadinimus, atliko matavimus. Liudytojas V. P. teisme parodė, kad automobilis,,Renault“ visas buvo netvarkingas, nurodė, kokie buvo šio automobilio dešinės pusės apgadinimai, tarp kurių buvo apgadintas ir dešinės pusės veidrodėlis.
Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos sprendimo byloje teisėtumui, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Olegas Fedosiukas
Vytautas Piesliakas
