T. K. pagal BK 183 str. 2 d., 300 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-265/2014

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10053-2008-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2;

2.1.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. (T. K.) gynėjo advokato Stasio Zabitos ir nuteistosios UAB „T“ atstovo Mariaus Zabitos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už dokumentų klastojimą 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės mėn.) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės teisės į 80 874,41 Lt grąžintino PVM įgijimą) laisvės atėmimu vieneriems metams, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už dokumentų klastojimą 2001 m. liepos – 2004 m. gegužės mėn.) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio panaikinimą) laisvės atėmimu vieneriems metams, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už dokumentų klastojimą 2003 m. sausio – 2005 m. rugpjūčio mėn.) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės teisės į 80 874,41 Lt grąžintiną PVM įgijimą) ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už dokumentų klastojimą 2001 m. liepos – 2004 m. gegužės mėn.) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams.

Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio panaikinimą) ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už dokumentų klastojimą 2003 m. sausio – 2005 m. rugpjūčio mėn.) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės, subendrintos apėmimo būdu, sudėtos su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, konfiskuotas T. K. priklausantis 530 176, 49 Lt vertės turtas.

UAB „T“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl teisės į 80 874, 41 Lt grąžintino PVM įgijimą) 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda; 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda, 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio panaikinimą) 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda.

Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės teisės į 80 874, 41 Lt grąžintino PVM įgijimą) ir 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (37 500 Lt) bauda.

Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio panaikinimo) ir 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (37 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės, subendrintos apėmimo būdu, sudėtos su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė bausmė 350 MGL (43 750 Lt) dydžio bauda.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalis dėl T. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo T. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. K. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (už turtinės teisės į grąžintiną 80 874,41 Lt PVM įgijimą), padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 250 MGL (31 250 Lt) dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje (už dokumentų klastojimą 2001 m. liepos – 2004 m. gegužės mėnesio laikotarpiu) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (už turtinės prievolės sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokestį panaikinimą), padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 220 MGL (27 500 Lt) dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje (už dokumentų klastojimą 2003 m. sausio – 2005 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpiu) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 130 MGL (16 250 Lt) dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), padarymą paskirta 120 MGL (15 000 Lt) dydžio bauda.

T. K. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (už dokumentų klastojimą 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės laikotarpiu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir už jos padarymą T. K. paskirta 60 MGL (7500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, T. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda.

Be to, teismas nustatė, kad T. K. atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Taip pat teismas panaikino nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, konfiskuotas 530 176, 49 Lt vertės T. K. turtas.

Panaikinta ir nuosprendžio dalis dėl UAB „T“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už turtinės teisės į grąžintiną PVM įgijimą per laikotarpį nuo 2001 m. birželio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d., pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą per laikotarpį nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. siekiant įgyti turtinę teisę į grąžintiną PVM, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį panaikinimą per laikotarpį nuo 2002 m. sausio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d., pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, padarytą per laikotarpį nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d., siekiant panaikinti turtinę prievolę sumokėti pelno mokestį, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą per 2001 m. – 2003 m. gegužės 1 d. laikotarpį.

UAB „T“ paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (už turtinės teisės į grąžintiną 61 252,95 Lt PVM įgijimą), padarymą 220 MGL (28 125 Lt) dydžio bauda, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta siekiant įgyti turtinę teisę į grąžintiną 61 252,95 Lt PVM), padarymą 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (už turtinės prievolės sumokėti 49 053,03 Lt pelno mokesčio panaikinimą), padarymą 240 MGL (30 000 Lt) dydžio bauda, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta siekiant panaikinti turtinę prievolę sumokėti 49 053,03 Lt pelno mokestį), padarymą 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir UAB „T“ nustatyta galutinė subendrinta 280 MGL (35 000 Lt) dydžio bauda.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas už tai, kad iš A. K. už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo pastarojo ir R. A. suklastotus dokumentus: A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB “L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB “I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad A. K. firma „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ tariamai pardavė, o UAB „T“ neva nupirko prekių už 530 176,49 Lt, ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „T“ vyr. finansininkei E. T., nurodydamas pagal juos mokėjimo pavedimais atsiskaityti su A. K. firma „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir įforminti grynųjų pinigų, tariamai skirtų atsiskaitymui su A. K. firma „A“, išmokėjimą iš UAB „T“ kasos bei pateikti šiuos dokumentus UAB „T“ apskaitą tvarkančių – UAB „R“, nuo (duomenys neskelbtini)– UAB „U“ finansininkams, kad įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą. E. T., nežinodama, kad jai pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB “I“, UAB „S“ ir UAB „T“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „T“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu, nenustatytu laiku kasos išlaidų orderiais Nr. LO261, Nr. LO262, Nr. LO263 įformino 28 206,72 Lt išmokėjimą iš UAB „T“ kasos; 2003 m. balandžio mėnesio laikotarpiu, nenustatytu laiku, avansine apyskaita Nr. A0306T įformino 19 602,16 Lt išmokėjimą iš UAB „T“ kasos, iš viso kasos išlaidų orderiais ir avansine apyskaita įformino 47 808,88 Lt išmokėjimą iš UAB „T“ kasos tariamai skirtų atsiskaitymui grynais pinigais su A. K. firma „A“, kuriuos minėtų kasos išlaidų orderių ir avansinės apyskaitos pagrindu iš UAB „T“ kasos 2002 m. rugsėjo ir 2003 m. balandžio mėnesių laikotarpiais, nenustatytu laiku T. K. išsimokėjo grynaisiais. T. K. nurodymu UAB „T“ vyr. finansininkė E. T. atsiskaitymui už tariamai iš A. K. firmos „A“ pirktas prekes iš UAB „T“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos taupomais bankas“ mokėjimo pavedimais į A. K. firmos „A“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke pervedė: 2001 m. birželio 18 d. – 18 290,00 Lt; 2001 m. liepos 19 d. – 15 868,05 Lt; 2002 m. sausio 8 d. – 16 156,56 Lt; 2002 m. vasario 6 d. iš UAB „T“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Hansa–LTB“ banke mokėjimo pavedimu Nr. 17 į A. K. firmos „A“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke „Snoras“ pervedė 16 062,75 Lt; 2002 m. vasario 19 d. – 14 443,20 Lt; 2003 m. liepos 15 d. kaip atsiskaitymą už tariamai iš UAB „E“ pirktas prekes iš UAB „T“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje „Parex bankas“ į UAB „E“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke „Snoras“ pervedė 20 266,50 Lt; 2003 m. liepos 30 d. – 18 924,25 Lt; 2003 m. lapkričio 6 d., nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva iš UAB “L“ pirktas prekes iš UAB „T“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Parex bankas“ į UAB „L“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke „Snoras“ pervedė 30 734,28 Lt; 2003 m. lapkričio 17 d. – 16 623,84 Lt; 2003 m. gruodžio 3 d. – 39 850,49 Lt; 2003 m. gruodžio 11 d. – 39 059,18 Lt; 2003 m. gruodžio 18 d. – 42 097,68 Lt; 2004 m. vasario 11 d. nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už tariamai iš UAB „I“ pirktas prekes, iš UAB „T“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Parex bankas“, į UAB „I“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“ pervedė 39 571,54 Lt; 2004 m. kovo 24 d., nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva iš UAB “S“ pirktas prekes, iš UAB „T“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Parex bankas“, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 40 258,30 Lt; 2004 m. kovo 31 d. – 40 587,99 Lt; 2004 m. balandžio 21 d. – 35 000 Lt; 2004 m. balandžio 22 d. – 1 786,50 Lt; 2004 m. gegužės 6 d. – 36 786,50 Lt, iš viso į A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“ ir UAB „S“ banko sąskaitas pervedė 482 367,61 Lt, kuriuos A. K. ir R. A. 2001 m. birželio mėn. – 2004 m. gegužės mėn. laikotarpiu bankomatuose paėmė grynaisiais ir Vilniaus mieste nenustatytu laiku A. K. tiesiogiai arba per R. A. perdavė T. K., dalį pasilikdami už suklastotų dokumentų išrašymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. iš UAB „T“ kasos išsimokėtus 47 808,88 Lt ir iš A. K. gautus 482 367,61 Lt UAB „T“ priklausančius pinigus – iš viso 530 176,49 Lt panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, taip T. K. padedant A. K., o nuo 2004 metų – ir pastarojo suburtos bei vadovaujamos organizuotos grupės nariui R. A., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „T“ priklausantį turtą – 530 176,49 Lt.

