T. A. pagal BK 180 str., 187 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1842/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11603-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. A. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis T. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 26 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų nuosprendžiai nėra teisėti ir pagrįsti dėl padarytų esminių BPK pažeidimų. Teismų išvados, kad T. A. veikoje yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje sudėtys, nėra pagrįstos, jos nėra grindžiamos konkrečiais ir neabejotinais įrodymais. Nuosprendžiuose išvados dėl aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, pagrįstos prielaidomis, nutylėjimais ir spėjimais, taip esmingai pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, abejonės vertintos ne kasatoriaus, o kaltinimo naudai, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus atmetė nepagrįstai. Kasatoriui įteiktame pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte tik vieną kartą įvardinta organizuotos grupės sudėtis (t. y. vaidmuo), kurioje jis nėra nurodytas. Kaltinime nurodyti jo veiksmai negali būti įvardinti kaip organizuotos grupės dalyvio, juolab nekonkretizuojant tokios grupės kiekvieno dalyvio atliktų veiksmų, kuriuose galima dalyvauti ir kita bendrininkavimo forma. Kasatorius teigia, kad jo apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, vienpusiškas, logiškai nepaaiškinantis teismo padarytų išvadų, įrodymus teismas vertino apibendrintomis išvadomis, neatliko išsamios kiekvieno įrodymo analizės, neanalizavo ir jų visumos bei nenurodė patikimų motyvų, kuriais vadovaujantis atmeta arba kitaip įvertina apeliacinio skundo argumentus, nuosprendį parėmė prielaidomis, spėliojimais ir nutylėjimais, ir šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus nuosprendžius.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, T. A. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo T. A. apeliacinio skundo, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl T. A. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl organizuotos grupės ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė