T. D. pagal BK 145 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-232-976/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61040-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2;

2.3.4.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendis – T. D. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas padidintas iki trejų metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo T. D. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinis skundas atmestas. Iš T. D. nukentėjusiajai L. Š. priteista 500 Eur turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu T. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant T. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose bei nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji, t. y. jos darbo vietoje (dabartinė darbo vieta: grožio salonas „T.“, (duomenys neskelbtini)), gyvenamojoje vietoje (dabartinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), šalia gyvenamosios vietos, neieškoti ryšių ir nebendrauti su nukentėjusiąja L. Š.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 iki 20 d. (duomenys neskelbtini) sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją L. Š. ir ją terorizavo, būtent: 1) 2017 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu nuo 12.00 iki 21.15 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje esančioje elektros skydinėje, nukirpdamas du laidus ir taip atjungęs elektrą nukentėjusiosios L. Š. bute Nr. (duomenys neskelbtini), baugino L. Š., sukeldamas jai nesaugumo jausmą namuose; 2) tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2017 m. lapkričio 12 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp pastatų Nr. 4 ir 6, automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavęs prie šuniuką vedžiojančios L. Š., grasino ją nužudyti pasakydamas žodžius:,,suknežinsiu tavo galvą taip, kad tavęs iš dantų nuotraukos neatpažins“; 3) tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2017 m. lapkričio 13 d. 15.23 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakydamas žodžius: „susirask, susirink iš namų, kur narkotikai yra, nes, žinok, aš tau pažadu, šiandien kratą padarys namuose“, taip baugino L. Š., sukeldamas jai nesaugumo jausmą namuose; 4) tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2017 m. lapkričio 16 d. 11.07 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakydamas žodžius:,,patirsi viešą pažeminimą, patirsi persekiojimą ne mano (necenzūrinis žodis), aš tau tą pažadu“, „sunaikinsiu aš tave, pamatysi“, „aš tik pareguliuosiu eismą telefonu“, „narkomanų rajonas, dustininkų (necenzūrinis žodis), ko gali atsitikti. Tamsus paros metas dabar (necenzūrinis žodis), visko atsitinka“, „padėsiu sureguliuot, aš tau viską padėsiu“, „tu skrisi iš to darbo“, grasino nužudyti L. Š.; 5) tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2017 m. lapkričio 16 d. 11.13 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakydamas žodžius:,,aš savo likusį gyvenimą paskirsiu tau ir tavo tobulai šeimai“,,,tu man dar nebaigtas etapas… aš su tavim pažaisiu, kad tu gyvenime daugiau nieko nebenorėsi“, „žinok, rimtai (necenzūrinis žodis) į dantis, tada nuvarysi, parašysi pareiškimą, nepamiršk išsiimti abdukcijos“, „dabar tu man esi nulis, tu man esi tik (necenzūrinis žodis) taikinys, kurį reikia sunaikint ir sulygint“, „tu nori ramybės, svajok. Gali bėgt į užsienį, kur nori, nepasislėpsi niekur“, grasino nužudyti L. Š.; 6) tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2017 m. lapkričio 17 d. 14.02 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakydamas žodžius: „aš tau narkotikų pakišiu, aš tau pakaišiosiu, kur tu norėsi“, taip baugino L. Š., sukeldamas jai nesaugumo jausmą namuose ir darbe; 7) tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2017 m. lapkričio 18 d. 12.43 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakydamas žodžius:,,nepergyvenk, aš tavęs, suka, nepaliesiu, kaip tu sakai, fiziškai… aš tavęs nepaliesiu piršteliu, tu pati gyveni geram rajone“, „maža kas gyvenime gali nutikti, narkomanų pilna“, „kai grąžinsi, (necenzūrinis žodis), tai, kas mano, ką (necenzūriniai žodžiai), tada aš tau duosiu ramybę“, „neprisaugos tavęs visą gyvenimą, girdi, neprisaugos“, „koncofkė, aš pažadu, labai paprasta“, „tu vaikščiosi, sakau, pamatysi, kai (necenzūrinis žodis) kelnes“, grasino sužaloti L. Š.; 8) tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2017 m. lapkričio 20 d. 19.41 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakydamas žodžius: „aš tau pasakiau, tu už juos atsiimsi, klausyk, (necenzūrinis žodis), išsivalyk tas (necenzūrinis žodis) ausis. Už kiekvieną tą, (necenzūrinis žodis), pareiškimą tu tik pati sau darai (necenzūrinis žodis), darai (necenzūriniai žodžiai)“, „aš tave pelnytai nudaušiu teisme tiesiogine to žodžio prasme“, „tavo nervai neatlaikys, aš tau tą, žinok, pažadu. Tu patikėk manim“, „aš turiu nupirkęs 60 vienetų, du padėklai, kuriuos aš tau ant galvos užversiu, kai tik kada nors sutiksiu“, „po devynių išeisi, užvošiu aš tau ant galvos prie tavo darbo. Padabosiu ir užvošiu ant galvos“, „tu nori, kad jie tau sudužtų, ar tau apipilt kibiru ant galvos“, „60 vienetų, taip, du kibiriukai bus, išsimaudysi, aš tau pažadu. Jeigu ne aš spėsiu, tai kitą dieną tai tikrai aš tave apipilsiu“, „tu griūsi ant žemės“, „supranti, kad aš tave charoče ant žemės (necenzūrinis žodis) paguldysiu“, grasino sužaloti L. Š.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo T. D. gynėjas advokatas A. Penelis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria nukentėjusiajai L. Š. atnaujintas praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti ir jos skundas priimtas, bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi atnaujindamas nukentėjusiajai L. Š. praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, pažeidė BPK 314 straipsnio nuostatas. Kaip nurodyta įstatyme, priežastis atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą laikoma svarbia, jeigu ji asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir ji gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklauso nuo asmens valios. Tuo tarpu tiek nukentėjusioji prašyme teismui, tiek pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje grįsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimą, nurodė subjektyvias aplinkybes, kurių svarbiausia ta, kad nukentėjusioji nesuprato savo teisių (nukentėjusioji nurodė, kad manė, jog negali skųsti priimto nuosprendžio, nes jis apkaltinamasis). Tačiau nukentėjusiosios ir teismo nurodytos aplinkybės yra ne tik subjektyvios, t. y. priklausančios išimtinai nuo nukentėjusiosios valios, bet ir deklaratyvios, nes nukentėjusioji L. Š. gerai suprato savo teises ir jomis naudojosi: ji nuolat dėl nuteistojo veiksmų kreipdavosi į teisėsaugos institucijas, skundė jų veiksmus, paklausta teisme paaiškino, kad jai suprantamos jos teisės (tai parodė ir visas teismo procesas) ir teisininko paslaugomis nesinaudos, be to, nukentėjusioji apeliacinį skundą surašė pati, o skundo turinys patvirtina, kad ji gerai supranta baudžiamąjį procesą ir BK normas. Nukentėjusioji yra išsilavinęs ir protingas asmuo, todėl jai privalomai turi būti taikomi atidaus ir rūpestingo asmens kriterijai. Pirmosios instancijos 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendis nukentėjusiajai buvo įteiktas tinkamai ir laiku, todėl sužinojusi apie priimtą procesinį sprendimą ji turėjo galimybę ir galėjo kreiptis teisinės pagalbos, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nepadarė, o į savo pasirinktą advokatą kreipėsi praėjus beveik mėnesiui po apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir trims savaitėms po apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Taigi vien tai, kad nukentėjusioji, kaip ji nurodė prašyme, nesuprato savo teisių, nereiškia, jog jai buvo užkirstas kelias pateikti apeliacinį skundą laiku. Tiek aptarta aplinkybė, tiek kiti apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartyje išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad nukentėjusioji, priešingai nei teigiama jos skunde, nesielgė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, nebuvo pakankamai aktyvi, todėl pagrindo daryti išvadą, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nebuvo, atitinkamai nepagrįstai buvo priimtas jos apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma pasunkinti nuteistojo padėtį (ir tai buvo padaryta).

2.3. Iš teismų išvadų matyti, kad kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį T. D. iš esmės grindžiamas nukentėjusiajai išsakytomis frazėmis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 20 d. Tačiau viso bylos proceso metu nuteistasis nurodė, kad neturėjo tikslo įbauginti nukentėjusiosios, tiesiog spontaniškai emocingai išsakė jai priekaištus dėl jos rašomų policijai pareiškimų dėl neva nuteistojo galimų tam tikrų veiksmų, kurie taip ir nebuvo įrodyti. Be to, visos kaltinime nurodytos frazės (žodžiai) yra atrinktos (paimtos) iš bendro tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vykusių ilgų pokalbių konteksto, todėl atsietai nuo visų pokalbių turinio jų vertinti negalima. Beje, iš teismo posėdyje tiesiogiai išklausytų pokalbių garso įrašų galima suprasti, kad nukentėjusioji nuteistojo visiškai nebijo, nėra išsigandusi; ji nė karto nenutraukė nė vieno vykusio pokalbio, o nuteistojo elgesį aiškino jo užgauta savimeile, kad buvo paliktas ir pyko dėl parašytų pareiškimų policijai. Nukentėjusioji L. Š. ir nuteistasis T. D. kartu gyveno septynerius metus, gerai žinojo vienas kito charakterį, nukentėjusioji buvo pripratusi prie tokios nuteistojo kalbėjimo manieros, jo impulsyvumo, jis niekada prieš ją nėra smurtavęs, nevartojo alkoholio, todėl nukentėjusioji suprato, kad visi grasinimai buvo nerealūs ir turėjo visai kitą prasmę. Šiuo konkrečiu atveju pagal garso įrašuose esančių pokalbių turinį, tų pokalbių atsiradimo aplinkybes, šalių tarpusavio (nutrūkusius) santykius, aplinkybę, kad nukentėjusioji žinojo, jog pokalbiai yra įrašomi, o nuteistasis – ne, pripažintina, kad nors susidariusioje konfliktinėje situacijoje T. D. pasakytos frazės pagal savo išraiškos formą galėjo sukelti neigiamų emocijų, tačiau tokie veiksmai neatitinka sistemingo bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių.

2.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors teismui ir suteikta diskrecija galutinai įvertinti baudžiamosios bylos duomenis, tačiau į visus su grasinimo realumu susijusius klausimus tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose gali atsakyti tik specialiųjų žinių turintys asmenys, t. y. teismo ekspertai. Dėl visų aptartų argumentų gynyba pareiškė apylinkės teismui prašymą paskirti lingvistinę ekspertizę (užduodant šiuos klausimus: 1) kokia yra T. D. pasakytų atskirų žodžių (frazių), kaltinime atrinktų iš pokalbių, vykusių nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 20 d. tarp T. D. ir nukentėjusiosios, reikšmė bendrame šių pokalbių kontekste; 2) be kita ko, įvertinant aplinkybę, kad nukentėjusioji žinojo, kad minėti pokalbiai įrašinėjami; 3) ar kasatoriaus pasakymai, vertinant lingvistiniu požiūriu, yra grasinimo aktai) gynybinei pozicijai pagrįsti ir gautomis teismo eksperto padarytomis išvadomis galimai įrodyti, kad nukentėjusiosios į bylą pateiktuose garso įrašuose nuteistojo išsakyti grasinimai nėra realūs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad apylinkės teismas, atmesdamas gynybos prašymą skirti minėtą ekspertizę, nepagrįstai neatsižvelgė į įstatymo leidėjo BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas kaltinamojo teises teikti prašymus, įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, BPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas kaltinimo ir gynybos lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išnagrinėti, bei į BPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teismo pareigą užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų. Atmesdamas gynybos prašymą skirti nukentėjusiosios į bylą pateiktų garso įrašų lingvistinę ekspertizę, apylinkės teismas nesudarė galimybių kaltinamajam ir gynybai pateikti teismui įrodymus, kurie galbūt būtų leidę teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, be kita ko, turėjo patikrinti, ar ši baudžiamoji byla apylinkės teisme išnagrinėta nepažeidžiant BPK 22 straipsnio 3 dalies, 7 bei 10 straipsnių nuostatų, nes būtent dėl galimo nuteistojo teisių ir su tuo tiesiogiai susijusio rungimosi principo pažeidimo ir buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas gynybos prašymą atlikti įrodymų tyrimą skiriant lingvistinę ekspertizę atmetė, tai reiškia, kad ir apeliacinės instancijos teisme gynybai buvo atimta teisė į bylą pateikti įrodymus, taip pat pažeistas rungimosi principas bei suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Kartu teismas išsamiai neišnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ir tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo (teismas neatliko jokio įrodymų tyrimo, o tik iš naujo išnagrinėjo byloje esančius duomenis). Šie BPK reikalavimų pažeidimai pripažintini esminiais proceso pažeidimais, galėjusiais turėti įtakos priimant neteisėtą nuosprendį.

2.6. Teismai taip pat peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, apibrėžtas kaltinamajame akte, kuris buvo surašytas dėl nuteistojo veiksmų nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., taip pažeisdami BPK 255 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio nuostatas. Tokia išvada darytina dėl to, kad nors kaltinamajame akte nuteistajam nebuvo inkriminuoti jokie veiksmai dėl jo skambinimo nukentėjusiosios darbdaviui, nukentėjusiosios sekimo gatvėje bei užkabinėjimo, dėl skambinimo nukentėjusiosios mamai ar pokalbių su jos kolege, teismai rėmėsi šiomis aplinkybėmis vertindami nuteistajam inkriminuotų grasinimų nukentėjusiajai realumą.

2.7. Kasatoriui inkriminuotos BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nėra neginčijamai įrodyti, priešingai, jie pagrįsti prielaidomis, taip pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad būtent T. D. sugadino nukentėjusiosios buto elektros laidus, taip pat neįrodyta, kad kažkam atjungus elektrą nukentėjusiosios bute buvo siekiama ją įbauginti, o juo labiau kad to siekė nuteistasis. Taip pat ir kitas 2017 m. lapkričio 12 d. epizodas su šuniuku pagrįstas išimtinai nukentėjusiosios paaiškinimais ir visos teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo yra prielaidos. Nukentėjusiosios L. Š. parodymai patvirtina, kad dėl šio epizodo nėra BK 145 straipsnio 2 dalies subjektyviojo požymio – siekio įbauginti nukentėjusiąją, nes nuteistasis pakankamai ilgo pokalbio su nukentėjusiąja metu, kilus ginčui, tik priekaištavo nukentėjusiajai dėl jos parašyto pareiškimo policijai ir buvo supykęs dėl to. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų T. D. nukentėjusiajai išsakytų žodžių įgyvendinimo realumą ir nukentėjusiosios pagrįstą manymą dėl tokių žodžių realaus įgyvendinimo. Dėl šio epizodo įrodytumo apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė, nors šis klausimas apeliaciniame skunde buvo keliamas, todėl buvo padarytas esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

2.8. Be to, kyla nukentėjusiosios į bylą pateiktų jos pokalbių su T. D. teisėtumo klausimas. Teismo sprendimo negali paveikti žiniasklaidos susidomėjimas byla, tokiu būdu darant spaudimą teisėsaugos institucijoms, nes žiniasklaidoje iš esmės buvo konstatuojama, jog nusikalstama veika buvo padaryta. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) buvo parodyta laida apie nukentėjusiąją, jos metu iš esmės pripažinta T. D. kaltė ir netgi paviešinta dalis garso įrašų (duomenys neskelbtini), kurie ikiteisminio tyrimo pareigūnams nukentėjusiosios buvo pateikti tik 2017 m. lapkričio 24 d. Dėl to kyla akivaizdus nukentėjusiosios į bylą pateiktų garso įrašų leistinumo klausimas (BPK 20 straipsnio 2, 4 dalys).

2.9. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismai padarė esminius BPK 7, 10, 20 straipsnių, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 6, 7 dalių, 320 straipsnio 3, 4 dalių, 331 straipsnio 1 dalies pažeidimus ir tai sukliudė teismams tinkamai kvalifikuoti T. D. veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Teismų ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties būtinojo požymio pagal BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, negalima ir asmens baudžiamoji atsakomybė. Dėl to T. D. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1. Apkaltinamajame nuosprendyje visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina ar paneigia, t. y. išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuosprendis nėra pagrįstas prielaidomis. Tai, kad nuteistasis nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 20 d. sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją L. Š., ją terorizavo, grasindamas nužudyti, sužaloti, patvirtina byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertintų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma: nukentėjusiosios L. Š., liudytojų D. Š., S. Š., V. V., G. V., H. P. parodymai, teisiamajame posėdyje paskelbti I. O. D. parodymai, garso įrašų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad T. D. sistemingais veiksmais sąmoningai siekė sudaryti nukentėjusiajai baimės ir nerimo atmosferą, o ne reiškė nepasitenkinimą dėl nukentėjusiosios rašomų pareiškimų policijai. Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai baimę, ir būtent tokios nukentėjusiosios ilgalaikės būsenos siekė, todėl jis pagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

3.2. Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 255 straipsnio nuostatų pažeidimo taip pat nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą teisme nagrinėjo tik dėl tų T. D. nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. T. D. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės nesiskyrė nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. Kaltinamajame akte tarp duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, buvo nurodytos ir aplinkybės dėl T. D. skambinimo nukentėjusiosios darbdaviui, nukentėjusiosios mamai, pokalbių su jos kolege, nukentėjusiosios sekimo gatvėje ir užkabinėjimo. Teismai šias aplinkybes, kaip turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų.

3.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nesiėmė realių veiksmų grasinimams įgyvendinti, tačiau pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo straipsnyje nustatytų veiksmų atlikimo, o jei kaltininkas būtų ėmęsis realių veiksmų grasinimams įvykdyti, jie, priklausomai nuo veiksmų pobūdžio, turėtų būti kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius.

3.4. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas, be kita ko, skundžia ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria nukentėjusiajai atnaujintas praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, tačiau šis klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacine tvarka, todėl negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Be to, BPK 439, 440 straipsniai nustato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką, kuri tokia pati, kaip ir BPK 314 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo ar teisėjo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarka. Šia nutarties, kuri nepatenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytų neskundžiamų nutarčių sąrašą, apskundimo tvarka nebuvo pasinaudota.

3.5. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžio, teismas išnagrinėjo visus nuteistojo T. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai.

3.6. Teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip rungimosi principo pažeidimas ar galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (BPK 7 straipsnis, 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus, teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismai išsamiai argumentavo, kodėl nebuvo pagrindo tenkinti prašymo skirti lingvistinę ekspertizę, t. y. nurodė, kad pasisakymai, pokalbių turinys turi būti vertinami teisiniu požiūriu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kaltinimo ir gynybos šalys turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl kaltinamojo teisių suvaržymo ir rungimosi principo pažeidimo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

6. Kasaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su atskirais nuteistajam inkriminuotais veiksmais (skunde neigiama, kad būtent nuteistasis sugadino nukentėjusiosios buto elektros laidus, kad nuteistasis buvo susitikęs su nukentėjusiąja, kai ji vedžiojo šunį), ginčijimui. Šie teiginiai nėra bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje dalykas. Kiti kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

7. Kasaciniu skundu skundžiama ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria nukentėjusiajai atnaujintas praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Pažymėtina, kad šis klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacine tvarka, todėl negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad BPK 439, 440 straipsniai nustato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką, kuri tokia pati, kaip ir BPK 314 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo ar teisėjo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarka. Tačiau šia apskundimo tvarka nebuvo pasinaudota.

Dėl esminių BPK pažeidimų

8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai esmingai pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 320 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir nuteistojo teises. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad šie pažeidimai iš esmės siejami su tuo, kad teismai pripažino leistinais įrodymais nukentėjusiosios darytus nuteistojo ir jos pačios pokalbių garso įrašus ir jų turiniu grindė kaltinimus; taip pat tuo, kad teismai netenkino gynybos prašymų skirti šių pokalbių lingvistinę ekspertizę. Byloje esančių garso įrašų autentiškumas neginčijamas.

9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neturėjo vertinti garso įrašų turinio, nes nukentėjusioji be nuteistojo žinios įrašinėjo jų pokalbius, taip pat iš pradžių juos pateikė žiniasklaidai, o tik vėliau – ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tokie skundo argumentai nepagrįsti.

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM4LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-338-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-338-511/2017">2K-338-511/2017</a>). Įstatymai nedraudžia įrašinėti savo ir trečiojo asmens pokalbių, taigi nukentėjusiosios pateikti jos pokalbių su nuteistuoju įrašai pagrįstai buvo pripažinti gautais leistinu būdu, ir juose esantys duomenys pagrįstai vertinti kartu su kitais byloje surinktais duomenimis. Tai, kad tam tikri įrašai buvo pateikti ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jų galimo panaudojimo baudžiamajame procese.

11. Kaip matyti iš bylos, gynyba teikė prašymus dėl lingvistinės ekspertizės paskyrimo, ir tokių prašymų netenkinimas, kasatoriaus manymu, yra esminis BPK pažeidimas.

12. BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-339/2011, 2K 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę (bet ne pareigą) bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017).

13. Įvertinusi bylos duomenis ir teismų nuosprendžiuose analizuotų garso įrašų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai garso įrašų turinį pagrįstai vertino patys, neskirdami jų lingvistinės ekspertizės (ar specialisto išvados).

14. Teismai nuosprendžiuose pagrįstai nurodė, kad iš byloje esančių garso įrašų – pokalbių tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios turinio matyti, kad vienu atveju nuteistojo psichinė prievarta nukentėjusiosios atžvilgiu reiškėsi tiesioginiais grasinimais atimti gyvybę ar sutrikdyti sveikatą (grasinimas suknežinti galvą, pasamdyti tam narkomanus, sunaikinti, paguldyti ant žemės, kartu nurodant, kad rastų ją ir persekiotų net užsienyje), kitu atveju – dviprasmiškais įspėjimais apie neva nukentėjusiajai gresiantį pavojų (kad aplink pilna narkomanų, kad ji gyvena neramiame rajone, kad nuteistasis skirs likusį gyvenimą jos tobulai šeimai, kad pakiš nukentėjusiajai narkotikų, persekios, kol išvarys iš proto), trečiu atveju – bauginančios atmosferos kūrimu (pvz., melagingi pranešimai darbdaviui neva nukentėjusioji vagia iš darbovietės ir platina narkotikus, piktdžiugiškumas, kad ją ir mamą atleis iš darbo, ir t. t.). Pokalbių turinys yra visiškai suprantamas asmeniui, neturinčiam specialiųjų – lingvisto, kalbos specialisto – žinių, todėl nagrinėjamoje byloje teismai nepažeidė kasaciniame skunde nurodomų BPK reikalavimų. Išnagrinėti gynybos prašymai dėl specialiųjų žinių panaudojimo buvo motyvuotai atmesti, nurodžius, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo skirti lingvistinę ekspertizę, nes pokalbių turinys turi būti vertinamas teisiniu požiūriu.

15. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, apibrėžtas kaltinamajame akte. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo akto ir teismų nuosprendžių, toks skundo argumentas neatitinka bylos medžiagos. Byla buvo nagrinėjama pagal kaltinamajame akte suformuluotus kaltinimus, kaltinimas nebuvo keičiamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad kaltinimams pagrįsti buvo tiriami ir vertinami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, nereiškia, kad buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai nagrinėjamoje byloje nepadarė kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

17. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai netinkamai taikė BK 145 straipsnio 2 dalį, būtent netinkamai nustatė nuteistojo siekį įbauginti nukentėjusiąją ir grasinimo realumą.

18. Nagrinėjamoje byloje T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją L. Š. ir ją terorizavo grasindamas sužaloti.

19. Sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016).??????Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam. Bauginamasis poveikis gali būti išreikštas ir neteisėtu fiziniu poveikiu nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, turto sugadinimu ar sunaikinimu ir pan. Sistemingo bauginimo ir terorizavimo veiksmai, pasireiškę turto sunaikinimu ar poveikiu nukentėjusiojo sveikatai, kvalifikuojami kaip nusikaltimų, nurodytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 ar 187 straipsniuose, sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116/2014">2K-116/2014</a>,??? 2K-65-648/2016).

20. Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę nuteistojo veiksmų sistemiškumą, laiko tarpus tarp skambučių, skambučių kiekį, jų pobūdį ir turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad tokie T. D. veiksmai ne tik bauginančio pobūdžio, tačiau ir kryptingi, vykdomi turint siekį bauginti nukentėjusiąją, sukurti jai nesaugumo jausmą. Pagal nustatytas byloje aplinkybes teismai tinkamai nustatė, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją.

21. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas ir grasinimo realumas. Taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017). Tačiau pažymėtina, kad, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016).

22. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai turėjo nustatyti, kad nuteistasis ėmėsi konkrečių veiksmų grasinimams realizuoti, yra nepagrįsti. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Iš nuosprendžių matyti, kad abiejų instancijų teismai padarė motyvuotas išvadas dėl to, kad nuteistasis sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją, ją terorizavo grasindamas sužaloti, o nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs.

23. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, nagrinėdamas analogiškus gynybos argumentus, teismas laikėsi pirmiau išdėstytų BK 145 straipsnio 2 dalies aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadą, kad T. D. veiksmai (elektros tiekimo sugadinimas, dėl kurio nukentėjusiosios bute tamsiu paros metu nebuvo elektros, nuolatiniai skambučiai nukentėjusiajai, kurių metu necenzūriniais žodžiais išsakomi konkretūs grasinimai sužaloti, nužudyti, slapta padėti jos bute narkotinių medžiagų ir apie neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą informuoti policiją, pažeminti, paniekinti, pasiekti, kad ji būtų atleista iš darbo), trukę apie dešimt dienų, yra tinkamai kvalifikuoti kaip sistemingas, naudojant psichinę prievartą, nukentėjusiosios L. Š. bauginimas ir jos terorizavimas grasinant sužaloti.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegiją daro išvadą, kad, nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų teismų sprendimų panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas yra netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. D. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Rima Ažubalytė