T. K. nuteistas ir už tai, kad A. K. įrašius ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus į A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jų pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309, žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtos įmonės pardavė UAB „T“ prekių už 530 176,49 Lt, tarp jų 80 874,41 Lt PVM, ir patvirtinus parašais A. K. firmos „A“ dokumentus, A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB “L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „S“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras, A. K. minėtus suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“ ir UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ bei UAB „T“ nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės mėn. laikotarpiu, nenustatytu laiku, perdavė minėtus suklastotus dokumentus UAB „T“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“ (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini), finansininkams, kad įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad pagal T. K. pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, bendrovių „E“, „L“, „I“, „S“ ir „T“ nėra įvykę, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose faktūrose serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose serija LAC Nr. 393674, serija LAC Nr. 393675, serija LAC Nr. 393676, serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje serija LEC Nr. 2790311, taip T. K. suklastojo tikrus dokumentus. T. K. nurodymu UAB „T“ vyr. finansininkei E. T. visus minėtus suklastotus dokumentus 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės mėn. laikotarpiu, nenustatytu laiku pateikus UAB „R“ (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus. UAB „T“ finansininkei E. T. minėtų suklastotų dokumentų pagrindu iš UAB „T“ sąskaitos banko pavedimais pervedus į A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB “I“, UAB “S“ banko sąskaitas 482 367,61 Lt bei T. K. iš UAB „T“ kasos išsimokėjus 47 808,88 Lt grynaisiais, UAB „T“ buvo padaryta didelė 530 176,49 Lt dydžio žala.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes bei taip padidinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto grąžintiną UAB „T“ PVM, T. K. sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš A. K. įsigyti ir įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą bei pateikė jam UAB „T“ rekvizitus, nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „T“. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. K. gautus duomenis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į savo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių – firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB “I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 ir patvirtino parašais firmos „A“ dokumentus. A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „S“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB “L“, UAB “I“, UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras, A. K. suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal A. K. pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „T“ parduotas prekes už 530 176,49 Lt, tarp jų 80 874,41 Lt PVM, sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „T“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo UAB „U“ (duomenys neskelbtini), finansininkams, kad įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad T. K. pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė juose ir pateikė UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams. UAB „R“, nuo 2004 metų sausio mėn. UAB „U“ finansininkai, nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „T“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, išskirtas minėtose PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „T“ PVM deklaracijas: 2001 metų birželio, lapkričio mėnesių, 2002 metų sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 41 eilutėje, 2002 metų rugsėjo mėnesio, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų – skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodydami 80 874,41 Lt didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „T“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais, bei 2001 metų birželio, lapkričio mėnesio, 2002 metų sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Atsiskaitymas su biudžetu“ 56 eilutėje „Apskaičiuota grąžintina iš biudžeto PVM suma“, 2002 metų rugsėjo mėnesių, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidindami 80 874,41 Lt iš valstybės biudžeto grąžintiną PVM sumą UAB „T“, bei šias deklaracijas 2001 m. liepos 16 d., 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. vasario 15 d., 2002 m. kovo 15 d., 2002 m. spalio 24 d., 2003 m. gegužės 26 d., 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2003 m. gruodžio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d. pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Taip T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., nuo 2004 metų sausio mėnesio – su pastarojo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais R. A. ir kitais nenustatytais, apgaule UAB „T“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio – 80 874,41 Lt sumą.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2001 m. liepos – 2004 m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“ bei minėtų bendrovių ir UAB „T“ nėra įvykę, nurodė UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“, nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į UAB „T“ PVM deklaracijų pirkimo PVM atskaitą. UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, T. K. nurodymu užpildžius UAB „T“ PVM deklaracijas: 2001 metų birželio, lapkričio mėnesių, 2002 metų sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 41 eilutėje, 2002 metų rugsėjo mėnesio, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų – skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodžius 80 874,41 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „T“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais ir 2001 metų birželio, lapkričio mėnesio, 2002 metų sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Atsiskaitymas su biudžetu“ 56 eilutėje „Apskaičiuota grąžintina iš biudžeto PVM suma“, 2002 metų rugsėjo mėnesių, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidinus 80 874,41 Lt iš valstybės biudžeto grąžintiną PVM sumą UAB „T“, T. K., žinodamas, kad PVM deklaracijose įrašyti melagingi duomenys, kaip UAB „T“ direktorius pasirašė minėtas PVM deklaracijas ir taip suklastojo tikrus dokumentus; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nurodė UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui minėtas PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“, finansininkams 2001 m. liepos 16 d., 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. vasario 15 d., 2002 m. kovo 15 d., 2002 m. spalio 24 d., 2003 m. gegužės 26 d., 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2003 m. gruodžio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d. pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams UAB „T“ 2001 metų birželio, lapkričio mėnesių, 2002 metų sausio, vasario, rugsėjo mėnesių, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijas, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, todėl į valstybės biudžetą buvo sumokėta 80 874,41 Lt mažiau PVM, ir taip valstybės biudžetui padaryta didelė – 80 874,41 Lt materialinė žala.

T. K. nuteistas ir už tai, kad A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti T. K. vadovaujamai UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes bei taip sumažinti UAB „T“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, T. K. sutiko ir pateikė jam UAB „T“ rekvizitus, nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „T“. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. K. gautus duomenis įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į minėtos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB “I“, UAB „S“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: A. K. firmos „A“ 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 ir patvirtino parašais A. K. firmos dokumentus. A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „S“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į minėtas PVM sąskaitas faktūras, A. K. jas perdavė T. K., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, ir žinodamas, kad pagal A. K. pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „T“ parduotas prekes už 406 662,58 Lt, sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB “L“, UAB „I“, UAB „S“ dokumentus UAB „T“, esančios, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonių UAB „R“ (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams, kad įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildytų metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus. E. T., nežinodama, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose faktūrose serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose serija LAC Nr. 393674, serija LAC Nr. 393675, serija LAC Nr. 393676, serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje serija LEC Nr. 2790311, ir suklastotus dokumentus pateikė UAB „R“, nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „U“, finansininkams, kurie, nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „T“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „T“ buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „T“ 2002, 2003 ir 2004 metų metinių pelno mokesčio deklaracijas šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodė 406 662,58 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 60 999,38 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, taip 60 999,38 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir šias deklaracijas 2003 m. spalio 1 d., 2004 m. birželio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams, kuriems apgaulės įtakoje pagal UAB „T“ pateiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus gavus 60 999,38 Lt mažesnį pelno mokestį, T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., nuo 2004 m. – su pastarojo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais R. A. ir kitais nenustatytais, apgaule UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę – į valstybės biudžetą sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio.

T. K. nuteistas ir už tai, kad žinodamas, kad pagal A. K. firmos „A“ 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB “L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp šių įmonių ir UAB „T“ nėra įvykę, nurodė UAB „T“ apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, kuriems užpildžius UAB „T“ 2002, 2003, 2004 metų pelno mokesčio deklaracijas – šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodžius 406 662,58 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodžius 60 999,38 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, T. K., žinodamas, kad 2002, 2003, 2004 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodyti melagingi duomenys, pasirašė 2002, 2003 metų metines pelno mokesčio deklaracijas ir taip suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. nurodė UAB „R“, nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“, finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams UAB „T“ pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuriems 2003 m. spalio 1 d., 2004 m. birželio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, UAB „T“ pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, todėl į valstybės biudžetą buvo sumokėta 60 999,38 Lt mažiau pelno mokesčio ir taip Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė 60 999,38 Lt žala.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1–2654 (įstatymo redakcija galiojusi iki 2002 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2001–2004 metų laikotarpio UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1–2654 10 straipsnio 1 dalies ir Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1–2654 4 straipsnio bei Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ 2001 – 2004 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „T“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuos grupės nario R. A. suklastotus ir pateiktus: A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „T“ pirko prekes iš A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „T“ 2001 m. – 2004 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

UAB „T“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio – 80 874,41 Lt sumą, o būtent:

UAB „T“ direktorius T. K., A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes bei taip padidinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto grąžintiną UAB „T“ PVM, T. K. sutiko žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš A. K. įsigyti ir įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą bei pateikė jam UAB „T“ rekvizitus, nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „T“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. iš T. K. gautus duomenis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į savo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių – A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 bei patvirtino parašais firmos „A“ dokumentus. A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „S“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras, A. K. suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys, apie minėtų įmonių tariamai UAB „T“ parduotas prekes bendrai už 530 176,49 Lt, tarp jų 80 874,41 Lt PVM, sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „T“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo UAB „U“, (duomenys neskelbtini), finansininkams, kad įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose faktūrose serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose serija LAC Nr. 393674, serija LAC Nr. 393675, serija LAC Nr. 393676, serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje serija LEC Nr. 2790311 ir suklastotus dokumentus pateikė UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams, kurie, nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „T“ parduotos nebuvo ir jos yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, išskirtas minėtose PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „T“ PVM deklaracijas: 2001 metų birželio, lapkričio mėnesių, 2002 metų sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 41 eilutėje, 2002 metų rugsėjo mėnesio, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų – skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodydami 80 874,41 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „T“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais, bei 2001 metų birželio, lapkričio mėnesio, 2002 metų sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Atsiskaitymas su biudžetu“ 56 eilutėje „Apskaičiuota grąžintina iš biudžeto PVM suma“, 2002 metų rugsėjo mėnesių, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidindami 80 874,41 Lt iš valstybės biudžeto grąžintiną PVM sumą UAB „T“, bei šias deklaracijas 2001 m. liepos 16 d., 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. vasario 15 d., 2002 m. kovo 15 d., 2002 m. spalio 24 d., 2003 m. gegužės 26 d., 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2003 m. gruodžio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d. pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Taip T. K. veikdamas bendrininkų grupe su A. K., nuo 2004 metų sausio mėnesio veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais – A. K., R. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, apgaule UAB „T“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio – 80 874,41 Lt sumą.

Be to, UAB „T“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2001 m. liepos – 2004 m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

UAB „T“ direktorius T. K., žinodamas, kad pagal A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ nėra įvykę, nurodė UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“, nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“, finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į UAB „T“ PVM deklaracijų pirkimo PVM atskaitą. UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini), finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, T. K. nurodymu užpildžius UAB „T“ PVM deklaracijas: 2001 metų birželio, lapkričio mėnesių, 2002 metų sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 41 eilutėje, 2002 metų rugsėjo mėnesio, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų – skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodžius 80 874,41 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „T“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais ir 2001 metų birželio, lapkričio mėnesio, 2002 metų sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Atsiskaitymas su biudžetu“ 56 eilutėje „Apskaičiuota grąžintina iš biudžeto PVM suma“, 2002 metų rugsėjo mėnesių, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidinus 80 874,41 Lt iš valstybės biudžeto grąžintiną PVM sumą UAB „T“, T. K., žinodamas, kad PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB „T“ direktorius, pasirašė minėtas PVM deklaracijas ir taip suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. nurodė UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „R“, nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“, finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui minėtas PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „R“, nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“, finansininkams 2001 m. liepos 16 d., 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. vasario 15 d., 2002 m. kovo 15 d., 2002 m. spalio 24 d., 2003 m. gegužės 26 d., 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2003 m. gruodžio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d. pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams UAB „T“ 2001 metų birželio, lapkričio mėnesių, 2002 metų sausio, vasario, rugsėjo mėnesių, 2003 metų balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijas, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, todėl į valstybės biudžetą buvo sumokėta 80 874,41 Lt mažiau PVM ir taip valstybės biudžetui padaryta didelė 80 874,41 Lt materialinė žala.

Be to, UAB „T“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2002 m. sausio mėn. – 2005 m. rugpjūčio mėn., nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, tyčia apgaule UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 60 999,38 Lt pelno mokesčio, o būtent:

A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti T. K. vadovaujamai UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes bei taip sumažinti UAB „T“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, T. K. sutiko ir pateikė jam UAB „T“ rekvizitus, nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „T“. A. K. gautus duomenis įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į minėtos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: A. K. firmos „A“ 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB “L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 ir patvirtino parašais A. K. firmos dokumentus. A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB “L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „S“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras, A. K. suklastotas PVM sąskaitas faktūras perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „T“ parduotas prekes bendrai už 406 662,58 Lt, sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „T“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonių UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams, kad įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildytų metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus. E. T., nežinodama, kad T. K. pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose faktūrose serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose serija LAC Nr. 393674, serija LAC Nr. 393675, serija LAC Nr. 393676, serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje serija LEC Nr. 2790311 ir pateikė UAB „R“, nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“, finansininkams, kurie nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „T“ parduotos nebuvo ir jos yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „T“ 2002, 2003 ir 2004 metų metinių pelno mokesčio deklaracijas šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodė 406 662,58 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 60 999,38 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, taip 60 999,38 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį ir šias deklaracijas 2003 m. spalio 1 d., 2004 m. birželio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams, kurie apgaulės įtakoje, pagal UAB „T“ pateiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus gavus 60 999,38 Lt mažesnį pelno mokestį, T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., nuo 2004 m. – su pastarojo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariu R. A. ir kitais nenustatytais, apgaule UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę – į valstybės biudžetą sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio.

Be to, UAB „T“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. sausio mėn. – 2005 m. rugpjūčio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus, o būtent:

UAB „T“ direktorius T. K., žinodamas, kad pagal A. K. firmos „A“ 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB “L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB “I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB “S“ ir UAB „T“ nėra įvykę, nurodė UAB „T“ apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams šiuos žinomai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, kuriems užpildžius UAB „T“ 2002, 2003, 2004 metų pelno mokesčio deklaracijas – šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodžius 406 662,58 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodžius 60 999,38 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, T. K., žinodamas, kad 2002, 2003, 2004 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodyti melagingi duomenys, pasirašė 2002, 2003 metų metines pelno mokesčio deklaracijas ir taip suklastojo tikrus dokumentus ir nurodė UAB „R“, nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“, finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „T“ pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuriems 2003 m. spalio 1 d., 2004 m. birželio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, UAB „T“ pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, todėl į valstybės biudžetą buvo sumokėta 60 999,38 Lt mažiau pelno mokesčio ir taip Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė 60 999,38 Lt žala.

Be to, UAB „T“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2001 – 2004 metais, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

T. K., būdamas UAB „T“ direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1–2654 (redakcija galiojusi iki 2002 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio ir Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (redakcija galiojanti nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2001-2004 metų laikotarpio UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais 2001-2004 metais, žinodamas, kad tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „T“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. bei jo suburtos ir vadovaujamos organizuos grupės nario R. A. suklastotus ir pateiktus: A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „T“ pirko prekes iš A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „T“ 2001m. – 2004 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeitė.

Panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria T. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „T“ turto pasisavinimo, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą išvadai, kad neteisėtai iš UAB „T“ gautus 530 176, 49 Lt T. K. panaudojo UAB „T“ reikmėms, įsigydamas odų, kurias vėliau eksportavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtus pinigus jis pasisavino ir panaudojo savo reikmėms. Nenustačius, kad jis disponuodamas 530 176,49 Lt UAB „T“ turtu siekė šiuos pinigus paversti savo nuosavu turtu, o padarius priešingą išvadą, kad jis neteisėtai gautais pinigais disponavo, turėdamas sumanymą juos naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, jo veika negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį.

Pakeisdama pirmosios instancijos teismo pateiktą T. K. veikos kvalifikavimą iš BK 300 straipsnio 2 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija nurodė, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis didelės žalos požymis T. K. buvo inkriminuotas ne tik tada, kai jis padarė didelės žalos valstybei, nesumokėdamas mokesčių, bet ir tada, kai jis buvo kaltinamas 530 176, 49 Lt UAB „T“ turto pasisavinimu. Nustačius, kad T. K. panaudojo šiuos pinigus įmonės reikmėms, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „T“ patyrė didelės žalos ir dėl to kaltininkui inkriminuoti šį požymį. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė tokias šios veikos padarymo aplinkybes:

A. K. įrašius ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus į A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jų pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309, žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtos įmonės pardavė UAB „T“ prekių už 530 176,49 Lt, tarp jų 80 874,41 Lt PVM, ir parašais patvirtinus A. K. firmos „A“ dokumentus, A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „S“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras, A. K. minėtus suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“ ir UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ bei UAB „T“ nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku, perdavė minėtus suklastotus dokumentus UAB „T“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“ bei UAB „U“ finansininkams, kad šie įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad pagal T. K. pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ nėra įvykę, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose faktūrose serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose serija LAC Nr. 393674, serija LAC Nr. 393675, serija LAC Nr. 393676, serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje serija LEC Nr. 2790311. Šiais veiksmais T. K. suklastojo tikrus dokumentus. T. K. nurodymu UAB „T“ vyr. finansininkei E. T. visus minėtus suklastotus dokumentus 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku pateikus UAB „R“ (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ (duomenys neskelbtini) finansininkams, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus“.

Pakeisdama T. K. veikos, pasireiškusios apgaulingu UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, kvalifikavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Iš T. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo žinoma, kad jo veika, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pasireiškė suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, paskutinė tokia sąskaita – 2004 m. balandžio 19 d., todėl ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo laiku ir jos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas turėjo būti taikomas T. K. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 13 d.). Iki 2004 m. liepos 13 d. galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija kitaip apibūdino nusikalstamos veikos padarinius nei nurodyta kaltinime, tačiau iš specialisto paaiškinimo matyti, kad padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai sukėlė padarinius, kurie numatyti baudžiamojo įstatymo redakcijoje, galiojusioje veikos padarymo metu iki 2004 m. liepos 13 d. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kvalifikuojant T. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, taikytina iki 2004 m. liepos 13 d. galiojusi įstatymo redakcija ir nuteistojo veika išdėstoma taip:

T. K., būdamas UAB „T“ direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1–2654 (redakcija galiojusi iki 2002 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio ir Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (redakcija galiojanti nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2001–2004 metų laikotarpio UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2001 – 2004 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „T“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario R. A. suklastotus ir pateiktus: A. K. firmos „A“ 2001 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 5857868, serija LAD Nr. 5857869, UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „T“ pirko prekes iš A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB “L“, UAB „I“, UAB „S“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo negalima nustatyti UAB „T“ veiklos, jos ūkinės komercinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto už 2001 – 2004 metus.

Panaikindama UAB „T“ nuteisimą už sukčiavimą nuo 2001 m. birželio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. už didelės vertės turtinės teisės – į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM – įgijimą apgaule ir nuteisdama už naują veiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal BK 2 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jei jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame baudžiamajame kodekse juridinio asmens atsakomybė apskritai už jokias nusikalstamas veikas nebuvo numatyta, UAB „T” negali atsakyti už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d. Esant šioms aplinkybėms, iš skundžiamo nuosprendžio panaikinamas UAB „T“ nuteisimas už sukčiavimą nuo 2001 m. birželio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. už didelės vertės turtinės teisės – į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM – įgijimą apgaule. Nauja nusikalstama veika, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismui pateiktą specialisto paaiškinimą, už kurią UAB „T” nuteisiamas šiuo nuosprendžiu išdėstoma taip:

UAB „T“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. gegužės 1 d. – 2004 m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į gražintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio – 61 252,95 Lt sumą, t. y.: UAB „T“ direktorius T. K., A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes bei tokiu būdu padidinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto grąžintiną UAB „T“ PVM, T. K. sutiko žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš A. K. įsigyti ir įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą bei pateikė jam UAB „T“ rekvizitus, nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „T“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. iš T. K. gautus duomenis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į savo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309. A. K. nurodymu, A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „S“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras, A. K. suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „T“ parduotas prekes bendrai už 340 294,10 Lt, tarp jų 61 252,95 Lt PVM, sandoriai ir atsiskaitymas tarp UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „T“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams, kad įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtrauktų į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje serija LEC Nr. 2790311 ir suklastotus dokumentus pateikė UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams, kurie, nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „T“ parduotos nebuvo ir jos yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas minėtose PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „T“ PVM deklaracijas: 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų – skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodydami 61 252,95 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „T“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais, bei 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidindami 61 252,95 Lt iš valstybės biudžeto grąžintiną PVM sumą UAB „T“, bei šias deklaracijas 2003 m. gegužės 26 d., 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2003 m. gruodžio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d. pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., o nuo 2004 m. sausio mėnesio veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais – A. K., R. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, apgaule UAB „T“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio – 61 252,95 Lt sumą.

Panaikindama UAB „T“ nuteisimą už sukčiavimą 2002 m. sausio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. už didelės vertės turtinės prievolės – pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą – panaikinimą ir nuteisdamas už naują veiką, apeliacinės instancijos teismas nurodė tuos pačius argumentus, ir nutarė naujos nusikalstamos veikos aplinkybes, už kurias UAB „T“ nuteista išdėstyti taip:

UAB „T“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais 2003 m. gegužės 1 d. – 2005 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, tyčia apgaule UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 51 044,11 Lt pelno mokesčio, t. y.: A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti T. K. vadovaujamai UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T“ parduotas prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „T“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, T. K. sutiko ir pateikė jam UAB „T“ rekvizitus, nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „T“. A. K. gautus duomenis įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į minėtos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309. A. K. nurodymu, A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „S“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras, A. K. suklastotas PVM sąskaitas faktūras perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „T“ parduotas prekes bendrai už 401 547,05 Lt, sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 1200556 serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „T“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams, kad šie įtrauktų į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildytų metines pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus. E. T., nežinodama, kad T. K. pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje serija LEC Nr. 2790311 ir pateikė UAB „R“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „U“ finansininkams, kurie nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „T“ parduotos nebuvo ir jos yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „T“ 2003 ir 2004 metų metinių pelno mokesčio deklaracijas šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodė 340 294,10 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 51 044,11 Lt (340 294,10 x 15 proc.) mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 51 044,11 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį ir šias deklaracijas 2003 m. spalio 1 d., 2004 m. birželio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, kurie apgaulės būdu pagal UAB „T“ pateiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus gavo 51 044,11 Lt mažesnį pelno mokestį. T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., o nuo 2004 m. – su pastarojo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariu R. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, apgaule, UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę – į valstybės biudžetą sumokėti 51 044,11 Lt pelno mokesčio.

Panaikindama UAB „T“ nuteisimą už dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. ir nustatydama naujos nusikalstamos veikos aplinkybes, už kurias UAB „T“ nuteista, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė tuos pačius argumentus ir šios veikos padarymo aplinkybes išdėstė taip:

UAB „T“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. gegužės 1 d. – 2004 m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y.: UAB „T“ direktorius T. K., žinodamas, kad pagal UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą 2004 m. sausio 23 d. serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ nėra įvykę, nurodė UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į UAB „T“ PVM deklaracijų pirkimo PVM atskaitą. UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, T. K. nurodymu užpildžius UAB „T“ PVM deklaracijas: 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų – skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodžius 61 252,95 Lt didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „T“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais ir 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidinus 61 252,95 Lt iš valstybės biudžeto grąžintiną PVM sumą UAB „T“, T. K., žinodamas, kad PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB „T“ direktorių, pasirašė minėtas PVM deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. nurodė UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui minėtas PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2003 m. gruodžio 23 d., 2004 m. sausio 16 d., 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d. pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „T“ 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijas, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko į valstybės biudžetą buvo sumokėta 61 252,95 Lt mažiau PVM ir taip valstybės biudžetui padaryta didelė – 61 252,95 žala.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl tų pačių motyvų panaikino UAB „T“ nuteisimą už dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. ir naujos nusikalstamos veikos, už kurią UAB „T“ nuteisė aplinkybės išdėstė taip:

UAB „T“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. gegužės 1 d. – 2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus, t. y.: UAB „T“ direktorius T. K., žinodamas, kad pagal UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB “L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ nėra įvykę, nurodė UAB „T“ apskaitą tvarkančių įmonių UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams šiuos žinomai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus. Jiems užpildžius UAB „T“ 2003, 2004 metų pelno mokesčio deklaracijas – šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodžius 340 294,10 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodžius 51 044,11 Lt (340 294 x 15 proc.) mažesnį mokėtiną pelno mokestį, T. K., žinodamas, kad 2003, 2004 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodyti melagingi duomenys, pasirašė 2003 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir nurodė UAB „R“, o nuo (duomenys neskelbtini) UAB „U“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „T“ pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuriems 2003 m. spalio 1 d., 2004 m. birželio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „T“ pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko į valstybės biudžetą buvo sumokėta 51 044,11 Lt mažiau pelno mokesčio ir taip Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė – 51 044,11 Lt – žala.

Dėl anksčiau aprašytų motyvų, dėl kurių buvo panaikintas UAB „T“ nuteisimas, taip pat dėl anksčiau nurodytų motyvų, kodėl buvo taikyta kita BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija kvalifikuojant T. K. veiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikino UAB „T“ nuteisimą už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2001 m. iki 2003 m. gegužės 1 d. ir naujas nusikalstamos veikos aplinkybes, už kurią UAB „T“ nuteisė, išdėstė taip:

UAB „T“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. gegužės 1 d. – 2004 metų laikotarpiu, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y.: T. K., būdamas UAB „T“ direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnio ir Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (galioja nuo 2002 sausio 1 d.) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003 m. gegužės 1 d. – 2004 metų laikotarpio UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2001 m. gegužės 1 d. – 2004 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „T“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „T“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario R. A. suklastotus ir pateiktus: UAB „E“ 2003 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5697357, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „S“ 2004 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „T“ pirko prekes iš A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „S“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo negalima nustatyti UAB „T“ veiklos, jos ūkinės komercinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto už 2003 m. gegužės 1 d. – 2004 m. laikotarpį.

Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 182 straipsnio 2 dalis (2 nusikalstamos veikos) ir BK 300 straipsnis 2 dalis (2 nusikalstamos veikos), taip pat padarė išvadą, kad proceso trukmė buvo per ilga, todėl skyrė nuteistajam švelnesnes bausmes pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl T. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „T“ priklausančių lėšų pasisavinimo ir padariusi išvadą, kad T. K. dėl šio kaltinimo išteisintinas, panaikino pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 dalį nuteistajam paskirtą 530 176, 49 Lt vertės turto konfiskavimą.

Nuteistojo T. K. gynėjas advokatas S. Zabita prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Kasatorius nurodo, kad jo ginamasis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išsamiai neištyrus bylos aplinkybių, o nuosprendžių turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl buvo pažeistos BPK 20, 305, 332 straipsnių nuostatos, o tai savo ruožtu nulėmė netinkamą BK 182 straipsnio 2 dalies pritaikymą. BK 182 straipsnyje apibrėžtas sukčiavimas yra nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina. Apgaulė sukčiavime reiškiasi savininkų ar kitų asmenų, kurie turi teisę priimti spendimus dėl turto, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir panašiai arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Anot kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad jo ginamasis panaudojo apgaulę suklaidindamas Valstybinę mokesčių inspekciją dėl ūkinių operacijų, kurių pagrindu apskaičiuotas PVM ir pelno mokestis, realumo. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tiek T. K., tiek A. K. patvirtino, kad ūkinės operacijos, kurios kaltinime nurodomos kaip realiai neįvykusios, buvo realios. Jų parodymus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojai A. P., V. R., A. M., taip pat pateikti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, muitinės eksporto deklaracijos, Nacionalinės veterinarijos tarnybos pažymos ir kiti dokumentai. Kasatoriaus teigimu, liudytojų T. D., V. J. ir A. B. parodymai yra nereikšmingi, nes nuteistasis T. K. su jais nebendravo, o visos ūkinės operacijos vyko per A. K.. Iš šių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad veterinariniam tikrinimui buvo teikiamos galvijų odos ir gyvi galvijai, kurie vėliau buvo teikiami muitinei ir eksportuojami. Iš dokumentuose nurodyto galvijų odų kiekio tarpusavio palyginimo galima daryti išvadą, kad toks galvijų odų kiekis UAB „T“ galėjo būti eksportuotas tik tada, jei šios galvijų odos būtų realiai įsigytos iš su A. K. susijusių įmonių. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog UAB „T“ būtų gavusi odas, gyvus galvijus rasdama ar kitokiu neatlygintinu būdu, kad UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje būtų šias ūkines operacijas dubliuojančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į duomenis, patvirtinančius ūkinių operacijų tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamomis įmonėmis, realumą neatsižvelgė, o vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamojo T. K., liudytojo A. K. ir kitų parodymais, specialistų išvadomis, operatyviniais duomenimis, prieštaravimų tarp skirtingas išvadas pagrindžiančių duomenų nepašalino. Siekiant įvertinti, ar ūkinės operacijos tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamų įmonių, buvo realios, buvo būtina atlikti UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo paskirtas UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos aspektų tyrimas, kurio rezultatai atsispindi specialisto išvadoje Nr. 5-1/3, yra visiškai neadekvatus tikslui patikrinti visą UAB „T“ veiklą ir įsitikinti, kad kaltinime nurodytos ūkinės operacijos buvo realios. Specialisto išvados yra abejotinos, nes tyrimas yra atliktas iš esmės remiantis duomenimis iš kitų specialistų išvadų, kuriose analizuota su A. K. susijusių įmonių veikla, be to, nurodytų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimą atlikusiam specialistui nebuvo pateikti. Specialisto išvadoje vien pagal faktą, kad su A. K. siejamų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, daroma išvada, kad įmonės jokios veiklos nevykdė, ignoruojant faktą, kad tokie dokumentai yra kitose su šiomis įmonėmis susijusiose įmonėse, šiuo atveju UAB „T“. Reikšminga ir tai, kad specialisto išvada neįvertina galimybės, kad su A. K. siejamos įmonės realiai turėjo galvijų odas be įsigijimo dokumentų ir dėl to galėjo jas UAB „T“ parduoti. T. K. ir UAB „T“ negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn tik už tai, kad A. K. įmonių dokumentai buvo prarasti, sunaikinti ar buvo neišsaugoti dėl kitų priežasčių. Specialisto išvados duomenis paneigia ir gynėjo turima 2001 m. lapkričio 19 d. preferencinės kilmės prekių deklaracija Nr. 2001/2-TDA, iš kurios matyti, kad A. K. įmonė „A“ realiai įsigijo galvijų odas ir nurodomas jų įsigijimo šaltinis. Kasatorius nurodo, kad prekės pardavėjui sumokėjus į biudžetą PVM pirkėjo teisė atskaityti mokėtą PVM tampa absoliuti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-355/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6). Pažymėtina, kad byloje nepaneigta tai, jog būtent nuo tų PVM sąskaitų faktūrų, kurios su A. K. siejamų įmonių išrašytos UAB „T“, buvo sumokėtas PVM. Byloje taip pat nėra įrodyta aplinkybė, kad T. K. žinojo apie tai, kad su A. K. siejamos įmonės nemokėjo PVM nuo tų sumų, kurias jiems pervedė UAB „T“. Dėl to byloje liko abejonė, ar tikrai UAB „T“ neturėjo teisės į PVM atskaitą, o T. K. suvokė šią aplinkybę, todėl nepašalinus šių abejonių T. K. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą PVM srityje. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti motyvai, kodėl teismas atmetė vienus įrodymus ir vadovavosi kitais, neišdėstyti veikos kvalifikavimo motyvai, todėl jis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Visas kasaciniame skunde keliamas abejones dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, kasatoriaus teigimu, jis buvo išdėstęs ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliaciniame skunde keltus klausimus ir nepašalinęs prieštaravimų priėmė neteisėtą sprendimą, taip iš esmės pažeisdamas BPK 320 straipsnio reikalavimus.

Kasatorius nurodo, kad jo ginamasis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra nuteistas be kaltės įrodymų. Skunde jau išsamiai pasisakyta, kad ūkinės operacijos tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamų įmonių buvo realios. Papildomai pažymėtina tai, kad išvada dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 13 d.) numatytų padarinių kilimo gali būti padaryta tik atlikus tyrimą, tačiau joks tyrimas, kuriuo būtų tirta konkrečiai UAB „T“ veikla, nebuvo atliktas. Pažymėtina ir tai, kad specialistas pagal apeliacinės instancijos teismo jam pavestą užduotį netyrė, ar jo ginamojo veika turėjo įtakos tam, kad kiltų veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyti padariniai, o specialistui apeliacinės instancijos teismo suformuluotas klausimas dėl padarinių bylos kontekste yra nereikšmingas. Dėl to darytina išvada, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 13 d.) padariniai yra nenustatyti. Be to, vertinant specialisto išvados teiginius, atkreiptinas dėmesys, kad jie prieštarauja logikai. Antai specialistas teigia, kad negali iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo dydžio ir panašiai, tačiau aiškiai nustato, kokių mokesčių UAB „T“ nesumokėjo, kokią išlaidų sumą reikia atimti iš įmonės sąnaudų ir pan. Pažymėtina, kad įvertinus UAB „T“ apskaitoje visas ūkines operacijas su A. K. įmonėmis UAB „T“ buhalterinė apskaita laikytina teisinga.

Kasatorius tvirtina, kad teismai netinkamai taikė BK 300 straipsnį, pripažindami, kad jo ginamasis suklastojo ir panaudojo PVM, pelno mokesčio deklaracijas. Jis pažymi, kad nė viename iš šių dokumentų nėra reikalaujama įrašyti duomenis apie subjektus, su kuriais deklaruojantis pelną ar PVM asmuo turėjo sandorių ir kurių metu susidarė PVM deklaruojamos sumos, kitaip tariant, nereikalaujama nurodyti, kad PVM suma susidarė deklaruojančiam asmeniui pardavus prekes ar paslaugas konkrečiai įmonei. Dėl to neįmanoma suklastoti PVM deklaracijos nurodant neteisingus duomenis apie pardavėją, nes šie duomenys į PVM deklaraciją nėra įtraukiami ir neturi jokios įtakos jos turinio teisingumui. Anot kasatoriaus, kiti PVM deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi ir jų teisingumas jokiais tinkamais įrodymais nėra paneigtas.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes pažeisdami BPK 20 straipsnio 4 dalį grindė 2008 m. vasario 28 d. operatyvinių veiksmų protokolu ir jo priedais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl T. K. veikų buvo išskirtas iš ikiteisminio tyrimo dėl A. K. veikų, dalį pastarojo ikiteisminio tyrimo medžiagos, tarp jų ir operatyvinių veiksmų protokolus ir jų priedus, prijungiant prie T. K. veikų ikiteisminio tyrimo. Pagal BPK 162 straipsnį ir teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–225/2009) informacija, surinkta atliekant ikiteisminį tyrimą ar operatyvinius veiksmus vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik tada, kai yra ikiteisminio tyrimo teisėjo, o jei byla nagrinėjama teisme, tai bylą nagrinėjančio teismo sutikimas, tačiau byloje toks ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą, sutikimas leisti panaudoti T. K. byloje duomenis, surinktus atliekant operatyvinę veiklą prieš A. K., nėra gautas. Dėl to 2008 m. vasario 28 d. operatyvinių veiksmų protokolas ir jo priedai T. K. byloje yra prijungti neteisėtai.

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė reikalavimą tiesiogiai ištirti įrodymus, nes vadovavosi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais, kuriais A. B., J. T., T. D., UAB „E“, UAB „S“, UAB „L“ nuteisti už veikas, kurios yra susijusios su T. K. ir UAB „T“. Kasatorius nurodo, kad T. K. ir UAB „T“ nedalyvavo ir negalėjo išreikšti savo pozicijos bylose, kuriose buvo priimti nurodyti nuosprendžiai, todėl šie nuosprendžiai negalėjo turėti byloje prejudicinės galios ir jais negali būti grindžiamos teismų išvados dėl T. K. kaltės šioje byloje. Svarbu ir tai, kad T. D., V. J. parodymai iš esmės neneigia, kad ūkinės operacijos galėjo būti tikros, tik parodė, jog buvo statytiniai ir patys jokių realių veiksmų, išskyrus pasirašymą dokumentuose, neatliko.

Kasatorius nurodo, kad 2008 m. liepos 10 d. iš dėl A. K. veikų vykdomo ikiteisminio tyrimo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl T. K., kurio pagrindu buvo priimti skundžiami nuosprendžiai. Anot kasatoriaus, ikiteisminių tyrimų dirbtinis atskyrimas trukdo nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir suvaržo nuteistųjų teises į gynybą. Požiūris, kad ikiteisminių tyrimų išskyrimas buvo dirbtinis, motyvuojamas tuo, kad ikiteisminių tyrimų atskyrimas galimas tik dėl skirtingų įvykių, o ne dėl skirtingų asmenų, nes padarius priešingai suvaržomos galimybės kaltinamajam vienoje byloje dalyvauti kitoje byloje tiriant įrodymus ar kitokiu būdu, o vėliau nuosprendis turi tiesioginės įtakos darant išvadą dėl jo kaltės, be to, atsiranda prielaidos tą patį įvykį skirtingose bylose vertinti skirtingai, t. y. vienoje byloje jis pripažįstamas nusikalstama veika, o kitoje ne. Pažymėtina ir tai, kad dėl to yra peržengiamos BPK 255 straipsnyje nurodytos bylos nagrinėjimo teisme ribos, nes faktiškai konstatuojama ir kito asmens, kuris nėra pripažintas kaltinamuoju byloje, kaltė padarius nusikalstamą veiką, kaip ir atsitiko šioje byloje darant išvadą dėl A. K. veikos. Kasatoriaus manymu, dirbtinai atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame tiksliai nenurodyti visi asmenys, padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konkrečios jų veikos, todėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punkto reikalavimų. Akivaizdu, kad pagal tokį kaltinamąjį aktą byla teisme negalėjo būti nagrinėjama (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MU4tMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1N-14/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1N-14/2010">1N-14/2010</a>). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pateiktas prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 5 punktu, perduoti prokurorui, tačiau teismas šio prašymo netyrė, neanalizavo kartu su pateiktais dokumentais, kurie rodė kaltinamojo akto neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus.

Nuteistosios UAB „T“ atstovas advokatas M. Zabita prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Savo kasaciniame skunde jis pažymi, kad pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai nusikalstama veika juridinio asmens naudai ar interesams padaro fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui; 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu; 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. UAB „T“ yra nuteista dėl jos direktoriaus T. K. veikos, tuo tarpu šis fizinis asmuo, kasatoriaus nuomone, baudžiamojon atsakomybėn patraukas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles įvertintais įrodymais ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagrįsdamas šį teiginį kasatorius išdėsto tokius pat argumentus, kaip ir nuteistojo T. K. gynėjo kasaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo T. K. gynėjo advokato S. Zabitos ir nuteistosios UAB „T“ atstovo advokato M. Zabitos kasacinius skundus atmesti.

Prokurorė nurodo, kad iš BPK 376 straipsnio 1 dalies, 367 straipsnio 3 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies išplaukia, kad kasacinio proceso paskirtis yra patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai aiškino ir taikė BK ir BPK normas. Dėl to nuteistojo T. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neatitikimo BPK 305 straipsnio keliamiems reikalavimams, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas, taip pat kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję ne su teisės taikymu nustatytiems faktams, bet su pačių faktų konstatavimu ar jų paneigimu, paliktini kasacine tvarka nenagrinėtini.

Prokurorės nuomone, kasatoriaus teiginiai, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, prieštarauja priimtų skundžiamų teismų sprendimų turiniui. Priešingai nei teigia kasatoriai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu, taip pat išdėstė motyvus, kuriais vadovavosi vertindami A. K. ir T. K. teisme duotus parodymus. Patys kasatoriai skunde tvirtindami, kad teismai byloje esančius duomenis privalėjo įvertinti objektyviai ir nešališkai, savo ginamųjų nekaltumą bando pagrįsti tik pastariesiems naudingų liudytojų parodymais bei kita nuteistiesiems palankia bylos medžiaga. Pažymėtina, kad teismai šioje byloje nebandė paneigti, kad UAB „T“ vertėsi prekyba odomis, jas eksportuodavo į Europos Sąjungos bei trečiąsias valstybes, o nagrinėjo klausimą dėl odų įsigijimo iš A. K. įmonės „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“ ir UAB „S“ realumo ir dėl to kilusių padarinių.

Anot prokurorės, nuteistojo T. K. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad siekdamas įteisinti buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstą odos perteklių, esantį jo vadovaujamoje UAB „T“, pasinaudojo žinomai suklastotais A. K. faktiškai valdomų ir realiai jokios veikos nevykdančių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, ant kurių pasirašė iš anksto žinodamas, kad jokie sandoriai su šiomis įmonėmis nėra įvykę ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Šias PVM sąskaitas faktūras jis panaudojo nurodydamas UAB „T“ vyriausiajai finansininkei šiuos dokumentus pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bendrovės ir suorganizavo, kad į šiuos dokumentus būtų atsižvelgta rengiant Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas PVM deklaracijas. Dėl to, sukūrus fikciją apie UAB „T“ tariamai pirktas prekes bei už jas sumokėtą pirkimo PVM, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose deklaracijose šia suma buvo neteisėtai padidintas įmonės pirkimo PVM, o kartu ir neteisėtai padidintos UAB „T“ iš valstybės biudžeto grąžintino PVM sumos. Dėl to T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K. bei jo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais, apgaule UAB „T“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto 80 874,41 Lt PVM sumą ir apgaule UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio. Nuteistojo T. K. parodymus teisme, kad UAB „T“ sandoriai su A. K. siejamomis įmonėmis buvo realūs, paneigia jo, A. K., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų R. A., V. J., J. T., A. B., T. D., V. V. ir kitų liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti pokalbiai tarp A. K. ir T. K., taip pat specialisto išvadomis Nr. 5-1/84, 5-1/93, 5-1/104, 5-1/197, 5-1/15, kuriose nurodoma, kad UAB „I“, UAB „E“, UAB „L“, A. K. firma „A“ ir UAB „S“ tyrimo metu nepateikė jokių prekių ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų bei pagal surinktą informaciją FNTT priešpriešinių patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad bendrovės vykdė prekių ir paslaugų pirkimus ar turėjo įsigijusios prekių. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gauta specialisto išvada Nr. 5-1/3 patvirtino anksčiau atliktų specialisto išvadų teisingumą bei tai, kad pagal UAB „T“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras ši bendrovė prekių (sūdytų galvijų odų) iš jau paminėtų bendrovių už 530 176,49 Lt neįgijo, o PVM sąskaitose faktūrose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su sąskaitose nurodytais ūkio subjektais, kurie prekių nepardavė. Dėl to darytina išvada, kad bendrovės veiklos nevykdė ir realiai sandoriai tarp minėtų bendrovių ir UAB „T“ nėra įvykę. Byloje nustatyta, kad minėtų įmonių išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos PVM sumos buvo įtrauktos į UAB „T“ PVM deklaracijas ir jomis padidinta UAB „T“ iš valstybės biudžeto grąžintino PVM suma. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį PVM apmokestinamos tik realiai įvykusios prekių tiekimo ar paslaugų teikimo už atlygį ūkinės operacijos, kurias atlieka apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Dėl to, kad bendrovės jokios ekonominės veiklos nevykdė, laikytina, kad aptarimais atvejais nebuvo PVM objekto ir UAB „T“ suklastotose sąskaitose faktūrose nurodyto pirkimo PVM negalėjo įtraukti į PVM atskaitą ir šiomis sumomis didinti iš valstybės biudžeto grąžintino PVM sumos. Visa tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu T. K. duotus parodymus, kad UAB „T“ iškilus problemai realizuoti buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstą odos perteklių ir jam įteisinti naudojosi A. K. įmonių vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose įrašydavo, jog firma „A“, UAB „E“, UAB „L“ ir kitos bendrovės parduoda odą UAB „T“, nors realiai odos gaminiai nebuvo perkami ar parduodami. T. K. įvykdytų sukčiavimų objektyvieji požymiai duoda neabejotiną pagrindą išvadai, kad šiuos nusikaltimus T. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinime nurodyti T. K. veiksmai buvo sąmoningi ir valingi, neabejotina, kad juos atlikdamas jis suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Prokurorė nurodo, kad nuteistųjų veikos tinkamai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 ir 2 dalis. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Byloje vadovaujantis teismų baigiamuosiuose aktuose išanalizuotais, aptartais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad T. K., pažeisdamas teisės aktus 2001-2004 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp UAB „T“ ir su A. K. susijusių įmonių realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „T“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario R. A. suklastotas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras prie jų pridėdamas kasos pajamų orderius, kad UAB „T“ pirko ir su A. K. susijusių įmonių prekes ir už jas sumokėjo. Dėl to nebuvo galima nustatyti UAB „T“ veiklos, jos ūkinės ir komercinės būklės bei rezultatų ir įvertinti turto už 2001-2004 metus. Pažymėtina ir tai, kad su A. K. susijusių įmonių išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos PVM sumos buvo įtrauktos į UAB „T“ PVM deklaracijas ir jomis padidinta UAB „T“ iš biudžeto grąžintino PVM suma. Prokurorė pažymi, kad išvada dėl to, kas konkrečiai yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, padaryta ne pagal specialisto išvadą, bet pagal teismo sprendimą. Byloje apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatyti pagal specialisto išvadą. Jis dalyvavo nagrinėjant bylą teismuose, duodamas parodymus savo išvadas patvirtino ir paaiškino, kokiais duomenimis remdamasis jis atliko tyrimą bei padarė atitinkamas išvadas. Nė vienam proceso dalyviui teisė užduoti klausimus, prašyti išsamiau pasisakyti tais klausimais, kurie, T. K. gynėjo manymu, nėra pakankamai išspręsti, nebuvo atimta ar suvaržyta, prašymų dar kartą atlikti tyrimą ar skirti ekspertizę nebuvo pareikšta. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai yra nenustatyti ar kad nustatyti remiantis netinkamais bylos duomenimis. Byloje teismas pagrįstai nusprendė, kad T. K., pasirašydamas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo panaudotos ir pildant deklaracijas, taip pat pasirašydamas šias deklaracijas, kurios, jam žinant buvo pateiktos mokesčių administratoriui, žinojo, kad elgiasi nusikalstamai, ir norėjo taip veikti. Vien tai, kad jis elgdamasis nusikalstamai (parašu patvirtindamas dokumentuose, kuriuose įrašyta jam žinomai melaginga informacija bei duodamas nurodydamas šiuos dokumentus panaudoti) iš dalies siekė naudos ne sau asmeniškai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jo veiksmai neatitinka BK 300 straipsnio sudėties požymių.

Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pasisakė dėl nuteistojo T. K. gynėjo argumentų dėl nepagrįsto vadovavimosi operatyvinių veiksmų protokolu, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d., 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais, dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, kurie tokie pat, kaip ir paduotame kasaciniame skunde, todėl dėl jų pakartotinai nepasisako.

