Administracinė byla Nr. I1-597-541/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00949-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,
dalyvaujant pareiškėjui A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2021 m. gegužės 4 d., ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-8, 60-72).
Skunduose nurodo, kad nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. kovo 19 d. bei iki skundo padavimo dienos atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos įstaigoje nuo vasario 24 d. yra laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 212 (iki tol buvo laikomas 211). Nurodo, kad bausmę atlikinėjo kartu su paprastosios grupės nuteistaisiais. Teigia, kad į žodinius prašymus dėl pareiškėjo atskyrimo nuo paprastosios grupės Vilniaus PN nereagavo, o į rašytinius prašymus atsakė, kad paprastosios ir lengvosios grupės nuteistųjų atskyrimo klausimas yra sprendžiamas. Teigia, kad dėl Vilniaus PN neveikimo negalėjo naudotis tik lengvosios grupės nuteistiesiems skirtomis privilegijomis.
Pažymi, kad Vilniaus PN neužtikrino, kad maisto ruošimo patalpa (virtuvėlė) naudotųsi tik lengvosios grupės nuteistieji, to nepadarė iki šiol. Paaiškina, kad maisto ruošimo patalpa naudojosi ir paprastosios ir lengvosios grupės nuteistieji, o paprastosios grupės nuteistųjų per du būrius buvo dauguma.
Teigia, kad dėl turimų privilegijų (pareiškėjas, kaip lengvosios grupės nuteistasis, galėjo pirkti kiaušinių, medaus, uogienės, miltų ir kt.) apsipirkimo dieną kildavo konfliktinių situacijų su paprastosios grupės nuteistaisiais. Bijodamas būti patrauktas drausminėm atsakomybėm, nenorėdamas pažeisti vidaus taisyklių, siekdamas išvengti konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais, pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti šių privilegijų. Teigia, kad virtuvėlėje valgydavo įsitempęs, jautė baimę, kadangi paprastosios grupės nuteistieji stebėdavo jį valgant, skubėjo valgyti, kad galėtų kuo greičiau pasišalinti iš virtuvėlės.
Paaiškina, kad virtuvėlė Vilniaus PN yra kartu ir poilsio kambarys. Dėl šios priežasties šioje patalpoje nuteistieji praleisdavo didžiąją dalį laisvo laiko. Ši patalpa yra įrengta antrame aukšte, ja naudojosi 2 ir 3 būrio nuteistieji, priklausiantys lengvajai ir paprastajai grupei. Be to, šioje patalpoje buvo tik dvi kaitlentės dviems būriams, kurios nuo ryto iki vakaro buvo užimtos, bei įrengtas tik vienas vandens čiaupas ir dvi kriauklės, todėl susidarydavo ilgos eilės. Pažymi, kad šioje patalpoje nebuvo gartraukio, šiukšliadėžės neuždengtos, šaldytuvai netvarkingi, ant jų anksčiau buvę nuteistieji užsikabino spynas, o pareiškėjas neturi kur laikyti maisto. Paaiškina, kad dėl vietos trūkumo virtuvėlėje kildavo barniai, pareiškėjas dėl jų pergyvendavo.
Nurodo ir tai, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 212 pareiškėjas vienintelis turėjo lengvosios grupės statusą. Neatskirdami pareiškėjo nuo paprastosios grupės nuteistųjų Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjui teisės naudotis jo turima žaidimo konsole ir televizoriumi, pareiškėjas dėl žmogiškumo faktoriaus bei siekdamas išvengti konfliktinių situacijų negalėjo atsisakyti leisti kitiems kartu gyvenantiems nuteistiesiems naudotis jo turima technika. Dėl šios priežasties, pareiškėjas savo laisvą laiką dažniausiai leisdavo sėdėdamas prie stalo arba koridoriuje, nes pareiškėjo lova būdavo užimta kitų nuteistųjų, kurie naudojosi tik pareiškėjui leistina technika. Dėl Vilniaus PN neveikimo, pareiškėjas neturėjo saugios erdvės, kankinosi, jautė stresą.
Pareiškėjas nurodo ir tai, kad jam į lauką buvo galima išeiti nuo 18 val. iki 22 val. ir tai tęsėsi iki 2021 m. sausio 1 d., nors lengvosios grupės nuteistieji užrakinami tik nakčiai. Dėl to jis negaudavo dienos šviesos, nes pasivaikščiojimai būdavo tik tamsiu paros metu. Tai pareiškėjui sukėlė depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančias, stresą, todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN šeimos gydytoją bei psichiatrę. Nurodo, kad labai pakilo kraujospūdis, sutriko nuotaika, nenorėjo bendrauti su artimaisiais, neturėjo apetito. Pažymi, kad kituose aukštuose bausmę atliekantys nuteistieji pasivaikščiojimus turėjo dienos metu, galėjo mėgautis saulės šviesa, todėl teigia, kad Vilniaus PN pažeidė lygybės principą.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 27 d. iki skundo teismui pateikimo dienos pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN 3-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 211, kurioje nėra naktinių šviestuvų, o įrengti techniškai netvarkingi šviestuvai. Visi šviestuvai yra be apsauginių gaubtų, jų korpusai išardyti. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 211 dirbtinis apšvietimas yra silpnas, dėl to silpsta pareiškėjo regėjimas. Pažiūrėjus į lubas, dingdavo nuotaika, būdavo baisu, kad techniški šviestuvai gali užsidegti arba užkristi ant pareiškėjo. Dėl blogo apšvietimo skaudėjo akis, pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų artimiesiems, skaityti knygų.
Taip pat, pareiškėjas teigia, jog gyvenamojoje patalpoje Nr. 211 temperatūra yra žemesnė nei 18 laipsnių, todėl yra labai šalta.
Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateiktuose atsiliepimuose su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 17-20, 100-105).
Nurodo, kad Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, priskirti drausmės grupei, yra atskirti nuo paprastai ir lengvai grupei priskirtų nuteistųjų ir yra laikomi kamerų tipo patalpose. Galiojantys teisės aktai numato nuteistųjų grupių suskirstymą bei atskirą laikymą, tačiau ginčo laikotarpiu dėl Vilniaus PN patalpų trūkumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t. y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių.
Tvirtina, kad pareiškėjui kasdien pasivaikščioti buvo skirta 4 valandas, t. y. tiek, kiek numatyta BVK 74 straipsnio 5 punkte. Nurodo, kad pareiškėjas gyveno I-o gyvenamojo korpuso antrajame aukšte. Pagal patvirtintą 2020 m. vasario 14 d. Vilniaus PN administracijos nustatytą grafiką Nr. 81-262(1), 2-o būrio nuteistieji turėjo teisę kasdien pasivaikščioti nuo 18.00 iki 22.00 val. Pažymi, kad visiems Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytą laiką. Pareiškėjas skundžiamu grafiku kasdien nuo 18.00 iki 22.00 val. vaikščiojo, tik nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. t. y. apie 2 mėnesius, o pagal 2020 m. gruodžio 28 d. nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką Nr. 14 – 3971, pareiškėjas šeštadieniais vaikščiojo nuo 8.00 val. iki 12.30 val., o sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 18.00 val., todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis visiškai nematė dienos šviesos neatitinka tikrovės. Teigia, kad Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore. Pažymi, jog įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas.
Tvirtina, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to pažymi, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti jį, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Atsakovės atstovas atsiliepime į patikslintą skundą papildomai nurodo, kad šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto nuostatų laikymasis, kuriame numatyta, jog: „Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C <...>“. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.
Teigia, kad visos Vilniaus PN esančios, nuteistiesiems skirtos gyvenamosios ir kitos su kalinimu susijusios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis normomis ir reikalavimais. Pabrėžia, kad visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Kiekvienoje Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje yra įrengti šviestuvai su apsauginiais gaubtais. Šviestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apšvietimą, nustatytą higienos normoje. Pažymi, kad nuteistieji neretai ardo, laužo patalpose įrengtus šviestuvus. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų atsiranda tam tikri neženklūs apšvietimo trūkumai gyvenamosiose patalpose. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistieji, gadindami patalpose esantį inventorių siekia konkretaus tikslo, t. y. kreiptis į teismą, nurodant, kad jiems sukuriamos netinkamos kalinimo sąlygos įstaigoje, siekdami tokiais neteisėtais veiksmais pasipelnyti iš valstybės.
Dėl virtuvės-poilsio kambario įrengimo paaiškina, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, pastatyti šaldytuvai, elektrinės viryklės, išduodami indai. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Eksploatavimo taisyklės) 5 p. numato, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 6.8. punktu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Tačiau Eksploatavimo taisyklių 2 punktas nurodo, kad „<..> veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais“. Pamini, kad iki 2020 gruodžio 22 d. galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.8. ir 6. punktai nurodo, kad laisvalaikio kambarys, esant išimtinių aplinkybių dėl gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, gali būti įrengiamas vienas dviem būriams. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams), kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti.
Teigia, kad pareiškėjas nepagrindžia kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl teigia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Mano, kad pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti remdamasis jam išdėstytais argumentais. Nurodė, kad daugumą pažeidimų tęsiasi iki šiol, o nuo paprastosios grupės nuteistųjų buvo atskirtas 2021 m. gegužės 20 d.
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki skundų padavimo momento yra laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjas nebuvo atskirtas nuo paprastosios grupės laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 20 d.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTUyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-552/2017">A-727-552/2017</a>; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTQzLTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4543-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4543-520/2017">A-4543-520/2017</a>; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjIwNS01NzUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2205-575/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2205-575/2017">eA-2205-575/2017</a>).
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad Vilniaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, tačiau nebuvo atskirtas nuo paprastosios grupės nuteistųjų.
BVK (ginčui aktualios redakcijos) 70 strapsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Taip pat, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. BVK 70 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Vadovaujantis BVK 72 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Taigi, galiojantys teisės aktai numato nuteistųjų grupių skirstymą ir atskira laikymą.
Pareiškėjas teigia, kad negalėjo naudotis tik lengvosios grupės nuteistiesiems skirtomis privilegijomis, tokiomis kaip maisto produktų pirkimas, naudojimasis maisto ruošimo patalpomis. Be to, pareiškėjo teisė naudotis jo turima žaidimo konsole ir televizoriumi nebuvo užtikrinta.
Vilniaus PN atsiliepime teigia, kad dėl patalpų trūkumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t. y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po BVK nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Vilniaus PN (b. l. 47) bei 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių su skundais (b. l. 33-37) (kurie buvo persiųsti Vilniaus PN), juose teigdamas, kad Vilniaus PN nesudaro sąlygų bausmę atlikti atskirai nuo nuteistųjų, kurie yra paskirti bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis.
Vilniaus PN 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. 42-678 atsakė pareiškėjui, kad dėl patalpų trūkumo, sprendžiamas klausimas dėl paprastojoje bei lengvojoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo, bei, kad Vilniaus PN vyksta I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso, vienoje iš dviejų aukšte esančių, bendro naudojimo patalpų, t. y. prausyklų, remonto darbai. Todėl nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių, bei paaiškino, kad 2021 m. kovo 1 d. pareiškėjas bus perkeltas į gyvenamąją patalpą, kurioje bus laikomi nuteistieji, bausmę atliekantys lengvosios grupės sąlygomis.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjas turėjo būti atskirtas nuo paprastosios grupės nuteistųjų, todėl ši jo teisė buvo pažeista. Tačiau, taip pat pažymėtina, kad Vilniaus PN paaiškino (raštu atsakė), kad pareiškėjas laiku neperkeltas buvo dėl vykstančių remonto darbų. Nors nagrinėjamu atveju Vilniaus PN nepateikė įrodymų, kad pataisos įstaigoje buvo atliekami remonto darbai, tačiau šios aplinkybės neginčija pareiškėjas ir ja abejoti pagrindo nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad pataisos įstaigoje atiekami remonto darbai pagerina visų nuteistųjų gyvenimo sąlygas.
Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl pareiškėjo neatskyrimo nuo paprastosios grupės nuteistųjų, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo uždrausta pirkti lengvajai grupei leistinus maisto produktus, naudotis maisto ruošimo patalpomis ar turėti elektros įrenginius. Pabrėžtina, jog to neteigia ir pats pareiškėjas. O pareiškėjo argumentai, kad jis šiomis teisėmis negalėjo naudotis dėl baimės pakliūti į konfliktines situacijas su kitais nuteistaisiais yra nepagrįsti, todėl vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neturtinės žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjU4LTU3NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1658-575/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1658-575/2015">A-1658-575/2015</a>).
Pareiškėjas iš esmės nepatenkintas tuo, kad poilsio kambariu-virtuvės patalpa naudojasi du būriai bei, kad trūko įrangos, o esanti buvo pasenusi ar ja neįmanoma naudotis.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389, (toliau – Naujos Įrengimo taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vadovaujantis šių taisyklių 6.8. punktu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Minėtų taisyklių 2 punktas nurodo, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.8. ir 6 punktai nurodė, kad laisvalaikio kambarys, esant išimtinių aplinkybių dėl gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, gali būti įrengiamas vienas dviem būriams. Darytina išvada, kad poilsio kambario-virtuvės patalpa atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės aprūpinamos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis. Vilniaus PN teigimu, vadovaujantis minėtomis normomis, virtuvėlėse pastatyti šaldytuvai, elektrinės viryklės, išduodami indai.
Atsakovės atstovas neneigia, kad teismui pateikė ne pareiškėjo gyvenamojo aukšto poilsio kambario – virtuvės nuotraukas, tačiau teigia, kad visuose aukštuose įrengti poilsio kambariai – virtuvės turi vienodą reikalingą inventorių, bei kiekvienoje tokioje patalpoje nuteistieji turi galimybę gaminti maistą ir žiūrėti televizorių. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, pareiškėjas neneigė, jog poilsio kambaryje–virtuvėje yra visa reikalinga įranga, tačiau, jo vertinimu, buitinė technika yra pasenusi.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas dėl laisvalaikio kambario įrengimo, daro išvadą, kad laisvalaikio kambario-virtuvėlės įrengimas Vilniaus PN atitinka teisės aktų reikalavimus. Vien tai, kad buitinė įranga yra nenauja negali būti vertinama, kaip pareiškėjo teisių pažeidimas.
Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl to, kad negalėjo naudotis laisvalaikio kambaryje-virtuvėlėje esančiu šaldytuvu ar būtų reiškęs pretenziją dėl pasenusios buitinės technikos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus PN neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu konstatuoti nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nepatogumų patyrė ir dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 211 buvo šalta (temperatūra nesiekė 18 laipsnių), šviestuvai buvo techniškai netvarkingi ir buvo be gaubtų.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Vilniaus PN atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto nuostatų laikymasis. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Įrengimo taisyklių 11.6 papunktyje nustatyta, kad nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82,,Dėl patvirtinimo”, 11.6 papunktyje buvo nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad visose Vilniaus PN patalpose, įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas. Kiekvienoje Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje yra įrengti šviestuvai su apsauginiais gaubtais. Šviestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apšvietimą, nustatytą Higienos normoje. Nuteistieji neretai ardo, laužo patalpose įrengtus šviestuvus. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų atsiranda tam tikri neženklūs apšvietimo trūkumai gyvenamosiose patalpose.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus PN administracijai, kadangi pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais, susijusiais su higienos normų reikalavimų pažeidimais ir tokie pažeidimai byloje nenustatyti.
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, susijusių su higienos normų reikalavimų laikymusi, nenustatyta.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore dienos metu. Tvirtino, kad kitų būrių nuteistiesiems teisė pasivaikščioti gryname ore buvo suteikiama visą dieną, o jis pagal grafiką turėjo teisę pasivaikščioti daugiausiai vakare, todėl matė mažai dienos šviesos ir dėl to buvo diskriminuojamas.
BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 74 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas.
Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad lengvosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. tiek kiek numatyta pagal įstatymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. Vilniaus PN administracijai pateikė skundą, kuriame prašė pateikti raštu atsakymą, kodėl pareiškėjo pasivaikščiojimai numatyti po 18 val. (b. l. 117)
Vilniaus PN 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 42-2211 pareiškėjui paaiškino, kad BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Vadovaujantis Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. patvirtinto I-ojo korpuso nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiku Nr. 81-262(1) organizuotas I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistųjų pasivaikščiojimas gryname ore. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma 2-ro aukšto nuteistųjų yra dirbantys, jų pasivaikščiojimas (dideliame kieme) numatytas po darbo, t. y. nuo 18.00 val. iki 22.00 val. Pažymėta, kad antras aukštas nebuvo rakinamas, todėl pareiškėjas ir kiti nuteistieji turėjo galimybę dienos metu pasivaikščioti mažame kieme. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 23 d. antras aukštas rakinamas, numatyta peržiūrėti I-ojo gyventojų korpuso nuteistųjų pasivaikščiojimų grafiką, suteikiant galimybę antro aukšto nuteistiesiems dienos metu pasivaikščioti gryname ore (b. l. 118).
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas gyvena I-o gyvenamojo korpuso antrajame aukšte (2-ame nuteistųjų būryje). Pagal 2020 m. vasario 14 d. patvirtintą Vilniaus PN administracijos grafiką Nr. 81-262(1) pareiškėjas pasivaikščiojimo teise gryname ore nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. galėjo naudotis kasdien nuo 18.00 iki 22.00 val., o nuo 2020 m. gruodžio 28 d. pagal patvirtintą nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką Nr. 14–3971 – darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val., šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 12.30 val., sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 26, 27). Pateiktų pasivaikščiojimo grafikų duomenys taip pat patvirtina, kad kitų būrių nuteistiesiems taip pat buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore grafike nustatytu laiku, bet ne daugiau, nei pareiškėjui, t. y. 4-4,5 valandas per dieną. Kaip matyti pasivaikščiojimo grafikai yra kintantys, be to, pareiškėjui 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 42-1231 paaiškinta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas nustatytas atsižvelgiant į nuteistųjų užimtumą, be to į mažąjį pasivaikščiojimų kiemą pareiškėjas gali išeiti bet kada iki signalo miegas (b. l. 30).
Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai, kad pasivaikščiojimų metu jis matė mažai dienos šviesos ir buvo diskriminuojamas nuteistųjų, laikomų kituose būriuose atžvilgiu, neatitinka tikrovės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi pareiškėjas, grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos, kurios šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo išgyvenimus, diskomfortą, emocinį stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pažymėtina, kad į bylą pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istoriją nepatvirtina, kad dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą.
Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Nagrinėjamoje byloje nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Vėgelienė
