Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-332/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55232-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;
1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.27.1; 2.4.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,
nuteistojo T. N. gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir T. N. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-11-18 23.44 val. iki 2018-11-20 12.30 val. (2 arešto paras prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms).
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
T. N. nuteistas už tai, kad 2018 metų lapkričio 18 dieną, apie 23 val. 44 min., Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), aktyviais veiksmais pasipriešino pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliui R. Z., o būtent: bendraudamas su valstybės tarnautoju R. Z., be išsakytų įvairių įžeidžiančių žodžių, pasakė jam: „saugok ginklą, nes atimsiu“, po to, sulaikomas ir vedamas į policijos tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų eiti į tarnybinį policijos automobilį, pradėjo muistytis, toliau elgėsi agresyviai ir tyčia iš kairiojo peties trenkė nukentėjusiajam R. Z. į dešinę ranką dėl ko jis atsitrenkė į šalia esančią sieną ir taip patyrė stiprų fizinį skausmą kairėje rankoje ir nugaroje, pasodintas į tarnybinį policijos automobilį ant galinės keleivio sėdynės dešinėje pusėje ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pradėjus automobiliui važiuoti, tyčia pakėlė kairiąją koją ir bandė įspirti vairuojančiam automobilį valstybės tarnautojui R. Z. į veidą, tačiau pareigūnui smūgio pavyko išvengti, nes kartu sėdėjęs (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis L. P. sustabdė jį ir panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, paguldė jį ant galinės automobilio sėdynės.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. N. prašo skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgti į tai, kad yra dirbantis ir nenori prarasti darbo. Taip pat nurodo, kad gyvena su sugyventine, su kuria augina mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti. Pažymi, kad labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo T. N. gynėjas advokatas Adolfas Račkauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti paskirtą bausmę, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis T. N. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, T. N. pirmosios instancijos teismo skyrė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino 1/3.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su T. N. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis praeityje teistas net 11 kartų, dauguma nusikalstamų veikų nukreiptos į svetimo turto vagystes bei smurto naudojimą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Be to, šios bylos tyrimo metu nuteistasis padarė viešos tvarkos pažeidimą (BK 284 str.), dėl kurios padarymo nuteistojo E. N. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Taip pat iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad T. N. atžvilgiu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jam pateikti kaltinimai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir iš kaltinamojo akto matyti, kad T. N. šiuos kaltinimus pilnai pripažįsta. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad T. N. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (77-83 b. l.). Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog T. N. neigiama vertybių orientacija yra susiformavus jau ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad T. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).
Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam T. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (viešieji darbai, bauda) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Juo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytą, jog nusikalstamą veiką T. N. padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas ir jam paskirtos šiame tyrime švelnesnės kardomosios priemonės taikymo laiku. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad T. N. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo T. N. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas, kadangi, priešingai nei apeliantas nurodė skunde, iš bylos duomenų matyti, kad T. N. oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (75, 76 b. l.), tai yra nėra jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas, o be to, byloje taip pat nėra duomenų ir apie jo šeimyninę.
Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam T. N. pripažinus įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsni) ir teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę dar sumažino ją vienu trečdaliu.
Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė T. N. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Zigmas Kavaliauskas
Vidmantas Mylė