Prokurorės manymu, UAB „T“ pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, nes galimybė patraukti juridinį asmenį už šias nusikalstamas veikas yra numatyta BK 182 straipsnio 5 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 4 dalyje, o byloje nustatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, leidžiančios juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriame jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriame jis dirba interesais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. K., žinodamas, jog su A. K. susijusių bendrovių išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos ir juose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie įvykusius sandorius, jas ne tik pasirašė, bet ir nurodė įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, bei šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus duomenis įtraukė į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas. Nurodytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad tokie T. K. tyčiniai veiksmai lėmė naudos ne tik jam, bet ir UAB „T“ atsiradimą. Dėl to T. K., būdamas UAB „T“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę jai atstovauti ir kontroliuoti jos veiklą, klastodamas dokumentus bei juos panaudodamas, apgaulingai tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą buhalterinę UAB „T“ apskaitą, šios bendrovės naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną 61 252,95 Lt PVM ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 49 053,03 Lt pelno mokesčio. Dėl nėra pagrindo abejoti išvada, kad UAB „T“ direktorius T. K. savo nusikalstama veika siekė naudos bendrovei ir bendrovė iš direktoriaus veikos turėjo naudos.

Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados (su tam tikrais pakeitimais) yra pagrįstos ir atitinkančios faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas nuteistasis T. K. ir juridinis asmuo UAB „T“ pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šis teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, savo išvadas pagrindė netinkamai įvertintais įrodymais ir buvo šališkas, nėra pagrindo.

Nuteistojo T. K. gynėjo ir nuteistosios UAB „T“ atstovo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, nes šis teismas tikrina skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2013">2K-84/2013</a>). Taigi, kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti aplinkybes. Dėl to tokio pobūdžio kasaciniuose skunduose keliami argumentai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko ir yra paliktini nenagrinėti.

Dėl nuteistojo T. K. gynėjo argumento dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio ir 219 straipsnio pažeidimų

Nuteistojo T. K. gynėjas teigia, kad, dirbtinai atskyrus ikiteisminį tyrimą dėl T. K. ir UAB „T“ veikų nuo ikiteisminio tyrimo dėl A. K. veikų, buvo apribota galimybė išsamiai ištirti bylos aplinkybes, surašytas BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, teismas buvo priverstas peržengti bylos nagrinėjimo teisme ribas ir suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą. Šie argumentai nepagrįsti. Ikiteisminis tyrimas dėl T. K. ir UAB „T“ veikų buvo išskirtas ne dirbtinai, o priešingai – siekiant baudžiamojo proceso tikslų ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo. Iš prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą dėl T. K. ir UAB „T“ veikų matyti, kad ikiteisminius tyrimus nutarta išskirti, nes ikiteisminis tyrimas dėl T. K. veikų ir UAB „T“ veikų buvo baigiamas, o kitų nusikalstamų veikų tyrimas dar tęsėsi ir galėjo užtrukti, t. y. atskiriant ikiteisminius tyrimus siekta vykdyti BPK 2 straipsnyje nurodytą prokuroro pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia prokurorui išskirti ikiteisminio tyrimo dėl konkrečių įtariamųjų padarytų veikų. Šis prokuroro sprendimas, kolegijos nuomone, savaime neapriboja galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nesuvaržo įtariamojo, kaltinamojo teisės į gynybą, nenulemia teisinės situacijos, kai surašomas BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o teismas yra priverstas peržengti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kolegija pažymi, kad sprendimas susijusioje baudžiamojoje byloje pats savaime neturi prejudicinės galios kitoje baudžiamojoje byloje, todėl tai, kad asmuo kitoje byloje neturi visų kaltinamojo teisių, nevaržo jo teisės į gynybą toje byloje, kurioje jis yra kaltinamasis. BPK 219 straipsnio 2 punktas įtvirtina reikalavimą kaltinamajame akte nurodyti įtariamąjį ir nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymą. Akivaizdu, kad šiuos reikalavimus galima įgyvendinti ir, kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio šioje byloje, jie buvo įgyvendinti. Pažymėtina, kad T. K. gynėjo nurodoma teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės skirtinga nuo susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje, nes T. K. ir UAB „T“ nėra kaltinami veikę organizuota grupe su nenustatytais asmenimis. Kasatoriaus teiginiai, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas iš esmės pasisakydamas ir dėl A. K. kaltės yra nepagrįsti, nes skundžiamuose nuosprendžiuose jokių išvadų dėl A. K. ar kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, jų kvalifikavimą, skirtinas bausmes ar kitokias poveikio priemones nėra padaryta.

Dėl nuteistojo T. K. gynėjo argumentų dėl BPK 242 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Nuteistojo T. K. gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, nes vadovavosi kitų teismų nuosprendžiais, kurie priimti dėl tų pačių ar susijusių nusikalstamų veikų kitiems asmenims. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be kita ko, atsižvelgė ir į duomenis, kuriuos teikia Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiai, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys nesuteikia pagrindo išvadai, kad šie nuosprendžiai teismo panaudoti kaip tam tikri prejudicinę galią turintys teismų baigiamieji aktai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista BPK 242 straipsnio 1 dalis.

Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų

Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, nes nevertino bylos duomenų, patvirtinančių, kad ūkinės operacijos, įvykusios tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamų įmonių, buvo realios, nepašalino prieštaravimų tarp šią išvadą patvirtinančių ir paneigiančių bylos įrodymų. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad išvadą apie tai, jog ūkinės operacijos buvo realios, grindžiama kaltinamojo T. K., liudytojų A. K., A. P, V. R., A. M. parodymais, PVM sąskaitomis faktūromis, Nacionalinės veterinarijos tarnybos pažymomis, muitinės dokumentais dėl UAB „T“ eksporto. Kolegija pažymi, jog išvadą, kad bylą nagrinėję teismai vertino šiuos duomenis, patvirtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių turinys, detaliai šiuo klausimu pasisakė ir motyvuotas išvadas dėl to išdėstė apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas vertino kaltinamojo T. K. ir liudytojo A. K. parodymus, duotus teisme apie tai, kad sandoriai tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamų įmonių buvo realūs, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio teksto visumos, šiuos duomenis atmetė ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais A. K. parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenimis ir šiuos duomenis vertino, atsižvelgdamas į paties T. K., liudytojų A. K., R. A., V. J., T. D. ir kitų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuoseklumą ir turinį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiau patikrinti šią gynybos versiją, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė liudytojus A. P., V. R., J. K., A. M., A. B., D. K., T. V., specialistą J. G., prijungė prie bylos gynybos pateiktus dokumentus ir jų reikšmei įvertinti paskyrė specialisto tyrimą, kurį atlikus gauta specialisto išvada Nr. 5-1/3. Atlikęs byloje dėl šios aplinkybės surinktų įrodymų analizę teismas patikimais pripažino tik tuos įrodymus, kurie patvirtino išvadą, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti sandoriai tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamų įmonių realiai neįvyko. Išvadą dėl tokio įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize, vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai ir gretindamas jų suteikiamą įrodomąją informaciją tarpusavyje. Antai liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pripažino, kad jo kontroliuojamos įmonės realiai ūkinės finansinės veiklos nevykdė, yra išrašiusios įvairioms bendrovėms, tarp jų ir UAB „T“, tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusias ūkines operacijas. Vėliau liudytojas ne vienos apklausos ikiteisminio tyrimo metu detalizavo šiuos parodymus ir tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme juos pakeitė. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus A. K. parodymus patvirtino bylos nagrinėjimo teisme liudytojai T. D. (UAB „S“ direktorius), R. A. (UAB „I“ direktorius), A. B. (UAB „E“ direktorius), kurie paaiškino, kad jiems nėra žinoma apie kokią nors realią bendrovių ūkinę finansinę veiklą (parduotas prekes, suteiktas paslaugas), jie tiesiog pasirašydavo A. K. nurodomus dokumentus. Pažymėtina, kad nors nagrinėjant bylą teisme T. K. tvirtino, kad jo vadovaujamos UAB „T“ ūkinės operacijos su A. K. įmonėmis buvo realios, tačiau jo parodymai yra nenuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu jis ne vienos apklausos metu patvirtino A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus apie tai, kad šios ūkinės operacijos nebuvo realios. Šį įrodymų visetą papildė specialisto išvados Nr. 5-1/103, 5-1/25, kuriomis konstatuota, kad tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „L“, UAB “S“ ir UAB „T“ sandoriai realiai nėra įvykę, taip pat specialisto išvada Nr. 5-1/3, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji dokumentai apie UAB „T“ veiklą, susijusią su produkcijos eksportu iš Lietuvos Respublikos ir PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias minėtą kiekį prekių (galvijų odų) UAB „T“ įsigijo iš kitų fizinių ir juridinių asmenų, neturi įtakos tyrimo metu nustatytiems pažeidimams ir nekeičia anksčiau pateiktų specialisto išvadų. Reikia pažymėti, kad bylą nagrinėję teismai neneigė to fakto, kad UAB „T“ realiai prekiavo galvijų odomis ir eksportavo jas iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes, išvežė šiuose dokumentuose nurodytą jų kiekį, o neigė tik tuos kasatorių teiginius, kad dalis šių odų realiai buvo įsigyta iš su A. K. siejamų įmonių. Dėl to gynybos pateikiami dokumentai dėl odoms atlikto veterinarinio patikrinimo ir realaus eksporto negali paneigti teismų išvados dėl kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų ūkinių operacijų neatitikimo tikrovei. Pažymėtina ir tai, kad tikslios išvados dėl ūkinių operacijų realumo negalėtų pateikti ir UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, nes tirtos ūkinės operacijos yra seniai įvykdytos (prekės eksportuotos) ir dėl to neįmanoma patikrinti, kiek prekių buhalterinė apskaita atitinka tikrovėje turėtas prekes bei jų įsigijimo pagrindus. Kasatoriai ginčija specialisto išvadą Nr. 5-1/3, nurodydami, kad ji paremta kitų specialisto išvadų, o ne su A. K. siejamų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų analize, kad iš ne itin informatyvių aplinkybių (neišsaugotų su A. K. siejamų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų) daromos pernelyg toli siekiančios išvados, kad reali ūkinė finansinė veikla su A. K. siejamose įmonėse nebuvo vykdoma, ignoruojama aplinkybė, kad su A. K. siejamos įmonės galėjo turėti galvijų odų be įsigijimo dokumentų ir dėl to galėjo jas parduoti UAB „T“, minima preferencijos prekių kilmės deklaracija paneigiant specialisto išvados teiginius. Atsakydama į šiuos argumentus, kolegija pažymi, kad teismų išvada dėl kaltinime nurodytose PVM sąskaitoje faktūrose užfiksuotų ūkinių operacijų realumo grindžiama ne tik specialisto išvados Nr. 5-1/3 duomenimis, bet ir kitais anksčiau nutartyje nurodytais duomenimis, todėl kasatorių nurodoma kritika specialisto išvados Nr. 5-1/3 patikimumui nepaneigia bendros teismo išvados, kad kaltinime nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „T“ ir su A. K. susijusių įmonių nebuvo realios. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino kasatorių nurodytus bylos duomenis, tačiau juos atmetė kaip nepatikimus dėl prieštaravimo byloje surinktų įrodymų visetui, o esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

T. K. gynėjas paduotame kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad darydami išvadas apie faktines aplinkybes teismai neteisėtai rėmėsi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, gautais tiriant A. K. veiką, nes tokiems duomenims panaudoti reikalingas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą, sutikimas, kuris šiuo atveju nebuvo gautas. BPK 162 straipsnyje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesinės prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo atlikti operatyviniai veiksmai ir surašytas apie tai protokolas, buvo atliekami vienoje byloje ir tik vėliau po šių veiksmų atlikimo ikiteisminio tyrimo (bylos) dalis dėl T. K. ir UAB „T“ veikų buvo išskirta iš šios bylos. Esant tokioms aplinkybėms, operatyviniai veiksmai buvo atlikti vienoje byloje ir BPK 162 straipsnyje nurodyta duomenų apie asmens privatų gyvenimą, gautų vienoje byloje, panaudojimo kitoje byloje tvarka yra netaikytina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385/2010">2K-385/2010</a>). Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009 savo faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės skirtinga nei nagrinėjama šioje byloje, nes šioje byloje buvo tiriami keli tapatūs ar panašūs įvykiai, turintys nusikalstamų veikų požymių.

Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes nėra paneigta, kad su A. K. siejamos įmonės sumokėjo PVM ir nuo tų PVM sąskaitų faktūrų, kurios kaltinime nurodytos kaip patvirtinančius realiai neįvykusias nurodytos kaip tikros, kad nėra įrodyta, jog T. K. buvo žinoma apie tai, kad su A. K. siejamos įmonės nemoka ir nesumokės PVM mokesčio. Kolegija pažymi, kad kasatorių nurodomos nuostatos, tiek ją aiškinanti administracinių teismų praktika yra sietinos su finansų teise ir tikromis ūkinėmis operacijomis, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ūkinės operacijos nėra realios, sprendžiamas baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės klausimas.

Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 305, 332 straipsnių ir 320 straipsnių pažeidimų

Kasatoriai pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra išdėstyta, kodėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi vienais įrodymais ir atmetė kitus įrodymus, neišdėstyti motyvai dėl veikos kvalifikavimo, tačiau, kolegijos nuomone, šis pažeidimas nėra esminis, nes nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka jį ištaisė apeliacinės instancijos teismas, išsamiai nurodydamas, kodėl remiasi vienais įrodymais ar kitais, motyvuotai pasisakė dėl nuteistųjų veikų kvalifikavimo. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesutiko su paduoto apeliacinio skundo argumentais ir nevertino byloje surinktų įrodymų taip, kaip to apeliaciniuose skunduose pageidavo T. K. ir jo gynėjas, UAB „T“ atstovas, negali būti laikoma BPK 320, 332 ir 305 straipsnių pažeidimais.

Dėl kasatorių argumentų dėl netinkamo BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatoriai tvirtina, kad BK 182 straipsnio 2 dalis pritaikyta netinkamai, nes kaltinime nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamų įmonių buvo realios. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamų įmonių nebuvo realios. Sukčiavimo nusikaltimo esmė, skirianti jį nuo kitų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti ar panaikinti. Sukčiavimas PVM srityje paprastai reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą, jų pagrindu sukurtų suklastotų PVM deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės yra nustatytos. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. K., atstovaudamas UAB „T“, pasinaudojo žinomai suklastotais A. K. faktiškai valdomų ir realiai jokios veikos nevykdančių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, ant kurių pasirašė iš anksto žinodamas, kad jokie sandoriai su šiomis įmonėmis nėra įvykę ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Šias PVM sąskaitas faktūras panaudojo nurodydamas UAB „T“ vyriausiajai finansininkei šiuos dokumentus pateikti UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bendrovėms ir suorganizavo, kad į juos būtų atsižvelgta rengiant Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas PVM deklaracijas. Dėl to, sukūrus fikciją apie UAB „T“ tariamai pirktas prekes bei už jas sumokėtą pirkimo PVM, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose deklaracijose šia suma buvo neteisėtai padidintas įmonės pirkimo PVM, o kartu ir neteisėtai padidintos UAB „T“ iš valstybės biudžeto grąžintino PVM sumos. Dėl to T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K. bei jo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais, apgaule UAB „T“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto 80 874,41 Lt PVM sumą ir apgaule UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio. T. K. veiksmų pobūdis, jų eiliškumas ir turinys rodo, kad atlikdamas šias veikas jis veikė sąmoningai ir siekdamas veikos padarinių. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl T. K. ir UAB „T“ veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl kasatorių argumentų dėl netinkamo BK 222 ir 300 straipsnių taikymo

Kasatoriai teigia, kad T. K. ir UAB „T“ yra nepagrįstai nuteisti dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes kaltinime nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis tarp UAB „T“ ir su A. K. užfiksuotos operacijos buvo realios ir dėl to pagrįstai įvertintos UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje, taip pat tvirtina, kad nenustatyti veikos padariniai, priežastinis ryšys tarp T. K. veikos ir padarinių, specialisto išvados dėl negalimumo nustatyti padarinius prieštarauja logikai. Šie argumentai deklaratyvūs. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitomis faktūromis fiksuotos ūkinės operacijos tarp UAB „T“ ir su A. K. siejamų įmonių realiai neįvyko. Nors ši aplinkybė T. K. buvo žinoma, tačiau jis pasirūpino, kad šias netikras ūkinės operacijas atspindintys buhalterinės dokumentai būtų įvertinti UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad apie kaltinime nurodytų ūkinių operacijų netikrumą buvo žinoma tik T. K., kaip UAB „T“ direktoriui, todėl nekelia abejonių, kad dėl tokios jo veikos kilę padariniai yra susiję su jo veika priežastiniu ryšiu. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kilę padariniai nėra nustatyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. K. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal įstatymo redakciją, įsigaliojusią po 2004 m. liepos 13 d., nors jam turėjo būti taikoma iki 2004 m. liepos 13 d. galiojusi įstatymo redakcija. Be kita ko, to paties straipsnio redakcijos skyrėsi veikos padarinių apibūdinimu. Kaip matyti iš specialistų išvadų Nr. 5-1/103, Nr. 5-1/25, jomis konstatuoti veikos padariniai atsižvelgiant į BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią po 2004 m. liepos 13 d., kuri negalėjo būti taikoma. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gautas specialisto paaiškinimas, pagal kurį nustatyti UAB „T“ buhalterinės apskaitos pažeidimai sukėlė padarinius, kurie numatyti baudžiamojo įstatymo redakcijoje, galiojusioje veikos padarymo metu iki 2004 m. liepos 13 d. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad T. K. veikos padariniai nėra nustatyti. Specialisto išvadų duomenys ir jo paaiškinimai nepagrįstai apibūdinami kaip prieštaraujantys logikai, nes jie pagrįsti bylos duomenimis apie kaltinime nurodytų realiai neįvykusių ūkinių operacijų turinį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo pateikta T. K. ir UAB „T“ veikų, pasireiškusių apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kvalifikavimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kasatoriai taip pat teigia, kad T. K. ir UAB „T“ yra nepagrįstai nuteisti dėl dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, motyvuodami tuo, kad ūkinės operacijos yra tikros, o PVM deklaracijose duomenys apie asmenis, iš kurių perkant prekes apskaitytas PVM, nėra privalomi, svarbi tik PVM suma. Kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog kaltinime nurodytos ūkinės operacijos nebuvo realios, o PVM deklaracijose nurodyta pinigų suma negali būti teisinga, jei PVM mokesčio suma apskaičiuota įvertinant ir tikrovėje neįvykusias ūkines operacijas. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl T. K. ir UAB „T“ veikų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio atitinkamas dalis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. K. gynėjo ir nuteistosios UAB „T“ atstovo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda