Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2S-197-372/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08322-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.;3.1.18.7.;3.3.1.14.;3.3.1.18.;

3.3.1.18.1.;3.3.2.3.;3.3.2.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Aukstata“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria tenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BP Gruop Logistics“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BP Gruop Logistics“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Aukstata“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BP Gruop Logistics“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 48250,14 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 275 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Aukstata“. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei UAB „Aukstata“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises bei kitą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi priėmė teismo įsakymą dėl 48250,14 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 275 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Aukstata“ kreditorės UAB „BP Gruop Logistics“ naudai. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi tenkino kreditorės UAB „BP Gruop Logistics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo bendrai 48250,14 Eur sumai skolininkės UAB „Aukstata“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti teismas nurodė areštuoti trūkstamo dydžio skolininkės pinigines lėšas. Iš areštuotų piniginių lėšų teismas leido skolininkei atsiskaityti su kreditore, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3. Teismas vertino, jog skolininkės reali finansinė padėtis nėra žinoma, prašoma priteisti suma didelė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė esant tikslinga tenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininkei taikymo, kadangi nesiėmus šių priemonių, kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu skolininkė (toliau – ir apeliantė) UAB „Aukstata“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „BP Gruop Logistics“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais.

4.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė, kokie kartu su pareikšimu pateikti duomenys galėtų įrodyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimo įgyvendinimas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „BP Gruop Logistics“ prašo atmesti skolininkės (apeliantės) UAB „Aukstata“ atskirąjį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismui 2018 m. gruodžio 14 d. teismo įsakymu patenkinus kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavus teismo įsakymą dėl kreditorės reikalaujamų sumų išieškojimo iš skolininkės, darytina išvada, jog dėl pirmosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino reikalavimo pagrįstumo – ginčo nėra.

5.2. Taikant ieškinio (reikalavimo) sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta perkeliama skolininkui, t. y. būtent jis turi pareigą pagrįsti, kad reikalavimo suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Nagrinėjamu atveju skolininkė (apeliantė) nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos gerą finansinę padėtį ir tai, kad reikalavimo suma jai nėra reikšminga.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDQwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1040/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1040/2013">2-1040/2013</a>).

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTAwLTQ2NC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-900-464/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-900-464/2017">e2-900-464/2017</a>). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien faktas, jog teismas nenurodė aplinkybių dėl preliminaraus pareiškimo vertinimo, nereiškia, jog jo neatliko. Be to, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad kreditorė laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti, siekdama užtikrinti būsimo teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimą. Kreditorė įvykdė CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimą pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, t. y. kreditorė nurodė, jog pareiškimas kildinamas iš tarp šalių sudarytos 2017 m. birželio 30 d. subrangos sutarties Nr. S-1. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Akivaizdu, kad reikalavimas dėl atitinkamų piniginių lėšų priteisimo, remiantis paminėtais dokumentais, yra galimas, o kaip minėta, patys įrodymai prie pareiškimo neturi būti pateikiami, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, netinkamai įvertinus kreditorės pareikšto reikalavimo tikėtiną pagrįstumą ar jo neatlikus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimai buvo patenkinti.

11. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02NTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-658/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-658/2011">2-658/2011</a>; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTgwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1980/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1980/2012">2-1980/2012</a>; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNjI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1626/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1626/2013">2-1626/2013</a>; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjM1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1235/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1235/2014">2-1235/2014</a>; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODc0LTk0My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-874-943/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-874-943/2016">e2-874-943/2016</a>).

13. Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDkyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2492/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2492/2013">2-2492/2013</a>; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04OTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-897/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-897/2014">2-897/2014</a>).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo buvo taikytos, nes pareiškimo suma skolininkei (apeliantei), kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, bei nežinoma skolininkės reali finansinė padėtis. Skolininkė (apeliantė) turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą turtinę padėtį bei pagrįsti, kad kreditorės reikalavimo tenkinimo atveju nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Kartu su atskiruoju skundu skolininkė (apeliantė) nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Nepateikus tokių duomenų, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti teismo procesinio sprendimo įvykdymo perspektyvomis. Tad darytina išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo buvo taikytos pagrįstai.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, skolininkė (apeliantė) nenurodė, apeliacinės instancijos teismas taip pat jų nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Skolininkės (apeliantės) UAB „Aukstata“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė