Nr. DOK-6143
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34023-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. lapkričio 30 d. pateiktu ieškovės I. T.-M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė I. T.-M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T.-M. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo Ž. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei I. T.-M. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-6143
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34023-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. lapkričio 30 d. pateiktu ieškovės I. T.-M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė I. T.-M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T.-M. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo Ž. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei I. T.-M. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė nurodo, kad dėl netinkamo atsakovo, kaip tėvo, pareigų vykdymo, piktnaudžiavimo jomis, manipuliavimo vaiku, teismas turėjo nustatyti, ar buvo teisinis pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, kuri buvo nusistovėjusi su ieškove. Anot ieškovės, teismai nenustatinėjo ir nevertino vaiko nusistovėjusios gyvenamosios vietos sąlygų, ar jos pasidarė nesaugios, nevertino jos pakeitimo padarinių, todėl netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnį bei neatskleidė bylos esmės.
Taip pat ieškovė nurodo, kad teismui neatsižvelgus į vaiko nuomonę, išreikštą institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovėms, toliau gyventi su mama (ieškove), taip pat nenurodžius priežasčių, dėl kurių buvo atsisakyta į ją atsižvelgti, buvo pažeistos tiek nepilnamečio vaiko, tiek motinos procesinės teisės, taip pat buvo pažeista vaiko teisė ir teisėti interesai gyventi su motina. Be to, ieškovės teigimu, teismai taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, iškreipė vaiko nuomonės, išsakytos išvadą teikiančios institucijos atstovėms, turinį, taikė dvigubus standartus. Anot ieškovės, teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, prioritetą suteikė įrodymų skaičiui, vaiko gyvenamosios vietos klausimą sprendė tik per turtinę tėvų padėtį, nors nustatė, kad abu tėvai sudarė tinkamas sąlygas vaikui gyventi. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismai neįvertino vaikų specialistų (psichologų) išvadų.
Be kita ko, ieškovės teigimu, teismas netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei I. T.-M. (duomenys neskelbtini) 85 (aštuoniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė