Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

Nr. DOK-6150

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01902-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2021 m. lapkričio 30 d. pateiktu atsakovės asociacijos LATGA kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė asociacija LATGA padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškinį atsakovei asociacijai LATGA dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „FRANCE Televisions“, „VG Media GMBH“, „ARTE G.E.I.E.“, „RAI COM S.P.A.“, „RTVE Corporation Radio TV Espanola“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė nurodo, kad teismai, konstatavę, jog atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, kylančius iš generalinės sutarties bei 2014 m. sausio 1 d. jos priedo, nenurodė, kokias šių sutartinių dokumentų ar įstatymines teisės normas atsakovė pažeidė ar kokių teisės normų nevykdė. Tokiu būdu, anot atsakovės, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės teigimu, teismams padarius išvadą, kad žala kilo iš sutartinių teisinių santykių, turėjo būti nurodytos konkrečios teisės normos, kurias atsakovė pažeidė arba kurių neteisėtai neįvykdė.

Taip pat ieškovė teigia, kad teismai neatsižvelgė į CK 6.206 straipsnio nuostatą, kurioje nustatyta, kad šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika tenka jai pačiai. Anot ieškovės, spręsdami dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, teismai privalėjo atsižvelgti į generalinės sutarties 3.5 punkto nuostatą, kuri aiškiai reglamentavo, kaip turi būti skaičiuojami ieškovės mokėjimai pagal šią sutartį, kai pati ieškovė nepateikė atitinkamos informacijos. Ieškovės teigimu, teismams netinkamai aiškinus ir taikius generalinės sutarties, CK 6.246 ir 6.206 straipsnių nuostatas, buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, o tai lėmė netinkamą kitų civilinės atsakomybės sąlygų taikymą.

Be to, atsakovė nurodo, kad teismai pripažino ir pačios ieškovės neteisėtus veiksmus bei kaltę dėl patirtos žalos, jai nevykdžius generalinės sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytų pareigų teikti atsakovei informaciją apie retransliuojamų televizijos programų sąrašą. Anot atsakovės, dėl šios priežasties teismai sumažino ieškovei priteistiną žalos dydį iki 200 000 Eur, t. y. nustatydami, kad už ieškovės žalą atsakovė atsakinga 63 procentais, o pati ieškovė – 37 procentais. Atsakovės įsitikinimu, toks atsakomybės paskirstymas iš esmės neteisingas ir pažeidžiantis CK 6.206 ir 6.247 straipsnių, 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio nuostatas.

Be kita ko, atsakovė nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį vertindami tik galutinį ieškovės atsisakymą perskaičiuoti sąskaitas, tačiau nevertindami 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu ieškovės vadovo pateiktų paaiškinimų, jog ieškovė apie neteisingai apskaičiuojamas sumas ir išrašomas sąskaitas žinojo visada ir dėl to neprieštaravo ir net sutiko, kad sąskaitos būtų didinamos 5 proc., o buhalterė ne kartą jam sakė apie problemą dėl neteisingų sąskaitų. Anot atsakovės, teismai, nustatydami ieškinio senaties termino pradžios momentą, nevertino atsakovės nuolatinių priminimų ir raginimų, pateiktų ieškovei raštu, kuriuose atsakovė nurodė, kokiu būdu bus išrašinėjamos sąskaitos ieškovei neteikiant reikiamos informacijos. Atsakovė nurodo, kad faktiškai apie savo teisių pažeidimą ieškovė žinojo ne nuo 2018 m. sausio 14 d. elektroninio laiško, o visu 2014–2016 metų laikotarpiu, todėl teismai netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir pažeidė CK 1.127 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėjamas, o sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 350 straipsnio 4 dalis, 363 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei asociacijai LATGA (j. a. k. 110061038) 2475 (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 30 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 496.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė