Civilinė byla Nr. e2S-207-569/2019
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01433-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotiems asmenims: J. M., skolininkui R. M., antstolių R. A. ir D. P. kontorai.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė pareiškimą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ jo sutuoktinės J. M. gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos VMI prie LR FM pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui R. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. M. iki 2018 m. liepos 2 d. gautų pajamų.
3. Teismas konstatavo, kad 2018 m. birželio 29 d. tarp R. M. ir J. M. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, patvirtinta notaro. Duomenys apie šią sutartį Vedybų sutarčių registre buvo išviešinti 2018 m. liepos 2 d. Vedybų (povedybinės) sutartimi buvo susitarta, jog atsiradę įsipareigojimai, prievolės bei pajamos, kiekvieno sutuoktinio įgyti nuo sutarties sudarymo momento, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė; kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo pagrindo.
4. Teismas vertino, kad po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas pagal skolininko R. M. prievoles nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas J. M. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sąskaitas bankuose. Todėl teismas sprendė, jog skolininkui R. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. M. iki 2018 m. liepos 2 d. gautų pajamų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto žmona turi du vaikus ir sutuoktiniai yra pasirašę povedybinę sutartį.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prie LR FM prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei įvertinęs faktą, jog tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kurios išviešinimo viešuosiuose registruose data – 2018 m. liepos 2 d., pagrįstai sprendė, kad po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas pagal skolininko R. M. prievoles nebegali būti nukreipiamas į vėliau gautas J. M. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sąskaitas bankuose.
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI prie FM naudai dėl 86 Eur išieškojimo iš skolininko R. M.. Nagrinėjamu atveju antstolė 2018-04-30 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo, jį išsiuntė skolininkui R. M. ir jo sutuoktinei J. M.. Antstolei per nustatytą 20 dienų terminą skolininkas nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinta notarine tvarka, formos. Kadangi skolininkas nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, antstolė 2018-05-22 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. M., nustatymo. Pareiškėja VMI prie LR FM pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ jo sutuoktinės J. M. gaunamų pajamų.
11. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
12. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad R. M. ir J. M. 2018 m. birželio 29 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, patvirtintą notaro, kurios duomenys Vedybų sutarčių registre buvo išviešinti 2018 m. liepos 2 d. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia sudaryti povedybinę sutartį, esant prasidėjusiam vykdymo procesui. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM0LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-334-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-334-969/2018">e3K-3-334-969/2018</a>)
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 29 d. Vedybų (povedybinė) sutarties 2.1. punkte sutuoktiniai susitarė ir nustatė, kad atsiradę įsipareigojimai ir prievolės, ir visas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, akcijomis, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, kuris bus įgytas kiekvieno iš sutuoktinių vardu nuo šios sutarties sudarymo momento, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 2.3. punkte nurodyta, jog sutuoktiniai susitaria, kad kiekvieno iš jų gautos pajamos ir darbinės, autorinės ar individualios veiklos, pensijos, pašalpos, kitos išmokos, visos lėšos ir santaupos, įneštos į bankus kiekvieno iš sutuoktinių vardu nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 2.8. punktu sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo pagrindo.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog R. M. ir J. M. yra sudarę povedybinę sutartį, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių. (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).
15. Teismų praktikoje nustatyta, jog vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinio vardu atidarytas sąskaitas bankuose. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODUtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-185-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-185-415/2016">3K-7-185-415/2016</a>)
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nuostatas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju skolininkui R. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. M. tik iki 2018 m. liepos 2 d. gautų pajamų.
17. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Muchtarovienė
