Dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo

Civilinė byla Nr. e2A-7-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04740-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2;

(S)

2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.6; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ir atsakovo L. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-400/2023 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, ir atsakovo L. K. priešieškinį ieškovei L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. K. galutinai suformulavusi reikalavimus patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti 2017 m. lapkričio 2 d. Akcijų dovanojimo sandorio pagrindu atsakovo vardu įgytas 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur (44 vnt. akcijų rinkos vertė yra 620 000 Eur), šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kad jos yra įgytos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtas lėšas (123 550 Eur); 3) pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 31 d. Panevėžio r. 3-iajame notarų biure, notarinio registro Nr. PD-6399, šalių sudarytą santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį nuo jos sudarymo momento; 4) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 620 000 Eur kompensaciją už atsakovui priteistas visas 88-ias UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas (t. y. 100 procentų Emitento išleistų akcijų), kurių vienos akcijos rinkos vertė yra 14 090,91 Eur (88 vnt. akcijų rinkos vertė yra 1 240 000 Eur); 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Vandentiekio tinklų - Vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė viso nekilnojamojo daikto: 18 300 Eur, o šalims priklausančios dalies vertė yra 571 Eur; 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Nuotekų šalinimo tinklų-Buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė viso nekilnojamojo daikto: 24 100 Eur, o šalims priklausančios dalies vertė yra 753 Eur; 5) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 88 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vienos akcijos rinkos vertė yra 14 090,91 Eur (88 vnt. akcijų rinkos vertė yra 1 240 000 Eur); 6) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 46 538 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę; 7) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1 671 Eur, t. y. ½ dalį nuo 3 343,68 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.), buvusių ieškovo vardu banke „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 8) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei jos santuokinę pavardę „K.“; 9) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė šalių santuokos dėl atsakovo kaltės iširimo priežastis: (1) atsakovo neištikimybė su L. N. (įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere); (2) ieškovės fizinių ir moralinių poreikių, jos nuomonės ignoravimas, nuvertinimas ir nesiskaitymas; (3) šeimos palikimas, atsakovui 2019 m. liepos 22 d. išėjus gyventi pas L. N..

3. Pažymėjo, kad su atsakovu turimas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: (1) 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos, 620 000 Eur (vienos akcijos vertė 14 090,91 Eur) vertės, kurios šalims priklauso pagal 2006 m. lapkričio 6 d. atsakovo su savo seserimi pasirašytą Steigimo sutartį; iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išleidusi 88 vnt. paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas; (2) 1/32 dalis Vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), viso daikto vertė 18 300 Eur, šalims priklausančios dalies vertė 571 Eur; (3) 1/32 dalis Nuotekų šalinimo tinklų - Buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), viso daikto vertė 24 100 Eur, šalims priklausančios dalies vertė 753 Eur.

4. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovas su savo seserimi D. K. sudarė Pinigų dovanojimo sutartį ir Akcijų dovanojimo sutartį, kurių pagrindu atsakovas sesei D. K. tariamai padovanojo 123 550 Eur pinigų sumą, o D. K. atsakovui tariamai padovanojo 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas. Minėtų sandorių turinys, jų sudarymo laikas patvirtina, kad abu šie sandoriai yra apsimestiniai ir sudaryti kitam, t. y. akcijų pirkimo-pardavimo sandoriui pridengti, todėl 2017 m. lapkričio 2 d. Akcijų dovanojimo sandorio pagrindu atsakovo vardu įgytos 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

5. Ieškovė teigė, kad 2017 m. spalio 31 d. ji su atsakovu pasirašė Santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį (toliau – ir Turto pasidalinimo sutartis), pagal kurią atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 123 550 Eur, buvę L. K. vardu atidarytoje banko sąskaitoje ir kurie šios sutarties šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o ieškovei nieko neatiteko ir nebuvo išmokėta jokia kompensacija. Ieškovė Turto pasidalinimo sutartį pasirašė nesuprasdama jos turinio bei esmės, visiškai pasitikėdama atsakovu. Sandoris ieškovės buvo pasirašytas dėl suklydimo, jis prieštarauja gerai moralei, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81, 1.90 straipsniai). Be to, šis sandoris pagal jo turinį bei esmę atitinka dovanojo sutartį (CK 6.465 straipsnis), nes tikrovėje nurodyta 123 550 Eur suma ieškovės buvo atsakovui neatlygintinai padovanota, todėl jai taikytinos CK 6.465, 6.472 straipsnių nuostatos, kurių pagrindu ieškovė turi teisę ginčyti šį sandorį (panaikinti dovanojimą) ir tuo pagrindu, kad, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pabrėžė, kad prašomos pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ginčo akcijos buvo įgytos už šiuos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausiusius pinigus.

6. Pripažinus 2017 m. lapkričio 2 d. Akcijų dovanojimo sandorio pagrindu atsakovo vardu įgytas 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, konstatuotina, kad šalys turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 88 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių bendra vertė yra 1 240 000 Eur. Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovo prašymą visas nurodytas akcijas priteisti jam, ieškovei išmokant atitinkamą kompensaciją, bei įvertinus tai, kad akcijų padalinimas natūra neišspręstų tarp šalių esamų nesutarimų, o tik nulemtų tolesnių teisinių ginčų kilimą, prašo visas akcijas priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant ½ šių akcijų rinkos vertės dydžio kompensaciją, t. y. 620 000 Eur. Kadangi 1/32 dalys šalims priklausančių Vandentiekio tinklų ir Nuotekų šalinimo tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), yra neatsiejamai susiję su šalių sūnaus E. K. naudojamu namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kurį su atsakovu padovanojo sūnui), todėl šį turtą ieškovė prašo priteisti jai, nepriteisiant iš jos už šį turtą priešingai šaliai kompensacijos, kadangi šis turtas po to bus neatlygintinai perduotas šalių sūnui.

7. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas be jos žinios ir sutikimo kredito įstaigoje „Swedbank“, AB laikomų jų bendrų santaupų dalį, t. y. 79 300 Eur, pasiėmė 2019 m. liepos 23 d., o 13 776 Eur dalį paėmė nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. liepos 22 d.), ir nuo ieškovės šias lėšas nuslėpė bei nepagrįstai ir neteisėtai į dalintino turto masę neįtraukė, tuo sumažindamas dalintino turto masę, o šiuos pinigus naudojo savo asmeninėms reikmėms, todėl jam tenkanti turto dalis mažintina atitinkamu dydžiu arba iš jo priteistina atitinkamų pasisavintų lėšų ½ dalies dydžio kompensacija – 39 650 Eur ir 6 888 Eur, iš viso 46 538 Eur. Taip pat ieškovei priteistina ir 1 671 Eur, t. y. ½ dalis nuo 3 343,68 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.) buvusių atsakovo vardu „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas L. K. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) santuoką tarp jo ir L. K., sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų šalių kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą, po santuokos nutraukimo ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į: 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Vandentiekio tinklų-Vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Nuotekų šalinimo tinklų-Buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) padalinti santuokoje įgytą turtą, po santuokos nutraukimo atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į: 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 620 000 Eur rinkos vertės; 1 537 vnt. „Roquette Amilina“, juridinio asmens kodas 147031669, paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 445,73 Eur nominalios vertės; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 662,51 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteksiančią ½ dalį 1/32 dalies Vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 1/32 dalies Nuotekų šalinimo tinklų – Buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 213 250 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteksiančias 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, mokėjimą atidedant keturiems metams, arba tenkinti alternatyvų reikalavimą ir po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui pripažinti nuosavybės teisę kiekvienam po 22 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 222,87 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteksiančius 768,50 vnt. „Roquette Amilina“ paprastųjų vardinių akcijų; 7) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 11 115 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę; 8) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 1 323,60 Eur, t. y. ½ dalį nuo 2 647,20 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.), buvusių ieškovės vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 9) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Pabrėžė, kad, gyvenant santuokoje su ieškove, atsakovas sąžiningai vykdė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pati nuolat sukeldavo barnius, nepagrįstai pavyduliaudavo. Atsakovas nuolat buvo persekiojamas, stebimas, kontroliuojamas. Ieškovė slėpė informaciją apie jo sveikatą, kontroliavo atsakovui skirtų vaistų dozes; atsakovui išėjus iš namų, ieškovė atsisakė atiduoti jam reikalingus, gydytojo paskirtus receptinius vaistus. Pažymėjo, kad 2019 m. liepos 22 d. buvo priverstas palikti namus, kai bendraujant skyrybų klausimais, ieškovė prieš atsakovą naudojo fizinį ir psichologinį smurtą.

10. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybes teise priklauso: (1) 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardines nematerialiosios akcijos, kurių vertė yra 1 240 000 Eur; (2) 1 537 vnt. „Roquette Amilina“, AB paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur; (3) 1/32 dalis Vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), viso nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė 18 300 Eur, o šalims priklausančios dalies – 571,88 Eur; (4) 1/32 dalis Nuotekų šalinimo tinklų - Buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), viso nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė 24 100 Eur, o šalims priklausančios dalies – 753,13 Eur.

11. Atsakovas neprieštaravo ieškovės ieškinio reikalavimui priteisti jai 1/32 dalis Vandentiekio tinklų ir Nuotekų šalinimo tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau prašė priteisti 662,51 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteksiantį visą šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą.

12. Paaiškino, jog šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2019 m. liepos 22 d., todėl jeigu 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų natūra būtų priteistos atsakovui, ieškovei turėtų būti priteista kompensacija, vadovaujantis 2019 m. liepos 22 d. buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų verte, nes po 2019 m. liepos 22 d. ieškovė neprisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidinimo. Kadangi 2019 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo (100 proc. akcijų paketo) rinkos vertė buvo 853 000 Eur, todėl ieškovei turėtų būti priteista 213 250 Eur kompensacija (853 000 : 4 = 213 250 Eur), kurios mokėjimą atsakovas prašo atidėti keturiems metams, kadangi atsakovas pagal savo finansinę padėtį šiuo metu iš karto negalės sumokėti tokios didelės sumos.

13. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2006 m. lapkričio 6 d. Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo atsakovui priklausė 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kitos 50 proc. akcijų priklausė atsakovo seseriai D. K.. 2017 m. lapkričio 2 d. Akcijų dovanojimo sutartimi D. K. jai priklausiusias 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas padovanojo atsakovui ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui priklauso 100 proc., t. y. 88 vnt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

14. Akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 13 d. ieškovė iš savo banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išgrynino 22 230 Eur bendrą sumą be atsakovo žinios ir sutikimo bei nuo jo šias lėšas nuslėpė ir nepagrįstai bei neteisėtai į dalintino turto masę jų neįtraukė, tuo sumažindama dalintino turto masę, o šiuos pinigus naudojo savo asmeninėms reikmėms, todėl jai tenkanti turto dalis mažintina atitinkamu dydžiu arba iš jos priteistina atitinkamų pasisavintų lėšų ½ dalies dydžio kompensacija – 11 115 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę –,,K.“, atsakovui –,,K.“; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei pripažino nuosavybės teisę į: 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).; 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Nuotekų šalinimo tinklų - Buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4) po santuokos nutraukimo atsakovui pripažino asmeninės nuosavybės teisę į: 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 620 000 Eur rinkos vertės; 1 537 vnt. Roquette Amilina, AB paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur; 5) priteisė iš ieškovės atsakovui 662,15 Eur kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį; 6) priteisė iš atsakovo ieškovei 310 222,87 Eur kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį; 7) priteisė iš atsakovo ieškovei 1 671 Eur, t. y. ½ dalį nuo 3 343,68 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.), buvusių atsakovo vardu „Swedbank AB atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisė iš ieškovės atsakovui 1 323,60 Eur, t. y. ½ dalį nuo 2 647,20 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.), buvusių ieškovės vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 9) priteisė iš atsakovo ieškovei 42 050 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Taip pat iš ieškovės atsakovui priteisė 1 611,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; į valstybės pajamas iš ieškovės priteisė 2 854 Eur, o iš atsakovo – 1 871,56 Eur, žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

16. Teismas, remdamasis bylos duomenimis bei įvertinęs byloje pateiktą 2019 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. G 845/2019 (05), nustatė jog ieškovė jų bendro gyvenimo metu nesiėmė visų galimų priemonių situacijai suvaldyti ir jų santuokai išsaugoti, tačiau nuolat konfliktavo su atsakovu, kol vienas iš konfliktų 2019 m. liepos 22 d. peraugo į fizinį smurtą, ko pasėkoje atsakovo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir tik po pastarojo konflikto atsakovas išėjo iš namų. Teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo neištikimybę tuomet, kai šalys gyveno kartu. Teismas vertino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo sukurti šeiminių santykių, todėl abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas.

17. Teismas konstatavo, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. liepos 22 d., todėl santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2019 m. liepos 22 d.

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrų vaikų, todėl ieškovei paliko santuokinę pavardę – K., o atsakovui jo turimą pavardę – K.

19. Teismas, įvertinęs Turto padalinimo sutarties nuostatas, sprendė, kad ši sutartis nepagrįstai nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo, sutarties sąlygos yra aiškiai išreikštos, šalims suprantamos ir priimtinos, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčijamą sandorį tvirtinęs notaras paaiškino šalims šios sutarties teisines pasekmes ir jokių neaiškumų nei ieškovei, nei atsakovui dėl šios sutarties nekilo; taip pat atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad į ginčijamą sutartį nebuvo įtrauktas kitas santuokoje įgytas turtas, kad abi šalys yra išsilavinusios asmenybės, turi aukštąjį išsilavinimą, kad byloje nebuvo nustatyti apgaulės požymiai ar kiti tyčiniai ir neteisėti atsakovo veiksmai, ieškovė šį sandorį ginčija praėjus daugiau nei dviem metams, teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas puikiai suprato sudaromo sandorio teisines pasekmes, todėl nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovės suklydimo įtakoje. Teismas sprendė, jog, nenuginčijus sutarties, netenkintinas reikalavimas į dalintino turto balansą įtraukti 123 550 Eur sumą.

20. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti 2017 m. lapkričio 2 d. Akcijų dovanojimo sandorio pagrindu įgytas 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad akcijų dovanojimo sutarties pagrindu atsakovui neatsirado jokių priešpriešinių prievolių trečiajam asmeniui. Pareiga įrodyti, jog akcijų dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, šiuo atveju, tenka ieškovei, tačiau ji tokių įrodymų (mokėjimo dokumentų, susirašinėjimų, liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė. Ieškovės išsakytus teiginius dėl atsakovo įsigytų 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų teismas vertino kritiškai, kadangi tokios ieškovės išvados paremtos tik jos pačios samprotavimais ir konkrečiais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, nepakankamomis sandorio apsimestinumo faktui konstatuoti. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas minėtas akcijas ketina įgyti asmeninės nuosavybės teise ir tam neprieštaravo, teismas sprendė, jog neturi pagrindo 2017 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sandorius pripažinti apsimestiniais ir 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atsakovo įgytų iš trečiojo asmens D. K., pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtraukiant jas į dalintino turto balansą.

21. Teismas, įvertinęs 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Turtas ir vertė“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/128, nustatė, kad ataskaita parengta su klaidomis, taip pat ir matematinėmis. Teismas vertino, jog šie ataskaitos trūkumai yra esminiai, kurie labai tikėtina turėjo įtakos galutinei išvadai, nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertę. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo pateiktą 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Turtas ir vertė“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/128 vertino kaip nepatikimą įrodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertei nustatyti.

22. Teismas, remdamasis viešai prieinama informacija ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2023 m. birželio 29 d. pasikeitė turto naudojimo sąlygos, turto fizinė būklė, įvyko įvykiai ar buvo priimti sprendimai, kurie turėtų įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės pokyčiams bei atsižvelgdamas į bendrovės veiklą – transporto priemonių variklių atsarginių dalių ir pagalbinių medžiagų mažmeninė prekyba, į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu išimtinai naudojasi tik atsakovas (2021 m. dėl atsakovo sprendimų išmokėti vienkartinę išmoką darbuotojams stipriai išaugo bendrosios ir administracinės sąnaudos ir bendrovė atsidūrė ant bankroto ribos), ieškovė nėra gavusi jokių dividendų, darė prielaidą, kad sprendimo priėmimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų rinkos vertė yra lygi 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo eksperto M. K. Teismo ekspertizės akte Nr. MVP22-01-01 nurodytai 1 240 000 Eur vertei.

23. Teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: (1) 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur (bendra šių akcijų rinkos vertė – 620 000 Eur); (2) 1/32 dalį Vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), viso nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė 18 300 Eur, o šalims priklausančios dalies vertė yra 571,88 Eur; (3) 1/32 dalį Nuotekų šalinimo tinklų - Buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), viso nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė 24 100 Eur, o šalims priklausančios dalies vertė yra 753,13 Eur; (4) 1 537 vnt. Roquette Amilina, AB paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur; (5) 2 647,20 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.) buvusių ieškovės vardu AB SEB bankas atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); (6) 3 343,68 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.) buvusių atsakovo vardu „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Teismas sprendė, jog atsakovo siūlomas ieškovei išmokėti kompensacijos dydis 213 472,87 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 vnt. akcijų yra mažesnis nei 1/3 turto dalies vertė (310 000,00 Eur), o atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nuo 2019 m. liepos 22 d. neprisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidinimo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas pažymėjo, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus turto dalį natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius. Teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir, neįžvelgęs poreikio ar teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turtą – 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, priklausantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalijo lygiomis dalimis natūra, atsakovui priteisiant 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų“ už 620 000 Eur sumą bei įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 310 000 Eur piniginę kompensaciją. Priteisdamas kompensaciją ieškovei, teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jis turės galimybę ieškovei sumokėti 100 000 Eur, likusią sumos dalį per 2-3 metus, o ieškovė tam neprieštaravo. Tokį sprendimą teismas grindė aplinkybėmis, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje niekada nedalyvavo ir neketina dalyvauti; šalių itin konfliktiškus santykius; atsakovas nuo 2019 m. liepos 22 d. bendrovės turtu naudojasi išimtinai vienas pats, ieškovė nėra gavusi dividendų; atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, didžiausias akcininkas; bylos duomenimis, 2021 metais dėl jo sprendimų bendrovė patyrė nepateisinamai dideles darbo užmokesčio sąnaudas.

25. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo atidėti kompensacijos ieškovei mokėjimą, teismas vertino, jog atsakovui priteista didelės vertės, t. y. daugiau nei už 930 000 Eur, turto natūra, atsakovas turi visas galimybes pasiimti paskolą ir su ieškove atsiskaityti per žymiai trumpesnį terminą, o taip pat priteistą turtą realizuoti ir taip su ieškove atsiskaityti, todėl atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

26. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl 13 776 Eur pasisavintų lėšų kompensavimo, atsižvelgė į tai, jog bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė pripažino, kad atsakovas mokėjo už šeimos narių ir giminaičių telekomunikacijų paslaugas, namų ūkiui pirko buitinę techniką, malkas, turėjo išlaidų šeimai poilsiaujant užsienyje, todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies. Atsakovo paaiškinimus, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. iš sąskaitos išgrynino 2 500 Eur, iš kurių 2 000 Eur padovanojo ieškovei gimtadienio proga, ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. išgrynino 2 300 Eur, iš kurių 2 000 Eur dovanojo dukrai K. K. jos gimtadienio proga, teismas vertino kritiškai, ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė ½ dalį 4 800 Eur pinginių lėšų, sumoje 2 400 Eur.

27. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 39 650 Eur pasisavintų lėšų, atsakovo nurodytą aplinkybę, jog šiuos pinigus ieškovei tą pačią dieną atidavė kaip „taikių skyrybų“ garantą, teismas vertino kaip nepagrįstą jokiais patikimais ir pakankamais įrodymais. Teismas kritiškai vertino liudytojo T. B. parodymus, kadangi, teismo vertinimu, jis atpasakojo tik ankstesniame teismo posėdyje duotus atsakovo paaiškinimus, kad Vilniuje išgrynintus pinigus atsakovas atidavė ieškovei, tačiau paties pinigų perdavimo fakto nematė. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas pats nereiškė reikalavimo priteisti jam pasisavintų lėšų ½ dalies dydžio kompensacijos sumoje 39 650 Eur, nors žymiai mažesnę vertę turintį turtą prašė įtraukti į turto balansą ir padalinti. Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad atsakovas, išgryninęs 79 300 Eur, panaudojo juos savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl ieškovei privalo kompensuoti 39 650 Eur.

28. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo dėl pasisavintų lėšų kompensavimo, atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, jog gavusi darbo užmokestį ji pinigus išgrynindavo ir šias lėšas panaudodavo šeimos poreikiams (šeimai pirko maistą, rūbus, mokėjo mokesčius), taip pat į liudytojos atsakovo motinos V. K. nurodytas analogiškas aplinkybes, todėl atmetė atsakovo reikalavimą dėl 11 115 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

29. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovo patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti mažino iki 10 000 Eur, o atsakovo 8 712,00 Eur išlaidas už UAB „Turtas ir vertė“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertinimo ataskaitą nepripažinimo būtinomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismas proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

30. Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti 2017 m. lapkričio 2 d. Akcijų dovanojimo sandorio pagrindu atsakovo vardu įgytas 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur (44 vnt. akcijų rinkos vertė yra 620 000 Eur), šalių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kad jos yra įgytos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtas lėšas (123 550 Eur); 3) pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 31 d. Santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, sudarytą L. K. ir L. K. Panevėžio r. 3-iajame notarų biure, notarinio registro Nr. PD-6399, nuo jos sudarymo momento; 4) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 620 000 Eur kompensaciją už atsakovui priteistas visas 88 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vienos akcijos rinkos vertė yra 14 090,91 Eur (88 vnt. akcijų rinkos vertė yra 1 240 000 Eur); 5) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 88 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vienos akcijos rinkos vertė yra 14 090,91 Eur (88 vnt. akcijų rinkos vertė yra 1 240 000 Eur); 6) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo papildomai 4 140,31 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę (dalyje dėl 13 080,61 Eur sumos pasisavinimo); 7) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 15 166,50 Eur pirmoje instancijoje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 8) panaikinti sprendimo dalį dėl 1 611,93 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą. Likusią sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Nurodo, kad faktiškai atsakovas su D. K. sutarė dėl abiejų jų pasirašytų sandorių, t. y. Pinigų dovanojimo ir Akcijų dovanojimo sandorių, iki šių sandorių surašymo ir pasirašymo pas notarą, kuris šiuos sandorius parengė (surašė) pagal šalių nurodytas aplinkybes. Pati D. K. teisme paaiškino, kad jos su atsakovu buvo sutarta privaloma sąlyga, kad pirmiausiai ji iš atsakovo gauna jų abiejų suderėtą akcijų kainą, t. y. 123 550 Eur pinigų sumą, ir tik po to ji sutinka pasirašyti, kad jai priklausiusios ginčo akcijos perduodamos ir atitenka atsakovui. Be to, abiejų šalių buvo sutarta privaloma sąlyga, kad abi šios ginčo dovanojimo sutartys turi būti abiejų šalių pasirašytos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Apeliantės teigimu, dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai, atsakovui siekiant prievolės šias santuokoje su ieškove įgytas akcijas santuokos nutraukimo atveju dalintis su ieškove. Akivaizdu, kad sudarytas susitarimas (dovanojimo sandoriai) yra pirkimo – pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad atsakovo ir D. K. tuometiniai santykiai buvo itin konfliktiški, o yra akivaizdu, kad konfliktuojantys asmenys nėra linkę dovanoti vienas kitam dovanas ir dar tokias vertingas – 123 3550 Eur vertės. Teismo nurodytas teiginys, kad tariamai D. K. teismui nurodė, jog su atsakovu nesiderėjo ir jam nepardavė 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 123 550 Eur, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliantė pabrėžia, kad jai nebuvo žinoma, jog atsakovas minėtas akcijas ketina įgyti asmeninės nuosavybės teise, todėl teismo teiginys, jog apie tai žinojo ir tam neprieštaravo, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pažymi, kad, remiantis CK 3.88 straipsniu, ieškovė neprivalėjo ir jai nebuvo reikalinga kažkaip papildomai ir kažkokia kita forma, nei dalyvaujant derybose ir derantis dėl jų pirkimo kainos, išreikšti savo valią dėl akcijų po įsigijimo priklausymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

32. Apie tai, kad 44 vnt. ginčo akcijos yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ieškovė sužinojo tik iš savo atstovo po to, kai kreipėsi į jį dėl santuokos nutraukimo proceso. Pažymi, kad, remiantis CK 3.96 straipsnio 1 dalimi, ieškovė nepraleido įstatymo nustatyto 1 metų tokiam sandoriui ginčyti termino. Ieškovė niekada nepripažino ginčo 44 vnt. akcijas esant asmenine atsakovo nuosavybe, o atsakovas ieškovės atžvilgiu niekada bei jokia forma neišreiškė savo valios šias akcijas įgyti asmeninės nuosavybės teise.

33. Teigia, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas ginčo akcijas (44 vnt.) įsigijo už iš šios įmonės gautus dividendus, kas patvirtina, kad ginčo įmonės turtinė padėtis buvo gera ir akcijos, priešingai nei teigia atsakovas, buvo vertingos ir buvo vertos 123 550 Eur kainos.

34. Tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalinimas po ½ tarp šalių nepriimtinas, nes šalių santykiai yra itin konfliktiški ir tai labai apsunkintų tolimesnį įmonės veiklos vykdymą.

35. Nurodo, kad 2017 m. spalio 31 d. santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartis ieškovės buvo pasirašyta dėl suklydimo. Tariamas santuokos metu įgyto turto pasidalinimas, kai ieškovė atsakovui tariamai neatlygintinai atiduoda tokią didelę sumą – 123 550 Eur, tačiau pati už tai nieko visiškai negauna, nelaikytinas veikimu pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus viena kitos atžvilgiu. Ginčo pasidalinimo sutartį vienašališkai savo iniciatyva parengė pats atsakovas, ieškovę apgavo, nuslėpė savo tikruosius ketinimus už minėtus pinigus įsigyti ginčo akcijas asmeninės nuosavybės teise. Pažymi, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik iš savo atstovo. Be to, ginčo pasidalinimo sandoris pagal jo turinį bei esmę atitinka dovanojo sutartį, tačiau, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

36. Pažymi, kad patikslintame ieškinyje ieškovės nurodyta 13 776 Eur atsakovo pasisavintų lėšų suma mažintina iki 13 080,62 Eur, kadangi ieškovė pripažįsta, jog mokėjimus AB „Letkabelis“ ir „Avitela“ atsakovas padarė galimai šeimos poreikių tenkinimui. Teigia, kad atsakovas 13 080,62 Eur bendras šalių santaupas be ieškovės žinios ir sutikimo nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. liepos 22 d.) pasiėmė iš „Swedbank“, AB ir apmokėjo už asmeninių, ne šeimos poreikių tenkinimui skirtas paslaugas ir/ar prekes. Kadangi teismas priteisė tik 2 400 Eur kompensaciją, todėl apeliacinius skundu ieškovė prašo priteisti papildomai likusią 4 140,31 Eur kompensaciją.

37. Apeliantės teigimu, šalių santuokos iširimo priežastis yra tai, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį; atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, taip pat jį remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio moralinių, fizinių bei kt. poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2-3 dalys). Atsakovo neištikimybę įrodo liudytojų E. K. (šalių sūnaus), V. K. (atsakovo motinos), V. K. (atsakovo tėvo), trečiojo asmens D. K. (atsakovo sesers) parodymai. Pažymi, kad akivaizdžiai nelogiški ir prieštaringi yra atsakovo ir liudytojo K. A. paaiškinimai dėl tariamo laikino gyvenimo, kaip ir nelogiški atsakovo paaiškinimai dėl nakvojimų automobilyje, darbe, po to nuo Kalėdų atsitiktinio likimo gyventi pas L. N. bute. Apeliantė tvirtina, jog niekada nesmurtavo prieš atsakovą. Pateikta specialisto išvada nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl to, kad šie sužalojimai buvo padaryti ne tik, kad įvykio metu, bet iš viso įvykio dieną, be to, kad juos padarė ieškovė.

38. Apeliantė nurodo, jog jos apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais konstatavus santuokos nutrūkimą tik dėl atsakovo kaltės bei pripažinus ginčo 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei kad jos įgytos už sutuoktinių bendrus 123 550 Eur sumoje pinigus, taip pat priteisus ieškovės nurodytą kompensaciją už atsakovo pasisavintas lėšas, taip pat tenkinus patikslintą ieškinį ir dėl kito šalių turto padalinimo (Roquette Amilina, AB akcijų, nekilnojamojo turto), be to, įvertinus, kad ieškovė visą laiką sutiko dėl kompensavimo atsakovui 1 323,60 Eur, t. y. ½ dalį nuo 2 647,20 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.), buvusių ieškovės L. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl viso ieškovės patirtos bei kitos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiktai iš atsakovo. Pažymi, kad priešieškinio dalis (dėl kompensavimo atsakovui 1 323,60 Eur, t. y. ½ dalį nuo 2 647,20 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019 m. spalio 22 d.), buvusių ieškovės L. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje), kuri nesidubliavo su ieškinio reikalavimais bei šioje dalyje ieškovė niekada neginčijo tokios atsakovo pozicijos. Likusi priešieškinio dalis dubliavosi su ieškinyje nurodytais reikalavimais ir šioje dalyje nereikėjo reikšti priešieškinio, o ginčas galėjo būti išspręstas atsikirtimų į ieškinį formą. Todėl tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo prieš tai ieškovės nurodyto bylinėjimosi išlaidų priteisimo tik iš atsakovo būdo. Nurodo, kad ieškovė patyrė 15 166,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios turėtų būti priteisiamos iš atsakovo.

39. Apeliaciniu skundu atsakovas L. K. prašo: 1) panaikinti 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 310 222,87 Eur kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo 2022 m. gruodžio 30 d. patikslinto priešieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 213 250 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybes teise atiteksiančias 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, mokėjimą atidedant keturiems metams, arba tenkinti alternatyvų reikalavimą ir po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui pripažinti nuosavybės teisę kiekvienam po 22 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų arba šioje dalyje panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė̇ priteisti iš̌ atsakovo ieškovei 42 050 Eur dydžio piniginę kompensaciją už̌ atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –ieškovės reikalavimą atmesti; 3) panaikinti 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė̇ atmesti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą – priteisti atsakovo naudai iš̌ ieškovės 11 115 Eur dydžio piniginę kompensaciją už̌ ieškovės tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę – ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą tenkinti; 4) priteisti atsakovui iš̌ ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Nurodo, kad nesutinka su 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo eksperto M. K. Teismo ekspertizės akte Nr. MVP22-01-01 (toliau – ir Ekspertizės aktas) nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos verte ekspertizės atlikimo dienai (2022 m. sausio 6 d.) – 1 240 000 Eur, dėl šių priežasčių: (1) Ekspertizės akte infliacijos prognozė 2022 m. sausio 6 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. nurodyta 5,1 proc., nors, įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir atnaujintas technines prielaidas dėl naftos kainų raidos, scenarijuje buvo numatoma, kad 2022 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 9,8 proc., kas yra nurodyta 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Turtas ir vertė“ parengtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų paketo ir 1 akcijos rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128 (toliau – ir Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/128); o, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, 2022 m. spalio mėn. metinė infliacija buvo net 23,6 proc.; (2) Ekspertizės akte skolinto kapitalo kaštai nurodyti 2,8 procentai, nors jau 2021 metų gale palūkanos pradėjo augti; o UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai turimų kreditorinių įsipareigojimų palūkanų norma yra didesnė nei 3 proc.; (3) Ekspertizės akto 13 puslapyje nurodyta, kad 117,44 kv. patalpų yra įmonės veiklai perteklinės bei galėtų būti nuomojamos ir Ekspertizės akte naudoja kitas veiklos pajamas iš patalpų nuomos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplanuoja nuomoti patalpų ir patalpų, o laisvą plotą ketina naudoti internetinės prekybos plėtrai; (4) Ekspertizės akto 18-19 puslapiuose nurodyta papildomos rizikos premija – 10,4 proc. neatsižvelgiant į žaliavų kainų kilimo riziką, o Vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/11/128 34 lentelėje įtraukta žaliavų kainų pokyčių rizika, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didmenininkas, perka padarytą produkciją iš didmenininko, o didmenininkai gamina produktus iš žaliavų, yra tikimybė, kad pakitus žaliavų kainoms, tai yra joms didėjant, kinta ir galutinė produkto kaina ir klientui gaunama produkcija yra didesne kaina, kas gali sumažinti jo maržą ir įmonės pelningumą ir jis gali negauti to pelno kaip ankstesniais duomenimis finansiniais metais; (5) Ekspertizės akte nuosavo/skolinto kapitalo santykis nustatytas remiantis internetinės svetainės www.damodoran.com duomenimis, tačiau www.damodoran.com duomenys skelbiami Amerikai, visai Europai ir Azijai ir ten paimami visų šalių nuosavo ir skolinto kapitalo santykiai, o Lietuvos įmonių duomenų nėra skelbiama; www.damodoran.com duomenys nepritaikyti Lietuvos rinkai; (6) Ekspertizės akte nerizikinga investicijų grąža naudojama 5 metų, nors ilgo laikotarpio grąža turėtų būti taikoma ne trumpesnės nei 10 metų trukmės; (7) Ekspertizės akte veiklos išlaidų skaičiavime atsižvelgta, jog 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išaugo darbo užmokesčio sąnaudos, todėl naudojamos 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau šios sąnaudos nėra suindeksuotos 2021 m. gruodžio 31 d. (nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki vertės nustatymo datos kainos pakilo); Ekspertizės akte 2021 m. yra eliminuoti, o turto vertintoja I. K. jų neeliminuoja, tik minusuoja darbo užmokesčio sąnaudas ir naudoja 2021 m. duomenis; (8) Ekspertizės akte į bendrąsias ir administracines išlaidas 2021 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktas 3 mėnesių mokėtas nuomos mokestis 1200 Eur/mėn.; Ekspertizės akte atliekant prognozę šios išlaidos nebuvo eliminuotos iš prognozinių sąnaudų, nors nebėra mokamos; (9) Ekspertizės akte apyvartinio kapitalo apskaičiavimui taikytas vidutinis 2018-2021 metų apyvartinis kapitalas, kas iš esmės nėra teisinga, nes nėra paskaičiuotas konkretus apyvartinis kapitalas pagal prognozes, todėl neaišku koks apyvartinio kapitalo pokytis realiai turėtų būti pagal atliktas 7 prognozes; (10) ekspertas M. K. nurodė, jog nenustatė nelikvidžių prekių, tačiau pirmosios instancijos teismas net nevertino prieštaringų duomenų, kaip galima logiškai ir sistemiškai paaiškinti eksperto išvadą, kai jis pripažįsta nenustatęs nelikvidžių prekių, nors byloje yra nustatyta, kad jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir dėl to tarp šalių ginčo niekada nebuvo; (11) Ekspertizės akte neatsispindi duomenys apie augantį konkurentų skaičių ir jų įtaką įmonės pelningumui.

41. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis ekspertizės išvada, nes teismo ekspertui be atskiro teismo nurodymo eliminavus iš ekspertizės 2021 m. duomenis, gautos išvados yra neatitinkančios tikrovės bei prieštaringos. UAB „Turtas ir vertė“ padarytos išvados apima ir ginčo šalims aktualių 2021 metų įmonės duomenų vertinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šio fakto net neįvertino. Apelianto nuomone, Ekspertizės aktas yra išimtinai naudingas tik ieškovei, o teismo ekspertas galimai buvo šališkas ieškovės naudai.

42. Apelianto nuomone, ieškovei turėtų būti priteista kompensacija, vadovaujantis 2022 m. lapkričio 11 d. UAB „Turtas ir vertė “ parengtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų paketo ir 1 akcijos rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/130 (toliau – ir Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/130) 2019 m. liepos 22 d. buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų verte, nes po 2019 m. liepos 22 d. ieškovė neprisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidinimo. Pažymi, kad teismas sprendime nurodė tik Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128 padarytas klaidas, o Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/130 jokių padarytų klaidų nenustatė ir iš esmės jos net nevertino.

43. Nurodo, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei buvo priteista 353 943,87 Eur dydžio suma, tačiau atsakovas tokios sumos sumokėti ieškovei iš karto galimybės neturi, kadangi vienintelis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas priteistas ieškovei; kito nekilnojamojo, transporto priemonių atsakovas neturi; santaupų banko sąskaitoje neturi; gauna tik darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto nuomone, teismas turėjo tenkinti alternatyvų reikalavimą ir po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui pripažinti nuosavybės teisę kiekvienam po 22 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Akcentuoja, kad atsakovas niekada byloje neįrodinėjo, jog jis yra pajėgus ieškovei sumokėti didesnę negu 213 250 Eur kompensacijos sumą už jam priteistinas 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas. Pažymi, kad atsakovui kredito įstaigos nesutiko suteikti didesnės negu 100 000 Eur paskolos.

44. Apelianto tvirtinimu, visi ieškovės minimi atsakovo išgryninti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, maisto pirkimui ir smulkioms asmeninėms išlaidoms, technikai, įrankiams, namų apyvokos daiktams, baldams įsigyti ir pan. Tai patvirtino ir liudytoja V. K.. Ieškovės ir liudytojos M. K. parodymai apie didžiules dovanas, pvz. dovanotus automobilius vaikams, paneigia liudytojo E. K. parodymus, kad jų šeimoje dovanos gimtadienio proga buvo tik simbolinės. Akcentuoja, kad atsakovas iš savo banko sąskaitos išsigrynino 2 500 Eur 2019 m. (duomenys neskelbtini) d., t. y. per ieškovės gimimo dieną ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. išsigrynino 2 300 Eur, t. y. per šalių dukters gimimo dieną, kas patvirtina, kad minėti pinigai gimtadienio proga buvo dovanojami ieškovei ir dukrai. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas jai per gimtadienį padovanojo 50 Eur, todėl teismas turėjo šią sumą atimti iš atsakovo išgrynintos 2 500 Eur pinigų sumos. Atsakovas grynaisiais pinigais taip pat mokėjo už dukrai gimtadienio progą padovanotą gėlių puokštę. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei kompensaciją ir už atsakovo 2019 m. (duomenys neskelbtini). išgrynintus 300 Eur, kurių atsakovas nepadovanojo šalių dukrai gimtadienio proga, o panaudoti maisto pirkimui ir smulkioms asmeninėms išlaidoms.

45. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 13 d. ieškovė iš savo AB SEB banko sąskaitos išgrynino 22 230 Eur bendrą sumą, tačiau šios sumos panaudojimo šeimos poreikiams įrodymų byloje nėra pateikusi. Apelianto nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nors nei ieškovė, nei atsakovas nerinko ir byloje nepateikė jokių kvitų, čekių, pagrindžiančių jų iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų panaudojimą, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę, tačiau atmetė atsakovo reikalavimą priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 11 115 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę.

46. Apeliantas tvirtina, kad 2019 m. liepos 23 d. iš kredito įstaigos „Swedbank“, AB pasiimtus 79 300 Eur atidavė ieškovei, kadangi ji pareikalavo, kad atsakovas jai duotų 80 000 Eur kaip taikių skyrybų sąlygą. Ieškovė kategoriškai nesutiko 80 000 Eur santaupas iš atsakovo gauti mokėjimo nurodymu (pavedimu). Atsakovas turėjo vykti į Vilnių, kadangi Panevėžyje esantis „Swedbank“, AB skyrius negalėjo išmokėti jam tokių lėšų grynaisiais pinigais. Pažymi, kad draugo T. B. paprašė palydėti, nes pinigų suma didelė. Akcentuoja, kad tai, jog atsakovas ieškovei atidavė 80 000 Eur, patvirtina liudytojų T. B. ir L. N. parodymai.

47. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė L. K. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, o jos apeliacinį skundą tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. Nurodo, kad teisinga ginčo akcijų vertė yra nustatyta bei nurodyta teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvadoje, kadangi įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados turi didesnę įrodomąją galią, be to, atsakovas nepagrindė jokių ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumų ar išvados turinio trūkumų; atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlyto eksperto M. K. kandidatūros ar šiam ekspertui užduotinų klausimų nepateikė. Pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi paskirtos teismo ekspertizės aktu bei išvadomis turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 219 straipsnyje nustatyta procedūra ir teikti teismui prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.

49. Apeliantė, vadovaudamasi Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika), 50-52 punktais, Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paruoštais išaiškinimais, teigia, kad teismui pateikta vertinimo ataskaita negali būti taisoma, o tik imamasi priemonių, kad šia ataskaita niekas nesivadovautų priimant sprendimus, nes ji yra neteisinga. Vietoj neteisingos ataskaitos turėtų būti paruošta nauja ataskaita (visiškai naujas dokumentas), kuriam suteikiamas naujas numeris ir nauja surašymo data.

50. Apeliantė atsakydama į atsakovo argumentus dėl Ekspertizės akto netikslumų, nurodo: (1) ekspertas rėmėsi vertės nustatymo dieną naujausiomis jam žinomomis Lietuvos banko ekonominės raidos prognozėmis, kurios buvo publikuotos 2021 m. gruodžio mėnesį, vadovaudamasis Metodikos 43.2 – 43.3 punktais. O Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128 naudojami duomenys iš ateities (po vertinimo datos), taip pažeidžiant Metodikos 43 punktą; (2) ekspertas, nustatydamas skolinto kapitalo kaštus, naudojo Lietuvos banko pateikiamus duomenis. Palūkanų normos paskutinių 36 mėn. vidutinė reikšmė yra 2,8 proc. Metodika bei vertinimo standartai įpareigoja remtis rinkos duomenimis; (3) tai, kad įmonė neplanuoja patalpų nuomoti, įtakos rinkos vertei neturi, nes skaičiuojant rinkos vertę atsižvelgiama į geriausią įmonės turto panaudojimą, o Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128 nors vertinimo datai įmonė planuoja perteklines patalpas skirti elektroninės prekybos vykdymui, tačiau prognozėse neprognozuoja jokių pajamų iš galimos būsimos internetinės prekybos; (4) įmonei žaliavų kainų rizika tiesiogiai įtakos nedaro, nes ji nėra gamybinė įmonė ir žaliavų nenaudoja. Jei pabrangtų žaliavos, tada ir parduodamų prekių kaina padidėtų, bet šis pabrangimas įtakotų visą sektorių, t. y. visų gamintojų kainos padidėtų, o vidutinę maržą didmenininkai išlaikytų panašią. Galimos rizikos dėl kainų didėjimo prekybos sektoriuje ir yra įskaičiuotos į minimą riziką (10,4 proc.) ir kitų sektorių (gamybos, žemės ūkio) galimos rizikos nepridedamos; (5) nors vertintoja nurodo, kad Damadoran duomenų bazė nėra tinkama Lietuvos rinkai, tačiau Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128 pati ją naudoja. Damadoran duomenų bazė yra labai plačiai naudojama; ji yra viena išsamiausių ir patikimiausių. Lietuvos rinka tampriai susijusi su Europos rinka, minima duomenų bazė naudoja didelę duomenų imtį, yra visuotinai pripažinta, tad jos rodikliai yra itin patikimi ir Lietuvos rinkai. Be to, Ekspertizės akte analizuojamas rodiklis yra nustatytas 26,45 proc., o Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128 26,77 proc., skirtumas tarp rodiklių yra tik 0,32 proc., toks skirtumas neturi įtakos rinkos vertei; (6) Ekspertizės akte ekspertas naudoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistų ilgalaikių obligacijų pajamingumą. Imama ne trumpesnės nei 5 metų trukmės obligacijos, t. y. ne 5 metų, o ilgesnės nei 5 metų (iki 10 metų laikotarpio). Be to, Ekspertizės akte analizuojamas rodiklis yra nustatytas 0,2 proc., o Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128 0,25 proc., skirtumas tarp rodiklių yra tik 0,05 proc., toks skirtumas neturi reikšmingos įtakos rinkos vertei; (7) vertinant įmonės rinkos vertę, prognozuojami įmonės būsimi pinigų srautai. Prognozuojama, kad netipiniai piniginiai srautai ateityje nepasikartos, todėl eliminuojami (Metodikos 81, 96 punktai). Todėl Ekspertizės akte jie ir eliminuoti, tas pats, tik kitu būdu, padaryta ir Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128; (8) bendrųjų ir administracinių sąnaudų sudėtis (suma) kinta kiekvienais metais, todėl neprognozuojamas kiekvienas bendrųjų ir administracinių sąnaudų elementas atskirai, o prognozuojama bendra bendrųjų ir administracinių sąnaudų pinigų suma. Ekspertas nenustatė, kad 3 mėnesių mokėtas nuomos mokestis galėtų būti reikšminga netipinė įmonės sąnauda (Metodikos 81 ir 96 punktai), todėl jos neeliminavo; (9) apyvartinio kapitalo pokyčiui skaičiuoti gali būti taikomi skirtingi modeliai, konkretus modelis ar būdas nėra įtvirtintas jokiame teisės akte. Ekspertas rėmėsi įmonės istorinių duomenų analize, t. y. kad istoriškai įmonės pardavimus atitinkantis apyvartinis kapitalas bus toks pats ir prognozuojamais laikotarpiais (tolygus). Dėl prognozuojamo pardavimų augimo suskaičiuotas papildomo apyvartinio kapitalo poreikis kiekvienais metais. Analogišku principu skaičiuota ir Vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/11/128; (10) ekspertas nenustatė nelikvidžių prekių, kurios būtų netinkamos parduoti. Į tokias atsargas atsižvelgiama vertinimo metu tik tada, jei jų yra reikšmingas kiekis, įtakojantis vertę. Duomenų apie nelikvidžių prekių kiekius ekspertui nebuvo pateikta atsakant į eksperto klausimyną. Patikimų duomenų apie tokias prekes byloje nėra; (11) skolos ir turto santykio išaugimas nuo 9,3 proc. iki 23,8 proc. buvo įtakotas įmonės įsipareigojimo išaugimo (dėl kredito linijos gavimo). Kadangi neigiamą pelningumą 2021 m. sukėlė ne sisteminė nesėkminga veikla, o vienkartinė atlyginimų išmoka, todėl tai įmonės ilgalaikiam stabilumui įtakos neturi; (12) Ekspertizės akte analizuojami du rodikliai – įmonių kiekio augimas ir įmonių pajamų augimas. Nustatyta, kad per 2005-2020 m. įmonių kiekis augo 3,0 proc. per metus, o pajamos analogišku laikotarpiu augo 6 proc. per metus, t. y. pajamos auga daug greičiau nei įmonių kiekis, todėl spaudimo pelningumo maržai nesusidaro dėl konkurentų didėjimo.

51. Pažymi, kad teismo posėdžių metu išsamiai buvo išnagrinėtos ir Ekspertizės aktas, ir Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/128, žodžiu apklausti ir ekspertas, ir vertintoja, nustatyti skirtumai ir prieštaravimai. Teisinio pagrindo abejoti Ekspertizės akte nustatyta verte nėra.

52. Apeliantė, pasisakydama dėl Vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/11/130, nurodo: (1) vertintoja vertindama akcijų vertę, ją daugiausiai sumažina per administracines sąnaudas. Sąnaudos dirbtinai išpūstos ir taip vertė ženkliai sumažinta. Nėra aišku kodėl, kad įmonė išlaikytų analogišką pardavimų lygį, jai reikės daugiau reklamos ir darbuotojų. Statybos darbai nepatenka į šias sąnaudas. Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais turi baigtis rekonstrukcija ir kad po rekonstrukcijos pavyks atsisakyti nuomos mokesčio, tačiau bendrosios ir administracinės sąnaudos vis tiek prognozuojama, kad išliks labai aukštame lygyje – 25,62 proc. Prognozuojamas sąnaudų augimas 2019-2021 metais suskaičiuotas remiantis 2014-2015 metų augimu, tačiau neaišku kuo 2014-2015 metų sąnaudų augimas turėtų pasikartoti 2019-2021 metais; (2) skaičiuojant diskonto normą, rinkos (arba sistemos) rizika ß suskaičiuota remiantis D/E rodikliu paimtu iš Damodoran sistemos 0,8091, tačiau, remiantis vertintojos surinktais duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis yra lygus 22 (skolinto kapitalo dalis, paprastai žymima „D“)/78 (nuosavo kapitalo dalis, paprastai žymima „E“)=0,28. Kai skaičiuojant diskonto rodiklį vienoje vietoje naudojamas vienas skolos ir nuosavo kapitalo santykis, o kitoje kitas – iškraipoma galutinė diskonto reikšmė. Turėtų būti naudojami duomenys iš vieno šaltinio; (3) neteisingai nustatytas diskonto faktorius. Diskonto faktorius turi tendenciją artėti link vieneto, kuo trumpesnis periodas iki vertinimo datos. Tai ir matyti 2020-2023 metų rodikliuose. O 2019 m. liepos 22 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. vietoj to, kad artėtų prie vieneto jis yra 0,3866, tai yra akivaizdi klaida; (4) skaičiavimo formulė diskonto faktoriui irgi nurodyta netiksli.

53. Pasisakydama dėl pataisytos 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Turtas ir vertė“ parengtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų paketo ir 1 akcijos rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/11/128A (toliau – ir Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/128A), apeliantė pažymi: (1) naudojami duomenys iš ateities, taip pažeidžiant Metodikos 43 punktą; (2) vertintoja ne pati parinko geriausią metodą, o buvo įtakota techninės sutarties ir techninės užduoties, nors, remiantis vertinimo praktika, vertintojo pareiga parinkti tinkamą vertinimo metodą; (3) turto požiūrio metodų derinio atmetimas, kaip nerodančio rinkos vertės, kelia abejonių; (4) prognozuojamose pajamose ar sąnaudose internetinė prekyba niekaip neatsispinti, dėl šios numatomos įmonės plėtros vertintoja neparodo, kaip tai padidins įmonės pajamas, o kartu ir pelną; (5) vertintoja neatsižvelgia į palūkanas, ir taip daryti galima, tačiau tai daro neteisingai. Žiūrint į 30 lentelės skaičiavimo seką matyti, kad palūkanos atimamos, tačiau mokslinėje literatūroje visur rašoma, kad jos turėtų būti pridedamos. Kai palūkanos atimamos išeina, kad jos atimamos du kartus. Viena kartą atimama skaičiuojant pelną prieš mokesčius 26 lentelėje, antrą kartą 30 lentelėje; (6) skaičiuojant diskonto normą, rinkos (arba sistemos) rizika ß suskaičiuota remiantis D/E rodikliu paimtu iš Damodoran sistemos 0,3596, tačiau remiantis vertintojos surinktais duomenimis Lietuvoje šis rodiklis yra lygus 26,77 (skolinto kapitalo dalis žymima „D“)/73,23 (nuosavo kapitalo dalis, žymima „E“)=0,3655. Kai skaičiuojant diskonto rodiklį vienoje vietoje naudojamas vienas skolos ir nuosavo kapitalo santykis, o kitoje kitas – iškraipoma galutinė diskonto reikšmė. Turėtų būti naudojami duomenys iš vieno šaltinio; (7) augimo tempai nurodomi 1,3 proc., bet jei tikrinti skaičiavimus, tai naudojamas augimas 2 proc., tai tiesiog klaida.

54. Apeliantės tvirtinimu, atsižvelgiant į tai, jog akcijų padalinimas natūra neišspręstu tarp ieškovės ir atsakovo esamų nesutarimų, o tik nulemtų tolesnių teisinių ginčų, kurie, kaip šiuo metu yra akivaizdu, būtų sprendžiami ir teisme, kilimą, konstatuotinas turto padalijimą natūra eliminuojančių priežasčių realus buvimas ir jų padalinimo natūra dėl nurodytų priežasčių negalimumas, todėl visos dalintinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priteistinos atsakovui, ieškovei priteisiant ½ šių akcijų rinkos vertės dydžio kompensaciją. Pažymi, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina įmonėje prieš pat teismo ekspertizės atlikimą sąmoningai sumokėtos ženkliai didesnės algos nei visais praėjusiais metais, siekiant specialiai mažinti įmonės bei akcijų vertę.

55. Atsakovo prašymas atidėti 4 metams mokėtinos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priteisimą kompensacijos mokėjimą, prieštarauja ne tik protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (kriterijams), kadangi CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Atsakovas iš viso nepateikia nurodytos piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimo.

56. Pažymi, kad pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis pats prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidinimo. Akcijų vertė kito dėl infliacijos bei turto vertės pasikeitimo dėl natūralių rinkoje vykusių pokyčių. Be to, bet koks įmonės turtinės padėties, o tuo pačiu ir šios įmonės vertybinių popierių (akcijų) vertės padidėjimas yra sietinas ne su atsakovo, kaip bendraturčio, veikimu/neveikimu, o atsakovo, kaip įmonės vadovo, darbo kodekse bei CK nustatytų atlygintinų prievolių vykdymu.

57. Apeliantės teigimu, vertinant atsakovo nurodomas aplinkybes, kad išgrynintus 79 300 Eur jis tariamai be jokio pakvitavimo, raštelio bei pan. atidavė ieškovei, svarbu įvertinti tai, kad šios ginčo lėšos atsakovo buvo išgrynintos jau šalims susipykus, atsakovui jau palikus šeimą, pradėjus ieškovę kaltinti menamo smurto prieš jį naudojimu, atsakovui susipykus ir su šalių vaikais ir išėjus gyventi skyrium. Pažymi, kad, bet kokiu atveju, nurodytai 80 000 Eur sumai sandoris, net nepaisant jo turinio, privalėjo būti bent jau rašytinės formos (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), o tokios formos nesilaikymas atima iš atsakovo teisę, kai kyla ginčas dėl jo sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

58. Nurodo, kad, vertinant atsakovo nurodomas aplinkybes, jog 13 080,61 Eur išgrynintas lėšas jis tariamai panaudojo šeimos poreikiams dalį jų tariamai dovanodamas, o kitą dalį tariamai išleisdamas atsakovo nedetalizuotiems kitiems šeimos poreikiams, svarbu įvertinti ne tik liudytojų parodymus, tačiau ir tai, kad šios ginčo lėšos atsakovo buvo išgrynintos atsakovui jau palikus šeimą. Nepagrįstas yra atsakovo nurodytas teiginys, kad liudytojo E. K. bei kitų nurodytų liudytojų parodymai yra tariamai paneigti ieškovės bei šalių dukros M. parodymais, kadangi šalių vaikams automobiliai buvo perduoti tik naudojimui (ne valdymui ir ne disponavimui), kurie ir toliau likdavo arba atsakovo, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje, o šalių vaikai jokių teisių, išskyrus galimybę jais važinėti, neįgydavo.

59. Dėl jos 2017 m. sausio 2 d. – 2019 m. liepos 13 d. išgrynintų 22 230 Eur lėšų, apeliantė nurodo, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, kadangi nurodytu laiku šalys vedė bendrą šeimos ūkį.

60. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas L. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir tenkinti jo apeliacinį skundą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61. Pažymi, kad tą pačią dieną, kaip ir ieškovės ginčijami sandoriai, t. y. 2017 m. lapkričio 2 d. Pinigų dovanojimo sutartis bei Akcijų dovanojimo sutartis, buvo sudaryta ir Dovanojimo sutartis, kuria atsakovas padovanojo trečiajam asmeniui D. K. ½ dalį Buto Nr. (duomenys neskelbtini), 8/25 dalis kiemo statinių ir 145/453 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šios dovanojimo sutarties ieškovė neginčija.

62. Nurodo, kad ginčo dovanojimo sutartys atitinka tikrąją šalių valią. Būtent trečiasis asmuo D. K. tarėsi su notaru dėl 2017 m. lapkričio 2 d. Akcijų dovanojimo sutarties sudarymo ir būtent D. K., o ne atsakovas, sprendė, koks turi būti minėtos sutarties turinys. Derybas su seserimi dėl akcijų kainos atsakovas neigia. Šių aplinkybių nepatvirtina ir liudytojų M. K., E. K. ir V. K. parodymai, priešingai nei teigia ieškovė. Apelianto teigimu, ieškovė, nebūdama nei 2017 m. lapkričio 2 d. Pinigų dovanojimo sutarties, nei Akcijų dovanojimo sutarties šalimi, nėra materialiojo santykio, kylančio iš minėtų sutarčių subjektas, todėl yra netinkama ieškovė nurodyto reikalavimo atžvilgiu.

63. Apeliantas nemano, jog 2017 metais spalio 31 d. ieškovė galėjo nesuvokti, kad eina pas notarą, ką pasirašo; notaras išaiškino sutarties tekstą. Ieškovė yra išsilavinusi asmenybė, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), todėl suvokia savo veiksmų esmę ir prasmę. Nėra jokio faktinio pagrindo 2017 m. spalio 31 d. Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančią. Be to, 2017 m. spalio 31 d. Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis nėra pirmoji ieškovės sudaryta tokio pobūdžio sutartis. 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė sudarė kitą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 580/906 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė taip pat sudarė Dovanojimo sutartį, kuria padovanojo atsakovui 26/100 dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 64/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės nurodytu teiginiu, jog jis ieškovę tyčia ir sąmoningai apgavo, kadangi tarp jų buvo susitarimas, jog įmonės reikalai, akcijos, pinigai yra atsakovo, o nekilnojamasis turtas – ieškovės.

64. Dėl 13 080,62 Eur pasisavintų lėšų kompensavimo, apeliantas pažymi, kad po išėjimo iš šalių bendrų namų 2019 m. liepos 22 d. šalys joms priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo šalių dukrai M. K., o gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo šalių sūnui E. K. Po atsakovo išėjimo iš šalių bendrų namų ieškovė reikalavo, kad atsakovas dovanotų nekilnojamąjį turtą šalių vaikams, pati organizavo dovanojimo sandorių pas notarą sudarymą. Apeliantas nurodo, kad už išgrynintus pinigus 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. mokėjo AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ už išvežtas negabaritines šiukšles, sklypo sutvarkymą; 2019 m. kovo 13 d. „Vynoteka“ pirko prekių šalių poreikiams; 2019 m. birželio 17 d. išgryninti 2000 Eur panaudoti šalių su vaikais kelionės išlaidoms į Italiją padengti; 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. išgrynino 2500 Eur, kuriuos padovanojo ieškovei gimtadienio proga; 2019 m. liepos 3 d. išgrynino 2000 Eur malkų pirkimui namams ir kitiems šalių būtiniesiems poreikiams tenkinti; 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. išgrynino 2300 Eur, iš kurių 2000 Eur buvo padovanoti šalių dukrai gimtadienio proga; visi kiti išgryninti pinigai buvo panaudoti maisto pirkimui ir smulkioms asmeninėms išlaidoms. Pabrėžia, kad šalys skyrium gyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. liepos 22 d., o ieškovės apeliaciniame skunde pateiktoje atsakovo nuslėptų ir/ar asmeninių, ne šeimos poreikių tenkinimui panaudotų lėšų lentelėje yra nurodyti atsakovo mokėjimo nurodymai (pavedimai), pirkinys ir grynųjų pinigų nuėmimas laikotarpio nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 22 d.

65. Apeliantas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jis ieškovei buvo neištikimas. Ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę, nepateikė. Teigia, jog atsakovas su L. N. apsigyveno tik 2019 m. gruodžio 23 d. L. N. taip pat patvirtino, kad tarp jų šilti santykiai prasidėjo tik po 2019 m. Kūčių. Liudytojas T. B. nurodė, kad nuo 2016 m. pradžios iki 2019 m. lapkričio mėn. pabaigos jis draugavo su L. N.. Pažymi, kad ieškovė yra linkusi smurtauti patvirtina ir atsakovo pateiktas 2020 m. spalio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-450-928/2020.

66. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliantas nurodo, kad jo reikalavimas dėl 11 115 Eur dydžio piniginės kompensacijos už ieškovės tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę priteisimo nesidubliavo su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo visų ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

68. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręstas turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių turto padalijimo, kompensacijų už tenkančią didesnę turto dalį, kompensacijų už šalių (vieno sutuoktinio be kito sutuoktinio sutikimo) veiksmais sumažintą dalintino turto vertę klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą

69. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

70. Nagrinėjamu atveju, ieškovė su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) esančio namo, jo aplinkos vaizdų fotonuotraukas ir vaizdo fotonuotrauką iš internetinio „Google žemėlapiai“ puslapio. Nustatyta, jog ieškovės pateikti įrodymai jau buvo teikti pirmosios instancijos teismui ir juos 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi teismas atsisakė priimti. Teisėjų kolegija išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės teiktus įrodymus dėl jų sąsajumo su nagrinėjama byla pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nepagrįstai, todėl atsisako juos priimti ir nevertina jų kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

71. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naują įrodymą – 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Turtas ir vertė“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų paketo ir 1 akcijos rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/128A.

72. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, remiantis Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 50-53 punktais, jeigu vertinimo ataskaitoje yra klaidų ar netikslumų, vertinimo ataskaitos tikslinimas atliekamas prie vertinimo ataskaitos pateikiant priedą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, ištaisydamas pirminę Vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/128, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują Vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/128A, o ne priedą prie Vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/11/128, taip pažeisdamas minėtas Metodikos 50-53 punktų nuostatas. Be to atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, argumentuotai nepagrindė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, neįrodė jo priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, todėl atsakovo naujai pateiktą įrodymą – 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Turtas ir vertė“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų paketo ir 1 akcijos rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/128A, teisėjų kolegija atsisako priimti ir nevertina jo kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

73. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, nurodo, kad teismas visiškai nevertino jos bei liudytojų nurodytų aplinkybių dėl atsakovo kaltės. Tvirtina, kad santuokos pagrindinė iširimo priežastis yra atsakovo neištikimybė ir šeimos palikimas 2019 m. liepos 22 d. išėjus gyventi pas kitą moterį (L. N.).

74. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės teiginiais dėl jo neištikimybės, nurodo, kad nei ieškovė, nei liudytojai E. K. ir V. K. jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę, nepateikė. Teigia, jog atsakovas su L. N. apsigyveno tik 2019 m. gruodžio 23 d. Nuo 2016 m. pradžios iki 2019 m. lapkričio pabaigos L. N. draugavo su liudytoju T. B..

75. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

76. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

77. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

78. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tai yra neištikimybės faktą su L. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere (bylos duomenimis įmonėje įsidarbino 2017 m. rudenį), įrodinėjo atsakovo 2019 m. liepos 19 d. gauta sms žinute, tarp atsakovo ir L. N. vykusiu susirašinėjimu elektroniniais laiškais, liudytojų E. K. (šalių sūnaus), V. K. (atsakovo motinos), V. K. (atsakovo tėvo), trečiojo asmens D. K. (atsakovo sesers) parodymais. O atsakovas ieškovės kaltę (panaudotą fizinį smurtą jo atžvilgiu, konfliktišką ieškovės būdą) dėl santuokos iširimo iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais, 2019 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 845/2019 (05) bei 2020 m. spalio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-450-928/2020.

79. Vertinant šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, yra remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyko konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

80. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovo byloje pateiktus įrodymus, išklausiusi šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis dėl sutuoktinių kaltės fakto nustatymo, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokiam faktui nustatyti ir jų aiškinimo bei taikymo teismų praktika, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

81. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų E. K. (šalių sūnaus), V. K. (atsakovo motinos), V. K. (atsakovo tėvo), trečiojo asmens D. K. (atsakovo sesers) parodymai, kurie iš esmės sutapo ir nebuvo prieštaringi, taip pat ieškovės byloje pateikta L. N. 2019 m. liepos 21 d. (tai yra dieną prieš L. K. išėjimą iš namų) atsakovui siųsta sms žinutė, kurioje rašoma „Myliu“, teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo santykių su kita moterimi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą netikėti ar abejoti minėtų liudytojų parodymais ir jų nurodytomis aplinkybėmis dėl itin šiltų, neatitinkančių dalykinių, atsakovo ir L. N. santykių ginčo šalims dar gyvenant santuokoje. Atsakovo argumentų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu leidžia suabejoti ir jo paties pozicijos bei liudytojų L. N., K. A. paaiškinimų akivaizdus prieštaringumas. Atsakovo paaiškinimais, išsikraustęs iš bendrų su ieškove namų, pas savo draugą K. A. nakvodavo po kelias dienas savaitėje, o liudytojas K. A. parodė, kad atsakovas pas jį nakvodavo kiekvieną dieną (nebent kokią dieną nenakvojo). Pagristų abejonių kelia ir atsakovo paaiškinimai, kad likusį laiką jis nakvodavo automobilyje bei darbe, taip pat nuvažiuodavo ir pas kitą draugą vardu V., tačiau jo pavardės nežino. Atsakovas teigė, kad su L. N. kartu pradėjo gyventi 2019 m. gruodžio 23 d., kas logiškai suponuoja išvadą apie jau prieš tai prasidėjusius artimesnius santykius, o L. N. nurodė, kad jos ir atsakovo šiltesni santykiai prasidėjo tik po 2019 m. Kūčių.

82. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai spręsti, kad 2019 m. liepos 22 d. atsakovas išsikėlęs iš namų apsigyveno pas L. N., tačiau pirmiau nurodyta įrodymų visuma suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės (jo neištikimybės), o atsakovo ir L. N. artimesni santykiai prasidėjo dar iki 2019 m. liepos 22 d. Liudytojo T. B. parodymai, jog iki 2019 m. lapkričio mėn. pabaigos jis palaikė artimus santykius su L. N., liudytojo K. A. parodymai, kad atsakovas išsikėlęs iš bendrų su ieškovę namų gyveno pas jį, aukščiau aptartų įrodymų bei pateikto susirašinėjimo, kuris tarp atsakovo ir L. N. vyko elektroniniais laiškais 2019 m. rugpjūčio mėn. (2019 m. rugpjūčio 29 d. susirašinėjime keliamas klausimas koks aprangos kodas šiąnakt, tariamasi išbandyti vakare), kontekste vertintini kritiškai.

83. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo iš esmės grindė savo paaiškinimais ir 2019 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 845/2019 (05), patvirtinančia atsakovo nežymų sveikatos sutrikdymą (odos nubrozdinimai krūtinės ląstos ir pilvo srityse, kairiame žaste ir kairiame dilbyje) galimai padarytą ieškovės atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir būdu. Tačiau, pažymėtina, jog minėta išvada nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog minėti atsakovo sužalojimai buvo padaryti būtent ieškovės jo išėjimo iš namų dieną (2019 m. liepos 22 d.). Tuo labiau, jog byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nurodyto įvykio atsakovas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovė dar kada nors iki atsakovo išėjimo iš namų (2019 m. liepos 22 d.), šalims gyvenant kartu, būtų naudojusi fizinį smurtą atsakovo atžvilgiu ar kaip teigia atsakovas nuolatos konfliktavusi. Bylos faktinės aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad tarp šalių 2019 m. liepos 22 d. įvykusio konflikto priežastimi tikėtina ir buvo būtent atsakovo santykiai su kita moterimi. Atsakovo nurodytas argumentas, jog ieškovės smurtinį elgesį patvirtina 2020 m. spalio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-450-928/2020 priimtas ieškovės atsižvilgu dėl viešosios tvarkos pažeidimo (dėl L. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje), atmestinas, kadangi nuosprendis ieškovės atžvilgiu priimtas dėl įvykio, kuris įvyko 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. jau po atsakovo išėjimo iš namų ir šalims nebegyvenant kartu, kai jų santuokiniai ryšiai jau buvo faktiškai nutrūkę, todėl tai niekaip neįrodo ieškovės kaltės nei dėl atsakovo teigimu 2019 m. liepos 22 d. panaudoto fizinio smurto prieš jį, nei dėl santuokos iširimo.

84. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė pati nuolat sukeldavo barnius, nepagrįstai pavyduliaudavo, persekiojo, kontroliavo atsakovą ir kt., nėra pagrįstos pakankamais konkrečiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo iš esmės rėmėsi tik vienkartiniu atsakovo išėjimo iš namų dieną, tarp šalių kilus konfliktui, ieškovės galimai panaudotu fizinio smurto atsakovo atžvilgiu atveju, kuris nesudaro pagrįsto pagrindo spręsti, jog šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Daugiau įrodymų pagrindžiančių ieškovės kaltę ir esminį sutuoktinės pareigų pažeidimą lėmusį santuokos iširimą, byloje pateikta nebuvo.

85. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė, taip pat neįrodė aplinkybių, kad jau daug metų šeimoje kildavo pykčių, šalys skirtingai suvokė ir vykdė pareigas šeimai, dėl ko pradėjo silpnėti ir galutinai iširo šalių tarpusavio santykiai.

86. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia

87. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių 2017 m. spalio 31 d. sudarytos Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties, patvirtintos Panevėžio r. 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. PD-6399 (toliau – ir Pasidalijimo sutartis), nuostatas, atsižvelgęs į tai, jog abi šalys yra išsilavinusios asmenybės, turi aukštąjį išsilavinimą, kad byloje nebuvo nustatyti apgaulės požymiai ar kiti tyčiniai ir neteisėti atsakovo veiksmai, kad ieškovė šį sandorį ginčija praėjus daugiau nei dviem metams, sprendė, jog labiau tikėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas puikiai suprato sudaromo sandorio teisines pasekmes, tokių pasekmių siekė atsižvelgdamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įsigijimo aplinkybes, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovės suklydimo įtakoje.

88. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvadomis, nurodė, kad Pasidalijimo sutartis jos buvo pasirašyta dėl suklydimo, visiškai pasitikint atsakovu, kuris aiškino, kad tai tik formalumas, kuris reikalingas, kad apsaugoti ieškovę finansiškai jo vykdomo verslo nesėkmės atveju. Pasidalijimo sutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų; ji buvo sudaryta dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ir apgaulės. Be to, Pasidalijimo sutartis pagal jo turinį ir esmę atitinka dovanojimo sutartį.

89. Pagal CK 6.154 straipsnį sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Vienas iš esminių yra sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, neprieštaraujančias įstatymams (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tam, kad sutartis galiotų, pakanka dviejų pagrindinių sutarties elementų – veiksnių šalių susitarimo, t. y. suderintos tarpusavyje ir laisvai išreikštos kiekvienos šalies valios ir įstatymų numatytais atvejais – sutarties formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011).

90. CK

91. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą pripažinti Pasidalijimo sutartį negaliojančia iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog ji sutartį pasirašė dėl suklydimo, atsakovo nesąžiningų veiksmų ir apgaulės; kad Pasidalijimo sutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi pagal sutartį ieškovė atsakovui atiduoda didelę pinigų sumą – 123 550 Eur, o pati už tai nieko negauna. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovės argumentais.

92. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-248/2015).

93. Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimą ar apgaulę dėl sandorio tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje.

94. Nagrinėjamu atveju ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog Pasidalinimo sutartis sudaryta dėl suklydimo, atsakovo apgaulės, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), yra išsilavinusi. Byloje nėra nustatyti apgaulės požymiai ar kiti tyčiniai ir neteisėti atsakovo veiksmai. Įvertintina ir tai, jog, bylos duomenimis, artimame laikotarpyje iki ginčijamo sandorio sudarymo, 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė su atsakovu sudarė Dovanojimo sutartį, kuria ieškovė atsakovui padovanojo 26/100 dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 64/100 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini); taip pat Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 580/906 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė turėjo patirties sudarant tokio pobūdžio sandorius, todėl ieškovės argumentai, nagrinėjamos bylos kontekste, jog ji nesuprato Pasidalijimo sutarties esmės ir turinio, nesuprato kokį dokumentą pasirašė, yra vertintini kritiškai, todėl atmestini.

95. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentas, jog Pasidalijimo sutartis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų (CK 1.81 straipsnis), kadangi atsakovui atiteko didelė pinigų suma, o jai nieko, be to, Pasidalijimo sandoris savo turiniu ir esme atitinka dovanojimo sandorį, nepagrįstas, nes, kaip minėta, sutartis yra jos (sutarties) šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Pažymėtina ir tai, kad sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005), o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

96. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

97. Pasidalijimo sutartyje aiškiai išreikštas šalių siekis ir valia ne padovanoti sutartyje nurodytą pinigų sumą, o pasidalinti lėšas (bylos duomenimis tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dividendai išmokėti atsakovui) kaip santuokoje įgytą turtą, todėl pagrindo teigti, jog buvo sudaryta dovanojimo sutartis, nėra. Vėlesnis ieškovės valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo. Be to, kaip jau buvo minėta, įstatymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrą turtą padalijimo sutartyje nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Pasidalijimo sutartis pasirašyta abiejų šalių ir yra patvirtinta notaro. Pasidalijimo sutarties 2.1 – 2.2 punktuose aiškiai, net paryškintu šriftu, nurodyta, jog L. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka 123 550 Eur, esantys jo sąskaitoje, ir kad šalių susitarimu L. K. kompensacijos nemoka. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, pasirašydama Pasidalijimo sutartį, buvo atsakovo apgauta ar suklaidinta, ar spręsti, kad ginčo sutartyje nebuvo aiškiai išreikšta šalių valia. Vien tik ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo ieškovės nurodytų aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis nereiškia ir nepatvirtina teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimo.

98. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais, tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas puikiai suprato sudaromo sandorio teisines pasekmes, tokių pasekmių siekė ir kad ginčijama sutartis nebuvo sudaryta ieškovės suklydimo įtakoje. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

99. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. K. ir trečiasis asmuo D. K. 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė Pinigų dovanojimo sutartį, patvirtintą Panevėžio r. 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. PD-6429 (toliau – ir Pinigų dovanojimo sutartis), kuria L. K. neatlygintinai perdavė, o D. K. priėmė 123 550 Eur pinigų sumą. L. K. ir D. K. 2017 m. lapkričio 2 d. taip pat sudarė Akcijų dovanojimo sutartį (toliau – ir Akcijų dovanojimo sutartis), kuria D. K. neatlygintinai perdavė, o L. K. priėmė 44 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

100. Pažymėtina, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 3.96 straipsnis), todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė neturi teisės (materialinio suinteresuotumo) ginčyti dovanojimo sandorius nėra pagrįsti.

101. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atsakovo įgytų pagal Akcijų dovanojimo sutartį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, grindė aplinkybe, jog Akcijų dovanojimo ir Pinigų dovanojimo sutartys laikytinos pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios pagrindu minėtos akcijos įgytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

102. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo 2017 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sandorius pripažinti apsimestiniais ir 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atsakovo įgytų iš trečiojo asmens D. K., pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtraukiant jas į dalintino turto balansą.

103. Ieškovė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi, nurodo, kad abu dovanojimo sandoriai yra pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi buvo pasirašyti tuo pačiu metu toje pačioje vietoje; be to trečiasis asmuo D. K. paaiškino, kad jos su atsakovu buvo sutarta privaloma sąlyga, jog pirmiausia ji iš atsakovo gauna akcijų kainą (123 550 Eur) ir tik po to sutinka pasirašyti akcijų dovanojimo sutartį. Teismas nevertino konfliktiškų atsakovo ir D. K. santykių. Apie ilgai vykusias derybas dėl akcijų kainos patvirtina liudytojai E. K. (šalių sūnus), M. K. (šalių dukra), V. K. (atsakovo motina). Pažymi, kad ieškovei nebuvo žinoma, jog atsakovas minėtas akcijas ketina įgyti asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas taip pat niekada jokia forma neišreiškė savo valios šias akcijas įgyti asmeninės nuosavybės teise.

104. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi liudytojų E. K., M. K., V. K. ir trečiojo asmens D. K. paaiškinimus, sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies sutikti su ieškovės argumentais.

105. CK 6.465 straipsnyje įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pažymėtina, jog pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

106. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktą pirkimo – pardavimo sutarties sąvoką vienas iš esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartimi sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 straipsnio 1 dalis) ir viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos.

107. Atsakovas L. K. ir trečiasis asmuo D. K. yra artimieji giminaičiai (brolis ir sesuo). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šeimos verslas. Iki Akcijų dovanojimo sutarties sudarymo 50 proc. akcijų (44 vnt.) priklausė atsakovei seseriai D. K., kuri dirbo įmonėje buhaltere. Šalių sūnus taip pat įmonėje ginčo laikotarpiu dirbo vadybininku.

108. Bylos duomenys patvirtina, jog abi dovanojimo sutartys, t. y. ir Akcijų dovanojimo sutartis ir Pinigų dovanojimo sutartis, buvo sudarytos ir pasirašytos tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 2 d. Trečiasis asmuo D. K. teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nesutarimai su atsakovu, jo nepagarbus elgesys jos atžvilgiu ir nuolatiniai konfliktai paskatino ją 2017 m. rugsėjo mėn. išeiti iš darbo. Aplinkybes dėl konfliktiškų atsakovo ir trečiojo asmens santykių patvirtina ir liudytojų E. K., M. K., V. K. parodymai. D. K. patvirtino, jog išėjusi iš darbo pateikė atsakovui pasiūlymą perleisti jam turimas 44 vnt. akcijų, mainais už jas nustatydama konkrečią 123 550 Eur sumą, kurią atsakovas jai turėjo pervesti. Pokalbiai su atsakovu dėl akcijų perleidimo dažniausiai vykdavo ginčo šalių namuose, kur gyvena ir atsakovo bei jos tėvai. Pažymėjo, kad kaip buvusi įmonės buhalterė žinojo įmonės finansinę padėtį, todėl akcijų vertę nustatė pagal tuometinę įmonės finansinę padėtį ir 2017 m. gautus dividendus (150 025 Eur (neatskaičius mokesčių)). D. K. patvirtino, kad pirma ji turėjo gauti pinigus, o po to turėjo būti perleistos akcijos, nurodė, kad tarp jos ir atsakovo turėjo įvykti „natūriniai“ mainai. Pinigus atsakovas pervedė į jos sąskaitą dar prieš einant pas notarą.

109. Taigi, tiek iš minėtų liudytojų, tiek iš trečiojo asmens D. K. parodymų darytina labiau tikėtina išvada, jog Pinigų dovanojimo sutartimi atsakovo D. K. perleista 123 550 Eur pinigų suma buvo skirta atsiskaityti už Akcijų dovanojimo sutartimi D. K. atsakovui perleistas 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Akcijų dovanojimo ir Pinigų dovanojimo sutartys savo esme ir turiniu atitinka pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią D. K. pardavė, o L. K. nupirko už 123 550 Eur kainą 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (CK 6.305 straipsnis).

110. Tačiau teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kad ginčo šalys 2017 m. spalio 31 d. Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartimi Nr. PD-6399 pasidalijo 123 550 Eur pinigų sumą (lėšas gautas už įmonės akcijų dividendus), kuri asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui. Ginčijamos Pinigų dovanojimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog dovanotojas L. K. patvirtina, kad D. K. dovanojama pinigų suma priklauso jam asmeninės nuosavybės teise pagal 2017 m. spalio 31 d. Panevėžio r. 3-iojo notaro biuro notaro P. D. patvirtintą santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. PD-6399. Bylos duomenys patvirtina, jog už ginčo 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas buvo atsiskaityta asmeninėmis atsakovo lėšomis, įgytomis Pasidalijimo sutarties pagrindu, kurios, priešingai nei teigia ieškovė, pripažinti niekine ar negaliojančia nagrinėjamu atveju pagrindo nebuvo nustatyta.

111. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 42 punktas).

112. Ieškovė nurodo, jog jai nebuvo žinoma, kad atsakovas akcijas ketina įgyti asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas taip pat niekada jokia forma neišreiškė savo valios šias akcijas įgyti asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, turi pagrindą nesutikti su tokia ieškovės pozicija. 2017 m. lapkričio 2 d. Akcijų dovanojimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog apdovanotasis priima 44 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios pereina apdovanotojam asmeninės nuosavybės teise. Be to, pačios akcijų dovanojimo sutarties sudarymas suponuoja išvadą, jog atsakovas siekė ir tokiu būdu išreiškė valią akcijas įgyti asmeninės nuosavybės teise. Tokią išvadą suponuoja ir D. K. paaiškinimai dėl akcijų perleidimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ginčijami dovanojimo sandoriai nepatenka į CK 3.92 straipsnio 4 dalies taikymo apimtį, kai gali būti sudaromi tik abiejų sutuoktinių (CK 3.96 straipsnio 2 dalis). Be to mažai tikėtina, kaip teigia ieškovė, jog ji apie sudarytus sandorius sužinojo tik iš savo atstovo kai kreipėsi teisinės pagalbos dėl santuokos nutraukimo. Nors sudarant ginčijamus sandorius ieškovė nedalyvavo, tačiau šalių, liudytojų E. K., M. K., V. K. bei trečiojo asmens D. K. paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovei tikėtina buvo žinomi tiek teisiniai, tiek ir finansiniai aspektai susiję su įmonės veikla, taip pat tikėtina buvo žinomos ir aplinkybės dėl. D. K. siekio pasitraukti iš įmonės veiklos perleidžiant atsakovui akcijas.

113. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo pripažinti 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, atsakovo įgytų pagal Akcijų dovanojimo sutartį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra, kadangi, net ir konstatavus, jog minėtos akcijos įgytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, jos yra įgytos už asmenines atsakovo lėšas, gautas pagal Pasidalijimo sutartį, ir atsakovui išreiškus valią jas įgyti asmeninės nuosavybės teise, todėl akcijos priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir jas įtraukti į šalių dalintino turto balansą nėra pagrindo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3.118 straipsnis).

114. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jas įtraukti į dalinto turto balansą, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės

115. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sprendimo priėmimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų rinkos vertė yra lygi 1 240 000 Eur, tai yra vadovavosi 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo eksperto M. K. Teismo ekspertizės akte Nr. MVP22-01-01 nurodyta akcijų verte.

116. Atsakovas nesutikdamas su teismo išvadomis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, nurodė, kad nesutinka su 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo eksperto M. K. Teismo ekspertizės akte Nr. MVP22-01-01 nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos verte ekspertizės atlikimo dienai, nurodydamas Ekspertizės akto netikslumus ir klaidas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis ekspertizės išvada, nes ji neišplaukė iš tyrimo eigos, neįvertintas ypač reikšmingas faktorius, tyrimas atliktas neišsamiai, galimai tyčia pašalinant iš jo išimtinai ieškovei nenaudingus duomenis ir tokiu būdu dirbtinai sukeliant įmonės akcijų vertę. Atsakovo tvirtinimu, ieškovei turėtų būti priteista kompensacija vadovaujantis Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/130 2019 m. liepos 22 d. buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų verte, nes po 2019 m. liepos 22 d. ieškovė neprisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teismo eksperto M. K., liudytojos I. K. paaiškinimus duotus pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.

117. Byloje buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertei nustatyti. Pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. MVP22-01-01 nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų rinkos vertė 2022 m. sausio 6 d. yra 1 240 000 Eur, o vienos akcijos vertė 14 090,91 Eur. Atsakovas nesutikdamas su Ekspertizės aktu nustatyta akcijų verte, byloje pateikė (1) 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/128, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų rinkos vertė 2022 m. sausio 6 d. yra 908 000 Eur, o vienos akcijos vertė 10 318,18 Eur; ir (2) 2022 m. lapkričio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/130, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų rinkos vertė 2019 m. liepos 22 d. yra 853 000 Eur, o vienos akcijos vertė 9 693,18 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/128 yra su esminėmis klaidomis, vertino ją kaip nepatikimą, ir vadovavosi Ekspertizės akte nustatyta akcijų verte.

118. Atsakovas nesutikdamas su Ekspertizės aktu, be kita ko, nurodo, jog Ekspertizės akte yra eliminuoti 2021 m., dėl ko gautos išvados yra neatitinkančios tikrovės bei prieštaringos. Nesutiktina su šiuo atsakovo argumentu. Pažymėtina, jog Ekspertizės akte akcijų vertė nustatyta taikant pajamų metodą (Metodikos 84.1 punktas). Pagal Metodikos 81 ir 96 punktus, parinkus pajamų bazę, atliekamos pataisos (jeigu būtina), panaikinant nebūdingas (atsitiktines) pajamas ar išlaidas, ir apskaičiuojamos grynosios koreguotos pajamos, kas ir buvo atlikta Ekspertizės akte, atsižvelgus į tai, jog 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėtos vienkartinės atlyginimų išmokos, laikomos netipiniais pinigų srautais, kurie ateityje nepasikartos, todėl šie pinigų srautai buvo eliminuoti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog Ekspertizės akte eliminavus netipinius 2021 m. pinigų srautus būtų pažeistos Metodikos nuostatos ar gautos išvados būtų neatitinkančios tikrovės.

119. Metodikos 43.2 – 43.3 punktuose nurodyta, jog atliekant retrospektyvinį vertinimą galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje); ir tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje). Atsižvelgiant į šias Metodikos nuostatas, atsakovo argumentas, jog Ekspertizės akte infliacijos prognozė 2022 m. sausio 6 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. nurodyta 5,1 proc., nors buvo numatoma, kad 2022 m. vidutinė infliacija sudarys 9,8 proc., o pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis, 2022 m. spalio mėn. metinė infliacija buvo net 23,6 proc., laikytinas nepagrįstu, kadangi Ekspertizės akte, vadovaujantis minėtomis Metodikos 43.2 – 43.3 punktų nuostatomis, buvo remiamasi vertės nustatymo dieną egzistavusiomis naujausiomis Lietuvos banko ekonominės raidos prognozėmis, o atsakovo nurodytos prielaidos dėl numatomo infliacijos dydžio yra duomenys iš ateities (po akcijų vertinimo datos), kas neatitinka Metodikos 43.2 – 43.3 punktų nuostatų.

120. Atsakovas, nesutikdamas su Ekspertizės aktu, taip pat pažymi, kad Ekspertizės akte skolinto kapitalo kaštai nurodyti 2,8 procentai, nors jau 2021 m. pabaigoje palūkanos pradėjo augti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai turimų kreditorinių įsipareigojimų palūkanų norma yra didesnė nei 3 procentai. Tačiau pažymėtina, jog Ekspertizės akte, nustatant skolinto kapitalo kaštus, naudojami Lietuvos banko pateikiami duomenys, pagal kuriuos palūkanų normos 36 mėn. vidutinė reikšmė buvo 2,8 procentai. Metodikos 86 punkte numatyta, jog pajamų metodu nustatoma verslo rinkos vertė, jeigu taikant šį metodą yra remiamasi rinkos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog Ekspertizės akte skolinto kapitalo kaštai nustatyti neteisingai ar pažeidžiant Metodikos nuostatas.

121. Atsakovas, be kita ko, pažymi, jog Ekspertizės akte nurodyta, kad 117,44 kv. m. patalpų įmonės veiklai yra perteklinės ir galėtų būti nuomojamos, todėl naudoja kitas veiklos pajamas iš patalpų nuomos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplanuoja nuomoti patalpų, o laisvą plotą ketina naudoti internetinės prekybos plėtrai. Pažymėtina, jog Metodikos 77 punkte įtvirtinta, kad su turtu susiję grynieji būsimieji pinigų srautai skaičiuojami pagal esamą turto būklę arba maksimalų ir geriausią jo panaudojimą (kai maksimalus ir geriausias turto panaudojimas teisiškai galimas ir finansiškai įmanomas). Nagrinėjamu atveju Ekspertizė akte skaičiuojant akcijų rinkos vertę ir yra atsižvelgta į maksimalų ir geriausią UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos ir administracinės paskirties 117,44 kv. m. ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudojimą, vadovaujantis Metodikos 77 punkto nuostatomis.

122. Nesutiktina su atsakovo argumentu, jog Ekspertizės akte neatsispindi duomenys apie augantį konkurentų skaičių ir jų įtaką įmonės pelningumui, kadangi Ekspertizės akto 2.5 punkte nustatyta, kad 2005-2020 m. laikotarpiu variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninės prekybos grupei priskiriamų įmonių kiekis augo 3,0 proc. per metus, o pajamos tuo pačiu laikotarpiu – 6 proc. per metus, t. y. pajamos augo greičiau nei įmonių kiekis, todėl spaudimas pelningumo maržai dėl konkurentų didėjimo nesusidarė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog Ekspertizės akte neatsispindi ir nebuvo įvertinti atsakovo minėti duomenys.

123. Pažymėtina, jog kiti atsakovo nurodyti argumentai dėl Ekspertizės akte nurodytos 10,4 proc. dydžio papildomos rizikos premijos, neatsižvelgiant į žaliavų kainų kilimo riziką, taip pat Ekspertizės akte naudojamų www.damodoran.com duomenų netinkamumo, per trumpo nerizikingos investicijos grąžos nustatymo laikotarpio, nenustatytų nelikvidžių prekių taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Ekspertizės akte neįvertinti reikšmingi faktoriai ar tyrimas atliktas neišsamiai. Byloje nėra duomenų, jog Ekspertizės aktas būtų neteisingas, neišsamus ar parengtas pažeidžiant Metodikos ir/ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog ekspertas M. K. byloje teikė išsamius paaiškinimus dėl Ekspertizės akto, atsakė į visus šalims kilusius klausimus ir neaiškumus.

124. Atsakovas, nesutikdamas su Ekspertizės aktu, taip pat nurodo, jog Ekspertizės aktas yra išimtinai naudingas tik ieškovei, kurios prašymu ir buvo byloje skirta ekspertizė, eksperto kandidatūra taip pat buvo pasiūlyta ieškovės. Atsakovo manymu, teismo ekspertas buvo galimai šališkas ieškovės naudai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

125. Teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas, patvirtintas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. Nr. B-16 sprendimu). Pažymėtina ir tai, jog esant aplinkybėms nurodytoms CPK 65, 66 ir 67 straipsniuose, dalyvaujantys byloje asmenys gali ekspertui pareikšti nušalinimą (CPK 68 straipsnio 1 dalis).

126. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo argumentai dėl galimo teismo eksperto M. K. šališkumo akivaizdžiai stokoja pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje ieškovė pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo akcijų vertei nustatyti. Teismas protokoline nutartimi nustatė terminą abiem šalims iki 2021 m. gruodžio 15 d. pateikti eksperto kandidatūras, klausimus ekspertui bei pasiūlė šalims bendradarbiauti elektoriniu paštu dėl eksperto parinkimo. Taigi, šalių lygiateisiškumas nagrinėjamu atveju buvo užtikrintas. Per teismo nustatytą terminą eksperto kandidatūrą ir klausimus ekspertui pateikė tik ieškovė, todėl teismas pagrįstai ekspertizę akcijų vertei nustatyti paskyrė atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Duomenų, jog atsakovas, suabejojęs ieškovės pasiūlyto eksperto tinkamumu ir galimu nešališkumu, būtų pasinaudojęs CPK nuostatose įtvirtinta teise ir reiškęs nušalinimą ieškovės pasiūlytam, teismo paskirtam ekspertui ar vadovaudamasis CPK 219 straipsnyje nustatyta procedūra būtų teikęs teismui prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, byloje nėra.

127. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pateiktą 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/11/128, nurodė, jog ataskaita parengta su klaidomis, kurios yra esminės, turinčios įtakos galutinei išvadai, todėl vertino kaip nepatikimą įrodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertei nustatyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi Vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/11/128 turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog minėta ataskaita yra su klaidomis. Vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/11/128 33 lentelėje „Diskonto normos apskaičiavimas“ nurodoma, jog remiantis Damodoran duomenimis, rizikos premijos dydis 5,96 proc., o šalies rizikos priedas 0,8400 proc., tačiau, apskaičiuojant rinkos premijos dydį, prie 0,8400 proc. pridedama 5,0800 proc., o ne 5,96 proc. kaip nurodyta anksčiau. Taigi nėra aišku, ar, skaičiuojant diskonto normą, yra taikomas teisingo dydžio rinkos premijos dydžio koeficientas. Taip pat pažymėtina, jog Vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/11/128 26 lentelėje „Pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą prognozė 2022-2026 metų laikotarpiu“ neteisingai apskaičiuotas pelnas (nuostoliai) prieš mokesčius pagal nurodytą formulę (E=C-B-D), kadangi pagal formulę (E=C-B-D) iš 347 075 Eur bendrojo pelno (nuostolių) (C) turi būti atimamos 195 469 Eur veiklos sąnaudos (B) ir 5 542 Eur palūkanos bei kitos panašios sąnaudos (D), tačiau minėtoje ataskaitos lentelėje, apskaičiuojant pelną (nuostolius) prieš mokesčius, iš 347 075 Eur bendrojo pelno (nuostolių) (C) yra atimamos 195 469 Eur veiklos sąnaudos (B), o 5 542 Eur palūkanos bei kitos panašios sąnaudos (D) pridedamos, kas neatitinka nurodytos pelno (nuostolių) prieš mokesčius apskaičiavimo formulės (E=C-B-D). Tokia pati klaida daroma ir kitose lentelės grafose (2023-12-31; 2024-12-31 ir kt.). Vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/11/128 30 lentelėje „Grynojo pelno prognozė“ taip pat padaryta matematinė klaida neteisingai apskaičiuojant laisvąjį pinigų srautą pagal nurodytą formulę (G=A+B-C+D-E-F) ir lentelėje nurodytus dėmenis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytos klaidos yra esminės, turinčios įtakos galutinei išvadai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, kadangi neteisingai apskaičiuota diskonto norma, pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą, taip pat grynojo pelno prognozė, kas neabejotinai įtakojo galutinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę.

128. Atsakovas taip pat prašė priteisti ieškovei kompensaciją, vadovaujantis Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/130, atsakovo išėjimo iš namų dieną, t. y. 2019 m. liepos 22 d., buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų verte, kadangi po 2019 m. liepos 22 d. ieškovė neprisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidinimo.

129. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių atsiradimas nuo tos dienos, kai iškeliama santuokos nutraukimo byla, reiškia, kad nuo bylos iškėlimo momento baigėsi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas ir kaip bendras sutuoktinių turtas bus dalijamas tik tas, kuris buvo įgytas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.127 straipsnio 1 dalis), tačiau jis nereiškia (iki aptariamo momento įgytos) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos. Tuo tarpu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai reglamentuojami CK 3.100 straipsnyje, jame, be kita ko, nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (4 punktas), teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu (CK 3.100 straipsnyje nurodytu) būdu. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

130. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą ieškovei kompensaciją priteisti vadovaujantis 2019 m. liepos 22 d. buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų verte, iš esmės prašo turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių atsiradimą taikyti nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi (2019 m. liepos 22 d.). Tačiau CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tik sutuoktinis, kuris nebuvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nagrinėjamu atveju konstatuota atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, todėl atsižvelgiant į tai, taip pat į galiojantį teisinį reglamentavimą nurodytą nutarties 129 punkte, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo prašymas priteisti ieškovei kompensaciją, vadovaujantis Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/130, atsakovo išėjimo iš namų dieną, t. y. 2019 m. liepos 22 d., o ne teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienai buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų verte, yra nepagrįstas.

131. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013), taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. Teismo ekspertizės akto Nr. MVP22-01-01 išvados pagrįstos išsamiu objekto tyrimo ir skaičiavimų aprašymu, tyrimo ir skaičiavimo aprašyme nėra prieštaravimų, dėl kurių galima būtų abejoti išvadų pagrįstumu. Atsakovo subjektyvi nuomonė dėl atliktos ekspertizės netinkamumo ir prieštaringumo, nepaneigia tyrimais ir skaičiavimais pagrįstų ekspertizės akto išvadų (CPK 212 straipsnis, 218 straipsnis).

132. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė nustatyta pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. MVP22-01-01 nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo būdo

133. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo taikytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 44 vnt. akcijų padalijimo būdu, nurodo, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Pažymi, jog didesnės negu 213 250 Eur kompensacijos sumos jis ieškovei sumokėti negali, todėl teismas turėjo tenkinti jo alternatyvų reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas padalinti natūra, t. y. kiekvienam po 22 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

134. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių ar dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

135. Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti: 1) ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Šios aplinkybės gali būti: a) objektyvaus pobūdžio (turto nedalumas); b) subjektyvaus pobūdžio (sutuoktinių konfliktiški santykiai, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesai); 2) ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

136. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas iš esmės sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo ne natūra būdu tik tokiu atveju, jei būtų priteista ne didesnė nei 213 250 Eur kompensacija, o priteisiant didesnę kompensaciją, atsakovas prašė tenkinti jo alternatyvų reikalavimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas padalinti natūra – kiekvienam po 22 vnt. akcijų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių konfliktiškus santykius, į tai, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvauja, taip pat į tai, jog atsakovas nurodė, kad po sprendimo įsiteisėjimo jis galės ieškovei sumokėti 100 000 Eur, o likusius – per 2-3 metus, o ieškovė tam neprieštaravo, 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas natūra priteisė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo – 310 000 Eur dydžio kompensaciją.

137. Sprendžiant klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo būdo, kaip minėta nutarties 135 punkte, svarbu įvertinti objektyvaus pobūdžio ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos natūra gali būti dalinamos (objektyvaus pobūdžio aplinkybė), tačiau įvertinti itin konfliktiški šalių santykiai (subjektyvaus pobūdžio aplinkybė), dėl kurių būtų sudėtinga kartu valdyti įmonę, priimti bendrus sprendimus įmonės valdymo klausimais ir kt. Šalių nesutarimai įmonės ir kitais klausimais lemtų tolesnius teisminius ginčus. Nors kasacinis teismas pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015), tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina ir į aplinkybes, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje visiškai nedalyvauja; dividendų taip pat negauna; šiuo metu didesnės dalies įmonės akcijų savininkas ir vadovas yra atsakovas, kuris procesiniuose dokumentuose pats yra nurodęs, jog tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas, kad įmonės reikalai, akcijos, pinigai yra atsakovo, o nekilnojamasis turtas – ieškovės. Be kita ko atsakovas teikdamas paaiškinimus bylos teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nurodė, kad įmonės akcijų priklausymas keliems akcininkams labai apsunkina įmonės veiklą.

138. Nagrinėjamu atveju, nors iš atsakovo priteista kompensacijos suma – 310 000 Eur, yra didelė, tačiau įvertintina atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas yra darbingo amžiaus; duomenų apie atsakovo darbingumo apribojimus, sveikatos problemas, turimus išlaikytinius, nėra. Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, tačiau jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 620 000 Eur vertės, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos dar 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos 620 000 Eur vertės. Byloje nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtas 39 674,08 Eur dydžio darbo užmokestis. Iš Ekspertizės akte pateiktų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pelninga (įmonės pelningumas 2021 m. buvo 52,7 proc.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo paaiškinimus dėl galimybės gauti 100 000 Eur dydžio paskolą ir duomenis apie atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, jog atsakovas turi galimybę sumokėti ieškovei priteistą 310 000 Eur dydžio kompensaciją.

139. Apibendrinant išdėstytus argumentus, siekiant užtikrinti netrukdomą įmonės veiklą, jos neišskaidymą bei turto sudėties, teisinės padėties nepakeitimą bei garantuojant civilinių teisinių santykių stabilumą teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo natūra principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas, kuriam priteisiamos 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jų dalį pinigais, t. y. tokiu būdu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016, 53 punktas).

140. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų natūra priteista atsakovui, o ieškovei – 310 000 Eur kompensacija, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kompensacijos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų atsakovui priteisimą mokėjimo atidėjimo

141. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atidėti priteistos 310 000 Eur kompensacijos mokėjimą ketveriems metams, už atsakovui asmeninės nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priteisimą.

142. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, nurodė, kad tokios didelės priteistos sumos sumokėti ieškovei iš karto galimybės neturi, kadangi vienintelis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas priteistas ieškovei; kito nekilnojamojo, transporto priemonių atsakovas neturi; santaupų banko sąskaitoje neturi; gauna tik darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad atsakovas yra pajėgus ieškovei sumokėti ne didesnę negu 213 250 Eur kompensacijos sumą. Be to, kredito įstaigos nesutiko atsakovui suteikti didesnės negu 100 000 Eur paskolos.

143. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta ne tik didesnę turto dalį gavusio sutuoktinio pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, tačiau nustatyta ir galimybė atidėti šios kompensacijos sumokėjimo terminą. Ši norma – tai specialioji norma, taikoma būtent tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kyla poreikis priteisti iš vieno sutuoktinio kitam jam tekusią didesnę turto dalį atitinkančią kompensaciją, o joje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: (1) galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją turintis mokėti sutuoktinis pateiks adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą; (2) įstatyme yra nustatytas maksimalus 2 metų terminas, kurio teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, negali viršyti.

144. Tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje kyla poreikis išspręsti klausimą dėl kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tekusią didesnę turto dalį sumokėjimo termino atidėjimo, turi būti taikoma ne bendroji CPK 284 straipsnyje išdėstyta nuostata, o būtent specialioji CK 3.117 straipsnio 3 dalies norma. Atitinkamai tai reiškia, kad tokioje situacijoje sprendžiant dėl galimybės atidėti terminą kompensacijai sumokėti turi būti paisoma šioje normoje nurodytų sąlygų dėl termino atidėjimo trukmės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).

145. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas atidėti priteistos kompensacijos mokėjimą ir nurodydamas, jog kredito įstaigos jam galėtų suteikti iki 100 000 Eur paskolą, nepateikė jokio konkretaus adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo (nutarties 143 punktas). Atsakovui, neįgyvendinus CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos ir nepateikus adekvataus šios prievolės užtikrinimo, nėra pagrindo atidėti ieškovei priteistos kompensacijos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų atsakovui priteisimą mokėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įstatyme yra įtvirtintas maksimalus dviejų metų terminas kompensacijos mokėjimo atidėjimui, todėl atsakovo prašymas atidėti kompensacijos mokėjimą ketveriems metams taip pat yra nepagrįstas (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

146. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas atidėti priteistos kompensacijos mokėjimą ketveriems metams, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 39 650 Eur kompensacijos už atsakovo veiksmais sumažintą dalintino turto vertę

147. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, kad 2019 m. liepos 23 d. iš kredito įstaigos „Swedbank“, AB pasiimtus 79 300 Eur atidavė ieškovei, kadangi ji pareikalavo, kad atsakovas jai duotų 80 000 Eur kaip taikių skyrybų sąlygą. Ieškovė nesutiko 80 000 Eur gauti mokėjimo pavedimu, todėl atsakovas vyko į Vilnių, kadangi Panevėžyje esantis „Swedbank“, AB padalinys negalėjo tokios didelės pinigų sumos išmokėti. Draugo T. B. paprašė palydėti, nes pinigų suma didelė.

148. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

149. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2019 m. liepos 23 d., t. y. jau po išėjimo iš šalių bendrų namų (2019 m. liepos 22 d.) išsigrynino „Swedbank“, AB banko sąskaitoje buvusią 79 300 Eur pinigų sumą. Atsakovo teigimu, šią sumą jis atidavė ieškovei kaip taikių skyrybų sąlygą. Savo nurodytą aplinkybę atsakovas iš esmės grindė savo paaiškinimais ir liudytojų T. B. bei L. N. parodymais. Ieškovė neigė gavusi šiuos pinigus iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas savo nurodytą aplinkybę apie pinigų atidavimą ieškovei kaip taikių skyrybų sąlygą, nepagrindė jokiais patikimais ir pakankamais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir išklausiusi šalių paaiškinimus, liudytojų T. B. bei L. N. parodymus, turi pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

150. Iš bylos duomenų nustatyta, jog liudytojas T. B. buvo L. N. draugas, o su atsakovu buvo tik pažįstami. Atsakovas iš esmės logiškai nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl su mažai jam pažįstamu asmeniu T. B. vyko į Vilnių pasiimti iš „Swedbank“, AB banko didelės (79 300 Eur) pinigų sumos. Liudytojo T. B. duoti paaiškinimai taip pat yra prieštaringi, todėl vertintini kaip nepatikimi. Nors jis nurodo, jog matė, kaip atsakovas padavė maišelį su pinigais ieškovei, tačiau nepamena, kaip atrodė priėjimas prie namo durų, nepamena ar buvo laiptai, nurodydamas, kad per daug nesidairė, žiūrėjo į telefoną. Liudytoja L. N. nurodė, jog paties pinigų perdavimo nematė, tik girdėjo kaip atsakovas prašė T. B. palydėti jį į Vilnių pasiimti itin didelės pinigų sumos, o apie patį pinigų perdavimą sužinojo tik iš T. B. ir atsakovo. Be deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimų, jog 79 300 Eur pinigų suma buvo atiduota ieškovei, atsakovas jokių kitų patikimų objektyvių įrodymų, patvirtinančių minėtos pinigų sumos perdavimą ieškovei, byloje nepateikė. Įvertintina ir tai, kad pinigai buvo išgryninti po tarp šalių įvykusio konflikto, atsakovui išsikėlus iš bendrų namų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), ir pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju šalių bendroji jungtinė nuosavybė buvo sumažinta neteisėtai, todėl yra pagrindas, dalijant santuokos metu įgytą turtą, priteisti ieškovei iš atsakovo 39 650 Eur dydžio kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 4 dalis).

151. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 39 650 Eur dydžio kompensacijos už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę priteisimo, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 6 888 Eur kompensacijos už atsakovo veiksmais sumažintą dalintino turto vertę

152. Ieškovė ieškiniu prašė jai priteisti iš atsakovo 6 888 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę, nurodydama, jog atsakovas be jos žinios iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. liepos 22 d.) išsigrynino ir savo asmeninėms reikmėms panaudojo 13 776 Eur.

153. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas jai 2 400 Eur dydžio kompensaciją.

154. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos priteista 2 400 Eur kompensacijos suma ir prašo priteisti papildomai likusią 4 140,31 Eur kompensaciją. Pažymi, kad ieškinyje nurodyta 13 776 Eur atsakovo pasisavintų lėšų suma mažintina iki 13 080,62 Eur, kadangi ieškovė pripažįsta, jog mokėjimus AB „Letkabelis“ ir „Avitela“ atsakovas padarė galimai šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovės tvirtinimu minėtas šeimos santaupas be jos žinios atsakovas pasiėmė iš „Swedbank“, AB banko nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. liepos 22 d.) ir apmokėjo už asmeninių, ne šeimos poreikių tenkinimui skirtas paslaugas ir (ar) prekes.

155. Atsakovas apeliacinius skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista 2 400 Eur dydžio kompensacija už jo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę. Nurodo, kad visi ieškovės minimi atsakovo išgryninti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui (maisto pirkimui ir smulkioms asmeninėms išlaidoms; taip pat technikai, įrankiams, kultivatoriui įsigyti ir kt.). Iš 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. išsigrynintų 4 800 Eur pinigų sumos po 2 000 Eur padovanojo ieškovei ir dukrai M. K. gimtadienių proga. Savo nurodytas aplinkybes grindžia ieškovės paaiškinimais, liudytojų V. K. ir M. K. parodymais.

156. Byloje nustatyta, jog atsakovas iš šalių bendrų namų išėjo, t. y. šalys pradėjo gyventi skyrium, nuo 2019 m. liepos 22 d. Ieškovė prašė priteisti kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę, nurodydama, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 22 d. atsakovas iš savo „Swedbank“, AB banko sąskaitos be ieškovės žinios pasiėmė 13 080,62 Eur pinigų sumą ir ją panaudojo asmeninėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė tik 2 400 Eur kompensaciją už sumažintą dalintino turto vertę, o dėl likusios sumos ieškovės reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi ieškovės paaiškinimus, liudytojų V. K., M. K., E. K. parodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 2 400 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę, o ieškovės reikalavimą dėl likusios kompensacijos dalies priteisimo atmetė.

157. Pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 22 d. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovo paaiškinimais, 2 500 Eur pinigų suma buvo išsigryninta ieškovės gimimo dieną, t. y. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d., ir iš jų 2 000 Eur padovanoti ieškovei gimimo dienos proga; o 2 300 Eur pinigų suma išsigryninta dukros M. K. gimimo dieną, t. y. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d., ir iš jų 2 000 Eur padovanoti jai gimimo dienos proga. Tačiau atsakovas, be pinigų išsigryninimo ir ieškovės bei dukros gimimo dienų datų sutapimo, jokių kitų konkrečių objektyvių įrodymų šioms nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Tiek ieškovė, tiek liudytoja apklausta šalių dukra M. K. kategoriškai neigė gimtadienio dienos proga gavusios tokias pinigų sumas iš atsakovo. Liudytoju apklaustas šalių sūnus E. K. nurodė, kad jų šeimoje dovanos būdavo tik simbolinės, tokių didelių sumų vienas kitam nedovanodavo. Liudytoja V. K. (atsakovo motina) taip pat patvirtino, jog atsakovas buvo labai taupus ir jokių didelių pinigų sumų niekam nedalino. Nors atsakovas teigia, jog dovanojamas brangias dovanas pagrindžia ieškovės, liudytojos M. K. nurodyta aplinkybė, jog vaikams buvo padovanoti automobiliai, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokiais konkrečiais leistinais įrodymais. Be to, tiek liudytojai E. K., V. K., tiek pats atsakovas nurodė, jog dovanotas sūnui automobilis iš tikrųjų priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K. išėjus iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis turėjo būti grąžintas. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių likusių, 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. išsigrynintų pinigų, panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovei padovanotų 50 Eur, išlaidų už dukrai gimtadienio progą padovanotą gėlių puokštę bei kitų 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. išgrynintų 300 Eur, kurių atsakovas nepadovanojo dukrai gimtadienio proga, nepagrįsto priteisimo iš atsakovo, atmestini.

158. Pasisakant dėl likusios ieškovės prašytos priteisti 4 140,31 Eur dydžio kompensacijos už sumažintą dalintino turto vertę, teisėjų kolegija pažymi, jog minėta pinigų suma atsakovo buvo paimta laikotarpiu kai šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovas mokėjo už malkas, taip pat apmokėjo bendras kelionės išlaidas. Liudytoja V. K. taip pat nurodė, kad atsakovas pirko kieto kuro katilą, paskutinius metus taip pat pirko malkas. Pažymėtina ir tai, jog 980,33 Eur ir 128,84 Eur pinigų sumos, kurios 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. mokėtos AB „Panevėžio specialus autotransportas“, ieškovės paaiškinimais, už statybinių atliekų išvežimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomų administracinės paskirties pastatų, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 44 vnt. akcijų priklausė ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taigi buvo naudojamos bendro šalių turto poreikiams tenkinti. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys su vaikais 2019 m. birželio mėn. vyko į Italiją atostogauti, o atsakovas 2019 m. birželio 17 d. išgrynino 2 000 Eur pinigų sumą. Ieškovė pripažino, jog minėta pinigų suma galėjo būti skirta kelionės išlaidoms apmokėti; nurodė, jog atsakovas mokėjo už savo maistą, pirko lauktuves kolegoms ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl likusios kompensacijos dalies už sumažintą dalintino turto vertę priteisimo. Konstatuotina, jog pagrindo priteisti iš atsakovo 4 140,31 Eur kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę, nėra.

159. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 6 888 Eur dydžio kompensacijos už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę priteisimo, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 11 115 Eur kompensacijos už ieškovės veiksmais sumažintą dalintino turto vertę

160. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 11 115 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę, nurodydamas, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 13 d. be atsakovo žinios iš savo AB SEB banko sąskaitos išgrynino 22 230 Eur pinigų sumą, kurią panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

161. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, jog gavusi darbo užmokestį ji pinigus išgrynindavo ir šias lėšas panaudodavo šeimos poreikiams, taip pat į liudytojos atsakovo motinos V. K. nurodytas analogiškas aplinkybes, atmetė atsakovo reikalavimą dėl 11 115 Eur kompensacijos už ieškovės tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę priteisimo.

162. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė išgrynintos 22 230 Eur sumos panaudojimo šeimos poreikiams įrodymų byloje nėra pateikusi. Apelianto nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė̇ įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais.

163. Nors ieškovė savo nurodytas aplinkybes dėl 22 230 Eur pinigų sumos panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti iš esmės grindė tik savo paaiškinimais, tačiau pažymėtina, jog minėta pinigų suma išsigryninta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 13 d. Iš byloje pateikto AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė kiekvieną mėnesį minėtu laikotarpiu išsigrynindavo gautą darbo užmokestį. Ieškovės paaiškinimais, ji darbo užmokestį išsigrynindavo todėl, kad maistą, drabužius pirkdavo turguje, kur nebūdavo galimybės atsiskaityti kortele; taip pat už dantų taisymą odontologui mokėdavo grynaisiais pinigais; grynųjų pinigų reikėdavo meistrams už buitinės technikos remontą sumokėti ir pan.

164. Ieškovės paaiškinimais dėl lėšų panaudojimo nėra pagrindo netikėti, kadangi nurodytu laikotarpiu, už kurį atsakovas prašo priteisti kompensaciją, šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Įvertintina ir tai, jog paprastai nėra saugomi ir kaupiami mokėjimo kvitai, čekiai patvirtinantys įprastines ar kasdienes išlaidas, skirtas šeimos poreikių patenkinimui. Be to, liudytojos V. K. (atsakovo motina), kuri gyveno su šalimis tame pačiame name, taip pat liudytoja M. K. (šalių dukra) patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes – nurodė, jog visada už maistą ir komunalinius patarnavimus mokėdavo ieškovė.

165. Kiekviena šalis turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Priešingai nei teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, procesinė pareiga, kad nurodyta pinigų suma ieškovė sumažino dalintiną turtą teko atsakovui. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo nurodytu laikotarpiu, šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, ieškovės išgryninta 22 230 Eur pinigų suma buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis), todėl atsakovui nepateiktus pakankamai patikimų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklių pažeidimą, lėmusį neteisėtą procesinio sprendimo priėmimą (atsakovo reikalavimo atmetimą).

166. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl 11 115 Eur dydžio kompensacijos už ieškovės tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę priteisimo, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

167. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita ieškovės apeliacinio skundo dalis bei atsakovo apeliacinis skundas atmestini.

168. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

169. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnį proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

170. Ieškovė už pareiškus ieškinio reikalavimus sumokėjo 2 537 Eur žyminį mokestį, o nuo 6 163 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista 2019 m. spalio 24 d., 2021 m. kovo 31 d. ir 2022 m. spalio 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimis. Ieškovė pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 5 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, 7 441,50 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje bei 88 Eur laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo antstolio kontoroje išlaidas, iš viso 13 029,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 600 Eur, o nuo 3 767 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista 2023 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė taip pat patyrė 4 500 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

171. Atsakovas už pareikštus priešieškinio reikalavimus ir atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjo 1 278 Eur žyminį mokestį, o 4 574 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas 2022 m. gruodžio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 26 680,50 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme; taip pat duomenis apie patirtas 9 438 Eur išlaidas už įmonės akcijų vertinimo ir konsultavimo paslaugas, kurias sudaro 8 712 Eur už turto vertinimą ir 726 Eur už turto vertintojos dalyvavimą teismo posėdyje (pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodytas patirtų 600 Eur išlaidų dydis). Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 2 101 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis apie patirtas 4 300 Eur advokatės Jolantos Danišauskienės atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą bei 3 025 Eur advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės atstovavimo išlaidas už teismo sprendimo teisinę analizę, sugretinimą su bylos medžiaga ir teismų praktika.

172. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

173. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022).

174. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, bylos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių. Tačiau, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).

175. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį ir sudėtingumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo prašomos priteisti 26 680,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, o atsakovo prašomos priteisti 8 712 Eur dydžio išlaidos už vertinimo paslaugas (ataskaitų parengimą) nėra būtinosios ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nes byloje nebuvo vadovaujamasi atsakovo pateiktomis UAB „Turtas ir vertė“ parengtomis ataskaitomis, o Vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/11/128 pripažinta turinti esminių trūkumų. Be to, šios išlaidos yra išimtinai susijusios su bylinėjimosi išlaidomis dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti ieškovei priteistinos kompensacijos už atsakovui atiteksiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį natūra dydį, tačiau šio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės, atsakovo įrodinėtos, be kita ko, ir atlikto vertinimo išvadomis, nepasitvirtino. Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertinimas atliktas atsakovo iniciatyva, taigi ir riziką dėl patiriamų išlaidų, kad šios nebūtinai bus atlygintos, prisiėmė atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta atsakovo patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų suma (neįskaitant sumokėto žyminio mokesčio) pirmosios instancijos teisme yra 10 000 Eur bei 726 Eur už turto vertintojos dalyvavimą teismo posėdyje.

176. Šiuo procesiniu sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 60 procentų, o atsakovo priešieškinis tenkintas 40 procentų. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 20 procentų (pakeista sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės), o atsakovo apeliacinis skundas atmestas. Apeliantės prašymas ir argumentai priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai pagrįsti (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

177. Atsižvelgiant į tai, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis buvo 8 700 Eur, ieškovė už ieškinį sumokėjo 2 537 Eur žyminio mokesčio, o nuo 6 163 Eur žyminio mokesčio dalies ieškovė buvo atleista, iš atsakovo valstybei priteisiamas 5 220 Eur (8 700 Eur x 60 proc.) žyminis mokestis už patenkintus ieškinio reikalavimus. Ieškovės ieškinį tenkinus 60 procentų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 7 817,70 Eur (13 029,50 x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82, 93, 96 straipsniai).

178. Atsižvelgiant į tai, jog už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis buvo 5 802 Eur, atsakovas už priešieškinį sumokėjo 1 228 Eur, o 4 574 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį (40 proc.), iš atsakovo valstybei priteisiamas 2 253,20 Eur (5 802 Eur x 60 proc. – 1 228 Eur) žyminis mokestis už atmestus priešieškinio reikalavimus, o iš ieškovės valstybei priteisiamas 2 320,80 Eur (5 802 Eur x 40 proc.) žyminis mokestis už patenkintus priešieškinio reikalavimus. Priešieškinį tenkinus 40 procentų, iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo pirmosios instancijos teisme patirtos 4 290,40 Eur (10 726 Eur x 40 proc.) atstovavimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82, 93, 96 straipsniai).

179. Iš ieškovės atsakovui priteistina 4 290,40 Eur, o iš atsakovo ieškovei 7 817,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl darytinas įskaitymas – iš atsakovo ieškovei priteistina 3 527,30 Eur (7 817,70 Eur – 4 290,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

180. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams (susumavus ieškinio ir priešieškinio atmestus ir patenkintus reikalavimus, atitinkamai 50/50) priteisiamos 171,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei. Iš ieškovės – 85,78 Eur ir iš atsakovo – 85,78 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

181. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Sistemiškai taikant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl atsakovui grąžintinas jo sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodyta grąžintina suma įskaitytina į iš atsakovo priteistiną žyminio mokesčio valstybei sumą ir iš atsakovo valstybei priteistina pirmosios instancijos teisme mokėtina 7 423,20 Eur žyminio mokesčio suma (5 220 Eur + 2 253,20 Eur – 50 Eur).

182. Atsižvelgiant į tai, jog už ieškovės apeliacinį skundą mokėtinas žyminis yra 4 367 Eur, ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 600 Eur, o nuo 3 767 Eur žyminio mokesčio dalies ieškovė buvo atleista, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (20 proc.), iš atsakovo valstybei priteisiamas 873,40 Eur (4 367 Eur x 20 proc.) žyminis mokestis už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus.

183. Ieškovė pateikė duomenis apie bendrai patirtas 4 500 Eur išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus 20 proc., o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei proporcingai priteisiama 60 proc., t. y. 2 700 Eur, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

184. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 2 000 Eur atstovavimo (advokato) išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 2 300 Eur atstovavimo (advokato) išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus 20 proc., atsakovui iš ieškovės priteisiama 80 proc., t. y. 1 840 Eur, išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis).

185. Iš ieškovės atsakovui priteistina 1 840 Eur, o iš atsakovo ieškovei 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl atliktinas įskaitymas – iš atsakovo ieškovei priteistina 860 Eur (2 700 Eur – 1 840 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstyti taip:

„Santuoką tarp L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo L. K. kaltės.“

Sprendimo rezoliucinės dalies 14-16 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 527,30 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 2 320,80 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų ir 80 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660; ir 85,78 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų ir 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 7 423,20 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 20 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660; ir 85,78 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų ir 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 860,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 873,40 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir 40 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas