Baudžiamoji byla Nr. 2K-275/2009
S-1.2.3.1.; 1.1.8.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,
nuteistajam A. V.,
gynėjui advokatui Romualdui Vitkui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Romualdo Vitkaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria A. V. apeliacinis skundas atmestas. Nustatyta, kad A. V. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, vadovaujantis 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII -1968 redakcija.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, nuteistojo A. V., jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., tarp 20 ir 24 val. tyčia nužudė J. N. Būdamas neblaivus, aptikęs savo žmoną T. V., J. N. namuose, Trakų rajone, Paukšteliškių k., su kartu girtavusiais J. N. ir S. V., tyčia sudavė J. N. rankomis ir kojomis 22 smūgius į galvą, smūgius į kitas kūno dalis, taip pat smūgius metaliniu strypu, užšoko ant nukentėjusiojo. Nuo padarytų daugybinių kūno sužalojimų visumos J. N. vietoje mirė.
A. V. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. D., abu neblaivūs, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, J. N. namuose, supykę ant S. V. sudavė pastarajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., tarp 20 ir 24 val., suradęs savo žmoną T. V. J. N. namuose girtaujančią su S. V. ir J. N., supykęs ant jos sudavė jai daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas įvairius sužalojimus, taip nesunkiai sutrikdė T. V. sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas R. Vitkus prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį pakeisti, A. V. veiksmus iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nepatikrino, ar pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. V. veiksmus, nors dėl to ir nebuvo apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog A. V. smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo dėl to, kad rado savo žmoną gulinčią lovoje, o vėliau pasislėpusią spintoje, kartu su pusiau išsirengusiais vyrais; šios aplinkybės buvo realus pagrindas įtarti žmoną neištikimybe, o tai laikytina dideliu susijaudinimu, nes nuteistasis buvo sunkiai įžeistas ir net negalėjo nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių. Dėl to teismas turėjo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymą labai susijaudinus.
Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nurodė, jog kolegija neturi pagrindo manyti, kad A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau, kasatoriaus manymu, tokia išvada yra deklaratyvi, nes nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, apibūdinamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą ir dėl žmonos neištikimybės, nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantys nukentėjusiųjų veiksmai; o tai pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Nuteistojo A. V. gynėjo advokato R. Vitkaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas R. Vitkus teigia, kad A. V. veika turi būti kvalifikuojama kaip nužudymas labai susijaudinus pagal BK 130 straipsnį.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukelia neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Teismų praktikoje fiziologiniu asmens afektu laikoma tokia asmens psichikos būklė, kai jis visiškai supranta savo veiksmus, tačiau dėl staiga kilusio didelio susijaudinimo ribotai gali juos valdyti. Nužudymas gali būti pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimo asmens poelgio (pvz., kėsinimosi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimo, kankinimo, laisvės atėmimo, tyčiojimosi, šantažo arba kitų veiksmų, iš esmės prieštaraujančių moralės bei dorovės principams, pažeidžiančių žmogaus garbę ir orumą bei pan.) kaip greitas atsakas į tai. Greitas atsakas turi įvykti iš karto tuoj po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų. Byloje nėra duomenų ir nenustatyta, kad nukentėjęs J. N. būtų atlikęs kokius tai neteisėtus ar itin įžeidžiančius A. V. ar jo artimuosius asmenis veiksmus, kurie A. V. būtų sukėlę staigų didelį susijaudinimą. Tokių aplinkybių nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nekėlė ir pats nuteistasis A. V. Byloje nustatyta, kad A. V., ieškodamas žmonos, buvo nuvažiavęs pas J. N., kur rado ją neblaivią ir supykęs keletą kartų sudavė pastarajai, o po to grįžęs pas K. vėl girtavo. Maždaug po dviejų valandų vėl grįžo pas J. N., kur vėl smurtavo, mušė nukentėjusiuosius. Teismas teisingai įvertinęs įrodymus nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. J. N. nužudė tyčia (BK 129 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad A. V. rankomis ir kojomis J. N. sudavė 22 smūgius į galvą, po 5 smūgius į krūtinę ir nugarą, du smūgius metaliniu strypu sudavė į pakaušį, 1 smūgį į krūtinę, 2 smūgius į juosmenį, ant parkritusio nukentėjusiojo buvo du kartus užšokęs. Nuo daugybinių kūno sužalojimų J. N. vietoje mirė. Nesant kasacinio skundo, kuris būtų paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kasacinis teismas negali vertinti A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo pagal BK 129 straipsnio kitas dalis.
Dėl bausmės skyrimo
Nuteistojo A. V. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad yra A. V. atsakomybę švelninančių aplinkybių, t. y. A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys nukentėjusiųjų veiksmai, o teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, deklaratyvi, nes juk A. V. charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą ir dėl žmonos neištikimybės, jo žmona jau mirusi.
Skirdamas bausmę A. V. teismas vadovavosi BK 41, 54 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į kaltinamojo pavojingumo laipsnį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad A. V. charakterizuojamas teigiamai, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, rūpinasi dukra, kad jo žmona vedė asocialų gyvenimo būdą, girtavo, dažnai negrįždavo į namus, nesirūpino šeima. Vienok, A. V. įvykdė vieną labai sunkų bei du nesunkius nusikaltimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog nėra pagrindo manyti, jog A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra deklaratyvi, kaip kad teigia kasatorius. Juk A. V. smurtavo ne tik prieš žmoną T. V., bet nužudė J. N., taip pat bendrininkų grupėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir S. V.
Kasatorius skunde teigdamas, kad yra A. V. atsakomybę švelninančių aplinkybių – A. V. gailisi, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys nukentėjusiųjų veiksmai, - šių teiginių nepagrindžia byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų kasaciniame skunde neargumentuoja. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumą (pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą) gali nuspręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą. Šie kaltininko veiksmai turi būti atlikti savo noru. Jeigu proceso metu asmuo neigia nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad parodymus proceso metu A. V. keitė, dėl nužudymo kaltę prisipažino iš dalies. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Provokuojančiu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Šioje byloje nenustatyta, kad J. N., T. V. ar S. V. veiksmai būtų buvę provokuojantys.
Įvertinęs visas bausmės skyrimo aplinkybes pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalyje esančios sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat išnagrinėjo nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo ir nerado teisinio pagrindo skirti švelnesnės, negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmės A. V. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę A. V. buvo neteisingai pritaikytos bausmių skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. V. gynėjo advokato Romualdo Vitkaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Valerijus Čiučiulka
Vytautas Piesliakas
Vytautas Greičius
