Kasacinio skundo Nr. DOK-952/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35942-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo R. G. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
nustatė:
Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl R. G. nuteisimo pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir R. G. dėl šių veikų išteisinti; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš R. G. nukentėjusiajai T. K. priteista neturtinė žala bei nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos valstybei jų nepriteisiant ar sumažinant; sušvelninti bausmę, paskirtą pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, pripažinti lengvinančias aplinkybes.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. R. G. kartu su laisvės apribojimo bausme nebuvo pagrindo taikyti intensyvios priežiūros, nes ji kaip kardomoji priemonė jau buvo ilgą laiką taikyta proceso metu. Nuosprendžio vykdymo procese apylinkės teismas nepagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą ir nustatė per ilgą intensyvios priežiūros laiką nuo 23 iki 6 val., o apygardos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo R. G. dėl to paduotą skundą. Teismai padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio pažeidimus. Kadangi apeliacinės instancijos teismas R. G. skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka neatnaujinęs įrodymų tyrimo, mano, kad priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo šališkai, imdamas už pagrindą tik suinteresuotos nukentėjusiosios parodymus. R. G. veiksmai neturėjo būti kriminalizuoti ir kvalifikuoti pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusioji piktnaudžiauja savo padėtimi, sukurdama situacijas, kad R. G. jai kelia baimę, skambina į policiją, nors jis nori tik pasiklabėti ir kad ji atiduotų auksinius šventintus papuošalus ir pinigus. Pažeistas teises nukentėjusioji galėjo apginti civilinėmis priemonėmis. Jokios moralinės žalos T. K. nepadarė. Nuteistasis gailėjosi, teigė mylintis T. K., tačiau tai nepagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus. Nukentėjusiosios T. K. elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas, bet teismai to nepripažino. R. G. paskirta bausmė turi būti iš esmės peržiūrėta ir sušvelninta. Teismai R. G. argumentų bei pateiktų įrodymų dėl jo nekaltumo deramai nevertino ir vadovavosi vien tik jo kaltę pagrindžiančiai įrodymais. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes įrodymus įvertino ne remdamiesi išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet apibendrintomis išvadomis, grindžiamomis prielaidomis, taip pat neįvertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylos nagrinėjimui. R. G. nepagrįstai buvo inkriminuota ir BK 165 straipsnio l dalis, nes jis į nukentėjusiosios butą pateko pakviestas ir teisėtai.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. ir jo gynėja prašo R. G. išteisinti pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš nuteistojo R. G. apeliacinio skundo, klausimai dėl jo nuteisimo pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį nebuvo keliami, apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų nenagrinėjo, taigi šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Nors nuteistasis R. G. ir jo gynėja, kasaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę, paskirtą pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir pripažinti R. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau siekdami švelnesnės bausmės, teisiniais argumentais BK bendrosios dalies nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo. Dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir švelnesnės bausmės R. G. paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad R. G. kartu su laisvės apribojimo bausme nebuvo pagrindo taikyti intensyvios priežiūros.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl analogiškų apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 19-23 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgė į kartu su bausme skiriamų įpareigojimų ir draudimų paskirtį bei tikslus, todėl pagrįstai skyrė R. G. laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra visą bausmės atlikimo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tai yra proporcinga ir adekvati priemonė ir R. G. teisės nėra varžomos labiau nei tai yra būtina.
Kasaciniu skundu taip pat prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš R. G. nukentėjusiajai T. K. priteista neturtinė žala bei nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos valstybei jų nepriteisiant ar sumažinant, tačiau nepateikta teisinių argumentų, kurie nurodytų pagrindą nagrinėti šį klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes apeliacinės instancijos teismas R. G. skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodė, kad apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. skundžia nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindu, prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnes bausmes ir laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, prašo sumažinti arba atmesti civilinį ieškinį bei atmesti prašymą išieškoti proceso išlaidas. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra BPK 3251 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nuteistasis nėra išreiškęs noro dalyvauti teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija nutarė nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir informuoti proceso dalyvius apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pasiūlant pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo ir prašymus.
Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo R. G. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
Darius Kantaravičius
