Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-59-697/2016 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03138-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30221 straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. J. – prašymą atnaujintą jo administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu A. J. pagal ATPK 1302 straipsnį, pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas, nubaustas 1400 Eur bauda be transporto priemonės lengvojo automobilio „Audi A6 Allroad Quattro“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimo už tai, kad 2015 m. lapkričio 8 d., apie 3.37 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti, kai jau yra baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
2. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimas pakeistas ir A. J. pagal ATPK 1302 straipsnį nubaustas 1400 Eur dydžio bauda su transporto priemonės automobilio „Audi A6 Allroad Quattro“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. J. – prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. pareiškimu prašo atnaujinti Panevėžio apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą.
A. J. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konfiskuodamas A. F. priklausančią transporto priemonę, turėjo vadovautis nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančia ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija, pagal kurią ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Pareiškėjas mano, kad tokia formuluotė reiškia, jog kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik tada, kai savo daiktą pažeidėjui toks asmuo sąmoningai perduoda pats ir supranta, kad juo bus daromas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 26 straipsnio nuostatos iš dalies suderintos su galiojančiomis turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės reglamentavimo nuostatomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį (ne kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas, jei perleisdamas tą turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti). Naujos redakcijos įstatymas yra švelninantis administracinę teisinę atsakomybę už ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus, taip pat ir už ATPK 1302 straipsnyje nurodytąjį – administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015 m. lapkričio 8 d., tačiau skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2016 m. sausio 6 d., t. y. galiojant naujai ATPK 26 straipsnio 2 dalies redakcijai (vadovautinasi ir ATPK 8 straipsnio 2 dalimi). Vadinasi, administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti neabejotinai nustatyta, kad asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas daiktas, perleisdamas jį pažeidėjui, žinojo, kad jis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta teisinė reglamentacija suderinta ir atitinka Konstitucijoje įtvirtintus baudžiamosios ir administracinės atsakomybės proporcingumo, nuosavybės neliečiamumo principus). Pagal iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią ATPK 26 straipsnio redakciją nebuvo nustatytos jokios kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo sąlygos, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus šiame straipsnyje, sprendžiant dėl kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo ar nekonfiskavimo kaip papildomos nuobaudos skyrimo; teismas turėjo galimybę remtis tik ATPK 301 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje teismas, anot pareiškėjo, spręsdamas turto, priklausančio kitam asmeniui, konfiskavimo klausimą, turi remtis pirmiausia ATPK 26 straipsniu, o ne 301 straipsnio nuostatomis.
A. J. mano, kad iš apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime pateiktų argumentų akivaizdu, kad teismas taikė iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 26 straipsnio nuostatas, nes papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo – skyrimą vertino tik pagal ATPK 301 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, be to, rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimi Nr. 2AT-31/2013, tačiau akivaizdu, kad joje nėra ir negali būti pateiktas nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančių ATPK 26 straipsnio redakcijos normų, susijusių su ne pažeidėjui priklausančio daikto konfiskavimu, taikymas ir aiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime nenurodė, kodėl netaiko galiojančio įstatymo nuostatų. Tai, anot pareiškėjo, yra esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Pareiškime pabrėžiama, kad tik neabejotini ir objektyvūs kiekvienos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys turi patvirtinti faktą, kad asmuo, kurio automobilis gali būti konfiskuojamas, pats sąmoningai jį perdavė neblaiviam, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones ir anksčiau už tai baustam asmeniui, žinodamas, kad toks asmuo tą transporto priemonę vairuos.
Pareiškėjas cituoja apeliacinės instancijos teismo išvadas („iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidėjas ir transporto priemonės vairuotojas (naudotojas) yra draugai, įvykio dieną kartu atvažiavo į tą patį pobūvį, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir transporto priemonės valdytojui (naudotojui) neabejotinai buvo žinoma pažeidėjo būklė, t. y. kad pažeidėjas yra neblaivus ir jis negali vairuoti transporto priemonių“), tačiau reiškia nuomonę, kad jos nesusijusios su ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, jog perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, juolab kad teisme apklaustas automobilio valdytojas V. F. parodė, jog niekada neleido A. J. vairuoti automobilio, A. J. automobilio neprašė ir nesakė, kad jam reikia kur nors važiuoti, o jei būtų prašęs, šis jam nebūtų davęs dėl to, kad jis buvo išgėręs vyno, taigi automobilio valdytojas neperdavė automobilio sąmoningai žinodamas, kad bus daromas ATPK 1302 straipsnyje nustatytas pažeidimas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas apie tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pažeidimo padarymo metu pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o transporto priemonės savininkas ar jos valdytojas (naudotojas) būtų ėmęsi kokių nors priemonių, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam. Laikytina, kad pažeidėjas transporto priemone disponavo apie tai žinant teisėtam transporto priemonės valdytojui (naudotojui) ir jam savo neveikimu iš esmės pritariant tokiam pažeidėjo elgesiui. A. J. mano, kad teismas, netinkamai vadovaudamasis ATPK 256 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų vertinimo, savo išvadas grindė byloje nesančiais duomenimis, darė prieštaringas išvadas.
Be to, pagal ATPK 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą daiktą sąmoningai perleisti turi tik pats savininkas ar valdytojas, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė automobilio perleidimo fakto, be to, kaip liudytojas apklaustas konfiskuoto automobilio valdytojas (naudotojas) V. F. parodė, kad automobilis priklauso jo tėvui A. F., administracinio teisės pažeidimo dieną automobilio jam nedavė, nes matė, kad A. J. išgėręs vyno, šį automobilį jis pasiėmė savavališkai niekam nežinant, niekada anksčiau nėra davęs automobilio vairuoti, minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra, taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis ATPK 256, 257, 284 ir 286 straipsnių nuostatomis, pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas paėmė automobilį be jo valdytojo (naudotojo) V. F. žinios.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad esminis apeliacinės instancijos teismo argumentas buvo tas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nekonfiskavo A. F. nuosavybės teise priklausančio automobilio. A. J., cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimų nuostatas, teigia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, teismų praktikoje pažymima, kad už ATPK 1302 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą turto konfiskavimas gali būti netaikomas, o ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas neatsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013). Iš byloje esančių duomenų negali būti daroma išvada, kad automobilio savininkas A. F. ar jo naudotojas V. F. jiems priklausantį automobilį „Audi A6 Allroad Quattro“ pažeidėjui perdavė patys, ar automobiliu pažeidėjo buvo naudotasi su jų žinia, ar jie nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys automobilio negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31/2013, nes nagrinėjamoje byloje esančios faktinės aplinkybės yra skirtingos, nei nurodytame precedente.
5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu prašo A. J. prašymą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, A. J. skirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, taigi keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. prašymas tenkintinas.
Dėl kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto konfiskavimo
7. Šioje byloje A. J. patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 1302 straipsnį (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų). Pažeidimo padarymo metu galiojusioje straipsnio sankcijos redakcijoje numatyta, kad veika užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu; teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 1158 Eur iki 1592 Eur su transporto priemonės konfiskavimu.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, automobilio, kuris nuosavybės teise priklausė ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, konfiskavimo klausimą išsprendė skirtingai.
7.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad A. J. lengvąjį automobilį „Audi A6 Allroad Quattro“, nuosavybės teise priklausantį A. F., kuriuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną naudojosi jo sūnus V. F., paėmė savavališkai be V. F. ir A. F. leidimo ar žinios, be to, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad A. F. ar jo sūnus galėjo ar turėjo žinoti, kad A. J. galėtų automobilį panaudoti, atlikdamas priešingus teisei veiksmus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad automobilis reikalingas V. F. rūpinantis savo neįgalaus tėvo A. F. poreikiais, A. J. savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, pažymėjo, kad automobiliu A. J. naudojosi neturėdamas jo savininko ar valdytojo leidimo, taigi, vadovaudamasis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, netaikė turto konfiskavimo.
7.2. Apeliacinės instancijos teismas, nors sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis (kad A. J. lengvąjį automobilį „Audi A6 Allroad Quattro“, nuosavybės teise priklausantį A. F., paėmė savavališkai be V. F. ir A. F. leidimo ar žinios), tačiau pripažino, kad automobilis (veikos padarymo įrankis) turi būti konfiskuojamas, nes nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, juolab kad nustatytos dvi A. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Prieštaraudamas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kuriomis, kaip nurodė, remiasi, konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu A. J. būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o transporto priemonės savininkas ar jos valdytojas (naudotojas) būtų ėmęsi kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią neteisėtam disponavimui. Konstatavęs, kad pažeidėjas transporto priemone pažeidimo metu disponavo apie tai žinant teisėtam transporto priemonės valdytojui (naudotojui) ir jam savo neveikimu iš esmės pritariant tokiam pažeidėjo elgesiui, t. y. teisėtai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju transporto priemonės savininkui ir teisėtam jo valdytojui (naudotojui) tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika.
8. Pagal teisės pažeidimo padarymo metu (2015 m. lapkričio 8 d.) ir pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (2015 m. gruodžio 14 d.) priėmimo metu galiojusio ATPK 26 straipsnio nuostatas (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu atitinkamuose ATPK straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 26 straipsnyje esančiame tokių administracinių teisės pažeidimų sąraše nurodytas ir ATPK 1302 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu (2016 m. sausio 6 d.) galiojo nauja nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ATPK 26 straipsnio redakcija. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo, skirtingai nei anksčiau galiojusioje šio straipsnio redakcijoje, yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes susiaurina ATPK 1302 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Pagal šiuo metu galiojančią redakciją konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Minimame straipsnyje nustatytos ir kitos sąlygos dėl turto konfiskavimo, tačiau jos nėra aktualios šiai bylai, todėl neaptariamos.
ATPK 8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią. Vadinasi, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio nuostatos, nors ir negaliojusios teisės pažeidimo padarymo metu, yra švelninančios administracinę atsakomybę, todėl turi atgalinio veikimo galią ir taikytinos nagrinėjamoje byloje.
9. Pagal bylos duomenis, teismo konfiskuotas A. J. vairuotas A. F. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6 Allroad Quattro“ buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, padarymo įrankis (tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis). Tačiau, esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad konfiskuotas automobilis priklausė ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkas A. F.) žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Remdamasis jau anksčiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas dėl duomenų, kad V. F. su A. F. priklausančiu turtu (automobiliu) elgėsi itin nerūpestingai ir vakarėlio metu aiškiai išreiškė savo valią duoti mašinos raktelius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J., kad šis, apsvaigęs nuo alkoholio, galėtų jį vairuoti. Taigi, pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad V. F. ar A. F. objektyviai galėjo žinoti, kad automobilį A. J. panaudos neteisėtiems tikslams ar apskritai panaudos. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad apylinkės teismo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės teisingos, pagal jas nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas konfiskuoti A. F. priklausantį turtą yra nepagrįstas ir naikintinas.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis naikintina, paliekant galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą su pakeitimais dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą su pakeitimais, pašalinant iš nutarimo ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Vytautas Masiokas
Alvydas Pikelis
