Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Civilinė byla Nr. e2-833-545/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13689-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.4;

3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.12

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant A. Š.

dalyvaujant atsakovui A. Č.,

atsakovei S. V. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. Č. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. Č. ir S. V. Č. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,-

n u s t a t ė :

ieškovė T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:

1) nustatyti tokią T. Č. (toliau – Močiutė) bendravimo su A. Č., V. Č. ir S. Č. (toliau – Anūkai) tvarką:

1.1. nustatyti Močiutės bendravimui su Anūkais pereinamąjį vienerių metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo sprendimo priėmimo dienos, kurio metu Močiutė su Anūkais bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje, pasibaigus nepilnamečių vaikų privalomojo ugdymosi procesui;

1.2. paskirti (duomenys neskelbtini) C. M. centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), teikti tarpininkavimo paslaugas Močiutės ryšio su Anūkais atkūrimui;

1.3. atsakovai A. Č. ir S. V. Č. (toliau – Tėvai) užtikrina vaikų A. Č., V. Č. ir S. Č., atvykimą kartu ar kiekvieno atskirai specialisto nurodytu laiku ir vietoje;

1.4. įpareigoti Atsakovus apmokėti ½ dalį sumos (duomenys neskelbtini) C. M. centrui „(duomenys neskelbtini) ” ir jos pasitelktiems kitiems specialistams už suteiktas tarpininkavimo paslaugas;

1.5. nustatyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Močiutė porinių savaičių šeštadienį 14 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar Močiutės ir Tėvų arba vieno iš jų raštu sutartos kitos vietos ir grąžina juos tą pačią dieną 18 vai. į jų gyvenamąją vietą ar abiejų Šalių raštu sutartą kitą vietą.

1.6. dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaikų ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikai arba kuris nors iš jų negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas su juo neįvyksta. Ligos atveju, tai turi būti patvirtinta medicininiais dokumentais;

1.7. apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, Šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja, bet ne vėliau kaip prieš trys dienas iki numatomo susitikimo, pridedant tai patvirtinančius dokumentus;

1.8. šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks Močiutės bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas;

1.9. bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais; apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną;

2) priteisti iš atsakovų valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės sūnus A. Č. ir jo žmona S. V. Č. turi trys vaikus: A. Č., V. Č. ir S. Č.

Maždaug nuo 2021 metų santykiai su sūnumi pablogėjo, jis pradėjo vengti bendravimo su ieškove, neatsako nei į skambučius nei į trumpąsias Sms žinutes. Nutrukus bendravimui su atsakovais, nutrūko ir ieškovės bendravimas su anūkais. Prašė atsakovų sudaryti galimybę matytis ir bendrauti su anūkais, tačiau susitarti nepavyko. A. Č. nusišalino nuo problemos sprendimo, o S. V. Č. draudžia vaikams su ieškove susitikti.

Tiesiogiai susisiekti su anūkais ji neturi galimybės, kadangi tie kontaktai, kuriuos ji turėjo, yra užblokuoti.

CK 3.176 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku. Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą. (CK 176 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko inT.ms (CK 3.176 straipsnio 4 dalis).

Siekdama susitarti su atsakovais geruoju, ieškovė kreipėsi tiesiogiai į juos, bet susitarti nepavyko. 2024-10-23 kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau ir su jų pagalba susitarti su atsakovais nepavyko, išsamaus atsakymo ji negavo.

Atsakovai A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) S. V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškovės T. Č. ieškiniu nesutinka, taip pat atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nesuderinamą su vaiko teisėmis bei šeimos narių laisve pasirinkti, kaip ir kada bendrauti ir prieštaraujantį vaikų inT.ms.

Ieškinyje bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kad teigiamo emocinio ryšio ieškovė su jų vaikais neturi, todėl, tokiu motyvu negali remtis. Bendravimas su ieškove visai šeimai kelia stresą, kuria emocines įtampas. Po susitikimų su ja visi jausdavosi įskaudinti, sutrikę, pažeminti. Ieškovė nėra geranoriškai siekusi bendravimo – jos elgesys ne kartą buvo impulsyvus, konfliktinis, neatitinkantis vaiko interesų. Palaipsniui atsakovai ėmė mažinti bendravimo trukmę ir dažnumą.

Yra buvę atvejų, kai ieškovė veržėsi pro duris į atsakovų butą, mėtė daiktus (raktus) jų namuose, nes supyko, kad (duomenys neskelbtini) auklėtoja neleido išsivesti vaiko (S. Č.) iš (duomenys neskelbtini) be tėvų žinios. Ieškovės bendravimas pasižymi psichologiniu spaudimu ir manipuliacija – kritikuoja atsakovų kaip tėvų sprendimus, neigiamai komentuoja aprangą, gyvenimo būdą, pirkinius, planus laisvalaikiui, žemina tėvų autoritetą vaikų akivaizdoje, kritikuoja tėvus vaikams girdint.

Pastebėjo, kad manipuliuoja vaikais, patarinėja, aiškina, kaip vaikai turėtų kalbėti su savo tėvais, kad pakreiptų jų sprendimus ieškovės norima kryptimi, smerkiamai kalba apie vaikų ir tėvų elgesį. Nori kontroliuoti, ką ir kaip valgyti, rengtis, ilsėtis. Kalbėdama nevengia kelti toną, rėkti. Yra buvę atvejų, kai būdama atsakovų namuose perdėlioja daiktus, nes manosi žinanti, kaip geriau, kokia turi būti tvarka. Atsakovų vaikai tokios kontrolės nemėgsta, nenori su ieškove bendrauti. Jie yra tokio amžiaus, kai gali aiškiai išdėstyti savo norus, pasirinkimus. A. ir S. kategoriškai atsisako bendrauti, susitikti su ieškove, V. galbūt sutiktų susitikti, nes jam „T. gaila“, bet pabrėžia, kad ne prievartos būdu, o kada pats nuspręstų.

Dėl bendravimo su vaikais ieškovė niekada nesitarė geruoju, o tik reikalaudama daryti taip, kaip ji nori. Susitikusi neigiamai atsiliepdavo apie vyrus teigdama, kad moterys yra protingos, geros, o vyrai silpni, netikę.

Nenori, kad atsakovų (duomenys neskelbtini) sūnūs girdėtų tokias neigiamas kalbas apie vyrus. Ieškinyje paminėtas teiginys, kad atsakovė S. V. Č. draudžia vaikams susitikti su močiute, neatitinka tiesos. Atsakovų vaikų jokie kontaktai nėra užblokuoti, telefonų numeriai yra tie patys nuo pat pradžios, kai buvo įsigyti telefonai. Tik vaikai yra išmokyti neatsiliepti į nepažįstamus skambučius.

Su ieškiniu nesutinka, nenori, kad vaikai būtų verčiami susitikti su žmogumi, su kuriuo neturi teigiamo emocinio ryšio, su kuriuo bendrauti nemalonu, bendravimas kelia stresą, reikia stengtis apgalvoti kiekvieną žodį, kad neiššauktume neadekvačios reakcijos.

Atsakovų sūnūs yra išauklėti, protingi, kūrybingi vaikinai. Atsakovų šeimoje yra rūpinamasi tiek berniukų fiziniu lavinimu, tiek emociniu, jie gerai mokosi, turi draugų, dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Visi trys tris kartus per savaitę lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus „(duomenys neskelbtini) “ klube, kurio filosofija yra skatinti sveiką visuomenės gyvenimo būdą ir užimtumą, puoselėti tokias vertybes kaip nuoseklumas, atsakingumas, pagarba, komandinis darbas. Šiomis vertybėmis vadovaujamės ir atsakovų šeimos gyvenime. Taip pat visi trys yra aktyvūs (duomenys neskelbtini) nariai. Šis centras pristato save kaip modernus, patrauklus, atviras pozityviai kaitai vaikų neformaliojo švietimo centras. Sūnūs dalyvauja daugelyje šio centro veiklų.

Ieškovė du kartus klaidingai informavo Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą prie SADM (toliau – VVTAT prie SADM), kad atsakovai (vaikų tėvai) netinkamai auklėja ir neprižiūri savo vaikų, nesirūpina jų sveikata ir mokslais. Atvykę VVTAT prie SADM darbuotojai apklausė atsakovų šeimos narius. Ieškovės pranešimuose išdėstytos aplinkybės nebuvo patvirtintos.

Taip pat susitikimų ir pokalbių telefonu metu ieškovė atsakovams grasindavo, kad ir toliau rašys pranešimus į VVTAT prie SADM, taip pat rašys skundus į atsakovų darbovietes ir pasieks, kad jie netektų darbo.

CK 3.176 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendravimui su artimaisiais tik tuomet, jei tai neprieštarauja vaiko inT.ms ir tarp vaiko bei asmens, siekiančio bendravimo, egzistuoja teigiamas emocinis ryšys.

Teigiamo emocinio ryšio tarp vaikų ir ieškovės T. Č. nėra ir niekada nebuvo. Priešingai – bendravimas su ja visai mūsų šeimai, įskaitant vaikus, kelia stresą, sukelia emocinį diskomfortą, nerimą, įtampą.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko inT.ms.

Atsakovai, kaip vaikų tėvai, yra įsitikinę, kad, nesant teigiamo emocinio ryšio, nustačius priverstinę bendravimo tvarką tarp ieškovės ir nepilnamečių vaikų, būtų pakenkta vaikų inT.ms. Ieškinyje reikalaujama nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad ieškovė turėtų teisę paimti vaikus porinių savaičių šeštadieniais. Patenkinus tokį reikalavimą, vaikai netektų galimybės tomis dienomis dalyvauti būrelių veikloje, susitikti su draugais arba ramiai leisti laiką namie užsiimdami mėgstama veikla – (duomenys neskelbtini) ir pan. Taip pat atsakovai nesutiko, kad ieškovei būtų suteikta galimybė susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nedalyvaujant jų tėvams.

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis.

Atsakovai ir vaikų tėvai, yra įsitikinę, kad tinkamai rūpinasi savo vaikų sveikata, išlaiko juos, sudaro palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų pasirengę savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Mano, kad ieškinio reikalavimas nustatyti prievolę užtikrinti ieškovei galimybę dalyvauti auklėjant vaikus, yra kenksmingas vaikų inT.ms.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai papildomai nurodė, kad nesant teigiamo emocinio ryšio, nenustatyti priverstinės bendravimo tvarkos tarp ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Ieškinyje siūloma bendravimo tvarka – būtų dirbtinis sprendimas, ignoruojantis realią emocinę situaciją, būtų žalingas vaikų psichologinei gerovei ir pažeistų jų teisę į saugią aplinką bei orų elgesį. Prievartiniai bandymai primesti kontaktą gali sukelti jiems emocinių išgyvenimų, streso ir ilgalaikių neigiamų pasekmių psichinei sveikatai. Atsakovai informavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovus apie vaikų išsakytą nenorą bendrauti su ieškove ir emocines reakcijas, susijusias su šia situacija.

Atsakovų žiniomis, ieškovė turi visų šeimos narių (įskaitant vaikus) telefonų numerius. Taip pat vaikai turi ieškovės telefono numerį. Mano, kad reikalavimas perduoti ieškovei papildomus vaikų asmeninius kontaktus (el. paštus) yra perteklinis, turint omenyje, kad kalbame apie nepilnamečius asmenis.

Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius, j. a. k. 188752021, (toliau ir – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė prašo, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka su anūkais porinių savaičių šeštadieniais nuo 14 val. iki 18 val., iš esmės tai nėra intensyvi bendravimo tvarka ir neprieštarautų vaikų inT.ms, tačiau šioje byloje itin svarbu vertinti ir nepilnamečių nuomonę, kurie jau nėra labai maži, todėl aiškiai geba išreikšti savo nuomonę. Visi berniukai nurodė, jog jiems nėra uždrausta bendrauti su močiute, tačiau jie patys nenori, o ir ieškovė nededa didelių pastangų, t. y. neskambina, nerašo vaikams (tik kelis kartus tą padarė per 5 m.). Iš vaikų nuomonių matyti, jog su ieškove jie neturi ir niekada neturėjo itin artimo ryšio, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, Skyrius mano, jog jei teismas netenkintų ieškovės reikalavimų, nepilnamečių inT.i nenukentėtų.

Skyriaus vyriausioji specialistė apsilankė atsakovų gyvenamojoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, jog atsakovai su savo vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kuris yra per du aukštus, apie (duomenys neskelbtini) ploto. Pasak atsakovų, butas nuosavybės teise priklauso jiems. Bute yra (duomenys neskelbtini). S. S. kambaryje yra (duomenys neskelbtini). Kambaryje matosi (duomenys neskelbtini) apdovanojimai, piešimo priemonės. Sūnaus V. kambaryje yra (duomenys neskelbtini). Kambario sienas puošia įvairūs piešiniai ir paveikslai. S. A. kambaryje yra (duomenys neskelbtini). Visi vaikai turi kompiuterius. Nepilnamečiams sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti. Bute yra visi patogumai, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga.

Pokalbyje dalyvavo abu atsakovai kartu, vienas kitą papildydami. Atsakovai iki susitikimo net nežinojo apie prasidėjusį teismo procesą, negalėjo patikėti, kad atsakovo motina taip elgiasi. Atsakovė kažkada (jau senokai) buvo gavusi kvietimą į mediacija, tačiau ji tikrai nesiruošė su ieškove bendrauti, be to, atsakovei buvo keista, kodėl į mediaciją kviečiama būtent ji, o ne jos vyras (ieškovės sūnus). Atsakovė ieškovės nėra mačiusi apie 5 metus, po paskutinio konflikto ir išpuolio, po skambinėjimų atsakovės tėvams, atsakovė visai nustojo bendrauti su ieškove. O atsakovas (ieškovės sūnus) nebendrauja su ieškove - apie 2 metus. Pasak atsakovų, su ieškove visada buvo konfliktiški santykiai, jos neadekvatus elgesys su atsakovais ir jų vaikais išprovokavo nebendravimą. Atsakovo motina yra rašiusi daug skundų ant visų (dėl kaimynų, dėl atsakovų šeimos ir kitų dalykų), įkyriai skambinėdavo atsakovams asmeniškai, ir į atsakovo darbovietę, grasino televizija ir spauda. Atsakovų teigimu, ieškovė nuolat terorizavo, pamokslavo jiems, kaip reikia auginti vaikus, priekaištavo, kad netinkamai juos auklėja, liepdavo daryti ir gyventi, kaip ji sako. Ieškovė nuolat atsakovui (ieškovės sūnui) kartojo, kad pasirinko netinkamą (per prastą) žmoną.

Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė jau pora kartų buvo rašiusi pranešimus Valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau po vaikų situacijos vertinimų viskas pasibaigdavo, nes toks bendravimas neatitinka geriausių vaikų interesų.

Pasak atsakovų, ieškovė niekuomet nesidomėjo vaikais, kai seniau susitikdavo, ji vaikus žemindavo, skaudindavo, negražiai su jais bendraudavo. Ieškovė nusiteikusi prieš vyrišką giminę, ji vaikams sakydavo, kad visi vyrai nevykėliai ir jūs tokie būsit ir t.t. ieškovė ir su atsakovais, ir su vaikais bendrauja neadekvačiai – kalba necenzūriniais žodžiais, rėkauja, vaikai net nenorėdavo ir bijodavo pas ją važiuoti. Tokiu bendravimu ji gąsdina vaikus, daro blogą įtaką vaikams, žaloja jų psichiką. Vaikai ėmė vengti ieškovės.

Atsakovai teigė, kad jie puikiai ir darniai gyvena savo šeimoje ir jie yra geri tėvai, vaikais gerai rūpinamasi. Atsakovai pažymėjo, jog vaikai - gerai išauklėti, labai gerai mokosi, aktyvūs, sportuoja, turi užklasines veiklas, visur dalyvauja. Atsakovai niekada nedraudė vaikams bendrauti su ieškove, jie jau dideli, savarankiški, jei nori, vaikai gali aplankyti ieškovę ar pasiskambinti ir pakalbėti, visi vaikai turi ieškovės telefono numerį (tikrai jis nėra užblokuotas). Tačiau vaikai neturi ryšio su ieškove, jie neturėjo gražių santykių ir tikrai nedega noru su ja bendrauti, nes ieškovė pati nemoka su jais bendrauti. Vyriausias sūnus griežtai atsisako matytis su ieškove, nebent sūnus V., galbūt galėtų su ieškove bendrauti, nes yra labai empatiškas, bendraujantis, tačiau kažkodėl ir jis nebendrauja. Atsakovai teigė, jog negalėtų vaikų priversti susitikti su ieškove, jei šie nenori, vaikus net nesaugu su ja palikti.

Atsakovai susirūpinę, jog ieškovė elgiasi neadekvačiai, jos elgesys jau tampa vis labiau problematiškas ir situacija vis blogėja. Jie teigė, kad ieškovė įkyriai kišasi į šeimos gyvenimą, savo tokiu elgesiu tiesiog nuodija jų šeimos santarvę ir šokdina įvairias tarnybas. Tokiais skundais, o dabar ir teismais ieškovė gadina atsakovų sveikatą, atima jų laiką ir galiausiai prisideda prie finansinių išlaidų.

A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Nepilnametis lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini) s - 3 k./sav. (60 Eur./mėn).

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Nepilnametis lanko: (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini) s - 3 k./sav. (60 Eur./mėn).; (duomenys neskelbtini) - 1 k./sav. (15 Eur./mėn.); (duomenys neskelbtini) - 2 k./sav. (60 Eur./mėn.).

S. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Nepilnametis lanko: (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini) s - 3 k./sav. (60 Eur./mėn).; (duomenys neskelbtini) - 1 k./sav. (15 Eur./mėn.); (duomenys neskelbtini) - 2 k./sav. (60 Eur./ mėn.). Pasak atsakovų, vaikai lėtinių ligų ar raidos sutrikimų neturi.

Vaikų gydymo įstaiga - (duomenys neskelbtini).

Su nepilnamečiu A. bendrauta nedalyvaujant jo tėvams, pokalbio metu nepilnametis buvo nekalbus ir uždaras, teigė, jog nelabai ką turi pasakyti.

A. dabar – (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini), sekasi normaliai, jam labai patinka (duomenys neskelbtini). Nepilnametis lanko: (duomenys neskelbtini) užsiėmimus - tai jo hobis. Vaikinas mėgsta (duomenys neskelbtini). Nepilnametis su tėvais sutaria normaliai, su broliais taip pat gerai sutaria, palaiko vieni kitus. Būna, kad kažką kartu nuveikia. Nepilnametis teigė, kad nelabai turi ką papasakoti apie močiutę T., nes jie nebendrauja ir nesusiskambina. Jis sako, kad jie kažkada anksčiau bendraudavo, bet jau kokius 5 metus visa šeima nebendrauja su močiute. Jis sako, kad tėvai niekada nedraudė bendrauti su ja nei jam, nei broliams, jie patys nenorėjo su ja bendrauti. Pasak vaikino, su kitais giminaičiais jie bendrauja, gal dažniau iš mamos pusės, o kitų senelių nėra.

Vaikinas nurodė, kad per tą nebendravimo laikotarpį, močiutė vieną kartą, per Kalėdas, buvo atnešusi lauktuvių. Nepilnametis nelabai norėtų bendrauti ar aplankyti ją, vaikinas su ja neturi ryšio ir vaikystėje to ryšio nebuvo. Telefonu taip pat nebendrauja, neskambina vienas kitam. Jis turi močiutės telefono numerį ir jis tikrai nėra užblokavęs jos.

Su nepilnamečiu V. bendrauta nedalyvaujant jo tėvams, pokalbio metu nepilnametis maloniai ir noriai bendravo, buvo drąsus ir nuoširdus ir atviras. V. dabar (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini). Jis turi labai daug draugų, su visais gerai bendrauja, su mokytojais sutaria puikiai. Labiausiai patinka (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nepilnametis lanko: (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrelį. Nepilnametis su tėvais sutaria labai gerai – su tėčiu patinka (duomenys neskelbtini), nes tėtis geras (duomenys neskelbtini) žinovas ir puikus pašnekovas. O mama išmokė pamilti (duomenys neskelbtini), ji yra (duomenys neskelbtini), nepilnametis dažnai (duomenys neskelbtini) konkursuose nacionaliniu lygiu, dažnai laimi įvairias prizines vietas (I, II, III), yra laimėjęs prizų visai klasei.

Nepilnametis prisimena, kad su močiute T. anksčiau kažkiek bendravo, tačiau nelabai aktyviai, jie retai susitikdavo ir įspūdžių nelabai likdavo. Nepilnametis teigė, kad iš tų bendravimo laikų, kažkokių prisiminimų nelikę - nebuvo gero ir gražaus ryšio, gal kartu su močiute buvo porą kartų išvažiavę atostogauti į sodybą (neprisimena kada, labai seniai). O vėliau jie nustojo bendrauti, gal kokie 4 - 5 metai nebendrauja, jis nėra tikras kodėl, nes kažkaip negalvojo apie tai, savaime viskas įvyko, nelabai gražūs buvo santykiai. Nepilnametis teigė, kad tėvai tikrai niekada nedraudė su močiute bendrauti. Močiutė yra parašiusi SMS žinučių. Vieną kartą (gal prieš kokius metus) su broliais, po (duomenys neskelbtini) treniruotės, buvo susitikę močiutę gatvėje, prie jų klubo, truputį pakalbėjo ir išsiskirstė. Per tą laikotarpį (5 metus) močiutė nesveikina su gimtadieniais, per šventes, gal du kartus buvo pasveikinus, per Kalėdas atsiuntė po (duomenys neskelbtini). Nepilnametis nėra tikras ar jis norėtų bendrauti ar susitikti su močiute, ar ją aplankyti. Nepilnametis nurodė, kad kažkada galvojo apie tai, tačiau teigiamo atsakymo nerado. Jis teigė, jei jis norėtų, tai bendrautų. Tai yra per daug sunkus klausimas.

Su nepilnamečiu S. bendrauta nedalyvaujant jo tėvams, berniukas truputį jaudinosi tačiau maloniai bendravo, buvo mandagus. S. dabar – (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini). Jis turi daug draugų, su visais gerai bendrauja, su mokytojais sutaria puikiai. Labiausiai patinka - (duomenys neskelbtini) pamoka, o nepatinka - (duomenys neskelbtini). Nepilnametis lanko: (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrelį. Vaikinas mėgsta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nepilnametis su tėvais sutaria labai gerai, abiem tėvais pasitiki vienodai, palaiko vieni kitus. Nepilnamečio teigimu, su tėvais jis praleidžia labai daug laiko - (duomenys neskelbtini).

Nepilnametis nelabai prisimena, kažko, ką galėtų papasakoti apie močiutę T., nes jau labai seniai su močiute nebendravo. Jis tik prisimena, kad kadaise, kai jis buvo mažas, močiutė kelis kartus paimdavo jį iš (duomenys neskelbtini) ir veždavo jį pas (duomenys neskelbtini). Vaikinas gal prieš kokius metus, kartu su tėčiu, buvo aplankę močiutę, bendravo truputį, bet trumpai. Nepilnametis teigė, jog kažkokių prisiminimų nelikę - nes nebuvo gero ir artimo ryšio. Dabar jie nebendrauja visai - tėvai susipyko su močiute, jie irgi nebendrauja, broliai taip pat nebendrauja. Vaikinas nurodė, kad jis su močiute nebendrauja telefonu, neskambina vienas kitam, žinučių nerašo. Tėvai jam niekada nedraudžia skambinti, jis gali skambinti, kam pats nori. Bet, kad jis nežino, ką močiutei turėtų pasakyti.

Šiais metais per Kalėdas močiutė padovanojo jam (duomenys neskelbtini), jis kažkaip neprisimena ar anksčiau močiutė juos sveikino su Kalėdomis. Per gimtadienį tai pasveikino. Nepilnametis nelabai norėtų bendrauti ar susitikti su močiute, ar ją aplankyti jos namuose. Jis nurodė, kad nelabai pasiilgsta močiutės, kažkaip niekada nepagalvoja apie ją. Nepilnametis teigė, kad tėvai nedraudžia jam bendrauti su močiute, bet kad jis gal pats nelabai nori.

Skyriui šeima žinoma, tačiau vaiko teisių pažeidimų niekada nebuvo nustatyta, taip pat šeimai niekada nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas.

CK 3.161 straipsnyje yra numatytos vaiko teisės, viena iš jų yra bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko inT.ms. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje taip pat yra nurodyta, jog vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko T.

Kaip matyti iš šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, vaikų bendravimas su giminaičiais gali būti užtikrintas tik tuo atveju, kai toks bendravimas neprieštarauja vaikų T.

Ieškovė T. Č. į teismo posėdį neatvyko/neprisijungė prie Zoom programos. Pateikė teismui prašymą priimti sprendimą jai nedalyvaujant, nes dėl (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje negali dalyvauti (b.l. 48-50 dok-29509).

Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l.47 dok-8804).

Ieškinys atmetamas

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Kaip nustatyta byloje, atsakovas A. Č. yra ieškovės T. Č. sūnus, o atsakovė S. V. Č. yra ieškovės marti.

Atsakovai augina tris nepilnamečius vaikus: A. Č., gim (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), kurie yra ieškovės vaikaičiai (artimiausi giminaičiai).

CK 3.135 str. 1 d. numato, kad artimiausiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antro laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Ieškovė prašo teismo nustatyti bendravimo su vaikaičiais tvarką. Atsakovai su ieškiniu nesutiko tiek atsiliepime tiek teisminio nagrinėjimo metu atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais.

Teismas, svarstydamas nurodytą ginčą, atsižvelgia į tai, kad pagal CK 3.176 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, bendrauti su vaiku. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams. Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Be to, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje taip pat yra nurodyta, jog vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2009">3K-3-203/2009</a>).

Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. Tai, kad vienas tėvų užtikrina šią vaiko teisę, nereiškia, jog kitas atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo – kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMxNi03MzAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-316-730/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-316-730/2025">e2A-316-730/2025</a>).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nėra sukonkretinta, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų inT.ms, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57/2007">3K-3-57/2007</a>). Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2009">3K-3-203/2009</a>).

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko inT.ms (CK 3.176 straipsnio 4 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk3OC00NjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-978-460/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-978-460/2024">e2A-978-460/2024</a>; Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTMzNy04OTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-337-894/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-337-894/2024">e2S-337-894/2024</a>). Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEyMy0zNzIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-123-372/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-123-372/2024">e2A-123-372/2024</a>).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimus su nepilnamečiais vaikais, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir inT.is, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUyLTM3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-252-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-252-378/2022">e3K-3-252-378/2022</a>).

Vadovaujantis CK 3.176 straipsnio 3 dalimi teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko inT.ms. Taigi, teismas vadovaujasi vaiko interesais. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (Konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU2LTc4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-256-781/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-256-781/2023">e3K-3-256-781/2023</a>).

Kartu pažymėtina, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai vaikams nedraudžia bendrauti su ieškove (močiute), vaikai turi ieškovės (močiutės) telefono numerį, o ieškovė turi vaikų telefono numerius.

Vaikai buvo apklausti Tarnybos specialistų vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiek dalyvaujant tėvams, tiek be tėvų. Jų apklausos nuomonės užfiksuotos Tarnybos išvadoje. Pažymėtina, kad visi berniukai yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir sugeba išreikšti savo nuomones aiškiai.

A.

V. ((duomenys neskelbtini)) Tarnybos specialistams nurodė, kad su močiute T. anksčiau kažkiek bendravo, tačiau nelabai aktyviai, jie retai susitikdavo. Su ja nebuvo gero ir gražaus ryšio, seniai kartu su močiute buvo porą kartų išvažiavę atostogauti į sodybą. O vėliau jie nustojo bendrauti, gal kokie 4 - 5 metai nebendrauja. Tėvai tikrai niekada nedraudė su močiute bendrauti. Per 5 metų laikotarpį močiutė nesveikina su gimtadieniais, per šventes, gal du kartus buvo pasveikinus, per Kalėdas atsiuntė po (duomenys neskelbtini). Nepilnametis nėra tikras ar jis norėtų bendrauti ar susitikti su močiute, ar ją aplankyti.

S. ((duomenys neskelbtini)) Tarnybos specialistams nurodė, kad labai seniai su močiute nebendravo. Kai jis buvo mažas, močiutė kelis kartus paimdavo jį iš (duomenys neskelbtini) ir veždavo jį pas (duomenys neskelbtini). Dabar jie nebendrauja visai - tėvai susipyko su močiute, jie irgi nebendrauja, broliai taip pat nebendrauja nei telefonu, nei susitinka. Tėvai jam niekada nedraudžia skambinti, jis gali skambinti, bet nežino, ką močiutei pasakyti. kam pats nori. Šiais metais per Kalėdas močiutė padovanojo jam (duomenys neskelbtini), o anksčiau nesveikino nei su Kalėdomis nei su gimtadieniu. Jis nelabai norėtų bendrauti ar susitikti su močiute, ar ją aplankyti jos namuose, nes nėra gero ir artimo ryšio.

Bylos duomenimis, šalių santykiai yra konfliktiški. Atsakovai nebendrauja su ieškove kelis metus. Atsakovų teigimu, močiutė nepagarbiai atsiliepia vaikams apie juos, be to, apie šeimą nuolat rašo skundus Tarnybai. Nei vienas skundas nepasitvirtino.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai teigė, kad vaikams ir močiutei ryšio atkurti nepavyksta dėl netinkamo močiutės su vaikais bendravimo. Vaikai bijo močiutės, nes močiutė šeimą terorizuoja, jos bendravimas su vaikais kenkia vaikų interesams, vaikais su močiute bendrauti nenori.

Teismo vertinimu, kol nebus išspręstas suaugusiųjų konfliktas, produktyvus ieškovės ir vaikaičių bendravimas problematiškas. Iš bylos medžiagos seka, kad ieškovės ir vaikaičių bendravimas yra tik epizodinis, nėra nuolatinio bendravimo pobūdžio, ieškovė nuosekliai nedalyvauja vaikaičių šventėse (gimtadieniuose) ar jiems svarbiuose renginiuose, metinėse šventėse. Iš vaikaičių nuomonių išklausimo, užfiksuoto Tarnybos specialistų išvadoje, seka, kad artimi emociniai ryšiai tarp ieškovės ir vaikaičių nesusiformavo, vaikaičiai į bendravimą su močiute žiūri rezervuotai, nevyksta net telefoniniai skambučiai.

Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, teisminio nagrinėjimo metu nurodytus motyvus bei atsižvelgdamas į Tarnybos rekomendacijas, šalių nepilnamečių vaikų poreikius bei nuomones, teismas įrodymų visuma atmeta ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su vaikaičiais. Vertintina, kad nurodyta tvarka esamomis sąlygomis prieštarauja vaikaičių interesams, nes neišspręstas suaugusiųjų asmenų konfliktas, bendravimas kelia šeimai stresą, nes atsakovai (vaikų tėvai) nesutinka su ieškovės bendravimo su vaikaičiais būdu, kritišku nusiteikimu prieš atsakovus bei jų vaikų auklėjimo būdus, ką patvirtina ieškovės nuolatiniai skundai Tarnybai.

Kai teismas nustato, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama įstatymo nustatyta tvarka. Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, kurie nulemia vaiko vystymosi raidą ir jo tapimą išsilavinusia, sveika, aukštų moralinių savybių, tvirta asmenybe, todėl teismas savo iniciatyva kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEyMy0zNzIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-123-372/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-123-372/2024">e2A-123-372/2024</a>).

Tokiu būdu, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025-02-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei T. Č. teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l.6).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025-07-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ ieškovei T. Č. antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas (b.l. 32 dok-113718).

Tokiu būdu, atsisakius tenkinti ieškinį, antrinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 486,18 Eur (pagal 2025-07-21 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 28 dok-110198), valstybės patirtos iki antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, bei 20,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės į valstybės biudžeto nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Rima Bražinskienė