Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-275/2014

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00119-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.2;

1.2.14.8;

1.2.17.6;

1.2.22.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

išteisintajam N. B.,

civilinio ieškovo atstovams Laisvūnui Kavaliauskui ir Vygaudui Čekanauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro vyriausiojo prokuroro Simono Slapšinsko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu N. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 185 straipsnį areštu trisdešimčiai parų, pagal 202 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu N. B. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (keturi pentiniai kirviai ir ietigalis), grąžinti savininką (valstybę) atstovaujančiam asmeniui, t. y. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, o procesas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareikšto 1750 Lt civilinio ieškinio nutrauktas. Be to, pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – metalo ieškiklį.

Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalis dėl N. B. nuteisimo pagal BK 185 straipsnį ir 202 straipsnio 2 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo dėl kaltinimų pagal BK 185 straipsnį ir 202 straipsnio 2 dalį N. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikinta to paties nuosprendžio dalis dėl N. B. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 37 straipsnį, N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas, o ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria daiktai (keturi pentiniai kirviai ir ietigalis) grąžinti savininką (valstybę) atstovaujančiam asmeniui, t. y. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas, ginčą dėl šių daiktų priklausomybės perduota spręsti civilinio proceso tvarka. Iki ginčo išsprendimo daiktus (keturis pentinius kirvius ir ietigalis) perduoti saugoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, o šios institucijos byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad metalo ieškiklis grąžintas savininkui S. B..

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro ir civilinių ieškovų atstovų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu N. B. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1480 Prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punktą, kuriuo „draudžiama prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką“, tyčia, žinodamas, kad prekiauti archeologiniais radiniais, rastais Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudžiama, 2012 m. kovo 14 d. interneto svetainėje „Mainyk.lt“, prisistatydamas „Numizmato“ vardu, įdėjo ietigalio ir pentinių kirvių nuotraukas, ir siekdamas gauti pajamų, nurodė, kad parduoda ietigalį už 1000 Lt. 2012 m. gegužės 16 d. Klaipėdos mieste, Danės g. 15, pirkėju prisistačiusiam policijos pareigūnui, pardavė ietigalį ir du pentinius kirvius už 1000 Lt, taip vertėsi uždrausta komercine veikla.

N. B. nuteistas ir už tai, kad pasisavino rastas didelės istorinės, mokslinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, o būtent: nenustatytu laiku, Lietuvoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, rado 3 siauraašmenius pentinius kirvius, V-X a. (Lietuva), kurių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1996 m. sausio 23 d. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 12 straipsnio 4 punkto reikalavimą, kad „visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui“, neperdavė Kultūros paveldo departamentui, o juos pasisavino.

Taip pat N. B. nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, laikė sprogstamąsias medžiagas, o būtent: nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. gegužės 16 d. savo gyvenamojoje vietoje, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 3 polietileninius maišelius po 22,6 g, 27,4 g ir 28,0 g, iš viso 78 g pramoninės gamybos nenustatytos markės bedūmio parako, kuris priklauso svaidomojo poveikio sprogstamųjų medžiagų grupei, t. y. priskirtinas nedidelę sprogstamąją galią turinčioms sprogstamosioms medžiagoms, kol 2012 m. gegužės 16 d., 11.05 val., kratos metu sprogstamąsias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Išteisindama N. B. dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog N. B. uždrausta komercine veikla (archeologinių radinių pardavimu) būtų vertęsis sistemingai. Savo ruožtu, išteisindama N. B. dėl kaltinimo pagal BK 185 straipsnį, teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta įvykio versija, kad šios veikos dalykus N. B. įgijo iki 2007 m. liepos 21 d., o pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 185 straipsnio redakciją radinio pasisavinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai radinio vertė viršija 250 MGL, o pagal bylos duomenis, veikos dalykų vertė yra mažesnė nei 250 MGL. Pripažindama N. B. veiką, kvalifikuotą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, mažareikšme, teisėjų kolegija nurodė, kad N. B. veika, pasireiškusi pakankamai nedidelio kiekio sprogstamosios medžiagos – parako, kuris naudojimui tik sąlyginai tinkamas ir tai ne pagal tiesioginę paskirtį, laikymas, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga N. B. už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras S. Slapšinskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį dėl N. B. išteisinimo pagal BK 185 straipsnį bei 202 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendį be pakeitimų, taip pat panaikinti to paties nuosprendžio dalį, kuria civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o ginčas dėl daiktų perdavimo perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. Be to, nuosprendžio dalį dėl BK 37 straipsnio taikymo ir N. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pakeisti, t. y. panaikinti N. B. BK 37 straipsnio taikymą ir palikti jam už šią veiką pirmosios instancijos teismo paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Galutinę N. B. paskirtą bausmę taip pat palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas N. B. dėl kaltinimų pagal BK 185 straipsnį, 202 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesusiejo duomenų visumos į vientisą grandinę, o rėmėsi tik N. B. apeliacinės instancijos teisme iškelta versija apie radinių paveldėjimą iš giminaičių ar įsigijimą iš kaimyno. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti šią versiją kartu su kitais byloje tinkamai užfiksuotais paties N. B. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu apie radinių iškasimą pasinaudojus metalo ieškikliu, palyginti šiuos duomenis su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais duomenimis apie vykdytus kasinėjimus su duomenimis, kurie užfiksuoti atliekant sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius nusikalstamus veiksmus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atskirai vertino N. B. paaiškinimus nuo kitų byloje surinktų įrodymų, taip pat iš esmės pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą apeliacinės instancijos teismui motyvuoti priešingą nei pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nusikalstamos veikos fakto buvimo ar nebuvimo kaltininko veiksmuose. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrindė savo išvadas prieštaringais teiginiais apie tai, ar pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį nustatytas bylos aplinkybes N. B. pasisavino radinius ar jis įgijo šiuos radinius neteisėtai, o savo išvadas dėl to, kad N. B. radinius galėjo įgyti iš kaimyno, pagrindė prielaida.

Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 185 straipsnį, padarydamas išvadą, kad radiniai buvo įgyti iki 2007 m. liepos 20 d., t. y. iki datos, kai įsigaliojo nauja BK 185 straipsnio redakcija, ir dėl šios priežasties N. B. veikoje nėra BK 185 straipsnio sudėties. BK 185 straipsnio redakcijose numatyta atsakomybė ne už radinio įsigijimą, o už pasisavinimą. Įsigijimo būdas kvalifikavimui reikšmės neturi. Esant radinio pasisavinimui, asmens kaltei pagrįsti pakanka to, jog kaltininkas suvokia radęs lobį, kitą vertingą radinį arba mokslinės, kultūrinės, istorinės reikšmės vertybę ar kad tokie daiktai jam patenka atsitiktinai ir jis supranta, kad tokį daiktą jis paima sau, savo nuosavybėn asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors kaltininkas gali daryti prielaidą, kad radęs lobį ar kitokį bešeimininkį turtą jis nukentėjusiajam žalos nepadaro, tačiau tokia jo manymo klaida baudžiamosios atsakomybės nepašalina. Bešeimininkis turtas yra valstybės turtas, o valstybei realiai padaroma tokio dydžio žala, kokios vertės yra radinys. Nei iki 2007 m. liepos 20 d. galiojusi BK 185 straipsnio redakcija, nei šiuo metu galiojanti BK 185 straipsnio redakcija baudžiamosios atsakomybės už radinio pasisavinimą nepanaikina, o naujoji redakcija tik patikslina radinio sampratą. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad pagal iki 2007 m. liepos 20 d. galiojusią BK 185 straipsnio redakciją baudžiamoji atsakomybė buvo siejama su radinio verte, yra nereikšmingas, nes N. B. turėjo pareigą perduoti radinius valstybei pagal tokių daiktų apyvartą Lietuvos Respublikoje reglamentavusius teisės aktus, tačiau vykdydamas teisės aktų reikalavimus šių radinių gera valia neperdavė, taip padarydamas didelę žalą valstybės interesams ir archeologijos paveldui.

Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 202 straipsnio 2 dalį darydamas išvadą, kad tokia veika turi būti sisteminga. Pažymėtina, kad veika turi būti vykdoma sistemingai tik tada, kai ji aprašyta BK 202 straipsnio 1 dalyje, tačiau toks reikalavimas nėra keliamas taikant BK 202 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas įstatymo aiškinimas prieštarauja ir teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193/2011). BK 202 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika yra formali, todėl vien veikos padarymo pakanka tam, kad veika būtų vertinama kaip baigta. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad N. B. veika, pasireiškusi siūlymu interneto svetainėje įsigyti archeologines vertybes, derybomis dėl daiktų ir jų realizavimu, atitinka baigtos veikos požymius. Veikos versliškumas reikšmės jos teisiniam vertinimui neturi.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 37 straipsnį, pripažindamas, kad N. B. veika, pasireiškusi parako laikymu savo namuose, nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, jog N. B. būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn. Jis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad parakas nepavojingas, kad veika nepadaryta jokios žalos visuomenei, prieštarauja logikai, taip pat specialisto išvadai bei paaiškinimams teisme, kad ši sprogstamoji medžiaga yra tinkama sprogdinimui ir gali būti naudojama pagal šią paskirtį. Svarbu ir tai, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra vertinama kaip apysunkė, nepriklausomai nuo rastų sprogmenų kiekio, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji nesukelia jokio pavojaus visuomenės saugumui, prieštarauja BK 3 skyriuje įtvirtintam nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo institutui. Anot prokuroro, BK 37 straipsnio taikymas galimas tik esant ypatingoms sąlygoms, kurių viena pagrindinių yra ta, kad nėra jokios žalos ar kitokių galimų padarinių. Nagrinėjamoje situacijoje padariniai yra nenuspėjami, nes parakas gali sprogti padarydamas žalą pastatui, žmonėms ar aplinkai ne tik tiesiogiai jį paveikus liepsna specialiame užtaise, bet ir dėl gaisro, karščio, smūgio ar kitokio fizinio poveikio.

Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles, nes apeliacinį skundą nagrinėjo neįvertindamas visų bylos aplinkybių, byloje surinktų įrodymų visumos, nepateikė motyvuotų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie kaltumą ir baudžiamosios teisės normų taikymą, savo išvadas pagrindė prielaidomis, o baudžiamosios teisės normas aiškino nukrypdamas nuo teismų praktikos, todėl bylą teisėtumo aspektu išnagrinėjo šališkai ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.

Prokuroro nuomone, atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, civilinio ieškinio klausimas jame išspręstas netinkamai. Civilinis ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtas, o turi būti iš esmės išspręstas teismo baigiamuoju aktu, taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl archeologinių vertybių perdavimo valstybei.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 185, 202 ir 253 straipsnių bei BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti aiškių išvadų apie pentinių kirvių įsigijimo laiką ir vietą, daryta pagrįsta išvada, kad N. B. atžvilgiu negali būti taikoma BK 185 straipsnio 1997 m. birželio 28 d. redakcija, kuria atsakomybė už radinio pasisavinimą buvo išplėsta, baudžiamąją atsakomybę numatant taip pat ir už didelės istorinės, mokslinės ir kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pasisavinimą. Pagal ankstesnę BK 185 straipsnio redakciją baudžiamoji atsakomybė galėjo būti taikoma tik už didelės vertės radinio ar svetimo turto pasisavinimą. N. B. turėti daiktai šio požymio (250 MGL vertės) neatitinka, taigi N. B. negali būti taikoma nei šiuo metu galiojanti (1997 m. birželio 28 d.), nei ankstesnė BK 185 straipsnio redakcija. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, BK 185 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę ne už disponavimą radiniu, o už radinio pasisavinimą, todėl, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal šį straipsnį klausimą, reikšmingas pasisavinimo, o ne radinio valdymo, laikymo, disponavimo ar kitas laikas.

Kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų prieštaravimo bendrajai baudžiamosios teisės teorijai bei praktikai nepagrindžia išvados, jog BK 185 straipsnis apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aiškintas ir taikytas neteisingai. Kasaciniame skunde nurodomi teisės aktai, skirti paveldo objektų apsaugai, baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmės neturi.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pagrindė ir sprendimą išteisinti N. B. pagal BK 202 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas darė teisingą išvadą, kad N. B. veika negali būti vertinama kaip BK 202 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas, nes nenustatytas veiksmų sistemiškumas, pelnymasis iš prekybos archeologiniais radiniais. Vienkartinis sandoris ir vienkartinis pajamų gavimas nelaikytini vertimusi uždrausta veikla BK 202 straipsnio prasme. Kasaciniame skunde minimas kasacinės teismų praktikos pavyzdys nelaikytinas precedentu nagrinėjamai bylai, nes kasaciniame skunde nurodytoje baudžiamojoje byloje dėl BK 202 straipsnio 2 dalies taikymo pasisakyta vertinant visiškai skirtingas aplinkybes bei situaciją nuo situacijos bei aplinkybių, nustatytų šioje byloje.

Apeliacinės instancijos tesimas sprendimą atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) priėmė, įvertinęs tai, kad laikytas nedidelis kiekis tik sąlyginai ne pagal tiesioginę paskirtį naudoti tinkamos sprogstamosios medžiagos, kurios laikymas jokios žalos visuomenei nepadarė, joks realus pavojus tokiai žalai atsirasti nebuvo kilęs. Kasacinio skundo teiginiai apie šio laikmečio ginklavimąsi, terorizmo bei karines grėsmes, apie parako kaip medžiagos pavojingumą, apie tai, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta veika apysunkė, yra nedaug susiję su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir labiau atspindi kasatoriaus manymą, kad BK 37 straipsnis negalėjo būti taikomas ne tik nagrinėjamoje byloje, bet iš viso neturėtų būti taikomas baudžiamuosiuose procesuose, kuriuose įtarimai ar kaltinimai yra pareikšti dėl BK 253 straipsni 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Tokių ribojimų BK nenumato, BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra nekonkretūs. Kasaciniame skunde teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino visų bylų aplinkybių, duomenų visumos, nepateikė motyvuotų išvadų ir pan., nenurodoma, nei kokios BPK normos buvo pažeistos apeliacinio proceso metu, nei teisiniai argumentai, pagrindžiantys kasatoriaus teiginius apie padarytus pažeidimus, todėl ši kasacinio skundo dalis yra nenagrinėtina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda