J. K. pagal BK 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-240-648/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20820-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.2.2; 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. ir jos gynėjos advokatės Astos Mačernytės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteista laisvės atėmimu šešeriems metams.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. B., G. K., A. P., V. G., S. A., A. V., A. S.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 13 d. nutartis, kuria, be kita ko, nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. J. K. nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su A. S., 2017 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdoje neteisėtai, turėdamos tikslą parduoti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,6292 g metadono ir ne mažiau kaip 0,025908 g karfentanilio, kurias sufasavo į ne mažiau kaip 132 vnt. folijos lankstinukų bei polietileninį maišelį ir laikė tyrimo metu nenustatytuose nuomojamuose butuose Klaipėdoje. Tęsdamos nusikalstamą veiką, J. K. ir A. S. 2017 m. lapkričio 21 d. apie 11.03 val. vieną folijos lankstinuką su 0,043 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0006 g narkotinės medžiagos metadono bei narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės dėl nepakankamo miltelių kiekio, laikydamos prie savęs atgabeno prie Taikos pr. 137 namo Klaipėdoje ir už 20 Eur pardavė A. V. Tęsdamos nusikalstamą veiką, J. K. ir A. S. likusią dalį narkotinių medžiagų pardavimo tikslu neteisėtai atsigabeno į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė. Po to 2017 m. gruodžio 5 d. apie 11.05 val. A. S. nurodymu J. K. du folijos lankstinukus su 0,0026 g metadono bei 0,00014 g karfentanilio laikydama prie savęs iš minėto buto gabeno į susitikimo su narkotikų pirkėjais vietą, kol tą pačią dieną prie Galinio Pylimo g. 20 namo Klaipėdoje buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie apie 11.15 val. įvykio apžiūros metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Likusią dalį narkotinių medžiagų J. K. ir A. S. pardavimo tikslu toliau neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. gruodžio 5 d. 11.15–12.35 val. polietileninį maišelį su 0,476 g metadono bei 0,024 g karfentanilio A. S. nurodymu pro buto langą išmetė B. S. (B. S.), o likusią dalį, t. y. 129 vnt. folijos lankstinukų su 0,15 g metadono bei 0,001768 g karfentanilio, apie 12.35 val. kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji J. K. ir jos gynėja advokatė A. Mačernytė prašo: 1) atnaujinti bylos nagrinėjimą grąžinant ją pirmosios instancijos teismui, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurias nuteistoji J. K. sutinka atskleisti duodama parodymus; 2) jei pirmasis prašymas nebus patenkintas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteista J. K., pakeisti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir J. K. atidėti paskirtos bausmės vykdymą iki trejų metų, skiriant papildomus įpareigojimus. Kasatorės skunde nurodo:

2.1. Anksčiau neteista J. K. prisipažino kalta dėl nusikaltimo padarymo ir patvirtino kitos nuteistosios A. S. parodymus, vildamasi dėl geranoriškumo lengvinančių aplinkybių, ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką.

2.2. J. K., būdama jauno amžiaus, be patirties, trūkstant tinkamo auklėjimo, nusikalstamos veikos darymo metu nesuvokė, kad disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir darė sunkų nusikaltimą. Situacijos ir užfiksuotų narkotinių medžiagų masto nuteistoji nesuvokė ir ikiteisminio tyrimo metu, ji nesuprato, kad jei būtų labiau gilinusis duodama parodymus ir konkretizavusi kiekvieną smulkmeną, tikėtina, jai nebūtų inkriminuotas labai sunkus nusikaltimas. A. S. paprašyta J. K. sutiko padėti padaryti nusikalstamą veiką, nes buvo sunki materialinė padėtis. Ji naiviai ir nusikalstamai aplaidžiai nevertino veikos kaip nusikaltimo. Dabar, gavusi skaudžią pamoką, J. K. suvokė, kad susigadino gyvenimą ilgam laikui.

2.3. Nuteistoji viena augina ir auklėja keturis vaikus, gimusius 2012, 2015, 2017 ir 2018 metais (pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suklydo, nurodydamas, kad ji augina tris vaikus). Mažiausiasis vaikas tik trijų mėnesių, jis dar maitinamas krūtimi, todėl neatskirtinas nuo motinos, o nuteistajai nuvykus į laisvės atėmimo vietą, kūdikis būtų izoliuotas nuo visuomenės. Mažametė duktė Zarina serga bronchine astma, dėl to turi ypatingų poreikių ir ypač poreikį gauti motinos paramą ir palaikymą, to neteks, jei motina bus atskirta nuo vaikų. Dėl mažų vaikų J. K. neturėjo galimybės atvykti į apeliacinį bylos nagrinėjimą ir pasisakyti.

2.4. Neteisingi prokuroro teiginiai, tikėtina, lėmę apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad nuteistoji ir į ją panašios moterys prisidengia vaikais ir daro nusikaltimus. Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. buvo teisiama pirmą kartą, administracinių nuobaudų neturėjo, jos šeimoje teistų asmenų nėra, šeima gyveno kukliai, jos klaidingas draugų pasirinkimas lėmė šias skaudžias gyvenimo pasekmes.

2.5. Šiuo metu J. K. yra nėščia (septinta nėštumo savaitė), taigi būsimas penktas jos vaikas, nepakeitus nuosprendžio, gimtų nelaisvėje ir nepažintų kitų brolių bei sesers. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. irgi laukėsi ir pagimdė ketvirtą vaiką, jį augindama su kitu dabar esančiu dvimečiu vaiku negalėjo dirbti. Sužinojusi, koks priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kaltinamoji registravosi darbo biržoje, yra pasiryžusi dirbti bet kokį jai pasiūlytą darbą ar lankyti kursus, taip demonstruodama, kad pragyvenimui uždirbs pati, negyvens vien iš pašalpų už vaikus, taip bus naudingesnė visuomenei laisvėje.

2.6. J. K. sutinka, kad teismas įpareigotų ją dirbti ir neatlygintinai nemokamus ar viešuosius darbus sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose (BK 70 straipsnis).

2.7. Nuteistoji ne tik žada socializuotis ir keisti gyvenimo būdą, bet ir vykdo deklaruojamus ketinimus – J. K. registravosi darbo biržoje, aktyviai ieškojo darbo pati. Jau apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2019 m. vasario 1 d., ji buvo įdarbinta salės darbuotoja UAB „Delano“ maitinimo įstaigoje Klaipėdos „Akropolio“ prekybos centre, kur ir šiuo metu dirba, du jos vaikai lanko darželį, o trečias vaikas bendromis pastangomis su motina prižiūrimas namie.

2.8. J. K. baiminasi atlikti bausmę su kūdikiais dėl jų gyvenimo kokybės, tokioje situacijoje ne tik nuteistoji atliktų bausmę, bet ir jos žindomas bei būsimas kūdikis, tai iš esmės neteisinga ir pažeidžia humanizmo principą. Kūdikis dėl vienintelio motinos suklydimo nėra kaltas, kaip ir kiti trys jos mažamečiai vaikai. Ypač nukentėtų dar negimęs kūdikis, nes negalėtų augti ir vystytis normalioje aplinkoje su šeima.

2.9. Nors prašyti taikyti amnestiją nėra galimybės dėl padaryto nusikaltimo sunkumo, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, kurie gali būti atleidžiami nuo bausmės pritaikius amnestiją, yra priskiriami ypač pažeidžiamai visuomenės grupei. Motinos priskiriamos šiai grupei tam, kad savo vaikus jos galėtų auginti laisvėje, neprarasdamos prigimtinio ryšio su savo atžalomis. Taigi įstatymų leidėjas atsižvelgė į motinų bei jų vaikų pažeidžiamumą, tai aktualu ir atsižvelgtina taikant bausmės vykdymo formą nagrinėjamu atveju.

2.10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistoji ne tik pripažįsta kaltę, bet ir neginčija jai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, taip išreikšdama didėjantį sąmoningumą, tačiau pažymėjo, kad nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes padarytas sunkus nusikaltimas, o BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia galimybę tik skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę, bet ne laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. Tačiau tai neteisinga – kiekvienas atvejis turi būti individualizuojamas. Bausmės taikymo tikslai būtų pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, vadinasi, bausmę skiriantis teismas turėtų taikyti realų laisvės atėmimą tik esant neišvengiamumui. Laisvės atėmimas pats savaime žmogaus nepakeičia ir retai pataiso jo elgesį, darbas laisvėje bei socializavimasis, prižiūrint probacijos tarnybai, būtų efektyvesnis ir tikslingesnis.

2.11. J. K. iš esmės sutiko su jai paskirtos bausmės griežtumu, nors morališkai jaučiasi nepagrįstai griežtai nubausta bei suklaidinta, nes vylėsi, kad teismas išsiaiškins tiesą ir nubaus ją ne laisvės atėmimo bausme. Ji bijojo neigti kaltę ir liudyti tikrąją tiesą, kuri galimai keistų ne tik jos, bet ir kitų kaltinamųjų šioje byloje atsakomybę. Duoti išsamesnius parodymus ji bijojo ir tikrosios tiesos neatskleidė net advokatams, kad su ja nebūtų susidorota, todėl ji buvo pasirinkusi tylėti ir viską pripažinti. Matant, kad organizatorė ir tikroji narkotinių medžiagų platintoja nuteista gerokai per švelnia bausme, nebuvo bandyta aiškintis, kas tikroji narkotinių medžiagų platintoja, tiekėjas, buvo apsiribota formalia nuoroda į nenustatytą asmenį, o J. K., kuri buvo įkalbėta padėti platinti narkotines medžiagas ir pasidavė patirtį turinčių bendrininkų įtaigai, nuteista kone griežčiausiai. Todėl nuteistoji jaučia neteisybę ir mano, kad šiuo atveju nėra pasiekti nebaudžiamumo nebuvimo bei atsakomybės už padarytą veiką tikslai. Dėl to turi būti atnaujintas bylos nagrinėjimas ir išsiaiškinta tikroji tiesa, kuri buvo nutylėta dėl narkotinių medžiagų tiekimo, gavimo, platinimo, tikrųjų jų kiekių savininkių, taigi, atsakomybės perkėlimo organizatorei, o ne vykdytojai. Neatskleidus iki galo nusikalstamos veikos, kyla grėsmė, kad ji bus tęsiama.

2.12. Skundai reiškiami, siekiant apsaugoti keturis mažamečius vaikus, kad šie nepatirtų gyvenimo be motinos, o būsimas kūdikis gimtų ir augtų laisvėje su savo šeima, kad J. K. nebūtų nuteista neteisingai ir nepagrįstai griežta bausme.

2.13. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami J. K. bausmės atlikimo formą, padarė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normų pažeidimus. Priimdami skundžiamus sprendimus, teismai nebuvo pakankamai atidūs, be to, pasikeitė situacija, nes nuteistoji ėmė lauktis ir, įgijusi patirties, suprato, kad tam, kad laimėtų teisingumas, neturėjo bijoti atviriau duoti parodymus.

2.14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų, kaip antai res judicata, nemo iudex in propria causa, audiatur et altera pars, ubi ius – ibi remedium, onus probandi, impossibilium nulla obligatio est ir kt. Baudžiamojoje teisėje galiojantys bendrieji teisės principai impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) bei lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) suponuoja tokį teisinį reglamentavimą, kad teisės aktų nustatytos pareigos asmenims būtų įmanomos įvykdyti, o kai susiduriama su dviprasmiškomis teisės aktų nuostatomis, jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šiuos principus. Šiomis teismų praktikos nuostatomis mutatis mutandis turi būti vadovaujamasi ir šiuo nagrinėjamu atveju. Baudžiamajame procese galioja taisyklė, kad kaltinimas privalo be pagrįstų abejonių įrodyti kaltinamojo kaltę, o ne kaltinamasis privalo įrodyti savo nekaltumą ir tai reiškia, kad, kaltinamajam nurodžius pagrįstas abejones dėl savo kaltės ar kitų reikšmingų bylai aplinkybių, atsiradusios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

2.15. Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino, kad, nagrinėjant bylą šios instancijos teisme, nuteistajai būtų pateiktas prokuroro atsiliepimas į kasacinį skundą, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 317 straipsnio reikalavimai, suvaržyta jos teisė į gynybą, kuri įtvirtinta BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat pažeisti šią teisę įtvirtinantys tarptautiniai teisės aktai. Pati pasinaudoti BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise susipažinti su bylos medžiaga, pateikdama apeliacinės instancijos teismui prašymą, nuteistoji negalėjo, nes gyvena toli nuo Vilniaus, kelionė brangi, be to, turint mažus vaikus tai neįmanoma.

2.16. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo nuteistosios apeliacinio skundo, todėl iš esmės pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, taip pat jos teisę į teisingą ir nešališką teismą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje nurodyti keli jos apeliacinio skundo argumentai, į juos atsakyta formaliai, taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

2.17. Bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose nebuvo pašalintos abejonės nustatant, kokiu kiekiu ir kokiomis konkrečiai narkotinėmis medžiagomis disponavo nuteistoji, dėl to suklysta, nes neišsiaiškinta, iš kur narkotinės medžiagos įgytos, kas iš kaltinamųjų yra organizatorius, kas tiekėjas. Akivaizdu, kad J. K. liko apkaltinta labiau, nei išties padarė nusikalstamą veiką.

2.18. Esant tokioms aplinkybėms, bausmės tikslai bus pasiekti ir netaikant realaus laisvės atėmimo, pagal pirmiau skunde nurodytą teismo vertinimą nuteistoji nėra tokia pavojinga visuomenei, kad būtų būtina ją izoliuoti, dėl to jau yra pritaikytas bausmės švelninimas.

3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas prašo nuteistosios ir jos gynėjos kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

3.1. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk3LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-197-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-197-976/2015">2K-197-976/2015</a>). Teismų praktikoje nurodoma kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti pagrindą nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-565-139/2015). Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377/2009">2K-377/2009</a>, 2K-208/2014).

3.2. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajai J. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams. Šis teismas atsižvelgė į tai, kad J. K. anksčiau nebuvo teista, turi mažamečių vaikų, o narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo ji neteisėtai disponavo platinimo tikslu, nežymiai viršija ribą, užtraukiančią atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad J. K. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkė nėra tiek pavojinga, todėl padarė išvadą, jog, paskyrus J. K. straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės trukmę, bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir galėtų turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Tuo vadovaudamasis teismas pritaikė J. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir bausmę sušvelnino, paskirdamas mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, negu nustatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad J. K. platinimo tikslu disponavo labai stipraus veikimo narkotinėmis medžiagomis. Nors jų kiekis nežymiai viršijo minimalią labai didelio kiekio ribą, tačiau už neteisėtą didelio kiekio tokių narkotinių medžiagų disponavimą platinimo tikslu įstatymas nustato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo 8 iki 10 metų. Iš pačios J. K., kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymų, byloje esančių pokalbių telefonu įrašų matyti, kad ji veikė itin aktyviai ir iki sulaikymo spėjo išplatinti nemažą kiekį narkotikų, nuo šios itin pavojingos nusikalstamos veikos darymo jos neatgrasė ir pareiga rūpintis savo mažamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nematė jokio pagrindo J. K. skirti švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, tik paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios galimybę teismui paskirti švelnesnę bausmę, negu nustatyta straipsnio sankcijoje, gali būti taikomos tik skiriant bausmę, o ne atidedant už labai sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atidėti nuteistajai J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra jokio teisinio pagrindo.

3.4. Taigi abiejų instancijų teismai pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad J. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kasaciniame skunde akcentuojami teigiami nuteistosios socialiniai pokyčiai (nuteistoji užsiregistravo darbo biržoje, yra pasiryžusi dirbti bet kokį jai pasiūlytą darbą, mokytis, taip pat nuo 2019 m. vasario 1 d. įsidarbino UAB „Delano“ salės darbuotoja), šeiminiai pokyčiai (nuteistoji pagimdė ketvirtą vaiką ir laukiasi penkto vaiko, vienas iš jų serga bronchine astma) negali nusverti kitų nustatytų J. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir padarytos tyčinės labai sunkios nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, svarbos ir savaime niekaip nenulemia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Abiejų instancijų teismai teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek J. K. padarytą nusikalstamą veiką ir ja sukeltus padarinius, tiek nuteistosios asmenybę, ir tinkamai aiškino bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas, pagrįstai nuspręsdami šių nuostatų netaikyti ir neatidėti nuteistajai J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

3.5. Kasaciniame skunde pateikiamas prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą grąžinant ją pirmosios instancijos teismui paaiškėjus naujoms aplinkybėms yra nepagrįstas, nes toks sprendimas, vadovaujantis BPK 382 straipsniu, negalimas. Nuteistoji apie jai žinomas kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas ar jos bendrininkų kitas padarytas nusikalstamas veikas gali pranešti ikiteisminio tyrimo institucijoms ar prokuratūrai BPK nustatyta tvarka ir, esant pagrindams, gali būti pradėtas atskiras baudžiamasis procesas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios J. K. ir jos gynėjos advokatės A. Mačernytės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų

5. Kasaciniame skunde yra pateikti du alternatyvūs prašymai, vienas iš jų – atnaujinti bylos nagrinėjimą grąžinant ją pirmosios instancijos teismui, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurias nuteistoji J. K. sutinka atskleisti duodama parodymus. Šis prašymas argumentuojamas tuo, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, būtų išsiaiškinta tikroji tiesa dėl narkotinių medžiagų tiekimo, gavimo, platinimo, tikrųjų jų kiekų, taip būtų atsakomybė perkelta organizatorei, o ne vykdytojai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji bylos proceso metu tylėjo ir viską pripažino, bijodama susidorojimo, iš baimės ji neatskleidė tiesos ir advokatams, teigiama, kad iki galo neatskleidus nusikalstamos veikos kyla grėsmė, kad ji bus tęsiama.

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, gali priimti vieną iš BPK 382 straipsnyje nurodytų nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. Taigi kasacinės instancijos teismui nesuteikta įgaliojimų atnaujinti bylos nagrinėjimą grąžinant ją pirmosios instancijos teismui, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reglamentuoja BPK XXXIII skyriaus nuostatos, nustatančios, kad pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduodamas prokurorui, kuris ir sprendžia ar yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, skirdami J. K. bausmę atlikti realiai, padarė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, teigiama, jog J. K., nuteistai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turi būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. Šie kasatorės argumentai nepagrįsti.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo metu galiojusioje 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcijoje), be kita ko, nurodyta, kad atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų teismas gali asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau J. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista šešerių metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra formalių baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galima J. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga.

9. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. K. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, savo nusikalstamais veiksmais siekė paleisti į nelegalią apyvartą labai didelį kiekį stipraus veikimo narkotinės medžiagos, taip keldama itin didelį pavojų žmonių sveikatai ir net gyvybei, į nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis (jauna, sveika, darbinga, iki nusikalstamos veikos nedirbo, bausta administracine tvarka, augina 4 mažamečius vaikus), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad inkriminuotą veiką padarė bendrininkų grupe. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad J. K. anksčiau neteista, kad narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo ji neteisėtai disponavo platinimo tikslu, nežymiai viršija ribą, užtraukiančią atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog J. K. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkė nėra tiek pavojinga, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jai tik sankcijoje nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmę, ir nusprendė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes šiuo konkrečiu atveju sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neužtikrintų bausmės paskirties. Kita vertus, teismas pabrėžė, kad J. K. platinimo tikslu disponavo labai stipraus veikimo narkotinėmis medžiagomis, ir nors jų kiekis nežymiai viršijo minimalią labai didelio kiekio ribą, už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu tokių narkotinių medžiagų platinimo tikslu įstatymas taip pat nustato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Teismo vertinimu, bylos duomenys (kaltinamųjų J. K., A. S. parodymai, liudytojų parodymai, pokalbių telefonu įrašai) patvirtina, kad J. K. (ir A. S.) veikė itin aktyviai ir iki sulaikymo spėjo išplatinti nemažą kiekį narkotikų, nuo šios itin pavojingos nusikalstamos veikos darymo jos neatgrasė ir pareiga rūpintis savo mažamečiais vaikais. Įvertinęs šias aplinkybes ir nenustatęs pagrindo skirti J. K. švelnesnės rūšies nei laisvės atėmimas bausmės, pirmosios instancijos teismas skyrė jai šešerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.

10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo J. K. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatas, nėra aiškiai per griežta ir neteisinga, pakankamai individualizuota. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistoji laukiasi penktojo vaiko, kad ji užsiregistravo darbo biržoje ir yra pasiryžusi dirbti bet kokį jai pasiūlytą darbą, mokytis, taip pat kad nuo 2019 m. vasario 1 d. įsidarbino, nėra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dar labiau švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar skirti švelnesnės rūšies bausmę.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistajai J. K. nebuvo pateiktas prokuroro atsiliepimas į jos apeliacinį skundą, todėl buvo suvaržyta jos teisė į gynybą (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Šis argumentas nepagrįstas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos pagal apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų nagrinėjamos teismo posėdyje rašytinio arba žodinio proceso tvarka (BPK 320 straipsnio 6 dalis, 325¹ straipsnis). Prokuroras privalo pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, kai teismas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka (BPK 325¹ straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu bylą nagrinėjant žodiniame procese teismo posėdyje visais atvejais dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl prokuroro atsiliepimas į apeliacinį skundą neteikiamas. Nagrinėjamoje byloje teismas apeliacinius skundus teismo posėdyje nagrinėjo žodinio proceso tvarka, jame dalyvavo nuteistosios gynėja ir prokuroras, kurie baigiamosiose kalbose išdėstė savo argumentus dėl apeliacinio skundo. Priešingai negu teigia kasatorė, BPK 317 straipsnis nenustato prokurorui pareigos pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame yra reglamentuota pranešimų tvarka apie tokią teisę kitų proceso dalyvių – nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, ir kitų proceso dalyvių, su kurių interesais skundas susijęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo teiginiai šiuo atveju nepatvirtina, jog buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą.

12. Kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų ir pažeidė nuteistosios teisę į teisingą ir nešališką teismą. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą, nutartyje nurodė aiškius motyvus, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu, skundžiama nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

13. Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad abiejų instancijų teismuose nebuvo pašalintos abejonės nustatant, kokiu kiekiu ir kokiomis konkrečiai narkotinėmis medžiagomis disponavo nuteistoji J. K., paliekamas nenagrinėtas, nes toks klausimas nebuvo keltas apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl jo nepasisakyta (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios J. K. ir jos gynėjos advokatės Astos Mačernytės kasacinį skundą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Aurelijus Gutauskas

Artūras Pažarskis