Civilinė byla Nr. e2-140-1093/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15368-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.2; 3.2.7.1.; 3.1.17.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Monika Benetė,
sekretoriaujant Viktorijai Jurgelaitytei
dalyvaujant trečiajam asmeniui S. B.,
ieškovei N. B., jos atstovei advokatei Evitai Vėtei,
atsakovui D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens S. B. pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui D. B. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusiu klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – S. B., pareiškęs savarankiškus reikalavimus, akcinė bendrovė,,SEB bankas“, akcinė bendrovė,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 1 d. daliniu sprendimu nutraukė ieškovės N. B. ir atsakovo D. B. santuoką bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, įgyto turto bei dalies kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Bylą dalyje dėl ieškovės ir atsakovo prievolės kreditoriui S. B. nuspręsta nagrinėti toliau.
2. Trečiais asmuo S. B. pareiškė savarankiškus reikalavimus N. B. ir D. B. santuokos nutraukimo byloje, prašydamas teismo priteisti iš ieškovės N. B. ir atsakovo D. B. solidariai 7 530,12 Eur skolą, 1 882,53 Eur palūkanas, 2 710,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo pareiškime nurodė, kad yra atsakovo D. B. tėvas. Jis iš vienos pusės (toliau ir – paskolos davėjas), o atsakovas ir ieškovė iš kitos pusės (toliau ir - paskolos gavėjai) (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. 20120130 (toliau ir – sutartis, paskolos sutartis). Šia sutartimi trečiasis asmuo suteikė paskolos gavėjams 26 000 Lt (7 530,12 Eur) paskolą, o paskolos gavėjai įsipareigojo paskolą grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais iki 2017 m. gruodžio 31 d., laikantis prie sutarties pridėto ir šalių pasirašyto įmokų grafiko. Taip pat buvo susitarta, kad trečiasis asmuo paskolą suteikia, pervesdamas pinigus į D. B. banko sąskaitą. Sutartyje buvo numatyta paskolos panaudojimo paskirtis - paskolos gavėjai įsipareigojo gautas lėšas naudoti nekilnojamojo turto, skirto gyventi su šeima, įsigijimui arba su tokio turto įsigijimu susijusioms teisinėms procedūroms apmokėti, taip pat galimam būsto remontui. Paskolos sutartyje buvo numatyta, kad jeigu paskola nebus grąžinta iki nustatyto termino, nuo negrąžintos sumos bus skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos. Taip pat sutartyje nustatyta, kad paskolos gavėjai, pavėlavę grąžinti paskolą, privalės mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Vykdydamas paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo pervedė į D. B. banko sąskaitą sutartyje numatytą 26 000 Lt sumą. Tokiu būdu paskolos dalykas buvo faktiškai perduotas paskolos gavėjams. Nepaisant paskolos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nei ieškovė, nei atsakovas trečiajam asmeniui paskolos negrąžino nei iki sutartyje nustatyto termino, nei vėliau. Nors paskolos gavėjai niekada neneigė paskolos egzistavimo, jie nuolat prašydavo palaukti, motyvuodami tuo, kad šiuo metu neturi galimybės paskolos grąžinti. Paskolos davėjas, pasitikėdamas savo sūnumi ir jo sutuoktine, ilgą laiką kantriai laukė paskolos grąžinimo. Tačiau situacijai nesikeičiant, (duomenys nskelbtini) išsiuntė paskolos gavėjams pretenziją, kurioje pareikalavo sumokėti 7 530,12 Eur skolą, taip pat palūkanas ir delspinigius. Nepaisant šios pretenzijos, paskolos gavėjai skolinių įsipareigojimų neįvykdė ir skolos nepadengė. Teismui nusprendus, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, trečiasis asmuo prašo jį atnaujinti.
4. Atsakovas D. B. atsiliepime į trečiojo asmens pareiškimą nurodė, kad visiškai su juo sutinka, ir prašo trečiojo asmens reikalavimus tenkinti.
5. Ieškovė N. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens pareiškimą, kuriame nurodo, kad su trečiojo asmens pareiškimu ir jo reikalavimais nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškimą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad pinigai, kuriuos trečiasis asmuo pervedė į savo sūnaus D. B. sąskaitą, iš tikrųjų nebuvo tikra paskola. Šios lėšos buvo perduotos kaip šeimos pagalba, skirta sūnaus ir jo šeimos gyvenimo sąlygoms pagerinti bei būstui įsigyti. Tuo metu šeima planavo įsigyti nekilnojamąjį turtą, o bankas, vertindamas galimybę suteikti būsto paskolą, reikalavo, kad tam tikri pinigų srautai būtų formaliai pagrįsti dokumentais. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta sudaryti paskolos sutartį tik formaliai, kad būtų galima pagrįsti lėšų kilmę bankui, tačiau realaus šalių ketinimo sukurti paskolos teisinius santykius nebuvo, ji sudaryta tik dėl akių. Per visą laikotarpį po pinigų perdavimo trečiasis asmuo S. B. niekada nereikalavo šių lėšų grąžinti. Jis šių pinigų nelaikė skola ir ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų dėl jų grąžinimo. Jis šios tariamos skolos nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka ir nesiėmė jokių veiksmų ją išieškoti daugelį metų. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės rodo, kad tarp šalių realiai nebuvo susiformavę paskolos teisiniai santykiai. Pinigų perdavimas buvo susijęs su šeimos narių tarpusavio pagalba, o ne su prievole grąžinti paskolą. Paskolos grąžinimo terminas sutartyje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl nuo to momento prasidėjo terminas, per kurį galėjo būti reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo. Kadangi į teismą buvo kreiptasi gerokai vėliau, trečiojo asmens reikalavimams turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių yra nepagrįsti, nes nėra pagrindo laikyti, kad tarp šalių egzistavo realūs paskolos teisiniai santykiai ir kad ieškovė būtų pažeidusi kokius nors sutartinius įsipareigojimus.
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. B. palaikė savo reikalavimus, prašė jo pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sūnui ir marčiai reikėjo pinigų butui įsigyti, tai jie pas jį prašė paskolinti pinigų ir jis paskolino. Pasirašė sutartį, kuri yra su visais parašais. Buvo sutartas mokėjimų grafikas. Kol atsakovas ir jo sutuoktinė mokėjo paskolą bankui ir buvo maži vaikai, jis nereikalavo grąžinti skolos, nes matė, kad šeimai reikalingi pinigai. Jis primindavo sūnui apie skolą, marčiai - ne, nes ji neatvažiuodavo. Abudu – ieškovė ir atsakovas, prašė paskolinti pinigų pas jį atvažiavę į namus. Banke pervedė pinigus į sūnaus sąskaitą. Neatsimena, ar banke buvo ir ieškovė. Trečiojo asmens žmona taip pat sutiko skolinti pinigus ieškovei ir atsakovui. Pinigai buvo sukaupti iš jo darbinių pajamų. Paskolos sutarties tekstą padėjo sudaryti atsakovas. Trečiasis asmuo turi dar vieną sūnų, bet jam nėra skolinęs ar dovanojęs pinigų. Atsakovas yra jam padėjęs su pinigais. Nurodė, kad laukė, kol vaikams pagerės finansinė situacija, todėl neprašė grąžinti skolos. Mano, kad patyrė nuostolių dėl negrąžintos paskolos, nes nėra turtuolis. Per vaiko krikštynas neprašė grąžinti pinigų.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas D. B. palaikė trečiojo asmens reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad tėvui yra (duomenys neskelbtini) metai, tai jis gali ne viską atsiminti dėl paskolos suteikimo. (Duomenys neskelbtini) ieškovė pastojo, tai atsakovas su ieškove sugalvojo, kad reikia pirkti butą. Atsakovas surado butą, jo kaina buvo 166 000 Lt, dar reikėjo pinigų aukcionui ir pradiniam įnašui paskolai, todėl kartu su ieškove nuvažiavo pas jo tėvą, kuris tuo metu kaip tik turėjo pinigų, ir paprašė paskolinti. Jie pasiruošė standartišką paskolos sutartį ir visi ją pasirašė. Tuo metu santykiai buvo geri tarp jų. Iš tėvo pasiskolino 26 000 Lt. Pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą, jis ir sumokėjo pradinį įnašą. Visą buto forminimą atliko atsakovas. Vėliau bute reikėjo daryti remontą, pinigų nebuvo, todėl tėvas ir nereikalavo grąžinti skolą, nors kartais apie tai primindavo ir atsakovo tėvas, ir motina. Pinigai nuvertėjo, neuždirbo palūkanų, todėl tėvas patyrė nuostolių. Skolintis pinigus buvo bendras sutuoktinių sutarimas, todėl ieškovė tikrai suprato, kad jie skolinasi pinigus. Tėvas pradėjo priminti apie skolą, kai pamatė, kad griūva atsakovo santuoka. Paskolos sutartį ir grafiką pasirašė vienu metu. Palūkanos yra standartinis dalykas paskolos sutartyse. Nebeprisimena, ar visi tą pačią dieną pasirašė sutartį. Nesitaupė pradiniam įnašui, neturėjo pinigų pradiniam įnašui.
9. Teismo posėdžio metu ieškovė N. B. ir jos atstovė prašė trečiojo asmens reikalavimus atmesti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad visą gyvenimą ieškovės ir atsakovo pinigai buvo atskiri. Sutiktų sumokėti pusę paskolos sumos dalimis po 20 Eur/mėn. Parašas ant sutarties yra jos. Atsakovas jai sakė, kad skolos tėvui nereikės atiduoti. Visi trys buvo nuvažiavę pas trečiąjį asmenį, bet ji pinigų neprašė. Ji tuo metu ruošėsi skirtis su atsakovu. Ji sutartį pasirašė jos net neskaičiusi. Jai sakė, kad tėvas skolina pinigus, kurių nereikės grąžinti. Kai ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tėvas pradėjo prašyti grąžinti pinigus. Patvirtino, kad gavo atsakovas pinigus. Nieks jos neprašė grąžinti pinigus, o tik 2023 m. pradėjo prašyti. Paskolos gavimo metu sutuoktiniai gyveno atskirai. Atsakovo tėvai žadėjo padėti šeimai su pinigais, bet nebuvo net kalbų apie paskolą. Nesitarė nei dėl palūkanų, nei dėl delspinigių. Trečiasis asmuo turi jos telefono numerį, bet niekada neprašė grąžinti pinigus. Atsakovo mama taip pat neprašė grąžinti pinigus. Jai poreikio skolintis pinigų nebuvo, nes ji turėjo kur gyventi. Mano, kad perduoti pinigai nebuvo paskola. Neginčija fakto, kad pinigai yra perduoti ir yra negrąžinta paskola. Pastojo (duomenys neskelbtini), bet to dar nieks nežinojo. Kadangi butas buvo reikalingas atsakovui, tai jis dokumentus ir tvarkė. Gavo paskolos sutartį į el. paštą 2023 m. buvo nuvažiavę pažiūrėti buto. Prašo taikyti ieškinio senatį.
k o n s t a t u o j a :
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo S. B. (paskolos davėjas) (duomenys neskelbtini) su D. B. ir N. B. (paskolos gavėjais) sudarė paskolos sutartį Nr. 20120130, pagal kurią paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjams 26 000 Lt (7 530,12 Eur) paskolą iki (duomenys neskelbtini) pinigus pervesdamas į D. B. banko sąskaitą, o paskolos gavėjai įsipareigojo paskolą grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad iki paskolos grąžinimo termino palūkanos nebus skaičiuojamos, tačiau paskolos negrąžinus iki nustatyto termino, nuo negrąžintos sumos bus skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos, sutartyje taip pat numatyta, kad paskolos gavėjams pavėlavus grąžinti paskolą, nuo negrąžintos paskolos sumos skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Iš (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB mokėjimo nurodymo matyti, kad lėšos pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. 20120130 buvo pervestos į D. B. banko sąskaitą. Trečiasis asmuo S. B. 2023 m. lapkričio 24 d. el. paštu išsiuntė ieškovei ir atsakovui pretenziją, reikalaudamas grąžinti paskolą, taip pat sumokėti palūkanas ir delspinigius, tokią pretenziją 2023 m. lapkričio 25 d. išsiuntė ir registruotu laišku sutuoktinių gyvenamosios vietos adresu. Trečiojo asmens teigimu, paskola jam iki šiol negrąžinta, todėl jis ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas teismo priteisti solidariai ir ieškovės ir atsakovo 7 530,12 Eur skolą, 1 882,53 Eur palūkanas, 2 710,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas trečiojo asmens reikalavimus palaiko, o ieškovė prašo atmesti. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs šalių ir atstovės paaiškinimus, nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad trečiojo asmens reikalavimai iš dalies yra pagrįsti.
11. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItMzc4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-378/2022">e3K-3-92-378/2022</a>).
12. Teismo vertinimu, byloje pakanka rašytinių įrodymų (pasirašyta paskolos sutartis, mokėjimo nurodymas) konstatuoti, kad trečiasis asmuo savo sūnui ir jo sutuoktinei suteikė 26 000 Lt (7 530,12 Eur) paskolą ir ši pinigų suma buvo perduota sutuoktinių nuosavybėn. Ginčo dėl to, kad visa paskolos suma trečiajam asmeniui S. B. nėra grąžinta, byloje nekilo. Atsakovas savo įsipareigojimo grąžinti paskolą neginčijo. Tačiau ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir duodama paaiškinimus teigė, kad jai nekyla pareiga grąžinti paskolą, kadangi trečiojo asmens atsakovui perduoti pinigai buvo ne paskola, o parama šeimai, paskolos sutarties pasirašymas buvo tik dėl akių. Vis tik teismas ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, ieškovė nereiškė reikalavimų byloje pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. 20120130 negaliojančio (tariamu ar apsimestiniu) sandoriu, todėl paskolos sutartis yra galiojanti ir sukurianti jos šalims teises ir pareigas, tarp jų ir paskolos gavėjams grąžinti paskolos davėjui paskolą. Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas neigia, jog perduoti pinigai buvo parama, o ne paskola. Teismo vertinimu, vien ieškovės žodinių paaiškinimų, kad jai buvo žadėta ar ji pati taip suprato, jog paskolos grąžinti nereikės, nepakanka daryti išvadą, kad trečiojo asmens pagal paskolos sutartį perduoti pinigai buvo parama, o ne paskola. Ieškovė pripažino, kad ji pasirašė paskolos sutartį, iš trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad paskolos sutartis jai buvo atsiųsta ir el. paštu 2012 m. vasario 10 d., taigi ieškovė turėjo galimybes susipažinti su sutarties sąlygomis tiek pasirašant sutartį, tiek ir netrukus po to. Paskolos sutarties tekstas nėra ilgas, sutarties sąlygos, kad pinigai yra skolinami ir juos paskolos gavėjai įsipareigoja grąžinti iki (duomenys neskelbtini)., yra aiškios, suprantamos ir nesudaro pagrindo manyti, kad šalių susitarimas buvo ne dėl paskolos ieškovei ir atsakovui suteikimo.
13. Sudarytas sutartis šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo ieškovei ir atsakovui paskolino 26 000 Lt (7 530,12 Eur), kuriuos jie įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad paskola trečiajam asmeniui negrąžinta. Taigi bylos šalys nevykdė joms pagal paskolos sutartį tekusios prievolės grąžinti paskolą, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovo solidariai priteistina 7 530,12 Eur negrąžinta paskola (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų ir delspinigių
14. Trečiasis asmuo prašo priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 1 882,53 Eur palūkanų ir 2 710,80 Eur delspinigių. Iš paskolos sutarties matyti, kad ji yra neatlygintinė, nes šalys susitarė, jog mokėtinos palūkanos neskaičiuotinos, nes paskola suteikiama šeimos nariui. Paskolos sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti tik tuo atveju, jei paskola negrąžinama iki (duomenys neskelbtini) tada mokėtinos palūkanos sudaro 5 proc. per metus, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos. Teismo vertinimu, paskolos sutarties 2.1 punkte sutarties šalys susitarė dėl kompensacinių palūkanų. Paskolos sutartyje šalys susitarė ir dėl delspinigių, numatydamos, kad paskolos gavėjas, negrąžinęs paskolos iki (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 2.2 punktas).
15. Ieškovė nei prašomų priteisti palūkanų, nei delspinigių dydžio (trečiojo asmens aritmetinių paskaičiavimų) neginčija, tačiau mano, kad prašomos priteisti netesybos yra per didelės ir turėtų būti mažinamos.
16. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187/2021).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskolos sutartis sudaryta laisva sutarties šalių valia, trečiasis asmuo, suteikdamas paskolą savo sūnaus šeimai, suteikė paskolą be mokėjimo palūkanų, nuo pat 2012 m. kovo 31 d. iki šiol, t. y. beveik 14 metų, trečiajam asmeniui nėra nė dalis paskolos sugrąžinta, visus tuos metus trečiasis asmuo negalėjo naudotis savo pinigais, sutiktina su atsakovu, kad pinigai šiuo laikotarpiu nuvertėjo, tuo tarpu ieškovė ir atsakovas, naudodamiesi ir trečiojo asmens paskolintais pinigais, įsigijo nekilnojamojo turto. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad skolą trečiajam asmeniui ieškovė ir atsakovas turės grąžinti solidariai, abu yra sveiki, darbingo amžiaus ir dirbantys asmenys, tuo tarpu trečiasis asmuo yra garbaus amžiaus senatvės pensininkas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, ir yra pagrindas juos mažinti.
18. Trečiasis asmuo palūkanas prašo priteisti už paskutinius penkis metus, o delspinigius - už paskutinius šešis mėnesius. Taigi trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės ir atsakovo ir kompensacines palūkanas, ir delspinigius už laikotarpius, kurie iš dalies sutampa.
19. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos; pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
20. Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-173/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-173/2006">3K-3-173/2006</a>). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-916/2016">e3K-3-153-916/2016</a>, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ3LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-147-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-147-690/2018">e3K-3-147-690/2018</a>, 22 punktas).
21. Taigi pagal pirmiau cituotą kasacinio teismo praktiką, nustačius, kad ieškovė ir atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę grąžinti trečiajam asmeniui paskolą iki (duomenys neskelbtini_ trečiasis asmuo įgijo teisę prašyti teismo priteisti jam arba kompensacines palūkanas (pagal sutarties 2.1 punktą), arba delspinigius (pagal sutarties 2.2 punktą). Ieškovė nei prašomų priteisti palūkanų, nei delspinigių dydžio (trečiojo asmens aritmetinių paskaičiavimų) neginčija, pagrindo mažinti netesybas nėra, atsakovas su trečiojo asmens reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti delspinigių dydis yra didesnis, apima ir palūkanas, teismas trečiojo asmens reikalavimą priteisti delspinigius tenkina, o priteisti palūkanas – atmeta.
Dėl senaties termino
22. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį trečiojo asmens reikalavimams. Ieškovės įsitikinimu, ieškinio senaties terminas prasidėjo 2013 m. gruodžio 1 d., t. y. 10 metų iki trečiojo asmens pretenzijos ieškovei įteikimo, nes pašto siunta su pretenzija ieškovei įteikta 2023 m. gruodžio 1 d. Trečiasis asmuo nesutinka, kad yra praleista ieškinio senatis, o jei teismas spręstų, kad terminas praleistas, prašo jį atnaujinti.
23. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Taigi ieškovės prašymas skaičiuoti ieškinio senaties termino eigos pradžią ne nuo momento, kada trečiasis asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, ar nuo termino įvykdyti prievolę pabaigos, o nuo momento, kada ieškovė gavo pretenziją dėl paskolos grąžinimo, yra nepagrįstas.
24. CK 1.127 straipsnis sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ0LTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-244-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-244-611/2020">e3K-3-244-611/2020</a>).
25. Paskolos sutartyje numatyta, kad paskolą paskolos gavėjai turi grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Taigi prievolei įvykdyti yra nustatytas galutinis terminas. Be to, teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo to momento, kai paskolos gavėjai privalėjo grąžinti visą suteiktą paskolą, tačiau jos negrąžino, nes tik nuo šio momento trečiasis asmuo galėjo visiškai įsitikinti savo teisės pažeidimu, kadangi sutarties šalys buvo susitarę, kad paskolos grąžinimo terminas pasibaigs (duomenys neskelbtini)., nors ir buvo sudarytas paskolos grąžinimo grafikas, mokant įmokas kas mėnesį. Taigi bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini) ir šis terminas (duomenys neskelbtini)., kai trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje, nebuvo praleistas.
Dėl procesinių palūkanų
26. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo trečiojo asmens pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų pareiškimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Trečiojo asmens reikalavimai patenkinti 84 procentų.
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, pareiškimą tenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistinos 84 proc. žyminio mokesčio (visas žyminis mokestis 273 Eur; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), t. y. po 115 Eur iš kiekvieno.
29. Teismo patirtos bendros išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje, yra 60 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. daliniu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 29 punkte bylos šalys susitarė, kad išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigoja padengti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteisiamos lygiomis dalimis po 30 Eur iš kiekvieno.
30. Ieškovė ir atsakovas teismui pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. daliniame sprendime patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys 28 punkte susitarė, kad visas patirtas bylinėjimosi išlaidas kiekviena šalis prisiima sau ir viena iš kitos jų nereikalaus. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebepasisako.
31. Trečiasis asmuo S. B. ir ieškovė turėjo priešingą suinteresuotumą, nagrinėjant trečiojo asmens reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę į dalies (16 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės teisine pagalba, atlyginimo. Iš ieškovės pateikto prašymo matyti, kad ieškovė, nagrinėjant trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, patyrė 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, nėra per didelės. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 203 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Atlikus ieškovei (203 Eur) ir trečiajam asmeniui (115 Eur) priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 88 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės pareiga atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas laikoma pasibaigusia.
33. Atsakovas D. B. 2026 m. vasario 6 d. pateikė papildomų dokumentų, tačiau juos atsakovas pateikė po bylos išnagrinėjimo, dėl to teismas atsisako priimti pateiktus dokumentus ir juos grąžina atsakovui D. B..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51–3.54 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 538–541 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Priimti galutinį sprendimą ieškovės N. B. ir D. B. santuokos nutraukimo byloje – dalyje dėl trečiojo asmens S. B. savarankiškų reikalavimų.
Trečiojo asmens S. B. pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų pareiškimo tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 7 530,12 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų ir 12 ct) skolą, 2 710,80 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų ir 80 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 240,92 Eur) nuo pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų pareiškimo priėmimo teisme dienos (2025 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 30 Eur (trisdešimt eurų) iš kiekvienos šalies bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsisakyti priimti D. B. 2026 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktus dokumentus ir juos grąžinti atsakovui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Monika Benetė
