M. B. pagal BK 180 str., 187 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1733/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11603-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. B. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo M. B. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 26 d. nuosprendį ir M. B. priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus nurodyto prašymo, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 26 d. nuosprendį ir M. B. skirti švelnesnę bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus (nebuvo išsamiai, nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, buvo netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, nepašalinti esminiai prieštaravimai, remtasi išimtinai prielaidomis ir samprotavimais bei selektyviai atrinktais, prieštaringais ir nevienareikšmiškais įrodymais, kurie prieštarauja vieni kitiems/bylos medžiagai, apsiribota vien formaliu dalies įrodymų išdėstymu, neįvertintas jų santykis, neištirtos abejotinos aplinkybės, nevisapusiškai ištirti surinkti įrodymai, neišsamiai išnagrinėta įvykio situacija bei jos aplinkybės, nuteistojo M. B. parodymai vertinti išimtinai kaip gynybinė versija, nepaisant to, kad juos patvirtina kitų liudytojų parodymai, kita byloje esanti informacija), netinkamai pritaikė BK 180 straipsnio 3 dalies, 187 straipsnio 1 dalies nuostatas, organizuotos grupės inkriminavimo taisykles. Nurodoma, kad teismai nuosprendžius grindė vien prieštaringais nukentėjusiųjų, bylos baigtimi suinteresuotų pareigūnų parodymais, prieštaringais pareigūnų surašytais protokolais, atmesdami/ignoruodami M. B. kaltę neigiančius įrodymus. Byloje nepagristai nustatytas M. B. veikimas organizuota grupe su T. A. ir kitais nenustatytais asmenimis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su M. B. nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistojo gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, M. B. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.‏‏‎

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl analogiškų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu, organizuota grupe, bausmės paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo M. B. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. B. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė