K. Ž. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 28 str., 6 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1013/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12250-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. Ž. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis K. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio ir 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą ir kurie lėmė neteisingo, nepagrįsto ir šališko sprendimo priėmimą.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, prieš pradėdamas nagrinėti bylą, buvo priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu, tai galima suprasti iš nutarties 6 punkto turinio. Be to, nuteistasis pažymi, kad apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymų išreikalauti ir pridėti prie bylos gynybai reikalingus papildomus įrodymus, dėl to buvo prašoma tai padaryti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė, nė vieno prašomo dokumento, vaizdo ir garso įrašų neišreikalavo ir nesudarė galimybės iškviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertą, davusį išvadą apie nukentėjusiajam padarytą sužalojimą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino, pažeisdamas BPK nustatytas taisykles. Kartu kasatorius nesutinka su nutarties 9 punkte teismo išdėstytais motyvais, kuriais atmesti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Kasatorius tvirtina nepadaręs nukentėjusiajam sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Darant tokias išvadas, remtasi tik kaltinančiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, o nuteistojo kaltę paneigiantys liudytojų parodymai apskritai nevertinti. Nepagrįstai kaip besąlygiškai teisingi buvo vertinami ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. B. parodymai, nes jie prieštarauja R. V. ir R. S. parodymams. Šios liudytojos parodymai turi būti vertinami kritiškai ir dėl siekio padėti nukentėjusiajam. Pasak kasatoriaus, neapklausus teismo medicinos eksperto, nebuvo paneigta, kad nukentėjusiajam kaklo paraudimas galėjo atsirasti jį sudirginus stangria drabužių apykakle, suprakaitavus arba prieš apžiūrą patrynus kaklą rankomis. Byloje esančios abejonės dėl kaklo paraudimo priežasties buvo vertinamos nukentėjusiojo, o ne kaltinamojo naudai. Be to, nuteistajam kelia abejones sužalojimo fiksavimo ligoninėje o ne pas teismo medicinos ekspertą aplinkybės. Jo vertinimu, kreipimasis į ligoninės gydytoją, o ne į ekspertą rodo, kad jokių žymių ant kaklo nebuvo, kaip ir kaklo suspaudimo. Dėl šios aplinkybės teismai nepasisakė. Svarbu ir tai, kad specialisto išvados nėra kategoriškos. Tai reiškia, kad galėjo būti ir kitos aplinkybės ar kaklo paraudimo priežastys. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį prielaidų pagrindu, nepašalinęs akivaizdžių prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Liko nepaneigta, kad nukentėjusiajam bandant dešine ranka suduoti nuteistajam į veidą, nuteistasis kaire ranka suėmė jam už drabužių apykaklės ir 2–3 sekundes laikė ištiestos rankos atstumu bei paklausęs, ar nusiramino, iš karto paleido. Taip jis, pasinaudodamas teise į būtinąją gintį (BK 28 straipsnis), apsigynė ir užkirto kelią nukentėjusiojo daromai nusikalstamai veikai. Teismai nevertino kasatoriui gresiančio pavojaus ir jo taikytų būtinosios ginties veiksmų, kurie buvo adekvatūs gresiančiam pavojui. Be to, teismai nenustatė, kad K. Ž. būtų norėjęs sužaloti nukentėjusįjį. Nenustačius kasatoriaus tyčios, laikytina, kad nusikalstama veika nepadaryta. Be kita ko, nepripažinę, kad kasatorius veikė būtinosios ginties situacijoje, teismai turėjo teisę spręsti dėl veikos pripažinimo mažareikšme.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – jame nurodomi formaliai. Iš tiesų nuteistasis K. Ž., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą, nurodytas gynybos versijas paneigė ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. Ž. dėl ginčijamos nusikalstamos veikos, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nuteistasis K. Ž. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Pažymėtina, kad nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo nereiškia, kad šis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK reikalavimus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (kurie, beje, iš esmės atitinka kasacinio skundo argumentus) yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Deklaratyviais pareiškimais apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, teismų praktikos nesilaikymą, nuteistojo K. Ž. teisės į gynybą suvaržymą bei netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir subjektyviu įrodymų bei įvykių situacijos vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Nuteistojo K. Ž. teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo grindžiami tik subjektyviu vertinimu grįstomis prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Tokie teiginiai taip pat nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Be to, šiame kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme. Tačiau šiuo aspektu apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje šiuo klausimu nepasisakė, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas