Teismingumo byla Nr. T-26/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09940-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams Kauno teritorinei ligonių kasai, V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir V. Š. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai ir visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje ieškovė, be kita ko, nurodo, kad iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Šv. Luko medicinos centro bankroto bylos sužinojo, jog 2022 m. kovo 7 d. minėtos bankrutuojančios įminės bankroto administratorė iš ieškovės reikalauja priteisti Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 23 820 Eur žalos atlyginimą. Kaip paaiškėjo, iš ieškovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas yra grindžiamas Kauno teritorinės ligonių kasos atlikto tyrimo išvadomis. Kaip, be kita ko, pažymima ieškinyje, ieškovei nebuvo pranešta apie šį tyrimą, ji nebuvo kviečiama dalyvauti atliekant šį tyrimą, ieškovei nebuvo leista teikti įrodymų, dokumentų ar paaiškinimų, nebuvo išaiškinta apie šio tyrimo apskundimo galimybes ir kita. Negana to, 2023 m. vasario 20 d. atsakymu Kauno teritorinė ligonių kasa ir jos direktorius – atsakovas V. Š. – uždraudė ieškovei naudotis jai pateiktu atsakymu (informacija), o tokiais veiksmais ieškovei tiesiogiai buvo padaryta žala, kadangi ji šios informacijos laiku ir tinkamai negalėjo pateikti UAB Šv. Luko medicinos centro bankroto bylai.
Ieškovės įsitikinimu, anksčiau nurodyti atsakovų veiksmai buvo neteisėti, jais buvo pažeista daug teisės aktų reikalavimų, dėl šių neteisėtų veiksmų buvo padaryta melaginga išvada, neva ieškovė buvo de facto (faktiškai) UAB Šv. Luko medicinos centro vadovė. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė gintis; šie atsakovų veiksmai buvo atlikti tyčia, siekiant nuslėpti nuo ieškovės informaciją apie UAB Šv. Luko medicinos centro patikrinimus, jų rezultatus, sprendimus ir šių sprendimų pagrindu ieškovei inicijuotus veiksmus, dėl kurių dabar iš ieškovės nepagrįstai reikalaujama priteisti žalos atlyginimą. Visi šie neteisėti atsakovų veiksmai sukėlė ieškovei žalą, kurios atlyginimą ji ir prašo priteisti, pareikšdama šį ieškinį.
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškė ieškovei sukeltomis didelėmis teisinėmis problemomis; dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė nepagrįstai ir melagingai buvo traktuota kaip de facto UAB Šv. Luko medicinos centro vadovė, kuria ji niekada nebuvo, jai buvo pateikti įtarimai baudžiamojoje byloje, pareikštas civilinis ieškinys, dėl atsakovų veiksmų pablogėjo ieškovės reputacija, kilo nepatogumų ir kt.
Ieškovė pateikia argumentus, jos nuomone, pagrindžiančius esant visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai, 6.250 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo šioje byloje taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę (CK 6.27 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 3 dalis). Ieškovės teigimu, abiejų atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda todėl, kad abu atsakovus sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. V. Š. yra Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius, jai vadovauja ir turi valdingus įgalinimus. Taigi šiuo atveju yra tiek atsakovų veiksmų bendrumas padarinių atžvilgiu, tiek ir atsakovus siejantys bendri neteisėti veiksmai.
Pareikštas ieškinys, be kita ko, grindžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 3–5 dalimis, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 (toliau – ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1K-10), 27.2, 27.4, 31, 32, 39.15 punktais, atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Kaip matyti iš atsakovės Kauno teritorinės ligonių kasos atsiliepimo į ieškinį, jame buvo keliami klausimai dėl bylos rūšinio teismingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis). Kaip pažymi minėtas atsakovas, ieškinyje keliami reikalavimai yra susiję su viešojo administravimo subjekto vykdyta veikla, atliekant kontrolės procedūrą, bei žalos atlyginimo išieškojimu, todėl byla teisminga administraciniam teismui. Atsiliepime į ieškinį, be kita ko, taip pat buvo nurodyta, kad dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais galimai padarytos žalos atlyginimo kaip atsakovė turi būti nurodyta valstybė, todėl būtina pakeisti ieškovės nurodytus atsakovus (nurodant kaip vienintelę atsakovę valstybę, o kaip jos atstovę – Kauno teritorinę ligonių kasą); keliamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta tiesiogiai susijusi baudžiamoji byla; pateikiami svarstymai, ar ieškovė neturėtų reikšti savo reikalavimų baudžiamojoje byloje, kuri yra tiesiogiai susijusi su reiškiamu ieškiniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
Kaip matyti iš atsakovo V. Š. atsiliepimo į ieškinį, jame, be kita ko, nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė patirtą neturtinę žalą kildina iš ūkio subjektų veiklos priežiūros netinkamo procedūros vykdymo, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio 1 dalimi, pradiniai atsakovai pakeistini, kaip atsakovę nurodant valstybę, o ne jį (V. Š.) asmeniškai ar Kauno teritorinę ligonių kasą.
Kaip, be kita ko, matyti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. posėdžio protokolo, teismas netenkino atsakovės prašymo dėl šalių pakeitimo.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Kaip, be kita ko, pažymi teismas, 2024 m. balandžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovė nurodė, kad ji palaiko savo prašymą ir prašo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, nes atsakovė yra viešojo administravimo subjektas. Kaip pažymi teismas, nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl reikalaujamo priteisti atsakovei Kauno teritorinei ligonių kasai 23 820 Eur žalos atlyginimo. Šiame ieškinyje ieškovės reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jame nurodomi argumentai yra susiję su viešojo administravimo subjekto vykdyta veikla, atliekant kontrolės procedūrą, bei žalos atlyginimo išieškojimu.
Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimas.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Šioje specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje nevertinama nei dėl atsakovų, turinčių atsakyti į pareikštą ieškinį, tinkamumo, nei dėl civilinės bylos sustabdymo, nei dėl to, ar pareikštas ieškinys neturėtų būti reiškiamas baudžiamojoje byloje. Kai kurie aspektai, kurie gali turėti įtakos sprendžiant ginčą iš esmės, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Kaip, be kita ko, matyti iš ieškinio pareiškimo turinio, ieškovė jos reikalaujamą priteisti neturtinės žalos atlyginimą sieja su tuo, kad kitoje byloje (UAB Šv. Luko medicinos centro bankroto byloje) iš jos reikalaujama priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai atitinkamo dydžio turtinės žalos atlyginimą; reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas yra grindžiamas Kauno teritorinės ligonių kasos atlikto tyrimo išvadomis. Be to, ieškovei buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, pareikštas civilinis ieškinys ir kt. Ieškinyje nurodomi įvairūs pažeidimai, kurie buvo padaryti atliekant minėtą tyrimą, argumentuojama dėl, ieškovės teigimu, atsakovų solidariąją civilinę atsakomybę pagrindžiančių sąlygų buvimo.
Kaip matyti iš atsakovės Kauno teritorinės ligonių kasos atsiliepimo į ieškinį, byloje esančių duomenų, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-266 „Dėl ortopedijos įmonių planinių patikrinimų“, be kita ko, pavedė Kauno teritorinei ligonių kasai patikrinti UAB Šv. Luko medicinos centro apdraustiesiems pagamintų OPT skyrimo ir išdavimo pagrįstumą (tikrinamasis laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.). Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-158 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Šv. Luko medicinos centro patikrinimo“ buvo pradėtas minėtos įstaigos patikrinimas. Minėtas Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas grindžiamas Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 ir 7 punktais, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-10 nuostatomis.
Vėliau dar buvo priimtas Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 1-22 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šv. Luko medicinos centras“ patikrinimo rezultatų ekspertizės“. Minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-10 18, 22, 44, 47 punktais.
Byloje yra pateikta Kauno teritorinės ligonių kasos 2018 m. lapkričio 26 d. patikrinimo pažyma Nr. AS-59, taip pat Kauno teritorinės ligonių kasos 2019 m. sausio 31 d. ekspertizės pažyma Nr. 103-14.
Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio teritorinių ligonių kasų funkcijas, 6 punkte, kuriuo, be kita ko, remiamasi Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. 1-158, nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą. Aptariamo straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus.
Poįstatyminiu lygmeniu, be kitų teisės aktų, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 (nauja redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas.
Tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek teritorinės ligonių kasos yra viešojo administravimo subjektai, kurie, vykdydami jiems teisės aktais pavestas funkcijas, atlieka viešojo administravimo veiklą (Sveikatos draudimo įstatymo 29–34 straipsniai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, atsakovo V. Š. (solidarioji) atsakomybė yra siejama su tuo, jog jis yra Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius, jai vadovauja ir turi valdingus įgalinimus.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieškovės keliamo ginčo pobūdį tai yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra kildinamas ne iš privatinių teisinių santykių, bet iš viešosios teisės (lot. acte iuris imperii) reglamentuojamų teisinių santykių, susijusių su sveikatos priežiūros įstaigų kontrole ir priežiūra. Tai, kad kaip solidarusis atsakovas taip pat yra patrauktas ir fizinis asmuo, šiuo atveju per se (savaime) nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo. Kaip jau buvo minėta, pastarojo atsakovo solidarioji atsakomybė, be kita ko, siejama su jo, kaip Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus, atitinkamomis funkcijomis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamas ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų ginčų kategoriją, taigi yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams Kauno teritorinei ligonių kasai, V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
