Baudžiamoji byla Nr. e1-1157-1202/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41999-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei draudimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (2025 m. birželio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: jis, 2025 m. lapkričio 30 d. apie 19.00 val., bendro naudojimo virtuvėje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su sugyventine L. T., dešinės rankos delnu sudavė du kartus jai į veido sritį, po ko, besitęsiant konfliktui, minėto namo bendro naudojimo koridoriuje, abiem rankomis pastūmė ją, dėl ko pastaroji atsitrenkė galva į sieną ir nukrito ant grindų, tokiu būdu savo sugyventinei L. T. padarė poodinę kraujosruvą galvoje, t. y. sužalojimą, kuris remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) specialisto išvada atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jai fizinį skausmą.
V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2025 m. gruodžio 1 d. įtariamojo V. K. apklausos protokole nurodyta, kad įtariamojo apklausos metu su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas suprato, prisipažįsta iš dalies. Paaiškino, kad jis su L. T. kartu gyvena jai priklausančiame bendrabučio tipo bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Santykius tarpusavio apibūdintų kaip ramius, tačiau kai vartojamas alkoholis, kyla konfliktai. Anksčiau yra vieną kartą panaudojęs smurtą prieš L., tiksliai neatsimena kada, tačiau už tai buvo nuteistas. Nepaisant to, vis tiek liko gyventi kartu. Vakar, maždaug nuo 19.00 val., jis su L. ir kaimynu S., pavardės neatsimena, tačiau gyvena tam pačiam aukšte, buto numerio neatsimena, gyvena su I. B., vartojo alkoholį bendro naudojimo virtuvėje. Trise išgėrė 0,5 litrus degtinės ir 0,5 litrus „Starkos“. Bevartojant alkoholį, jie apgirto, L. neblaivi pradėjo rėkauti, pradėjo keiktis jo atžvilgiu, dėl ko nežino. Jis ją norėjo apraminti ramino žodžiais, tačiau ji nenurimo, o paėmusi peleninę, metė ją į jo pusę, tačiau į jį nepataikė. Po tokių jos veiksmų jis jai sudavė du kartus dešinės rankos delnu per veidą. Tai buvo kaimyno akivaizdoje. Ji išbėgo tada iš virtuvės į koridorių, tačiau ir ten ji nenurimo, jis nuėjo paskui ją ir koridoriuje pastūmė ją abiem rankom, ji tada atsitrenkė su galva į sieną ir nukrito ant grindų. Tada paėmė ją už rankų ir nuvilko į butą. Bute ji toliau rėkė, jis tada jai užpylė šalto vandens ant galvos, kad ji nusiramintų ir nustotų rėkti. Galiausiai atvažiavo policija. Tačiau namuose jos daugiau nemušė, ji tik rėkė, o jis tik jai ant galvos užpylė vandens. Kaip L. sudavė virtuvėje matė tik kaimynas S. Kaip pastūmė koridoriuje L., niekas to nematė, nes S. tuo metu jau buvo nuėjęs namo. Jis sužalojimų nematė pas L., tik matė, kad iš burnos jai tekėjo kraujas. Jis galvoja, kad kraujas galėjo atsirasti dėl to, kad ji galėjo atsitrenkti griūdama, kai ją pastūmė. Dėl to, kad L. du kartus sudavė ir ją pastūmė, labai gailisi. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas gali pagyventi (duomenys neskelbtini). Papildomai šiuo metu neturi ką pasakyti (2 t., el. b. l. 34-37).
2026 m. vasario 26 d. įtariamojo V. K. apklausos protokole nurodyta, kad jis su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas suprato, prisipažįsta. Paaiškino, kad jis parodymus apie įvykio aplinkybes davė apklaustas anksčiau, pasilieka prie savo parodymų ir prašo jais vadovautis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Su L. jie susitaikė, jos atsiprašė (2 t., el. b. l. 105-107).
2025 m. lapkričio 30 d. L. T. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 30 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas su jos sugyventiniu V. K., nuo ko pajuto fizinį skausmą. Nori pareikšti, kad nurodytam asmeniui jokių pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako, daugiau papasakoti apie šį įvykį atsisako (1 t., el. b. l. 16-17).
2025 m. gruodžio 3 d. L. L. T. apklausos protokole nurodyta, kad V. K. jos sugyventinis, kartu gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, ji nori pasinaudoti savo teise ir prieš savo sugyventinį parodymus neduos (1 t., el. b. l. 20-22).
2026 m. vasario 26 d. L. T. apklausos protokole nurodyta, kad ji susipažino su liudytojo teisėmis, savo teises supranta, sutinka duoti parodymus. V. K. jos sugyventinis, jie gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. Nori paaiškinti, kad 2025 m. spalio 30 d. vakare, tiksliai laiko nepasakys, ji su savo sugyventiniu V. K. buvo bendro naudojimo virtuvėje adresu (duomenys neskelbtini), jie buvo neblaivūs, nes tądien vartojo alkoholinius gėrimus, galimai degtinę. Virtuvėje tarp jų kilo konfliktas, tačiau konflikto priežasties jau neatsimena. Konflikto eigos tiksliai neatsimena, tačiau konflikto metu V. jai kelis kartus sudavė per veidą. Kiek tiksliai kartų jai buvo suduota per veidą ji neatsimena, tačiau tai buvo ne mažiau kaip vienas kartas, galimai du. Dėl to juto fizinį skausmą. Jai nuėjus į kambarį, toliau konfliktuojant, V. ją rankomis pastūmė, dėl ko ji griuvo ir atsitrenkė galva į sieną. Atsitrenkus taip pat jautė fizinį skausmą. Tada konfliktas persikėlė į kambarį, tačiau ten smurtas jau naudojamas nebuvo. Dėl įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir vėliau atsirado mėlynė po akimi. Taip pat tądien jai iškrito dantis, tačiau šitas dantis jau iš anksčiau klibėjo, jis iškrito pats, ne dėl V. veiksmų. Kai jie konfliktavo kambaryje, atvyko medikai ir policija, ką su jais kalbėjo tiksliai neatsimena, nes buvo labai neblaivi. Pati ji policijos nekvietė, kas iškvietė policiją ji nežino. Su V. jie susitaikė, todėl jam jokių pretenzijų neturi. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo jam neskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Civilinio ieškinio jokio ji nereikš, žala jai nepadaryta. Į medikus po įvykio nesikreipė (1 t., el. b. l. 27-30).
2025 m. gruodžio 1 d. liudytojos G. P. apklausos protokole nurodyta, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Turi kaimynus, gyvenančius tame pačiame aukšte, t. y. (duomenys neskelbtini), jų buto numeris yra (duomenys neskelbtini). Su jais nebendrauja, praeinant pasisveikina ir tiek. Keletą kartų teko kalbėtis su jais, kai užkalbina bendro naudojimo patalpose. Gyvena tuo adresu apie pusantro mėnesio, todėl jų nepažįsta gerai, tik mato juos kartais, taip pat kartais girdi jų ginčus, pykstasi jie dažnai, abu šaukia, tačiau dažniausiai garsiau rėkia moteris. Pykstasi jie maždaug kas antrą dieną. Tačiau anksčiau jie pasipykdavo ir tiek. Tuo tarpu vakar kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto matė vartojantį alkoholį virtuvėje su dar kitu kaimynu. Tai buvo vakarop, laiko tiksliai nepasakys. Jai atėjus į bendro naudojimo virtuvę, tas kaimynas paklausė jos, ar negirdėjo rėkiančios su juo gyvenančios moters. Pasakė, kad ji girta labai, pergėrė ir rėkavo, todėl ir paklausė jos, ar ji girdėjo. Ji tuo metu dar nieko negirdėjo, tą ir pasakė. Po to tas vyras su kitu kaimynu išėjo gerti alkoholį į (duomenys neskelbtini) butą. Galiausiai po kurio laiko jai būnant savo bute, išgirdo, kaip moteris iš (duomenys neskelbtini) buto išėjusi į bendro naudojimo laiptinę beldėsi į tą butą, kur gėrė kaimynai. Ji kažką rėkė, galimai prašė, kad eitų į butą, nes girdėjo, kaip vėliau jie abu nuėjo į butą. Kol ėjo į butą jie nesipyko, tačiau kai tik užėjo į butą, prasidėjo tarp moters ir vyro konfliktas, ji būdama savo bute girdėjo, kaip moteris pradėjo daug kartų ir stipriai rėkti „Gelbėkit“. Girdėjo tuo metu kažkokius trankymus, rėkiančią moterį, kuri šaukėsi pagalbos, todėl ji paėmė telefoną ir paskambino 112. Pokalbio metu buvo išėjusi į koridorių pažiūrėti kaimynų buto numerio, tuo metu rėkavimai buvo nurimę. Taip jai kalbant su pareigūnais, būnant koridoriuje, iš buto išėjo vyras, pamatė, kad ji skambina, paklausė, ką daro, ji su juo nekalbėjo, nieko neatsakė. Jis dar pasakė, kad su ja viskas sutvarkyta, kas ją dar labiau išgąsdino, ir ji nuėjo į savo butą. Daugiau moters nebegirdėjo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Kaip minėjo, konfliktuoja šie kaimynai labai dažnai, tačiau vakar jie susipyko labai stipriai, girdėjo kažkokius daužymus bute, kaip moteris šaukėsi pagalbos, o tada dar ir išėjęs iš buto kaimynas pasakė, kad su moterimi susitvarkė. Nežinojo, ką jis turėjo omeny, su juo nekalbėjo, nuėjo į savo kambarį. Kas vyko bute ji nematė, tik girdėjo triukšmą iš namų. Kadangi tai (duomenys neskelbtini), viskas labai gerai girdisi, kas vyksta kituose butuose netoliese (1 t., el. b. l. 154-157).
2026 m. vasario 4 d. liudytojo D. Š. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2025 m. lapkričio 30 d. dirbo su kolege R. D. Apie 22.15 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute kaip įtariama muštynės, didelis triukšmas, galimai vyras muša žmoną. Moteris šaukiasi pagalbos. Pranešė kaimynė. Kaimynė palauks prie laiptinės ir įleis. Jie nuvyko nurodytu adresu, kur juos įsileido į daugiabutį namą pranešėja. Nuėjus prie nurodyto buto, gana ilgai buto durų niekas neatidarinėjo, atvyko ir medikai, su kuriais beldėsi į butą. Niekam durų neatidarius buvo iškviesta (duomenys neskelbtini), tačiau galiausiai buto duris atidarė vyras, kaip nustatyta vėliau V. K.. Bute buvo ir buto savininkė L. T.. Į butą užėjo kartu su medikais, moteris sėdėjo kambaryje, buvo akivaizdžiai neblaivi, taip pat akivaizdžiai neblaivus buvo ir vyras. Moteris aiškino, kad jos sugyventinis, būdamas neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, dėl ko paaiškinti nesugebėjo. Paaiškino, kad sugyventinis prieš ją panaudojo smurtą, tačiau kiek atsimena, ji nesugebėjo konkrečiai įvardinti kokius veiksmus naudojo sugyventinis, tik kad sudavė jai kažkiek kartų. Taip pat ji negalėjo parodyti tiksliai įvykio vietos, tačiau sakė, kad įvykis buvo kambaryje. Medikai moterį apžiūrėjo ir nustatė galvos sumušimą, kiek atsimena, nurodė, kad čiuopiamas guzas. Taip pat buvo mėlynė po akimi, bei kaip teigė pati moteris, kad jai buvo išdaužtas dantis. Tačiau moteris pradžioje nerodė burnos ertmės, vėliau parodė, medikai nustatė žaizdą burnoje. Taip pat buvo pokalbio metu kalba tarp moters ir medikų, kad galimai yra moters dantis, tačiau pats jis jo nematė, o vėliau, pokalbio su moterimi metu, buvo paklausta, kur yra dantis, o moteris atsakė, kad jį išmetė. Butas buvo užfiksuotas nuotraukomis, taip pat užpildytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaip minėjo, kadangi moteris kažkuriuo metu pasakė, kad dantį išmetė, jo jis nematė, todėl jis nebuvo paimtas ir užfiksuotas. Tačiau kalba tarp jos ir medikų buvo, galimai dantis pradžioje ir buvo, kol ji jo neišmetė. Bute kraujo dėmių nebuvo, tačiau matėsi, kad grindys vietomis šlapios, akivaizdžiai grindys buvo valytos, tačiau pačio kraujo ar kitų tyrimui reikšmingų objektų nesimatė. Asmuo buvo sulaikytas, nors moteris tiksliai aplinkybių sužalojimų neįvardijo, tačiau nurodė, kad smurtavo sugyventinis, matėsi smurto žymės. Dėl to asmuo buvo pristatytas į policijos įstaigą. Su asmeniu taip pat buvo bendrauta, jis neneigė panaudojęs smurtą, tačiau nurodė, kad jis moterį tik pastūmė, ko pasėkoje ji susitrenkė, ir visa tai jo žodžiais įvyko koridoriuje (1 t., el. b. l. 129-132).
2026 m. sausio 29 d. liudytojos A. Š. apklausos protokole nurodyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 30 d. dirbo su (duomenys neskelbtini) G. J.. Apie 22.20 val. gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo dėl to, kad bute galimai buvo muštynės, galimai vyras mušė žmoną, moteris šaukiasi pagalbos. Jie nuvyko šiuo adresu, priėjus prie buto durų, ten jau buvo pareigūnai, kurie nepateko į butą, kadangi buto durų niekas neatidarė. Prie durų stovėjo kurį laiką, kol galiausiai duris atidarė vyras. Tada jie su pareigūnais pateko į butą, bute buvo minėtas vyras ir moteris. Bute buvo su kolega, apžiūrą moters atliko dviese, apžiūros metu nustatė, kad moters viršugalvyje buvo čiuopiama hematoma, po akimi buvo mėlynė. Taip pat pati moteris skundėsi, tuo, kad jai buvo išmuštas dantis, pradžioje ji nerodė burnos, tačiau galiausiai sutiko parodyti, apžiūrėjus burnos ertmę pastebėjo šiek tiek kraujuojančią žaizdą. Vienu momentu moteris išsitraukė ir parodė dantį, vieną, kaip paaiškino, kurį ir išmušė. Dantį ji padėjo ant stalo ar ant spintelės, tiksliai neatsimena. Moteris minėjo, kad šiuos sužalojimus jai padarė būtent sugyventinis, tačiau aplinkybių nepasakojo. Moteris buvo neblaivi, jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, jų pagalbos atsisakė, siūlė jai vykti į gydymo įstaigą, tačiau ji atsisakė. Tuo metu, kai atlikinėjo moters apžiūrą, vyras tai ateidavo, tai išeidavo į koridorių, tačiau su juo nebendravo, su juo bendravo pareigūnai. Dar nori paaiškinti, kad bute pastebėjo ant grindų kraujo plovimo žymes, t. y. matėsi, kad grindys šviežiai valytos, tačiau matyt dėl skubėjimo išvalyta nepilnai, kraujo žymės matėsi patalpoje šalia kambario. Moterį apžiūrėjus, jai atsisakius pasirašytinai pagalbos, jie išvažiavo toliau dirbti. Kokios buvo įvykio aplinkybės paaiškinti negali, nes moteris nieko konkretaus nepasakojo. Tik buvo pasakiusi, kad vyras ją sumušė (1 t., el. b. l. 113-116).
2026 m. sausio 29 d. liudytojo G. J. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 30 d. dirbo su (duomenys neskelbtini) A. Š.. Apie 22.20 val. gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) vykti (duomenys neskelbtini) dėl to, kad bute galimai sumušta moteris, moteris šaukiasi pagalbos, apie įvykį pranešė kaimynė. Jie nuvyko šiuo adresu, priėjo prie buto durų, kur jau buvo pareigūnai, buto durų niekas neatidarė, todėl iš pradžių į butą nepateko. Galiausiai duris atidarė vyras ir jie su pareigūnais užėjo į butą, bute buvo minėtas vyras ir moteris. Moters apžiūros metu nustatė, kad moters viršugalvyje buvo čiuopiama hematoma, po kaire akimi buvo mėlynė. Taip pat jai buvo išmuštas dantis, ji pati sakė, kad jai vyras išmušė dantį. Moteriai parodžius burnos ertmę buvo juntamas alkoholio kvapas. Burnoje, ant dantenos, buvo kraujuojanti žaizda. Moteris netgi išsitraukė ir parodė dantį, kaip paaiškino, kurį ir išmušė vyras. Dantį ji padėjo ant stalo ar ant spintelės, tiksliai neatsimena kur, kur jis vėliau ir gulėjo. Moteris minėjo, kad jai nustatytus sužalojimus jai padarė būtent minėtas duris atidaręs vyras, tačiau aplinkybių jokių nepapasakojo. Moteris jų pagalbos atsisakė, siūlė jai ne vieną kartą vykti į gydymo įstaigą, tačiau ji atsisakė, teprašė išvežti vyrą. Su vyru jie nebendravo, su juo bendravo pareigūnai, sužalojimų jokių pas jį nebuvo. Dar nori paaiškinti, kad bute pastebėjo ant grindų kraujo plovimo žymes, t. y. matėsi, kad grindys šviežiai valytos, tačiau matyt dėl skubėjimo išvalyta nepilnai, kraujo žymės matėsi prieškambaryje. Kadangi moteris pagalbos atsisakė, dėl to ji pasirašė, jie išvažiavo toliau dirbti. Kokios buvo įvykio aplinkybės paaiškinti negali, nes moteris nieko konkretaus nepasakojo. Tik sakė, kad ją sumušė minėtas vyras. Kokiu būdu jai padarytas kiekvienas iš sužalojimų nepasakė (1 t., el. b. l. 121-124).
2026 m. vasario 18 d. liudytojo S. V. apklausos protokole nurodyta, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su sugyventine I. B.. Turi kaimynus L. ir V., pavardžių nežino, jie berods iš (duomenys neskelbtini) buto. Jie nesusituokę, tačiau yra sugyventiniai. Bent jau (duomenys neskelbtini) metų tikrai kartu gyvena. Kiek jam žinoma, jie pasipyksta, tačiau ar vienas kito atžvilgiu naudoja smurtą jis nežino, asmeniškai nėra matęs. Tačiau konfliktai kartais girdisi. Tiksliai datos neatsimena, tai buvo praeitų metų galimai spalį, tikslios datos nepasakys. Jis po darbo buvo namuose su sugyventine, namuose išgėrė alkoholio. Vakare, laiko tiksliai nepasakys, nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur plovė indus. Jam plaunant indus, į virtuvę atėjo kaimynas V.. Jie su juo bendravo, alkoholio nevartojo, V. buvo išgėręs, tačiau gėrė ne kartu. Jiems bendraujant į virtuvę atėjo V. sugyventinė L., ji pradėjo šaukti ant V., ką tiksliai šaukė neatsimena, iš balso suprato, kad ji taip pat neblaivi. Tarp jų įvyko konfliktas, tačiau dėl ko jis nežino. Jo akivaizdoje L. paėmė peleninę ir metė link V., tačiau į V. nepataikė. Jis pasakė L., kad ji nusiramintų ir nenorėdamas dalyvauti konflikte išėjo į kambarį. V. su L. liko virtuvėje, rėkė ten, o jis grįžo į butą. Rėkavimai dar kažkurį laiką buvo virtuvėje, o vėliau girdėjosi, kad jau rėkauja namuose, tačiau jis nėjo jų raminti, nes sugyventinė jam liepė nesikišti. Per visą laiką girdėti buvo abiejų balsai. Ar buvo konflikto metu naudotas smurtas jis nematė, kaip sakė, iki jam išeinant jie konfliktavo virtuvėje, L. metė peleninę į V., po ko jis išėjo. Jei smurtas ir buvo naudotas, tai jau tuo metu, kai jo nebuvo. Vėliau jam kaimynai sakė, kad buvo atvažiavusi policija, tačiau pats jau to nematė ir negirdėjo. Apie smurtą nieko negali pasakyti, kas vyko jam išėjus iš virtuvės nežino. Vėliau kaimynus yra matęs, su jais sveikinasi, tačiau apie įvykį nėra kalbėję. Daugiau nieko apie įvykį nežino ir nieko negali paaiškinti. Kitų asmenų virtuvėje nebuvo, kai ten buvo jis, jie buvo ten dviese. Jam išėjus dviese ten ir liko (1 t., el. b. l. 146-149).
2025 m. gruodžio 3 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ID (duomenys neskelbtini) duomenimis, L. T. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje, žaizda dantenoje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tiksliau atsakyti nėra galimybės, kadangi nėra nurodyta tiksli sužalojimų lokalizacija. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek ir suduodant smūgius, tiek ir pačiai griūnant, tiksliau pasisakyti nėra galimybės, kadangi nėra nurodyta tiksli sužalojimų lokalizacija (1 t., el. b. l. 79-81).
2025 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini), yra apžiūrimas butas, į kurį galima patekti per pirmą aukšto namą, kuris yra (duomenys neskelbtini) aukštų ir pilkos spalvos, yra bendrabutis, pagrindinės namo durys yra juodos spalvos, kurios atrakinamos tik raktu, randasi iš išorinės pagrindinės gatvės pusės, patekus į laiptinę, tik laiptais galima patekti į (duomenys neskelbtini) aukštą, patekus į (duomenys neskelbtini) aukštą, jame yra taip pat juodos spalvos durys, kurios atrakinamos tik raktu. Užėjus į (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinę, pasukus į kairę pusę, iš kairės pusės palei sieną pats paskutinis yra (duomenys neskelbtini) butas, buto durys yra rudos spalvos. Užėjus į vidų, butas yra vieno kambario, po dešinę pusę yra tualetas su užuolaidom, tiesiai lova, po kairę pusę kambario baldai. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Medžiagos ar pėdsakų, naudingų tyrimui, neaptikta ir nepaimta (1 t., el. b. l. 37-39)
2025 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. lapkričio 30 d. 22_11_40)“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjo (1 t., el. b. l. 55-57).
2025 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BODY įrašai:
- „export-prq92“. Tai pareigūno D. Š. darytas įrašas laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 22:24:25 iki 22:39:25. Įrašo trukmė 15:10 min. Vaizdo įrašo pradžioje matosi, kaip pareigūną ir pareigūnę mergina palydi iki durų bendrabučio tipo namo koridoriuje. Pareigūnai beldžiasi į buto duris. Iš už durų girdisi moteriški žodžiai „gelbėkit“, tačiau buto durų niekas neatidaro. Pareigūnai vis beldžiasi, tačiau durų niekas neatidaro. Pareigūnė per (duomenys neskelbtini) išsikviečia gaisrininkus. Pareigūnė užkalbina juos atvedusią merginą, klausia, ar tai pirmas kartas, mergina atsako, kad jie dažnai pykstasi, vyras su moterimi. Vaizdo įrašo 04:04 min. ateina medikai. Pareigūnė medikams trumpai paaiškina, kad girdėjosi, kaip moteris prašė pagalbos, po to nutilo. Medikas su pareigūnais beldžiasi, tačiau niekas neatidaro durų. Girdisi tam tikras triukšmas už durų, 06:31 girdisi, kaip moteris surinka „Atidaryk“. Neužilgo girdisi vyriškas balsas, sakantis „tuoj, palaukit pareigūnai“. Duris atidaro vyras. Nustatyta, kad tai įtariamasis V. K.. Pareigūnas klausia kas darosi, o įtariamasis sako, kad „biški prisigėrė“. Pareigūnas su vyru užeina į kambarį, ant žemės sėdi moteris, nustatyta, kad tai L. T.. Pareigūnas klausia vyro, ko neatidaro durų, o jis tik sako, kad moteris prisigėrė, ant viso koridoriaus šaukė, o jis ją biški pastūmė. Pasakė, kad yra sugyventinis, tačiau į klausimą, kodėl durų neatidaro, neatsakė. Tik į pastabą, kad reikia atidaryt duris atsakė, kad atsiprašo, nurodė, kad biški persigėrė. Pareigūnas tada kreipiasi į moterį, klausia kokios reikia pagalbos, ji atsakė, kad nori, jog jis iš čia išvažiuotų. Paklausus kieno kambarys, abu atsakė, kad jos. Klausiant ar mušė, girdisi tik kaip vyras sako, kad tik pastūmė ją. Pareigūnas sako, kad pabendrautų moteris su medikais, o ji sako, kad medikų nereikia. Tiek moteris, tiek vyras sako, kad medikų nereikia. Moteris medikui prisistato kaip L. Pareigūnė vyro klausia ar dažnai pykstasi, vyras sako, kad kai išgeria. Moteris atsisėda ant krėslo. Medikas apžiūri moters kaktą, klausia ar čia dabar sužalojo, moteris sako taip. Moteris sako, kad dar danties nėra, medikas prašo parodyti kurio danties nėra, ji sako nesvarbu. Medikas prašo parodyti, tačiau moteris atsisako. Medikas moters klausia kas atsitiko, ji sakė nieko, dėl to kad bloga yra. Medikė klausia, ar jie plovė kraują, dėl to durų neatidarė, o moteris sako, kad jis neleido atidaryti durų. Bendraujant moteris nepasakoja aplinkybių, medikas paklausia, ar bijo kalbėti prie jo. Moteris sako, kad nenori. Medikas paprašo, kad vyrą išvestų. Atvykę papildomai pareigūnai išsiveda vyrą, moteris lieka su pirmais atvykusiais pareigūnais ir medikais, moteris pasakoja, kad jis gėrė, nerišliai pasakoja apie nusipirktus butelius, sako, kad nėra ką pasakot. Medikė sakė, kad jis ją mušė, nurodo į jos kruviną veidą. Moteris sako, kad jis toks yra, toks buvo tėvas, daužo ją. Medikai apžiūri moters burną. Moteris sako, kad tenori, jog jį išvežtų. Medikai apžiūri moterį, sako, kad pas ją galva sudaužyta. Medikas pasižiūri, sako, kad čia šviežiai, čia normalus guzas. Abu medikai apžiūri galvą, abu pritaria, kad yra guzas. Moteris verkdama klausia, ar gali jį išvežti. Medikė vėl prašo parodyti dantis, moteris sako, kad reikia dėtis dantis, sako, kad nėra ten nieko. Pareigūnas paklausė moters, ar atsisako rašyti pareiškimą, moteris sako, kad neatsisako. Medikai sako, kad tada reikia ją apžiūrėti. Ji sako, kad ar gi ji sumušta, medikas sako, kad guzas galvoje, dantis, kažkas po akimi. Pareigūnas klausia kurioje vietoje ją mušė, ji sako, kad ji sėdėjo ant fotelio ir mušė. Paklausus kaip mušė, ji atsakė neatsimenanti. Paklausus su rankom ar su kojom mušė, ji atsakė, kad gal su rankom. Užduodant klausimus, moteris neatsakinėja, tuo vaizdo įrašas pasibaigė.???
- „export-6328h“, užfiksuotas pareigūno D. Š. darytas įrašas laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 22:39:25 iki 22:54:25. Įrašo trukmė 15:10 min. Tai ankstesnio įrašo tęsinys. Klausiant ar moteris griuvo, ji atsakė, kad nėra ant tiek girta. Klausiant ar skauda galvą, moteris sako, kad „biški, nedaug“. Pareigūnas sako, kad dėl to reikia pradėt ikiteisminį tyrimą, o medikas aiškina, kad todėl reikia ir nuvažiuoti, kad būtų apžiūrėta. Moteris sako, kad ryt nuvažiuos. Moteris vis klausia, ar negali tiesiog jo išvežt. Pareigūnė sako, kad nebent orderis, kad 15 parų nesiartintų, o pareigūnas sako, kad jokio orderio čia nebus. Klausia mediko, ar ten dar ir mėlynė po akimi, medikas patvirtina. Pareigūnas tikrina moters blaivumą. Pareigūnas sako vienas aštuoni vienas. Pareigūnė paprašė moters dokumento. Medikas paklausia moters, ar važiuos į ligoninę, tačiau ji atsisako, nors medikai ir įkalbinėja. Moteris ieško dokumentų, tačiau neranda. Atėjus į butą vyrui, moteris klausia kur jos raktai, jam išeinant iš buto, prašo pareigūnų patikrinti jį ir neišleisti su jos raktais. Pareigūnas rašosi moters duomenis, ant jos lūpų matosi kraujo. Medikai pasikviečia moterį, pamatuot kraujospūdį. Pareigūnas vyro klausia, kaip mušė, jis nurodo į koridorių, o pareigūnui paklausus namie kaip mušė, jis atsakė, kad namie nemušė. Vyras kažką rodo koridoriuje, pasakoja, pareigūnė sako, kad orderį reikės pildyt, o pareigūnas nesutinka, sako medikų reikia klausyt. Pareigūnas užsirašo duomenis, vyrui sako, kad rengtųsi. Pareigūnas moterį pasikviečia veidą nufotografuoti ir dantį parodyti, o moteris sako, kad išmetė jau dantį. Moters veidas ir galva nufotografuojami.
- „export-g4zts“. Tai pareigūno D. Š. darytas įrašas laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 22:54:25 iki 23:03:55. Įrašo trukmė 09:39 min. Tai ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnas prašo parodyti vietą, kur ją mušė, moteris sako, kad neatsimena. Sako, kad jai skauda akis ir galvą. Tačiau į ligoninę atsisako važiuoti. Vyras sako, kad jis gali parodyt. Moteris sako, kad jis ją galėjo ir čia ir ten mušt. Vyras kviečia pareigūną intensyviai koridoriuje, siekdamas parodyti vietą, sako, kad dar kraujas yra. Medikai sako, kad kambaryje dantis guli. Klausiant moters, kaip jis iškrito, moteris sako, kad jis jau silpnas buvo, kai davė, taip ir iškrito. Klausiant ar anksčiau buvo smurto atvejų, atsakė, kad buvo. Vyras pasakė, kad ji girta į jį dangtį metė. Matosi toliau, kaip pareigūnai bendrauja tarpusavyje, medikai su nukentėjusiąja, tačiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.
- „export-ygu03“. Pareigūnės R. D. darytas įrašas laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 22:39:28 iki 22:49:29. Įrašo trukmė 10:11 min. Pareigūnei išėjus į koridorių, kur yra kiti pareigūnai ir įtariamasis, pareigūnai jai paaiškina, kad kaimynai kvietė policiją, nes ji girta siautėjo, o jis ją tampėsi namo. Įtariamasis pasakė, kad ją pastūmė koridoriuje. Matosi toliau, kaip pareigūnai bendrauja tarpusavyje, tačiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 t., el. b. l. 68-71).
?
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal 2 šio straipsnio dalį atsako, tas, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. T. ir V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Todėl pripažintina, jog pareikštame kaltinime pagrįstai inkriminuojama, jog V. K. smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad 2025 m. lapkričio 30 d. nuo 19.00 val., jis su L. T. ir kaimynu S. išgėrė 0,5 litrus degtinės ir 0,5 litrus „Starkos“. L. T. būdama neblaivi pradėjo rėkauti, keiktis jo atžvilgiu. Jis ją ramino žodžiais, tačiau ji nenurimo, o paėmusi peleninę, metė ją į jo pusę, visgi nepataikė. Po tokių jos veiksmų jis jai sudavė du kartus dešinės rankos delnu per veidą, kaimyno akivaizdoje. Ji išbėgo tada iš virtuvės į koridorių, tačiau ir ten ji nenurimo, jis nuėjo paskui ją ir koridoriuje pastūmė ją abiem rankom, ji tada atsitrenkė su galva į sieną ir nukrito ant grindų. Paėmė ją už rankų ir nuvilko į butą. Bute ji toliau rėkė, jis jai užpylė šalto vandens ant galvos, jog ji nusiramintų ir nustotų rėkti. Matė, jog L. T. iš burnos tekėjo kraujas. V. K. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiosios L. T., liudytojų G. P., D. Š., A. Š., G. J., iš dalies ir S. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2025 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokolas, 2025 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2025 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2025 m. gruodžio 3 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolas.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. 2025 m. lapkričio 30 d. apie 19.00 val., bendro naudojimo virtuvėje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su sugyventine L. T., dešinės rankos delnu sudavė du kartus jai į veido sritį, po ko, besitęsiant konfliktui, minėto namo bendro naudojimo koridoriuje, abiem rankomis pastūmė ją, dėl ko pastaroji atsitrenkė galva į sieną ir nukrito ant grindų, tokiu būdu savo sugyventinei L. T. padarė poodinę kraujosruvą galvoje, t. y. sužalojimą, kuris remiantis VTMT specialisto išvada atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., el. b. l. 122-123). Nukentėjusioji L. T. informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusioji sprendimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (2 t., el. b. l. 118-119).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl V. K. veiksmų buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas jo šeimos nariui – sugyventinei L. T.
BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros skirtas įpareigojimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei draudimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2025 m. birželio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Pagal 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2025 m. lapkričio 30 d., V. K. turėjo neišnykusį teistumą už nesunkų nusikaltimą. Konstatuojama, kad V. K. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl yra recidyvistas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkina ir tai, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Alkotesterio „Alcotest 7510“ kvito duomenimis nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 30 d., 22.42 val. V. K. nustatytas 1,34 promilių girtumas (1 t., el. b. l. 49-51), alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, po kurios vartojimo sulėtėja reakcija, susilpnėja dėmesio koncentracija, sudaro iškreiptą aplinkybių suvokimą, todėl nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vidutinis girtumo laipsnis neabejotinai turėjo įtakos V. K. veiksmams.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. K. teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, taip pat nusikalstamą veiką prieš sugyventinės L. T. sveikatą (1 t., el. b. l. 180-192). Baustas administracine tvarka už pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą, važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (1 t., el. b. l. 193-198). Nedirba (1 t., el. b. l. 177-179). V. K. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 162). Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., el. b. l. 161). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. K. sirgtų (duomenys neskelbtini), išreikšta (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini) būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., el. b. l. 168-169).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę tai, jog smurtinis elgesys nukreiptas prieš sugyventinę yra pakartotinas, kaltinamasis už nusikalstamą veiką nukreiptą prieš sugyventinės L. T. sveikatą yra teisiamas jau antrą kartą, ankstesniu procesiniu sprendimu skirta laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė, todėl viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys, o laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų neproporcinga ir pasiektų tik nubaudimo tikslą. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. K. skirtina 45 parų arešto bausmė.
V. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.
BK 75
Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Siekiant pozityvių asmens pokyčių, teismas sprendžia, kad V. K. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, siekiant, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų bausmės vykdymą atidedant. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu V. K. nesilaikys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.
Taigi V. K. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 1 metų terminui, be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. įpareigotinas:
- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas);
- dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju) nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 23.30 val. iki 2025 m. gruodžio 2 d. 16.03 val. (dvi dienos) (1 t., el. b. l. 15-17; 21-23), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
V. Kiti klausimai
2025 m. gruodžio 2 d. nutarimu (1 t., b. l. 132-135) V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios L. T., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. T.; nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini) (pratęsta iki 2026 m. balandžio 1 d.) (2 t., el. b. l. 81-85; 86-90) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi V. K. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų terminui be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti pareigas:
- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio);
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Jei V. K. būtų panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 23.30 val. iki 2025 m. gruodžio 2 d. 16.03 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad V. K. yra recidyvistas.
V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
V. K. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios L. T., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. T.; nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teisėjas Justas Pažarskis
V. K. išaiškinti, kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:
- susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;
- atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
- vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
- pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
V. K. taip pat išaiškinti, kad:
0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
