A. Š. pagal BK 225 str. 3 d., 184 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-243-942/2016

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00220-2008-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.9.6;

2.1.7.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A“ (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „H“ (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir trims mėnesiams.

A. Š. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį A. Š. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš A. Š. konfiskuotas iš nusikalstamos veikos gautas turtas – 132 668,63 Lt.

Nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 6500 Lt, esančias Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB banko,,Swedbank“ surenkamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir į A. Š. bute Palangoje, (duomenys neskelbtini), esantį turtą – šarvuotas lauko duris, prieškambario baldus, tualeto, vonios, kambario, rūbinės, miegamojo duris, klozetą, dušo kabiną, virtuvinių baldų komplektą bei buitinę techniką – garų rinktuvą AEG, dujinę viryklę,,Electrolux“, kepimo krosnį,,Electrolux“, integruotus į virtuvės komplekto baldus, skalbimo mašiną,,Electrolux“, šaldytuvą,,Electrolux“, mikrobangų krosnelę,,Electrolux“, 6 šviestuvus (svetainės kambario, 2 šviestuvus kambario, 3 šviestuvus miegamojo kambario), paliktas iki turto konfiskavimo klausimo išsprendimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. Š., o juridinis asmuo – UAB,,H“ – išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendis pakeistas:

A. Š., nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A“ pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

A. Š., nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „H“ pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų laisvės apribojimas. A. Š. įpareigotas būti namuose nuo 22 iki 6 val.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautoju, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Klaipėdoje, Liepų g. 11, A. Š. darbo kabinete, 2008 m. vasario 27 d. nuo 14.45 iki 15.03 val. savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus tiesiogiai pareikalavo iš UAB,,A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus A. S. duoti jam didesnės nei 250 MGL vertės – 60 000 Lt kyšį, sumokant šią sumą UAB,,P“ už šios bendrovės remonto darbus bute, esančiame Palangos mieste, (duomenys neskelbtini), kurie galbūt bus atliekami ateityje, už tai, kad A. Š. padės UAB,,A“ už jos atliekamus darbus pagal šios bendrovės su Klaipėdos miesto savivaldybe 2005 m. spalio 25 d. pasirašytą statybos darbų sutartį Nr. J4-1026 „Dėl Klaipėdos miesto Lėbartų kapinių V-B, VI, VIII-A, VII-B eilių ir kolumbariumo“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtai gauti 800 000 Lt, skirtų nenumatytiems darbams atlikti, arba padės neteisėtai nevykdyti dalies numatytų darbų – nedengti automobilių stovėjimo aikštelės prie Lėbartų kapinių asfalto danga.

Be to, jis nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti išlaidų už Palangos mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame bute UAB,,P“ atliekamus paprastojo remonto darbus ir buitinės technikos bei baldų įsigijimą ir įrengimą, nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendyje nurodytų pokalbių metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Klaipėdoje, Liepų g. 11, A. Š. darbo kabinete, įkalbėjo P. Š., kurio vadovaujama bendrovė atliko Rimkų gyvenvietės gatvių rekonstrukcijos darbus pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartį Nr. J4-836, pasirašytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo E. P. ir UAB „H“ generalinio direktoriaus P. Š., sumokėti 132 668,63 Lt sumą UAB,,P“ už šios bendrovės atliekamus paprastojo remonto darbus ir buitinės technikos bei baldų nupirkimą ir įrengimą bute, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), t. y. netiesiogiai duoti A. Š. naudai didesnės nei 250 MGL – 132 668,63 Lt – vertės dydžio kyšį už tai, kad jis (A. Š.), eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, turėdamas teisę duoti privalomus nurodymus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojams, pažadėjo P. Š. ateityje veikti UAB „H“ naudai, daryti įtaką, paskubinti jam pavaldžius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojus, koordinuoti jų veiklą, kad P. Š. vadovaujamai bendrovei, tuo metu atlikusiai Rimkų gyvenvietės gatvių rekonstrukcijos darbus pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartį Nr. J4-836, pasirašytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir rangovės UAB „H“ būtų greičiau teisėtai pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21,,Dėl Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką (2008 m. sausio 11 d. redakcija) neatliktiems darbams pritaikytas indeksavimas – 1,25 dydžio koeficientas, minėti darbai užaktuoti ir būtų sumokėta už minėtos bendrovės Klaipėdos miesto savivaldybei atliktus darbus.

A. Š., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per kelis kartus 2008 m. vasario 28 d. nuo 8.08 iki 8.15 val. ir 2008 m. balandžio 17 d. nuo 12.18 val. iki 12.26 val. susitikimų jo darbo kabinete Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Klaipėdoje, Liepų g. 11, su S. P. metu bei 2008 m. balandžio 29 d. apie 12.45 val. telefoninio pokalbio metu nurodė UAB,,P“ direktoriui S. P., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, kad už UAB,,P“ atliktus minėto buto remonto darbus, buitinės technikos bei baldų įsigijimą ir įrengimą bendrą 132 668,63 Lt sumą sumokės UAB,,H“. Siekdamas nuslėpti gaunamą kyšį A. Š. sukurstė S. P. pagaminti netikrus dokumentus ir juos gabenti, panaudoti bei laikyti. P. Š., įkalbėto ir palenkto A. Š., nurodymu UAB,,H“ sąmatininkė T. B. laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. birželio 15 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, būdama UAB,,H“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nežinodama faktinių aplinkybių, parengė, o statybos direktoriaus pavaduotojas A. B., nežinodamas faktinių aplinkybių, patvirtino 132 669 Lt dydžio lokalinę sąmatą dėl privažiuojamojo kelio įrengimo atliekant Rimkų gyvenvietės rekonstrukciją (dviem egzemplioriais). Pagal šį dokumentą UAB,,H“ vyresnysis inžinierius A. Š. 2008 m. birželio 15 d., būdamas UAB,,H“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nežinodamas faktinių aplinkybių, parengė, o UAB,,H“ statybos direktorius A. G., statybos direktoriaus pavaduotojas A. B., finansų direktorius J. S., nežinantys faktinių aplinkybių, suderino 2008 m. birželio 15 d. rangos sutartį Nr. 08-06-15/453. P. Š. ir S. P., būdami įkalbėti ir palenkti A. Š., 2008 m. birželio 15 d. UAB,,H“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) pasirašė rangos sutartį Nr. 08-06-15/453 (dviem egzemplioriais), kurioje buvo nurodyti neteisingi duomenys, žinant, kad jie yra neteisingi, kad UAB,,P“ atliks statybos rangos darbus – įrengs privažiuojamąjį kelią Rimkų gyvenvietėje už 132 669 Lt, ir taip pagamino netikrą dokumentą, kurio priedas – 132 669 Lt dydžio lokalinė sąmata dėl privažiuojamojo kelio įrengimo atliekant Rimkų gyvenvietės rekonstrukciją (dviem egzemplioriais). Be to, S. P. šiuos pagamintus netikrus dokumentus: 132 669 Lt dydžio lokalinę sąmatą dėl privažiuojamojo kelio įrengimo atliekant Rimkų gyvenvietės rekonstrukciją ir 2008 m. birželio 15 d. rangos sutartį Nr. 08-06-15/453, 2008 m. birželio 15 d. gabeno iš UAB,,H“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į UAB,,P“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir juos panaudojo – perdavė UAB,,P“ ir nuo 2008 m. birželio 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. laikė UAB,,P“ patalpose, o P. Š. šiuos pagamintus netikrus dokumentus perdavė UAB,,H“, t. y. panaudojo, ir nuo 2008 m. birželio 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. laikė UAB,,H“ patalpose, kol šie pagaminti netikri dokumentai 2008 m. rugsėjo 2 d. buvo paimti kratų metu.

Po to S. P., sukurstytas A. Š., veikdamas UAB,,P“ vardu ir būdamas UAB,,P“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 9 d. parengė PVM sąskaitą faktūrą, serija PAR000468 (dviem egzemplioriais), pažymą be numerio apie 2008 m. birželio 15 d. – 2008 m. liepos 9 d. atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas (dviem egzemplioriais) bei 2008 m. birželio 15 d. – 2008 m. liepos 9 d. atliktų darbų aktą Nr. A001, juose nurodė neteisingus duomenis, žinodamas, kad jie neteisingi, kad UAB,,P“ atliko statybos darbus, t. y. įrengė Rimkų gyvenvietės privažiuojamąjį kelią už 132 668,63 Lt. S. P. pasirašė šiuos dokumentus ir uždėjo UAB,,P“ antspaudą bei 2008 m. liepos 9 d., būdamas UAB,,H“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė pasirašyti UAB,,H“ darbų vadovui, atsakingam už Rimkų gyvenvietės rekonstrukcijos statybos darbus, V. S., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriam pasirašyti šiuos dokumentus nurodė jo vadovas – UAB,,H“ generalinis direktorius P. Š., įkalbėtas ir palenktas A. Š.. V. S. pasirašius minėtus dokumentus, taip V. S. bei S. P. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo – V. S. po vieną egzempliorių pateikė UAB,,H“ buhalterijai, o S. P. po vieną šių dokumentų egzempliorių pateikė UAB,,P“ buhalterijai. Be to, S. P. 2008 m. liepos 9 d. šiuos pagamintus netikrus dokumentus gabeno iš UAB,,H“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į UAB,,P“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. laikė UAB,,P“ patalpose, o P. Š. šiuos pagamintus netikrus dokumentus nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. laikė UAB,,H“ patalpose, kol jie 2008 m. rugsėjo 2 d. buvo paimti kratų metu.

Po to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iki 2008 m. liepos 29 d. pritaikius indeksavimo koeficientą 1,25 neatliktiems darbams ir pervedus į UAB,,H“ priklausančias sąskaitas 2 706 885 Lt dydžio sumą, P. Š., įkalbėtas ir palenktas A. Š., žinodamas apie gautas lėšas, 2008 m. liepos 31 d. UAB,,H“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nurodė jam pavaldžiai UAB,,H“ finansų direktoriaus pavaduotojai R. A., nežinančiai tikrųjų aplinkybių, pervesti UAB,,P“ 132 668,63 Lt pagal 2008 m. birželio 15 d. rangos sutartį Nr. 08-06-15/453. R. A. 2008 m. liepos 31 d. UAB,,H“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kompiuteriu parengus 2008 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimą Nr. 000074 bei kompiuterinės programos būdu į UAB,,P“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke,,Hansabankas“ pervedus 132 668,63 Lt, P. Š. tokiu būdu sumokėjus už Palangoje, (duomenys neskelbtini), esančiame bute UAB,,P“ atliktą remontą, pirktus baldus, buitinę techniką ir jų įrengimą, A. Š. netiesiogiai iš P. Š. priėmė didelės vertės 250 MGL – 132 668,63 Lt – dydžio kyšį.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir išteisinti jį pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl kyšio paėmimo iš UAB „H“ ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK bendrosios ir specialiosios dalies normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir turto konfiskavimą, bausmės skyrimą už tęstines veikas, atsakomybę už nusižengimus valstybės tarnybai ir kt.), taip pat dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad jeigu darant prielaidą, jog kasatorius padarė abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai šios veikos yra nepagrįstai kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos, nes turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tokia išvada darytina iš kaltinime inkriminuotos A. Š. tyčios, t. y. siekio atlikti remontą bute, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), arba apmokėti už šio remonto atlikimą trečiajam asmeniui UAB „P“. Tiek epizode dėl kyšio reikalavimo iš UAB „A“, tiek epizode dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš UAB „H“ anot kasatoriaus, jam buvo inkriminuotas tas pats nusikalstamas siekis – gauti pinigines lėšas, reikalingas apmokėti buto remontą, kurį atliks UAB „P“.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. Š. buvo pareikštas kaltinimas dėl kyšio priėmimo iš UAB „H“ generalinio direktoriaus P. Š. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteisė A. Š. taip pat už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas iš Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautoju, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Todėl, kasatoriaus nuomone, tapo nebeaišku, už kokį pareiginių įgaliojimų vykdymą šiame epizode jis yra nuteistas ir kaip šie pareiginiai įgaliojimai yra teismo vertinami – teisėti ar neteisėti. Apeliacinio teismo nuoroda į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 27 puslapį, kasatoriaus nuomone, nesuprantama dar ir todėl, kad jame esanti Klaipėdos apygardos teismo išvada yra visiškai aiški, – teismas pripažino, kad epizode dėl kyšio reikalavimo (iš UAB „A“) A. Š. kyšio reikalavo už neteisėtą veikimą, o epizode, kuriame susitarė priimti ir priėmė (iš UAB „H“ kyšį, – už teisėtą veikimą. Pasak kasatoriaus, šioje apeliacinio teismo nuosprendžio dalyje iškilo painiava, – neaišku, ar apeliacinės instancijos teismas pakeitė jam kaltinimą ar tiesiog pašalino iš nuosprendžio A. Š. veiksmų, už kuriuos jis pripažintas kaltu dėl kyšio priėmimo, teisinį vertinimą. Taip buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą, o nuosprendis tapo neaiškus ir nesuprantamas.

Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu už kyšio priėmimą UAB „H“ epizode. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad už kyšio davimą A. Š. (papirkimą) nuteistasis P. Š. kategoriškai neigia veikęs UAB „H“ naudai bei interesais. Teigia, kad daug metų asmeniškai pažinodamas kaltinamąjį, ilgą laiką įkalbinėjamas, t. y. palenktas jo, nenorėdamas su juo pabloginti ir sugadinti nusistovėjusių santykių bei bendradarbiavimo, savo nuožiūra priėmė sprendimą ir sumokėjo už jo buto remontą, bet toliau teismas nurodo, kad abipusis ryšys tarp P. Š. ir UAB „H“ nenustatytas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis P. Š. nurodė, kad galbūt tikėjosi, jog ši pinigų suma bus grąžinta.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, t. y. jų įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes, pagal byloje esančius duomenis, matyti, jog P. Š., pareikšdamas teismui, kad prisipažįsta dėl A. Š. papirkimo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, faktiniais savo parodymais, teisinę išvadą apie A. Š. papirkimą paneigia, t. y. pripažindamas kaltę, nurodo, jog veikė ne savo vadovaujamo juridinio asmens – UAB „H“ – interesais, kad jį siejo seni asmeniniai santykiai su A. Š., kad jis tikėjosi, jog pinigai jam bus grąžinti. Teismai A. Š. kaltę šiame epizode grindė įrodinėdami faktinę aplinkybę, kad P. Š., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, UAB „H“ lėšomis apmokėjo A. Š. buvusios sutuoktinės V. Š. buto, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), remontą. Tačiau A. Š. kaltei šiame epizode pagrįsti buvo būtina įrodyti ne tik turtinės naudos gavimo faktą, bet ir priežastinį ryšį tarp A. Š. tarnybinių pareigų ir jo gautos naudos. Teismai rėmėsi ydinga praktika, kai bet kokia valstybės tarnautojo gaunama nauda preziumuojama kaip gauta dėl jo einamų valstybės tarnautojo pareigų. Teismų nuosprendžiai, pasak kasatoriaus, iš esmės yra prieštaringi: viena vertus, A. Š. nuteistas, nes už gautą finansinę naudą pažadėjo veikti juridinio asmens UAB „H“ naudai ir interesais, kita vertus – ta pati UAB „H“ išteisinta, nors veiksmus už juridinį asmenį atliko įgaliotas asmuo – generalinis direktorius, o pats P. Š. nurodo, kad tikėjosi, jog ši pinigų suma ateityje bus grąžinta. Teismų nuosprendžiuose nurodyta aplinkybė, kad A. Š. teko ilgai įkalbinėti P. Š. ir taip jį paskatinti patenkinti jo prašymą, nepaneigia, kad kalba ėjo apie paskolą. Įkalbinėjimas suteikti paskolą, jeigu jis nėra susijęs su pažadu atsidėkoti per tarnybinių įgaliojimų panaudojimą, kasatoriaus nuomone, nereiškia, kad tai ne paskola, o kyšis. Byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris rodytų, kad P. Š. suteikta turtinė paslauga (paskola) būtų sąlygota A. Š. pažado atsidėkoti asmeniškai P. Š. ar UAB „H“ Todėl darytina išvada, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, pažeisdami BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog turtas konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi. Toks teisinis pagrindimas kelia abejonių, nes nėra nurodyta šio straipsnio redakcija. Neaišku, ar buvo padaryta techninio pobūdžio klaida, nes šio straipsnio 2 dalyje nėra 3 punkto. Iš nuosprendžio matyti, jog nuspręsta iš A. Š. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautą turtą – 132 668,63 Lt, tačiau byloje yra pateikti dokumentai, kad butas, esantis Palangoje, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo pat jo privatizavimo priklauso V. Š., t. y. jis nėra A. Š. nuosavybė.

Kasatorius pažymi, kad jam buvo inkriminuota, jog kyšį jis priėmė būtent savo naudai, nors jis sau asmeniškai nieko negavo. Ši aplinkybė yra svarbi nuteistojo A. Š. teisės į tinkamą gynybą užtikrinimo prasme ir sprendžiant dėl tinkamo BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatoriui kyšis buvo suteiktas ne pinigais, bet apmokėjimu už paslaugas – V. Š. buto remontą, todėl konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią remonto kainą, galima tik nustačius aplinkybes, nurodytas BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai šio turto negalima paimti arba tai yra netikslinga. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisių apribojimas į bute esantį turtą, kuris buvo įgytas kartu su remontu, paliekamas iki turto konfiskavimo klausimo išsprendimo, darytina išvada, kad teismas manė, jog yra galimybė kaip kyšis gautą turtą paimti. Teismas nuosprendyje nepasisakė dėl šio turto negalimumo ar netikslingumo paimti, todėl, pasak kasatoriaus, teismo nuosprendžio dalis dėl turto – 132 668,63 Lt – konfiskavimo prieštarauja nuosprendžio daliai, kurioje nurodyta, kad kyšio dalykas buvo bute atliekami remonto darbai ir buitinė technika bei baldai. Kasatorius pažymi, kad jo tyčia buvo nukreipta ne į pinigų gavimą, bet į buto remonto atlikimą, o P. Š. apmokėta už buto remontą pinigų suma buvo sąlygota šio remonto darbų kainos, kuri buvo nustatyta pagal UAB „P“ paruoštą sąmatą.

Lietuvos Respublikos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Irmantas Mikelionis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. Š. kasacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį: „Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautoju, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Prokuroro nuomone, nuteistojo argumentai, kad teismai nepagrįstai jį nuteisė už dviejų atskirų nusikalstamų veikų padarymą, nors veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, yra atmestini. A. Š. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios padarytos panašiu laiku, analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, turint vieną sumanymą – gauti nepagrįstą turtinę naudą – sumokant už buto, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), remontą, tačiau, pasak prokuroro, teismai pagrįstai nelaikė šių nusikalstamų veikų tęstine, nes A. Š. pripažintas kaltu už kyšio reikalavimą iš skirtingų fizinių asmenų, vadovaujančių skirtingoms bendrovėms, už skirtingų teisėtų ir neteisėtų veiksmų atlikimą, todėl negalima teigti, jog šiuos A. Š. nusikalstamus veiksmus siejo vienas sumanymas dėl to paties dalyko.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai, jog, apeliacinės instancijos teismui pašalinus iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad didesnės nei 250 MGL vertės kyšį jis priėmė už teisėtą veikimą, tapo neaišku, už kokių veiksmų atlikimą – teisėtų, ar neteisėtų – jis nuteistas, yra iš dalies atmestini, nes apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad „A. Š. būdamas valstybės tarnautoju savo naudai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą bei susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, P. Š. iššvaistė patikėtą didelės vertės svetimą turtą, pažadėjo duoti, susitarė duoti ir davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas teisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus“.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl reikalavimo iš UAB „A“ direktoriaus A. S. duoti kyšį, konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nepagrįstai nustatė, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautojas, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Iš nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad A. Š. nuteistas tik už tai, kad jis reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį ir už neteisėtą, o ne teisėtą, veikimą vykdant įgaliojimus. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Šios aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamos“.

Atsiliepime teigiama, kad kasatorius nepagrįstai nurodė, jog ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra susijusi su kyšio reikalavimu ir kyšio priėmimu iš UAB „H“ generalinio direktoriaus P. Š., o teismas klaidingai konstatavo, jog A. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už kyšio priėmimą iš UAB „A“ direktoriaus A. S. už teisėtą veikimą ir šią aplinkybę (kuri nebuvo nurodyta kaltinime ir kurios Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nenustatė) iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino. Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. Š. šiame epizode reikalavo kyšio už neteisėtą veikimą, yra pagrįsta ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pašalinta iš nuosprendžio. Iš dalies sutinkant su nuteistojo apeliaciniu skundu, prokuroras daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl kyšio reikalavimo iš UAB „A“ aplinkybę – „teisėtą veikimą“.

Prokuroro nuomone, teismai atliko išsamią, visapusišką ir objektyvią visų byloje surinktų įrodymų analizę, t. y. laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų. Atsiliepime prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo A. Š. teiginys, jog jis iš P. Š. priėmė ne kyšį, o finansinę pagalbą jo buvusios žmonos buto remontui, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumos.

Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde pagrįstai pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokia įstatymo redakcija taikoma, nes nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo BK 72 straipsnio redakcijoje padaryta keletas pakeitimų. Tačiau šis trūkumas, pasak prokuroro, nepripažintinas įstatymo taikymo klaida, nes pagrindai turto konfiskavimo taikymui nurodyti teisingai, vėlesnės įstatymo redakcijos taip pat numato tokius pačius pagrindus. Tai laikytina nuosprendžio surašymo netikslumu, nes pagal pritaikyto BK 72 straipsnio dalių struktūrą yra aišku, kad buvo taikoma 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija.

A. Š. pripažintas kaltu, kad gavo kyšį P. Š. sumokėjus už UAB „P“ atliktą buto remontą, pirktus baldus, buitinę techniką ir jų įrengimą. Prokuroro nuomone, konfiskuotinas turtas iš dalies yra sunaudotas (baldai, buitinė technika nupirkti 2008 m., todėl iš dalies prarado savo turtinę vertę), o kito kyšio dalyko – atlikto buto remontą – dėl objektyvių priežasčių paimti negalima, todėl teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti ne tiesiogiai gautą turtą, o turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 132 668,63 Lt. Teismas, pasak prokuroro, teisingai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nuostatas, išieškodamas iš A. Š. 13 2668,63 Lt vertės pinigų sumą, kuri atitinka kyšio dydį.

Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikų kvalifikavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl kyšio reikalavimo iš UAB „A“ ir pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš UAB „H“ Kasaciniu skundu kasatorius nesutinka, jog abi padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Anot kasatoriaus, jos abi turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Kasatorius akcentuoja, kad jis turėjo vieningą tyčią tiek UAB „A“ tiek ir UAB „H“ epizoduose, t. y. siekį gauti pinigines lėšas, reikalingas atlikti remontą bute, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini). Tokie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

Tęstinė nusikalstama veika suprantama kaip veika, kuri susideda iš kelių pavojingų veikų, iš kurių kiekviena atskirai gali būti vertinama kaip savarankiška baigta nusikalstama veika ar atsižvelgiant į tyčią – kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal tą patį BK straipsnį sujungtų vieningu kaltės turiniu ir pažeidžiančių tą pačią tiesioginę baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012, 2K-438/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-124/2007; 2K-322/2008, 2K-7-48/2012). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-491/2010, 2K-650/2010).

Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181/2007">2K-181/2007</a>, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

Kitaip tariant, tęstinei nusikalstamai veikai turi būti būdingas visos veikos ir kaltės vieningumas, t. y. asmuo, pradėdamas daryti veiką, turi iš anksto suvokti ir numatyti visą galutinį rezultatą, be to, tik dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nuspręsti, kad, norint pasiekti šio rezultato, būtina visą veiką išskaidyti į atskirus etapus (epizodus). Paprastai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tačiau priklausomai nuo veikos specifikos jos tęstinumui vertinti gali būti keliami ir papildomi ar kitokie reikalavimai.

Šioje baudžiamojoje byloje A. Š. pabrėžia, kad jam inkriminuotas veikas padarė tais pačiais veiksmais, vadovaudamasis tais pačiais motyvais ir siekdamas to paties tikslo, vieninga tyčia. Tačiau jis nemini ir nevertina nusikalstamos veikos dalyko aspekto, skirtingų veiksmų atlikimo, skirtingų bendrovių ir joms vadovaujančių asmenų.

Kaltinamajame akte yra aiškiai išskirtos dvi nusikalstamos veikos. Dėl kiekvienos kyšio sumos (tiek iš UAB „A“ – 60 000 Lt suma; tiek iš UAB „H“ – 132 668, 63 Lt suma), sudarančios atskirą nusikalstamos veikos dalyką, yra detaliai aprašyti visi atlikti veiksmai (ir teisėti, ir neteisėti) ir jų dalyviai, nes kiekvienas kyšio reikalavimas buvo organizuojamas ir įgyvendinamas atskirai, skirtingu laiku (iš UAB „A“ 2008 m. vasario 27 d., iš UAB „H“ nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. gegužės 14 d.), iš skirtingų įmonių vadovų (iš UAB „A“ direktoriaus A. S. ir iš UAB „H“ direktoriaus P. Š.), jiems nurodant (žadant) skirtingas atsidėkojimo už reikalaujamą kyšį priežastis (UAB „A“ už jos atliekamus darbus pagal sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe neteisėtai gauti iš jos 800 000 Lt, skirtų nenumatytiems darbams atlikti, arba padės neteisėtai nevykdyti dalies numatytų darbų; UAB „H“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos padėti gauti papildomų lėšų neteisėtai pritaikant indeksavimą koeficientu 1,25 jau atliktiems darbams).

Taigi, kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos ne kaip pavienė tęstinė veika, o kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos.

Dėl A. Š. veiksmų vertinimo priimant kyšį iš UAB „H“

Kasaciniame skunde kasatorius kelia klausimą dėl to, jog lieka neaišku, už kokių pareiginių įgaliojimų vykdymą (teisėtų ar neteisėtų) dėl kyšio priėmimo iš UAB „H“ jis yra nuteistas. Šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinimas dėl kyšininkavimo UAB „A“ epizode buvo grindžiamas tuo, jog A. Š., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. 22, b. l. 86). Tuo tarpu UAB „H“ epizode kaltinimas A. Š. buvo grindžiamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo ir provokavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, susitarė priimti kyšį bei netiesiogiai savo naudai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės (132 668,63 Lt) kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. 22, b. l. 89). Vadinasi, abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose kaltinimas A. Š. buvo grindžiamas pareiginių įgaliojimų neteisėtų veiksmų požymiu.

Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje taip pat konstatuojama, jog A. Š. kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, be to, būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. 22, b. l. 121).

Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo (dėl UAB „H“ epizodo), kad A. Š. savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. 23, b. l. 96, 98 ir 120). Tuo tarpu motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje šis teismas jau nurodo, jog UAB „A“ epizode A. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nes jis būdamas valstybės tarnautoju savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. 23, b. l. 120), o UAB „H“ epizode jau konstatuoja, kad A. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nes jis būdamas valstybės tarnautoju savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. 23, b. l. 121).

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (dėl UAB „A“ nepagrįstai nustatė, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautoju, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir iš nuosprendžio pagrįstai pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytas šias aplinkybes. Tai, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje dėl UAB „H“ epizodo liko aplinkybės, kad A. Š. savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, galima vertinti kaip rašymo apsirikimą. Juolab kad motyvuojamojoje dalyje šis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas, konstatuojant, kad UAB „H“ epizode A. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nes jis būdamas valstybės tarnautoju savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Taigi, darytina išvada, kad A. Š. dėl abiejų epizodų (tiek UAB „A“ tiek ir UAB „H“ buvo nuteistas kyšininkaujant už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju kaltinimo nepakeitė, o tik pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta kaltinime. Be to, pažymėtina, jog A. Š. už abu jam inkriminuotus epizodus buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl kyšio priėmimo, o jo veiksmų baudžiamasis teisinis vertinimas jam vykdant įgaliojimus (ar šie įgaliojimai teisėti, ar neteisėti) niekaip neturėjo įtakos nei jo padarytų veiksmų kvalifikacijai, nei pažeidė jo teises į tinkamą gynybą.

Dėl įrodymų vertinimo nuteisiant A. Š. dėl kyšio priėmimo iš UAB „H“

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85/2011">2K-7-85/2011</a>, 2K-84/2013, 2K-116/2014).

Pabrėžtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-9/2012, 2K-129/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kasaciniame skunde kasatorius pirmiausiai teigia, jog žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. Š. neneigia, jog jis įkalbėjo P. Š. sumokėti UAB „P“ už šios bendrovės atliktus darbus bute, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog šis prašymas nebuvo susijęs su jo kaip valstybės tarnautojo įgaliojimų vykdymu. Kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų padaryta išvada dėl jo nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl „UAB H“ epizodo, nes teismai nepagrįstai rėmėsi P. Š. parodymais, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris rodytų, kad P. Š. suteikta turtinė paslauga (paskola) būtų nulemta A. Š. pažado atsidėkoti asmeniškai P. Š. ar UAB „H“ Tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: 1) A. Š., būdamas valstybės tarnautoju, pažadėjo P. Š. ateityje veikti UAB „H“ naudai, daryti įtaką, paskubinti jam pavaldžius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojus, koordinuoti jų veiklą, t. y. A. Š. tiesiogiai dalyvavo sprendžiant klausimus dėl 2008 m. darbų, kuriuos vykdė UAB „H“ finansavimo Rimkų gyvenvietėje ir neatliktų darbų indeksavimo taikymo; 2) Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje P. Š. nurodė, jog A. Š. jį ilgą laiką įkalbinėjo jam padėti, o jis (P. Š.), nenorėdamas gadinti ilgalaikių pažinties klausimų, netiesiogiai davė jam kyšį; 3) liudytoja V. S., apklausta Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje, taip pat patvirtino, kad A. Š. dalyvavo sprendžiant klausimą dėl indeksavimo, nuolat tarėsi, klausinėdavo dėl šio klausimo sprendimo eigos; 4) liudytojas S. P., apklaustas Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje, patvirtino, jog visus atsiskaitymo už buto remontą klausimus derino tik su A. Š., o A. Š. savo ruožtu dėl apmokėjimo nukreipė pas P. Š. ar UAB „H“ 5) tai, kad A. Š. sprendė su UAB „H“ susijusius klausimus, taip pat patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai A. Š. bendraujant su R. S., P. Š. bei S. P.; 6) pažymėtina dar ir tai, jog pinigai už buto remontą buvo pervesti tik po to, kai UAB „H“ gavo finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės ir P. Š. pinigus pervedė ne iš savo asmeninių, o iš UAB „H“ lėšų. Tad visiškai pagrįstai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog tarp gautos finansinės naudos ir A. Š. veikimo UAB „H“ naudai buvo priežastinis ryšys; 7) tai, kad A. Š. gavo ne turtinę paslaugą (paskolą) už buto remontą, o kyšį, rodo A. Š. bandymai nuslėpti kyšio davimo faktą sukurstant S. P., P. Š. bei kitus asmenis pagaminti netikrus dokumentus, juos gabenti, panaudoti ir laikyti. P. Š., apklaustas Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad sudarė fiktyvią sutartį su UAB „P“, kuri remontavo butą, pasirašė atliktų darbų aktą, S. P. pateikė sąskaitą-faktūrą UAB „H“ o pastaroji pervedė UAB „P“ pinigus. Savo ruožtu S. P., apklaustas Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje, nurodė, jog P. Š. paaiškino, kad reikės pasirašyti ne buto remonto sutartį, o kitą sutartį, t. y. sutartį dėl važiavimo kelio paruošiamųjų darbų. S. P. šią sutartį pasirašė, nors realiai tų darbų neatliko.

Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino jų kiekvieno tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, o kartu teismai, vertindami įrodymus, paisė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

Dėl turto konfiskavimo

Kasaciniame skunde dėl turto konfiskavimo kasatorius kelia tris klausimus: 1) Klaipėdos apygardos teismas, konfiskuodamas iš nusikalstamos veikos gautą turtą, nuosprendyje nenurodė taikyto BK 72 straipsnio galiojančios redakcijos; 2) A. Š. nurodo, kad iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis asmeniškai nieko negavo ir kyšio dalykas buvo ne pinigai, bet apmokėjimas už suteiktas paslaugas, t. y. buto remontą; 3) teismas nuosprendyje nieko nepasisakė dėl turto (buto Palangoje, (duomenys neskelbtini) negalimumo ar netikslingumo paimti, nes jis nuosavybės teise nuo 1992 m. kovo 5 d. priklauso buvusiai sutuoktinei V. Š..

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kartu BK 72 straipsnio 5 dalis numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės, o ne konkretaus iš nusikaltimo gauto turto konfiskavimą.

Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–84/2012, 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-368/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-368/2011">2K-368/2011</a>).

BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.

Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį 2014 m. birželio 26 d., vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 5 dalimi, nusprendė konfiskuoti iš A. Š. iš nusikalstamos veikos gautą turtą – 132 668,63 Lt. Kasatorius teisus dėl to, kad apygardos teismas, pritaikydamas jam BK 72 straipsnio nuostatas, nenurodė, kokia šio straipsnio redakcija buvo taikyta. Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžio priėmimo metu taikydamas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą rėmėsi šio straipsnio redakcija, patvirtinta 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, nors tuo metu jau galiojo BK 72 straipsnio redakcija, patvirtinta 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymu Nr. XI-1199, kurios 2 dalis jokių punktų neišskyrė, o 5 šio straipsnio dalis atitiko 6 šio straipsnio dalį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 72 straipsnio nuostatos (tiek 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos, tiek ir 2010 m. gruodžio 2 d. redakcijos) nustato tuos pačius turto konfiskavimo pagrindus, t. y. konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Be to, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų nurodytų baudžiamajame įstatyme išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė rašymo apsirikimą, kuris niekaip nenulėmė nuteistojo A. Š. teisinės padėties ir nepažeidė jo teisės į tinkamą gynybą.

Kadangi šioje baudžiamojoje byloje A. Š. buvo nuteistas už kyšininkavimą, o kyšio dalykas buvo pripažinti bute, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), atlikti remonto darbai, buitinė technika ir baldai (t. y. nusikalstamos veikos rezultatas BK 72 straipsnio 2 dalis), tai teismas pagrįstai konfiskavo ne tiesiogiai gautą turtą, o turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 132 668,63 Lt (BK 72 straipsnio 5 dalis 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos ir BK 72 straipsnio 5 dalis 2010 m. gruodžio 2 d. redakcijos). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dalis konfiskuotino turto – baldai, buitinė technika buvo nupirkti ir įrengti 2008 m., todėl iš dalies prarado savo turtinę vertę. Tad toks teismo sprendimas grindžiamas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja BK 72 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms.

Kaip teisingai teigia kasatorius, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog butas Palangoje, (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. kovo 5 d. nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei V. Š.. Viena vertus, BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia galimybę konfiskuoti turtą, kuris yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, ne tik esantį pas kaltininką, bet ir pas kitus asmenis. Kita vertus, šioje baudžiamojoje byloje buvo konfiskuotas ne butas, priklausantis A. Š. buvusiai sutuoktinei, o turto vertę atitinkanti pinigų sumą. Be to, ir pats kasatorius rodė iniciatyvą ir suinteresuotumą, kad UAB „P“ atliktų remontą, nupirktų baldus bei įrengtų buitinę techniką buvusios sutuoktinės bute.

Taigi, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas teisingai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, išieškodamas iš A. Š. 132 668,63 Lt vertės pinigų sumą, atitinkančią kyšio dydį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis

Aurelijus Gutauskas