Baudžiamoji byla Nr. 2K–292/2014
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00856-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos :
1.1.9.2.
1.2.25.4.1.
2.1.15.1.2.
2.1.14.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. M. kasacinį skundą nuteistojo A. S. baudžiamojoje byloje dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus. Iš A. S. nukentėjusiajai E. M. priteista 1368 Lt neturtinės žalos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus.
Iš A. S. nukentėjusiajai E. M. priteista 11 368 Lt neturtinės ir 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iš civilinio atsakovo Compensa TU S.S. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo nukentėjusiajai E. M. priteista 8632 Lt neturtinės ir 504,28 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 15 d., apie 8.30 val., Klaipėdoje, Minijos g., ties namu Nr. 131, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant šlapio asfalto kelio dangai, 200–300 metrų matomumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą,,Pėsčiųjų perėja”, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios E. M., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punktą, ir ją partrenkė, dėl to E. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji E. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priteisti iš nuteistojo proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 500 Lt už kasacinio skundo parengimą.
Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 113, 115 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas per daug sureikšmino žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kaltės formą, sumenkindamas kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, t. y. sukeltų padarinių sunkumą, liekamuosius reiškinius. Pagal teismų praktiką lemiamas kriterijus turėtų būti ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-442/2009, 3K-7-255/2005 ir kt.). Teismas netinkamai įvertino CK įtvirtinto visiško neturtinės žalos atlyginimo principą, nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo geranorišką siekį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nes jis dalį neturtinės žalos atlygino tik po to, kai gavo nukentėjusiosios pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame buvo nurodyta, kad nuteistasis praėjus metams su puse po eismo įvykio net nepradėjo atlyginti padarytos neturtinės žalos. Pasak nukentėjusiosios, tai parodo, kad jis visiškai nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesmerkia savo poelgio ir pats neketina atlyginti padarytos žalos, o ją atlygina tik dėl to, kad jam būtų skiriamos kuo mažesnės sankcijos už padarytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė padarė priešingas išvadas.
Teismas neatsižvelgė ir į sužalojimo mastą: po įvykio operacijos metu nukentėjusiajai buvo pašalinta 2/3 dešiniosios kojos menisko, pažeistas sąnarys sutvirtintas plokštele ir varžtais. Ilgą laiką reikėjo nešioti gipsą ir langetę, nukentėjusioji negalėjo judinti kojos. Iki šiol ji negalinti laisvai vaikščioti, lankstyti kojos, po sužalojimo negalėdavo nueiti iki savo buto, tekdavo prašyti svetimų žmonių pagalbos. Kasatorė tvirtina buvusi nedarbinga nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., po eismo įvykio prarado 20 procentų bendro darbingumo, taip ji patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Nuteistasis jai jokios žalos neatlygino, nesiūlė jokios pagalbos, jis savo poelgio nesmerkia, tai rodo, kad jis negerbia visuotinai pripažintų principų. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad nors jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis sukėlė liekamuosius reiškinius. Nuo patirtų kelio sąnario ir galvos traumų nukentėjusioji išgyvena didelius skausmus, traumų liekamieji reiškiniai jaučiami ir šiuo metu. Skunde pažymima, kad iki šiol geriami nuskausminamieji vaistai, pažeista koja dažnai būna sutinusi, vaikščiojama šlubuojant. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad ateityje nukentėjusiajai dar reikės operacijos sušvelninti padarinius po atliktos operacijos, nors teismų praktika patvirtina, kad padarinius reikia vertinti ir ateities požiūriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012).
Taip pat skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, padarinių mastą, kaltininko asmenybę ir netinkamai pritaikė BK 67, 68 straipsnius.
Kasatorė ginčija teismo išvadą, kad nuteistasis padarė atsitiktinį eismo įvykį jo gyvenime, kad nors vairavimo stažas nedidelis, tačiau jam nebūdingas neatsargus vairavimas. Tokią išvadą teismas priėmė dėl to, kad nuteistasis baudžiamas pirmą kartą, tačiau nebuvo įvertinta, kad jis nusikalstamą veiką padarė praėjus trumpam laikui po vairuotojo pažymėjimo įgijimo, taigi A. S., neturėdamas vairavimo įgūdžių, mieste nesilaikė saugaus eismo taisyklių ir sužalojo žmogų, tai rodo nuteistojo didelį lengvabūdiškumą bei nerūpestingumą. Pasak kasatorės, asmuo, kurio vairavimo stažas nėra didelis, privalo kelyje elgtis itin atidžiai, rūpestingai, nepervertinti savo jėgų ir galimybių, turi suprasti, kad dar neturi tokios greitos reakcijos, jog bet kada galėtų tinkamai sureaguoti į aplinką.
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė vietoj baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose įstaigose, šiuos darbus įpareigojant atlikti per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir ne tik panaikino paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bet net neskyrė nuteistojo prašomos alternatyvios baudžiamojo poveikio priemonės, taip teismas parodė išskirtinį gailestingumą nuteistajam, sušvelnindamas jo padėtį labiau, nei šis prašė. Pasak kasatorės, A. S. faktiškai liko nenubaustas, nes net ATPK 127 straipsnio 1 dalyje yra numatytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, nors šis pažeidimas daug mažiau pavojingas negu tas, už kurį nubaustas nuteistasis.
Nukentėjusiosios E. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusioji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu sumažinti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt. Skundo argumentai dėl neteisingai nustatyto neturtinės žalos dydžio ir nepakankamai įvertintų šios žalos dydžio nustatymo kriterijų yra nepagrįsti ir atmestini.
Kasacinės instancijos teismas klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagal teismų praktiką nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatytas specialisto išvada, be to, teisminio nagrinėjimo metu pateikus papildomus medicininius dokumentus buvo paskirta medicinos ekspertizė turint tikslą dar kartą įvertinti nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą. Ekspertizės akto išvados patvirtino, jog padaryti sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, šio akto išvados padarytos vertinant visas kasatorės nurodytas aplinkybes dėl jos patirtų sužalojimų, darbingumo praradimo. Priešingai negu nurodoma skunde, į padarinius, t. y. sveikatos sutrikdymo mastą bei liekamuosius reiškinius, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą buvo atsižvelgta.
Nors skunde nurodoma, kad teismai per daug sureikšmino nuteistojo turtinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo tokiai išvadai. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas rėmėsi teismų praktika dėl dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui bei iš naujo įvertino įstatyme nurodytus kriterijus. Pasisakydamas dėl nuteistojo turtinės padėties, teismas jos nesureikšmino, bet atkreipė dėmesį į tai, kad priteisiant neturtinę žalą turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje susiformavusia nuostata, kad, įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Pastebėtina, kad šioje byloje teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes priteisė teismų praktikoje suformuotų sumų ribų maksimalų dydį.
Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, pakankamai išsamiai įvertino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų visumą, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 113, 115 straipsnių nepažeidė ir priėmė argumentuotą sprendimą. Teisės taikymo aspektu kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
Nukentėjusioji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, nes nuteistasis, neturėdamas vairavimo įgūdžių mieste, nesilaikė saugaus eismo taisyklių ir sužalojo žmogų, o tai rodo nuteistojo didelį lengvabūdiškumą bei nerūpestingumą. Skundo prašymas yra nepagrįstas, kasacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo panaikinimo yra teisėtas, juo buvo įgyvendintas tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad tokiais atvejais teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne, taigi šios priemonės paskyrimas nėra privalomas. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti Kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-431/2013, 2K-329/2013).
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrįstai atkreipdamas dėmesį į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, A. S. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jaunas, mokosi, eismo, įvykis įvyko tamsų žiemos rytą, esant ribotam matomumui, šlapiai asfalto dangai, vairuotojui būnant blaiviam, ir nors A. S. vairavimo stažas nedidelis, tačiau iki šio eismo įvykio nebuvo užfiksuota jokių neatsargaus vairavimo faktų.
Iš bylos duomenų nėra nustatyta, kad A. S. būtų iki įvykio nuolat pažeidinėjęs Kelių eismo taisykles, tai buvo pirmas jo eismo įvykis. Jokie kiti bylos duomenys apie eismo įvykį ir nuteistojo asmenybę neduoda pagrindo išvadai, kad A. S. yra nuolatinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, kad šis įvykis būtų buvęs dėsningas jo neatsargaus vairavimo padarinys. Aiškiai matyti, kad šis įvykis buvo daugiau patyrimo stokos dėl neseniai gauto vairuotojo pažymėjimo padarinys. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šis veiksmas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nuteistojo Kelių eismo taisyklių pažeidimo laikyti šiurkščiu nėra pagrindo, nenustatyta, kad jis būtų smarkiai viršijęs leistiną greitį ar būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. A. S. dėl įvykio gailėjosi, pripažino savo kaltę, atsiradus galimybei pradėjo procesą dėl žalos atlyginimo.
Atsižvelgęs į visas aplinkybes, kasacinės instancijos teismas pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad nuteistajam A. S. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kad ir atidėjus jos vykdymą yra teisinga valstybės prievartos priemonė, tinkamai paskirta jį nubausti. Ši bausmė ir be jokios kitos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti šiam nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas panaikinęs BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą A. S., BK bendrosios dalies normų taikymo klaidos nepadarė.
Dėl proceso išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-20/2011, 2K-272/2011, 2K-374/2012, 2K-431/2012). Ši byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios E. M. kasacinį skundą, jos skundas pripažintas nepagrįstu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, prašymas priteisti proceso išlaidas netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios E. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Alvydas Pikelis
Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
